Civilinė byla Nr. e2-144-933/2024

 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01659-2022-2

 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11

(S)

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 29 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos akcinės bendrovės agrofirmos ,,Josvainiai“ pareiškimas dėl atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Konstra“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir dėl teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas apribojimo, suinteresuoti asmenys J. A., A. A., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Eltecha“, uždaroji akcinė bendrovė „Linde Gas“, uždaroji akcinė bendrovė „Komunalinių paslaugų centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Scapa Baltic“,

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Konstra“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta Marina Pupeikytė. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. vasario 9 d. 

2.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Konstra“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 9 d.

3.       Likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir LUAB) ,,Konstra“ (toliau – ir bendrovė) kreditorė, pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – ir AB) agrofirma ,,Josvainiai“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama pripažinti LUAB ,,Konstra“ bankrotą tyčiniu; už bendrovės tyčinio bankroto sukėlimą nustatyti atsakingą asmenį, buvusį bendrovės vadovą J. A.; apriboti J. A. teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Pareiškėja nurodė, kad iš nemokumo administratorės pateiktų duomenų matyti, jog jau 2018 m. bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo jos turimo turto vertę. LUAB ,,Konstra“ nemokumo administratorė, atlikusi UAB „Konstra“ sudarytų sandorių vertinimą, nustatė, kad bendrovė, veikdama per buvusį vadovą J. A., buvo sudariusi nenaudingus ir nuostolingus sandorius, kurie apribojo kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, taip pat atliko kitus nesąžiningus veiksmus, kuriais sąmoningai ir kryptingai buvo didinamas bendrovės nemokumas, pažeidžiant bendrovės kreditorių interesus:

4.1.                      Pirma, 2022 m. kovo 3 d. su UAB ,,Konstra“ susijusi įmonė – reorganizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „SIGMA SOLAR“ pateikė apmokėti, o UAB „Konstra“ į apskaitą įtraukė tris PVM sąskaitas faktūras už automobilių Toyota ir ekskavatoriaus Liebherr remonto bei eksploatavimo paslaugas. Sąskaitos už automobilių remontą įtrauktos į UAB ,,Konstra“ apskaitą be teisinio pagrindo, o ekskavatoriaus remontas buvo bendrovei nuostolingas. PVM sąskaitose faktūrose dalies įtrauktų prekių ar paslaugų tikslingumas kelia pagrįstų abejonių.

4.2.                      Antra, į bendrovės apskaitą įtraukta RUAB „SIGMA SOLAR“ 2021 m. liepos 30 d. PVM sąskaita faktūra SIS 004937 dėl katilinės pastato ir katilinės įrenginių griovimo, utilizavimo bei vietos sutvarkymo, darbų vertė – 68 000 Eur. Pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nėra pateikiama nei atliktų darbų detalizacija, nei jų apimtys, įkainiai ar pobūdis. Paslaugų kaina nėra ekonomiškai pagrįsta.

4.3.                      Trečia, RUAB „SIGMA SOLAR“, būdama skolinga UAB „Konstra“ 127 270,89 Eur, o UAB „Konstra“, būdama skolinga RUAB „SIGMA SOLAR“ 122 156,39 Eur, neturėdama tokios prievolės ir suteikdama susijusiai RUAB „SIGMA SOLAR“ nepagrįstą atsiskaitymo prioritetą, įskaitė tarpusavyje 122 156,39 Eur vienarūšius priešpriešinius reikalavimus.

4.4.                      Ketvirta, 2022 m. birželio 1 d. ir 2 d., jau būdama nemoki, UAB „Konstra“ padengė 3 069,06 Eur skolą susijusiai įmonei UAB „Rimjus“, taip nepagrįstai suteikdama susijusiai įmonei prioritetą prieš kitus kreditorius. 

4.5.                      Penkta, UAB „Konstra“ kas mėnesį gaudavo UAB „Kėdainių vandenys“ PVM sąskaitas faktūras su mokėjimo paskirtimi – UAB „Konstra“ nepriklausančių katilinių, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina. Manytina, kad minėtų pirkimų naudos gavėja – RUAB „SIGMA SOLAR“, todėl sprendimas atlikti tokio pobūdžio mokėjimus už susijusį asmenį buvo nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas bendrovei.

4.6.                      Šešta, nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. UAB „Konstra“ pirko buhalterines ir administravimo paslaugas iš susijusios RUAB „SIGMA SOLAR“ (kaina 800 Eur per mėn.). Atsižvelgiant į veiklos pobūdį bei apimtį, į tai, jog bendrovėje dirbo vienas darbuotojas – direktorius, bendrovės mokama buhalterinių ir administravimo paslaugų kaina buvo ekonomiškai nepagrįsta ir neprotingai didelė.

5.       Pripažinus LUAB „Konstra“ bankrotą tyčiniu, kaltu dėl tyčinio bankroto sukėlimo pripažintinas buvęs direktorius J. A. Nustačius, kad tyčinis bankrotas buvo sukeltas neteisėtais J. A. veiksmais, jam apribotina teisė penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

6.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 4 d. nutartimi patenkino pareiškėjos pareiškimą – pripažino LUAB ,,Konstra“ bankrotą tyčiniu; nustatė, kad dėl tyčinio bankroto atsakingas J. A.; apribojo J. A. vieneriems metams teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.

7.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bendrovės finansinius duomenis, nustatė, kad 2018 m. bendrovės turto vertė buvo 114 931 Eur; 2019 m. – 65 045 Eur; 2020 m. – 29 098 Eur; 2021 m. – 1 822 Eur; 2022 m. – 5 235 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2018 m. sudarė 137 856 Eur; 2019 m. – 116 551 Eur; 2020 m. – 95 554 Eur, 2021 m. – 159 932 Eur; 2022 m. – 169 871 Eur. Teismas nurodė, kad dar 2018 m. bendrovės skolos viršijo jos turtą, tačiau bendrovė vykdė veiklą, mokėjo einamuosius mokėjimus, atsiskaitė pagal vykdomuosius dokumentus, skolų masė iki 2021 m. nedidėjo.

8.       Teismo vertinimu, bendrovės nemokumas neginčytinai konstatuotinas nuo 2021 m. liepos 30 d. RUAB „SIGMA SOLAR“ PVM sąskaitos faktūros SIS 004937 už griovimo ir utilizavimo darbus 68 000 Eur išrašymo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.53 straipsnio 1 ir 2 dalis, jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Kadangi nei darbų sutartyje, nei sąskaitoje nenurodytas jos apmokėjimo terminas, teismas padarė išvadą, jog sąskaita turėjo būti apmokėta nedelsiant, bet ne vėliau kaip per septynias dienas. UAB „Konstra“ vadovas, neapmokėjęs sąskaitos iki 2021 m. rugpjūčio 7 d., turėjo per tris mėnesius kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tačiau kreipėsi tik 2022 m. gruodžio pabaigoje, t. y. praėjus daugiau nei metams nuo bendrovės nemokumo atsiradimo.

9.       Teismas nustatė, kad UAB „Konstra“, būdama nemoki, į apskaitą įtraukė tris RUAB „SIGMA SOLAR“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras: 2022 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą SIS 005579 už automobilio Toyota, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), eksploataciją ir remontą, mokėtina suma 4 921,57 Eur; 2022 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą SIS 005580 už automobilio Toyota Avensis, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), eksploataciją ir remontą, mokėtina suma 1 263,52 Eur; 2022 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą SIS 005581 už ekskavatoriaus Liebherr remontą, mokėtina suma 8 500 Eur. Sąskaitų pagrindu UAB „Konstra“ atsirado prievolė sumokėti RUAB „SIGMA SOLAR“ 14 685,09 Eur.

10.       Skundžiamoje nutartyje dėl sąskaitų už automobilių remontą pažymėta, kad nėra aišku, kokiu pagrindu vienos įmonės transporto priemonės buvo naudojamos kitos įmonės veikloje, kodėl vieninteliam bendrovėje dirbančiam darbuotojui buvo reikalingos dvi transporto priemonės. Teismas nurodė, kad minėtos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti sąskaitų tikrumu. Teismas nusprendė, kad PVM sąskaitos faktūros už automobilių eksploataciją ir remontą į UAB „Konstra“ apskaitą buvo įtrauktos be teisinio pagrindo, automobilių remontas bendrovei buvo ekonomiškai nenaudingas, nuostolingas, sukūręs pagrindą nevykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

11.       Iš nemokumo administratorės dokumentų teismas nustatė, kad ekskavatorius yra techniškai netvarkingas, nevažiuojantis, neturi teisės dalyvauti viešame eisme. Teismas sutiko su pareiškėja, kad nėra aišku, kokiu tikslu ekskavatorius buvo remontuojamas už 8 500 Eur ir nebuvo suremontuotas. Teismo vertinimu, bylos aplinkybės suteikia pagrindą abejoti 2022 m. sausio 10 d. sutarties dėl ekskavatoriaus remonto darbų tarp UAB „Konstra“ ir RUAB „SIGMA SOLAR“ pasirašymo data, nes sutartyje numatyta darbų kaina sutampa su PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta darbų kaina. Teismo įsitikinimu, bendrovei esant nemokiai, ekskavatoriaus remontas buvo ne tik kad netikslingas, bet ir nuostolingas.

12.       Teismas nustatė, kad į UAB „Konstra“ finansinę apskaitą buvo įtraukta RUAB „SIGMA SOLAR“ 2021 m. liepos 30 d. PVM sąskaita faktūra SIS 004937 dėl katilinės pastato ir katilinės įrenginių (duomenys neskelbtini), griovimo, utilizavimo bei vietos sutvarkymo darbų už 68 000 Eur. UAB „Konstra“ sumokėti nurodytą pinigų sumą neturėjo galimybių, dėl to nuo šios sąskaitos išrašymo dienos teismas konstatavo UAB „Konstra“ nemokumą. Teismas nevertino 2021 m. liepos 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje numatytos paslaugų kainos ekonomiškumo, pagrįstumo aspektais, nes, nepriklausomai nuo darbų kainos, teismo vertinimu, ji lėmė bendrovė nemokumą.

13.       Skundžiamoje nutartyje nustatyta, kad UAB „Konstra“ kas mėnesį gaudavo UAB „Kėdainių vandenys“ PVM sąskaitas faktūras su mokėjimo paskirtimi – UAB „Konstra“ nepriklausančių katilinių, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina. Per trejų metų laikotarpį sąskaitų apyvarta tarp UAB „Konstra“ ir UAB „Kėdainių vandenys“ sudarė 2 950,23 Eur, jų pagrindas nenustatytas. Teismas nurodė, kad, jeigu minėtų pirkimų naudos gavėja buvo RUAB „SIGMA SOLAR“, tai UAB „Konstra“ vadovo sprendimas atlikti tokio pobūdžio mokėjimus už susijusį asmenį buvo nuostolingas, ekonomiškai nenaudingas, nukreiptas į sisteminį ir kryptingą bendrovės nemokumo didinimą.

14.       Iš UAB „Konstra“ apyvartos žiniaraščio teismas nustatė, kad RUAB „SIGMA SOLAR“, būdama skolinga UAB „Konstra“ 127 270,89 Eur, o UAB „Konstra“, būdama skolinga RUAB „SIGMA SOLAR“ 122 156,39 Eur, neturėdama tokios prievolės ir suteikdama susijusiai RUAB „SIGMA SOLAR“ nepagrįstą atsiskaitymo prioritetą, įskaitė tarpusavyje 122 156,39 Eur vienarūšius priešpriešinius reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad šalių tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymas būtų įformintas atskiru susitarimu. Įskaitymo atlikimo faktas nustatytas iš apyvartos žiniaraščio bei J. A. paaiškinimų teismo posėdžio metu. Įskaitymai atlikti bendrovei esant nemokiai, turint kitų kreditorių. Teismas nusprendė, kad priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandoris su susijusiu asmeniu RUAB „SIGMA SOLAR“ buvo atliktas pažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą bei apribojo kreditorių galimybes gauti apmokėjimą iš UAB „Konstra“ (CK 6.9301 straipsnis).

15.       Taip pat nustatyta, kad UAB „Konstra“ nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. pirko buhalterines ir administravimo paslaugas iš RUAB „SIGMA SOLAR“. Per minėtą laikotarpį išrašytos sąskaitos už 10 940 Eur (800 Eur per mėn.), ši suma įskaityta į šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad: nurodytu laikotarpiu bendrovėje dirbo vienas darbuotojas – direktorius J. A., kurio atlyginimas sudarė 95 Eur per mėn.; aptariamu laikotarpiu bendrovė buvo nemoki; nebuvo sudarytos sutarties dėl paslaugų pirkimo; bendra paslaugų kaina buvo įskaityta į šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus; kitų, finansinės apskaitos tvarkymo ir įprastos įmonės biuro veiklos išlaidų (kanceliarijai, patalpų nuomai ir pan.) ir būtino įmonės administravimui turto (telefonų, kompiuterių, spausdintuvų ir pan.) bendrovė neturėjo. Atsižvelgęs į tokias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad bendrovės mokama buhalterinių ir administravimo paslaugų kaina buvo ekonomiškai nepagrįsta, o sprendimas pirkti paslaugas iš susijusios įmonės bei vėliau įvykęs reikalavimų įskaitymas turi netinkamo, žalingo įmonės valdymo, taip pat tyčinio bankroto požymių.

16.       UAB „Konstra“ 2022 m. birželio 1 d. ir 2 d., jau būdama nemoki, padengė 3 069,06 Eur dydžio skolą susijusiai įmonei UAB „Rimjus“. Teismas nurodė, kad mokėjimo sandorio atlikimas susijusiam asmeniui, bendrovei esant nemokiai, dar labiau pablogino bendrovės turtinę padėtį ir turėjo tiesioginę įtaką galimybei atsiskaityti su kreditoriais.

17.       Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad bendrovei esant nemokiai nebuvo imtasi įstatymuose nustatytų priemonių spręsti susidariusią situaciją ar pagerinti bendrovės finansinę padėtį, bet buvo atliekami iš esmės priešingi veiksmai – bendrovė sudarinėjo nuostolingus sandorius su susijusiomis įmonėmis. Nesant duomenų, kad nutartyje aptartais sprendimais buvo esmingai pagerinta įmonės finansinė būklė ir gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais, nustatytos aplinkybės vertintinos kaip atitinkančios Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį. Nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad bendrovei esant nemokiai ir neturint galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais, buvo priimami sprendimai pirmiausia atsiskaityti su susijusiomis įmonėmis, žinant, jog ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų. Nenustatyta, kad šiais veiksmais galėjo būti siekiama pagerinti bendrovės veiklos rezultatus, be to, bendrovės prašymu vykdytas jos debitorių lėšų pervedimas ne tiesiogiai bendrovei, o susijusioms bendrovės nurodytoms įmonėms įvertintas kaip bendrovei nenaudingas. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio buvimą. Teismas konstatavo, kad BUAB „Konstra“ prie bankroto buvo privesta tyčiniais veiksmais bloginant jos turtinę padėtį, sudarant nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus sandorius, nesilaikant CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

18.       Suinteresuotas asmuo J. A., būdamas bendrovės vadovu ir akcininku, bendrovei jau esant nemokiai, nesiėmė jam įstatyme nustatytos pareigos inicijuoti bendrovės bankroto procedūros ar ieškoti būdų pagerinti bendrovės finansinę padėtį, be to, bendrovei esant nemokiai, ir toliau atliko nutartyje išvardytus veiksmus, privedusius bendrovę prie tyčinio bankroto, taigi jis, kaip bendrovės vadovas, laikytinas atsakingu dėl LUAB „Konstra“ tyčinio bankroto.

19.       Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina akivaizdų buvusio UAB „Konstra“ vadovo J. A. aplaidumą, netinkamą pareigų vykdymą, todėl yra pagrindas teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimą taikyti vienerių metų laikotarpiui.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

 

20.       Suinteresuotas asmuo (apeliantas) J. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti; priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bendrovės nemokumo momentą. Pirma, RUAB ,,SIGMA SOLAR“ 2021 m. liepos 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, tačiau nereikalavo įvykdyti prievolės, kaip tai numato CK 6.53 straipsnio 2 dalis, todėl nepagrįsta teismo išvada, jog PVM sąskaita faktūra turėjo būti apmokėta per septynias dienas nuo jos išrašymo dienos. Antra, 2021 m. liepos mėn. bendrovė nebuvo akivaizdžiai nemoki – aptariamu laikotarpiu bendrovė tęsė veiklą, neturėjo didelių skolų, vykdė įsipareigojimus kreditoriams, mokėjo mokesčius. Apelianto vertinimu, bendrovė neabejotinai nemoki tapo nuo 2022 m. lapkričio 3 d., kuomet nepavyko susitarti dėl skolos pareiškėjai sumažinimo ir AB agrofirma ,,Josvainiai“ bei UAB ,,Konstra“ pasirašė skolos suderinimo aktą.

20.2.                      Pareiškėja neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nenustatė buvusio bendrovės vadovo tyčinių, sistemingų veiksmų, kurie būtų lėmę esminį bendrovės finansinės padėties pabloginimą ir (ar) privedimą prie bankroto.

20.3.                      Nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad UAB ,,Konstra“ siekė atsiskaityti tik su susijusiomis įmonėmis, pasirinktais kreditoriais. Tuo metu, kai UAB ,,Konstra“ dėl apyvartinių lėšų trūkumo negalėdavo atsiskaityti su paslaugų tiekėjais, jos sąskaitas apmokėdavo RUAB ,,SIGMA SOLAR“, todėl UAB ,,Konstra“ privalėjo padengti įsiskolinimus jai. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB ,,Konstra“ apyvartos žiniaraštis patvirtina UAB ,,Konstra“ bei RUAB ,,SIGMA SOLAR“ priešpriešinių prievolių įskaitymo faktą. Pareiškėja įskaitymus ginčija kitoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-1089-855/2024. Atsižvelgus į tai, kad šalys nesutaria dėl įskaitymo formos, nėra nustatytos įskaitymo sumos, datos, taip pat kasacinio teismo praktikoje nurodytos įskaitymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog apyvartos žiniaraštis patvirtina įskaitymo faktą, kad įskaitymas pažeidė kitų kreditorių teises ir (ar) pablogino bendrovės finansinę padėtį. Byloje nėra įrodymų, kad bendrovė būtų neatsiskaičiusi pagal vykdomuosius dokumentus, nemokėjusi mokesčių, kiti kreditoriai nepateikė duomenų, jog jų reikalavimai turėjo būti patenkinti pirmiau.

20.4.                      Teismo išvados, kad PVM sąskaitos faktūros už transporto priemonių eksploataciją ir remontą į bendrovės apskaitą buvo įtrauktos be teisinio pagrindo, ekskavatoriaus remontas buvo bendrovei nuostolingas, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Ekskavatorius buvo remontuojamas pagrįstai, nes buvo reikalingas bendrovės veiklai, iš jo nuomos bendrovė 2021 m. pradžioje gavo 41 188,41 Eur. Ekskavatoriaus remontas buvo sustabdytas dėl lėšų trūkumo, nenustačius tikrų gedimo priežasčių. UAB ,,Konstra” išlaidos už automobilių Toyota remontą yra realios, pagrįstos ir būtinos. Automobiliai buvo naudojami UAB ,,Konstra“ ir RUAB ,,SIGMA SOLAR“ veikloje.

20.5.                      Nesutinka su teismo išvada, kad RUAB ,,SIGMA SOLAR“ 2021 m. liepos 30 d. PVM sąskaita faktūra prisidėjo prie bendrovės nemokumo. UAB ,,SIGMA SOLAR“ katilinės pastato ir katilinės įrenginių griovimo, utilizavimo bei vietos sutvarkymo darbus sutiko atlikti už ženkliai mažesnę kainą nei kitos bendrovės.

20.6.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad 3 069,06 Eur skolos UAB ,,Rimjus“ apmokėjimas pablogino bendrovės turtinę padėtį. Šis apmokėjimas buvo būtinas ir pagrįstas, nes UAB ,,Rimjus“ atlikdavo mokėjimus už UAB ,,Konstra“.

20.7.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad UAB ,,Konstra“ sumokėjo 2 950,23 Eur UAB ,,Kėdainių vandenys“ už RUAB ,,SIGMA SOLAR“. Sąskaitų išrašai patvirtina, kad UAB ,,Kėdainių vandenys“ išrašytas sąskaitas apmokėdavo pati RUAB ,,SIGMA SOLAR“. 

20.8.                      Teismas nepagrįstai kaip tyčinio bankroto požymį įvertino tai, jog UAB ,,Konstra“ mokėjo RUAB ,,SIGMA SOLAR“ už buhalterines ir administravimo paslaugas. Byloje nėra įrodymų, kad paslaugas bendrovė galėjo įsigyti pigiau. Šios išlaidos, apelianto vertinimu, buvo proporcingos, atsižvelgiant į UAB ,,Konstra“ veiklos pobūdį, apskaitos specifiką.

21.       Pareiškėja AB agrofirma ,,Josvainiai“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

21.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai bendrovės nemokumo momentą konstatavo nuo 2021 m. liepos 30 d. RUAB ,,SIGMA SOLAR“ PVM sąskaitos faktūros išrašymo. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos PVM sąskaitos faktūros išrašymo metu UAB „Konstra“ tapo nemoki, ji prievolėse vykdymo atidėjimo termino lengvatas buvo praradusi, o prievolė atsiskaityti pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą atsirado nuo jos išrašymo dienos.

21.2.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes dėl transporto priemonių remonto ir eksploatavimo bei pagrįstai nusprendė, jog sąskaitos už automobilių remontą į UAB ,,Konstra“ apskaitą buvo įtrauktos be teisinio pagrindo, o ekskavatoriaus remontas bendrovei buvo nuostolingas.

21.3.                      RUAB ,,SIGMA SOLAR“ 2021 m. liepos 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje SIS 004937 numatyta paslaugų kaina nėra ekonomiškai pagrįsta ir teisinga. Minėtos PVM sąskaitos faktūros įtraukimas į UAB „Konstra“ apskaitą sukūrė pagrindą išmokėti susijusiai įmonei RUAB „SIGMA SOLAR“ pinigines lėšas, o bendrovė tapo absoliučiai nemoki. Nors pirmosios instancijos teismas paslaugų kainos nevertino ekonomiškumo, pagrįstumo aspektais, tačiau pagrįstai konstatavo, jog nepriklausomai nuo darbų kainos, ji lėmė bendrovės nemokumą.

21.4.                      RUAB ,,SIGMA SOLAR“ ir UAB ,,Konstra“ priešpriešinių reikalavimų įskaitymo faktą patvirtina byloje esantys įrodymai, įskaitymo faktą patvirtino ir apeliantas teismo posėdžio metu. Priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandoris su susijusiu juridiniu asmeniu buvo atliktas pažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, apribojo kreditorių galimybes gauti apmokėjimą iš UAB „Konstra“.

21.5.                      Nutartyje teisingai nurodoma, kad bendrovės mokėta buhalterinių ir administravimo paslaugų kaina buvo ekonomiškai nepagrįsta, sprendimas pirkti paslaugas iš susijusios įmonės bei vėliau įvykęs reikalavimų įskaitymas turi netinkamo, žalingo įmonės valdymo, taip pat tyčinio bankroto požymių.

21.6.                      Teismas pagrįstai nusprendė, jog mokėjimo atlikimas susijusiam asmeniui UAB „Rimjus“, bendrovei esant nemokiai, dar labiau pablogino bendrovės turtinę padėtį ir turėjo tiesioginę įtaką galimybei atsiskaityti su kreditoriais.

22.       Atsakovės LUAB ,,Konstra“ nemokumo administratorė Marina Pupeikytė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo dėl atskirojo skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.  

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

23.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

24.       Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

25.       Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo priimti: RUAB ,,SIGMA SOLAR“ kitoms bendrovėms atliktų mokėjimų nurodymus už UAB ,,Konstra“ nuo 2020 m. iki 2022 m. (atskirojo skundo priedai Nr. 1-21); AB agrofirmos ,,Josvainiai“ ieškinį, nemokumo administratorės tripliką ir teismo pranešimą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1089-855/2024 (atskirojo skundo priedai Nr. 22-24). Apeliantas nurodo, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus kilo tik po skundžiamos nutarties priėmimo, siekiant paneigti teismo išvadas, jog bendrovė mokėjimus atliko tik susijusioms bendrovėms.

26.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑231-1120/2023 86 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

27.       Apelianto pateikti RUAB ,,SIGMA SOLAR“ mokėjimų nurodymai, atlikti už UAB ,,Konstra“, egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Apeliantas nepagrindė, kodėl mokėjimo nurodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, aplinkybę, kad RUAB ,,SIGMA SOLAR“ atliko mokėjimus už UAB ,,Konstra“ nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2022 m. patvirtina jau bylos medžiagoje esantys duomenys – apelianto pirmosios instancijos teismui kartu su atsiliepimu į pareiškimą pateikti RUAB ,,SIGMA SOLAR“ banko sąskaitos išrašai (dokumento registracijos Nr. DOK-41949, priedai Nr. 19-1, 19‑2, 19-3). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog jis turi prieigą prie Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir gali patikrinti Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1089-855/2024 medžiagą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, apelianto su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimta.

Dėl taikytino teisinio reguliavimo

28.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas). Prašymo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo bendrovės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32 punktas).

29.       Nustatyta, kad UAB ,,Konstra“ bankroto procesas buvo inicijuotas galiojant JANĮ (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi), jog pareiškėja tyčinio bankroto požymius atitinkančius veiksmus nurodo buvus atliktus galiojant JANĮ. Atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat į nurodytą kasacinio teismo praktiką, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, pagrįstai taikė JANĮ.

Dėl bendrovės nemokumo momento

30.       Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).

31.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bendrovės finansinius duomenis, nustatė, kad dar 2018 m. bendrovės skolos viršijo jos turtą, tačiau bendrovė vykdė veiklą, mokėjo einamuosius mokėjimus, atsiskaitė pagal vykdomuosius dokumentus, skolų masė iki 2021 m. nedidėjo. Teismas nurodė, kad bendrovės nemokumas konstatuotinas nuo 2021 m. liepos 30 d. – RUAB „SIGMA SOLAR“ PVM sąskaitos faktūros SIS 004937 už griovimo ir utilizavimo darbus 68 000 Eur išrašymo. PVM sąskaitoje faktūroje nebuvo nurodytas jos apmokėjimo terminas, todėl, remiantis CK 6.53 straipsnio 2 dalimi, sąskaita turėjo būti apmokėta nedelsiant, bet ne vėliau kaip per septynias dienas, t. y. iki 2021 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Konstra“ vadovas, neapmokėjęs sąskaitos iki 2021 m. rugpjūčio 7 d., turėjo per tris mėnesius kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tačiau kreipėsi tik 2022 m. gruodžio pabaigoje, t. y. praėjus daugiau nei metams nuo bendrovės nemokumo atsiradimo.

32.       Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad teismas netinkamai nustatė bendrovės nemokumo momentą, susiedamas jį su PVM sąskaitos faktūros išrašymo diena. Nors RUAB ,,SIGMA SOLAR“ 2021 m. liepos 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, tačiau nereikalavo įvykdyti prievolės. Apelianto vertinimu, bendrovės neabejotinas nemokumas konstatuotinas tik nuo 2022 m. lapkričio 3 d., kuomet, nepavykus susitarti dėl bendrovės skolos sumažinimo AB agrofirmai ,,Josvainiai“, buvo pasirašytas AB agrofirmos ,,Josvainiai“ bei UAB ,,Konstra“ skolos suderinimo aktas.

33.       Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Įmonės nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nustatytų sąlygų: 1) negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022). Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

34.       Apeliacinės instancijos teismas iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatė, kad UAB ,,Konstra“ įregistruota 2021 m. birželio 15 d. Bendrovės vykdoma veikla – gamtinių dujų su susijusiomis skirstymo paslaugomis pirkimas ir perpardavimas galutiniams vartotojams šilumos pavidalu, inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos. Nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki nutarties dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo įsiteisėjimo dienos (2023 m. vasario 9 d.) vadovo (direktoriaus) pareigas užėmė J. A., nuo 2021 m. sausio 21 d. J. A. buvo vieninteliu bendrovės akcininku. LUAB ,,Konstra“ nemokumo administratorės 2023 m. gegužės 15 d. bankroto proceso ataskaitoje pirmajam kreditorių susirikinimui Nr. K-15 nurodyta, kad bendrovėje 2016 m. dirbo 26 darbuotojai, 2017 m. – 13, 2018 m. – 2, o nuo 2021 m. bendrovėje liko vienas darbuotojas – direktorius J. A.

35.       LUAB ,,Konstra“ nemokumo administratorės 2023 m. gegužės 15 d. bankroto proceso ataskaitoje pirmajam kreditorių susirikinimui Nr. K-15 nurodyta, kad bendrovė finansinių sunkumų turėjo jau nuo 2018 m. Ataskaitoje nurodytais finansinių atskaitomybės dokumentų duomenimis 2018 m. bendrovės turtas sudarė 114 931 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 137 856 Eur, pardavimo pajamos – 103 725 Eur, pelnas – 5 159 Eur; 2019 m. turtas sudarė 65 045 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 116 551 Eur, pardavimo pajamos – 69 246 Eur, nuostoliai – 17 773 Eur.

36.       Iš UAB ,,Konstra“ balanso už 2021 m. nustatyta, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovė turėjo turto už 29 098 Eur (9 987 Eur ilgalaikis turtas, 19 111 Eur trumpalaikis turtas). Nuosavas kapitalas buvo neigiamas (-64 456 Eur). Bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 95 554 Eur. Pardavimo pajamos sudarė 45 156 Eur, bendrovė metus užbaigė su 14 950 Eur nuostoliu. Bendrovė nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 1 822 Eur (ilgalaikis turtas – 7 848 Eur, trumpalaikis turtas neigiamas – 6 026 Eur). Bendrovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 159 932 Eur. Nuosavas kapitalas neigiamas (-158 110 Eur). Bendrovė 2021 m. gavo 74 131 Eur pardavimo pajamas, patyrė 91 654 Eur nuostolius.

37.       LUAB ,,Konstra“ bankroto bylos duomenimis bendrovės skola kreditorei UAB „Eltecha“  (2 305,78 Eur) kilo pagal 2015 m. išrašytą sąskaitą, UAB „SCAPA BALTIC“ (6 418,10 Eur), „Linde Gas“ UAB (798,14 Eur) pagal 2016 m. išrašytas sąskaitas, UAB „Komunalinių paslaugų centras“ (56,62 Eur) pagal 2018 m. išrašytą sąskaitą; didžiausia bendrovės skola AB agrofirmai „Josvainiai“ (120 111,76 Eur) susiformavo pagal nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. kovo 31 d. išrašytas sąskaitas.

38.       Aptarti duomenys patvirtina, kad bendrovė su finansiniais sunkumais susidūrė nuo 2018 m. – jau 2018 m. bendrovės įsipareigojimai viršijo jos turtą, nuo 2019 m. bendrovė nebeuždirbo pelno, o jos turtas mažėjo. Nepaisant neigiamų finansinių rodiklių, iki 2021 m. bendrovės skolos nedidėjo, bendrovė vykdė veiklą ir gavo pajamas, mokėjo mokesčius, atliko įmokas pagal vykdomuosius raštus.

39.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad RUAB ,,SIGMA SOLAR“ ir UAB ,,Konstra“ 2021 m. gegužės 14 d. sudarė darbų sutartį Nr. 2210514, kuria RUAB ,,SIGMA SOLAR“ įsipareigojo atlikti katilinės su priklausiniais ir kuro talpos konteinerio nugriovimo, utilizavimo bei teritorijos sutvarkymo darbus, adresu (duomenys neskelbtini), o UAB ,,Konstra“ įsipareigojo tinkamai darbus priimti ir apmokėti (darbų kaina – 68 000 Eur). Šalys 2021 m. liepos 30 d. pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 1. Tą pačią dieną RUAB ,,SIGMA SOLAR“ 68 000 Eur išrašė ir pateikė apmokėti UAB ,,Konstra“ PVM sąskaitą faktūrą SIS 004937. Nei darbų sutartyje, nei PVM sąskaitoje faktūroje nenurodytas UAB ,,Konstra“ piniginės prievolės įvykdymo terminas.

40.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartus duomenis, pirmosios instancijos teismo nutarties ir proceso dalyvių argumentus, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bendrovės nemokumas atsirado 2021 m. liepos 30 d.

41.       Pirma, Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bendrovės nemokumo momentą susiejo su 68 000 Eur UAB ,,Konstra“ prievolės RUAB ,,SIGMA SOLAR“ atsiradimo diena (atkreiptinas dėmesys, kad prievolė atsirado ne RUAB ,,SIGMA SOLAR“ išrašius PVM sąskaitą faktūrą, o 2021 m. liepos 30 d. UAB ,,Konstra“ priėmus RUAB ,,SIGMA SOLAR“ atliktus darbus), nors pats nurodė, jog prievolė turėjo būti įvykdyta iki 2021 m. rugpjūčio 7 d.

42.       Antra, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 68 000 Eur turtinė UAB ,,Konstra“ prievolė turėjo būti įvykdyti per septynias dienas nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Minėta, kad UAB ,,Konstra“ turtinės prievolės įvykdymo terminas nebuvo apibrėžtas. Tais atvejais, kai prievolės įvykdymo terminas neapibrėžtas, kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti prievolę įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti (CK 6.53 straipsnio 1 dalis). Jeigu terminas prievolei įvykdyti neapibrėžtas ir nėra numanomas, prievolė turi būti vykdoma kreditoriaus reikalavimu (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį, skolininkas prievolę turi įvykdyti per septynias dienas kreditoriui pareikalavus, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai ją įvykdyti. Įstatyme septynių dienų terminas pripažįstamas minimaliu terminu prievolei įvykdyti po kreditoriaus pareikalavimo, jei šalys susitarimu nenustatė dar trumpesnio termino. Jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę reikia skolininkui suteikti ilgesnį jos įvykdymo terminą, skolininkas turi prievolę įvykdyti per ilgesnį terminą, paisydamas protingumo reikalavimų arba šalys susitarimu turi sutarti dėl ilgesnio termino (Driukas, A. Prievolių vykdymo terminai ir jų pasibaigimo teisiniai padariniai. Teisė, T. 106 (2018), p. 64).

43.       Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą ir teisės doktriną, esant neapibrėžtam prievolės įvykdymo terminui, skolininkas prievolę per septynias dienas turi įvykdyti tuomet, kai kreditorius to pareikalauja, be to, šis terminas gali būti pratęstas šalių susitarimu. Pagal kasacinio teismo praktiką PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, kad pardavėjas perdavė, o pirkėjas gavo jame išvardytas prekes (šiuo atveju RUAB ,,SIGMA SOLAR“ atliko, o UAB ,,Konstra“ priėmė darbų sutartyje Nr. 2210514 numatytus darbus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020 31 punktas). Ginčo atveju byloje nėra duomenų, kad RUAB ,,SIGMA SOLAR“ būtų raštu pareikalavusi UAB ,,Konstra“ įvykdyti 68 000 Eur prievolę.

44.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra galimybės nustatyti itin tikslaus nemokumo momento 2021 m., todėl apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, jog UAB ,,Konstra“ nemoki tapo vėliausiai nuo 2021 m. gruodžio 31 d. Apelianto argumentai dėl vėlesnio bendrovės nemokumo momento atmetami, kaip nepagrįsti. UAB ,,Konstra“ 2021 m. balanso duomenys patvirtina, kad 2021 m. pabaigoje bendrovės įsipareigojimai beveik 88 kartus viršijo bendrovės turtą, bendrovė dirbo nuostolingai ir neturėjo galimybių atsiskaityti su kreditoriais (JANĮ 2 straipsnio 7 punktas). 

45.       Pagal JANĮ 6 straipsnio 2 dalį, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą.

Dėl tyčinio bankroto požymių

46.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šioje dalyje nurodytus požymius.

47.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023 26 punktas).

48.       Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išlieka aktuali. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktas). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑7‑115-915/2017). 

49.       Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti konkrečių JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tyčinio bankroto požymių egzistavimą ir šių požymių priežastinį ryšį su kilusiu bendrovės nemokumu arba šių požymių priežastinį ryšį su nemokios bendrovės padėties esminiu pablogėjimu. 

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio

50.       Pirmosios instancijos teismas bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto pagrindu, nustatęs, jog bendrovei esant nemokiai buvo sudaryti ekonomiškai nenaudingi ir nuostolingi sandoriai, kuriais dar labiau pabloginta nemokios bendrovės finansinė padėtis.

51.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.

52.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, nulėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

53.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad 2022 m. kovo 3 d. PVM sąskaitos faktūros už automobilių Toyota remontą, eksploataciją į UAB „Konstra“ apskaitą buvo įtrauktos be teisinio pagrindo, transporto priemonių remontas buvo ekonomiškai nenaudingas, nuostolingas, sukūręs pagrindą įmonei nevykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

54.       Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismu, atskirajame skunde nurodo, kad išlaidos už automobilių Toyota remontą yra realios, pagrįstos ir būtinos. Automobiliai buvo naudojami UAB ,,Konstra“ ir RUAB ,,SIGMA SOLAR“ veikloje.

55.       Bylos duomenys patvirtina, kad RUAB ,,SIGMA SOLAR“ 2022 m. kovo 3 d. išrašė ir pateikė UAB ,,Konstra“ apmokėti PVM sąskaitą faktūrą SIS 005579 už automobilio Toyota, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), eksploataciją ir remontą 4 921,57 Eur; 2022 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą SIS 005580 už automobilio Toyota Avensis, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), eksploataciją ir remontą 1 263,52 Eur, kurias UAB ,,Konstra“ įtraukė į apskaitą. Nurodytos transporto priemonės nuosavybės teise priklausė RUAB ,,SIGMA SOLAR“. Byloje nėra duomenų, kad UAB ,,Konstra“ aptariamomis transporto priemonėmis naudojosi nuomos, panaudos ar kitų sutarčių pagrindu. J. A., 2023 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus, patvirtino, jog UAB ,,Konstra“ nebuvo sudariusi sutarčių su RUAB ,,SIGMA SOLAR“ dėl aptariamų automobilių nuomos ir (ar) panaudos, o automobiliais, kaip abiejų bendrovių vadovas, naudojosi J. A. Dalis išlaidų, patirtų per ketverių – penkerių metų laikotarpį, už automobilių eksploataciją ir remontą buvo priskirta UAB ,,Konstra“, nes, anot J. A., paskirstyti išlaidas tarp abiejų bendrovių pasiūlė RUAB ,,SIGMA SOLAR“ restruktūrizavimo administratorius (2023 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio įrašas nuo 49 min. iki 53 min.).

56.       Įvertinus aptartus duomenis, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2022 m. kovo 3 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. SIS 005579 ir SIS 005580 už automobilių Toyota eksploatavimą ir remontą į UAB ,,Konstra“ apskaitą buvo įtrauktos be teisinio pagrindo. Tai, kad J. A. RUAB ,,SIGMA SOLAR“ nuosavybės teise priklausančias transporto priemones naudojo UAB ,,Konstra“ veikloje, nesant automobilių nuomos, panaudos ar kitų sutarčių, nepatvirtina UAB ,,Konstra“ teisinės prievolės apmokėti išlaidų (dalį jų) už automobilių eksploataciją ir remontą, patirtų per paskutinius ketverius – penkerius metus. UAB ,,Konstra“ prievolės mokėti už automobilių remontą nepatvirtina ir apelianto paaiškinimai, jog paskirstyti išlaidas tarp RUAB ,,SIGMA SOLAR“ ir UAB ,,Konstra“ patarė RUAB ,,SIGMA SOLAR“ restruktūrizavimo administratorius. J. A., kaip UAB ,,Konstra“ vadovui, turėjo būti žinoma apie UAB ,,Konstra“ prastą finansinę padėtį ir tai, jog PVM sąskaitų faktūrų, be teisinio pagrindo pateiktų apmokėti UAB ,,Konstra“, įtraukimas į apskaitą dar labiau pablogins UAB ,,Konstra“ finansinę padėtį.

57.       Aptartos aplinkybės patvirtina, kad bendrovei esant nemokiai, nepaisant skolų kreditoriams, kurių UAB ,,Konstra“ neturėjo galimybės įvykdyti, į UAB ,,Konstra“ apskaitą buvo įtrauktos PVM sąskaitos faktūros Nr. SIS 005579 ir SIS 005580 dėl 6 185,09 Eur bendros sumos sumokėjimo už automobilių Toyota eksploataciją ir remontą susijusiai įmonei RUAB ,,SIGMA SOLAR“, kurios vadovu buvo J. A. Įvertinus šią aplinkybę, taip pat tai, kad nenustatytas teisinis pagrindas UAB ,,Konstra“ mokėti už automobilių remontą, daroma išvada, jog apeliantas, žinodamas apie UAB ,,Konstra“ prastą finansinę padėtį bei tai, kad UAB ,,Konstra“ neturėjo prievolės apmokėti automobilių remonto išlaidų (jų dalies), sąmoningai savo valdymu blogino jau nemokios bendrovės finansinę padėtį, mažindamas kitų kreditorių galimybes išsiieškoti skolas. Taip buvo pažeistos bendrovės kreditorių teisės ir (ar) teisėti interesai.

58.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė, kad ekskavatoriaus Liebherr remontas buvo netikslingas, nuostolingas bendrovei, todėl dar labiau pablogino nemokios bendrovės finansinę padėtį.

59.       Apeliantas teigia, kad ekskavatorius buvo pagrįstai remontuojamas, nes buvo reikalingas bendrovės veiklai, iš jo nuomos bendrovė 2021 m. pradžioje gavo 41 188,41 Eur pajamas. Ekskavatoriaus remontas buvo sustabdytas dėl lėšų trūkumo, nenustačius tikrų gedimo priežasčių.

60.       Byloje nustatyta, kad RUAB ,,SIGMA SOLAR“ ir UAB ,,Konstra“ 2022 m. sausio 10 d. sudarė darbų sutartį Nr. 220216 dėl ekskavatoriaus Liebherr remonto darbų, darbų kaina – 8 500 Eur. Byloje taip pat pateiktas abiejų sutarties šalių pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 1 (akto data nenurodyta), kuriame nurodyta ekskavatoriaus detalių kaina – 1 218,80 Eur (be PVM), darbo kaina 5 805,99 Eur (be PVM) (iš viso darbo 380 val.). RUAB ,,SIGMA SOLAR“ 2022 m. kovo 3 d. išrašė ir pateikė UAB ,,Konstra“ apmokėti PVM sąskaitą faktūrą SIS 005581 už ekskavatoriaus remontą 8 500 Eur.

61.       LUAB ,,Konstra“ nemokumo administratorė 2023 m. gegužės 15 d. bankroto proceso ataskaitoje pirmajam kreditorių susirikinimui Nr. K-15 nurodė, kad jai perduotas ekskavatorius Liebherr nebuvo suremontuotas, jis yra techniškai netvarkingas, nevažiuojantis, neturintis teisės dalyvauti viešajame eisme. Nemokumo administratorė 2023 m. birželio 19 d. papildomoje bankroto proceso informacijoje prie 2023 m. gegužės 15 d. bankroto proceso ataskaitos pirmajam kreditorių susirinkimui Nr. K-31 nurodė, kad vadovas paaiškino, jog ekskavatorius neužsivedė 2021 m. spalio mėn. Remonto kaina buvo apskaičiuota pagal faktiškai patirtas išlaidas ir darbo laiko apskaitą. Tolimesni remonto darbai buvo sustabdyti dėl didelės jų vertės ir neprognozuojamo rezultato. Nemokumo administratorės duomenimis, 2021 m. pradžioje UAB ,,Konstra“ gavo 41 188,41 Eur pajamas už ekskavatoriaus nuomą; paskutinę sąskaitą už ekskavatoriaus nuomą UAB ,,Konstra“ išrašė 2021 m. gegužės 3 d.

62.       Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas sprendimą remontuoti ekskavatorių ir sutartį dėl ekskavatoriaus remonto ekonominio naudingumo, pagrįstumo aspektais, atsižvelgia į šias aplinkybes: pirma, nors 2021 m. pradžioje UAB ,,Konstra“ gavo pajamas iš ekskavatoriaus nuomos, didžiąją 2021 m. dalį ekskavatorius nuomojamas nebuvo, o jam sugedus, nebuvo remontuojamas 2021 m. spalio mėn. – 2022 m. sausio mėn.; antra, remonto darbus atliko susijusi įmonė – RUAB ,,SIGMA SOLAR“, kuriai vadovo J. A.; trečia, sprendimas dėl ekskavatoriaus remonto priimtas jau bendrovei esant nemokiai; ketvirta, nemokumo administratorei perduotas neveikiantis, nevažiuojantis, neturintis teisės dalyvauti viešajame eisme ekskavatorius; penkta, byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti darbų sutarties pasirašymo data, taip pat darbų kainos pagrįstumu. Nors J. A. nemokumo administratorei nurodė, kad remonto darbų kaina buvo apskaičiuota pagal faktiškai atliktus darbus, darbų sutartyje nurodyta 8 500 Eur darbų kaina (Sutarties 1.1.2 punktas) sutampa su PVM sąskaitoje faktūroje apskaičiuota darbų kaina pagal faktiškai atliktus darbus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažai tikėtina, jog pasirašant sutartį dėl ekskavatoriaus remonto darbų sutarties šalys galėjo numatyti reikalingų darbų pobūdį, laiką ir tiksliai apskaičiuoti darbų kainą. Atliktų darbų akte nurodyta, jog darbai truko 380 val., darbų kaina – 5 805,99 Eur. Akte nedetalizuotas atliktų darbų pobūdis. Ekskavatoriaus detalių kaina 1 218,80 Eur, t. y. beveik penkis kartus mažesnė už darbo kainą.

63.       Atsižvelgus į tai, kad buvęs UAB ,,Konstra“ vadovas J. A. 2022 m. pradžioje, jau bendrovei esant nemokiai, priėmė sprendimą remontuoti ekskavatorių susijusioje įmonėje RUAB ,,SIGMA SOLAR“, ekskavatorius nebuvo suremontuotas, taip pat įvertinus tai, jog kyla abejonių dėl atliktų darbų kainos pagrįstumo, pirmosios instancijos teismo išvada dėl sprendimo remontuoti ekskavatorių ekonominio nepagrįstumo ir nenaudingumo UAB ,,Konstra“ pripažįstama pagrįsta ir teisinga. Buvęs UAB ,,Konstra“ vadovas, nusprendęs investuoti lėšas į ekskavatoriaus, kuris galutiniame rezultate taip ir nebuvo suremontuotas, remontą bei sudarydamas sutartį dėl jo remonto su susijusia įmone, bendrovei esant nemokiai, sąmoningai savo valdymu blogino jau nemokios bendrovės finansinę padėtį, taip sumažindamas kitų kreditorių galimybes išsiieškoti skolas.

64.       Pirmosios instancijos teismas kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį įvertino tai, jog UAB „Konstra“ į finansinę apskaitą įtraukė RUAB „SIGMA SOLAR“ 2021 m. liepos 30 d. PVM sąskaitą faktūrą SIS 004937 dėl katilinės pastato ir katilinės įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), griovimo, utilizavimo bei vietos sutvarkymo darbų už 68 000 Eur. Teismas nurodė, kad UAB „Konstra“ neturėjo galimybių atsiskaityti su RUAB ,,SIGMA SOLAR“, todėl nuo šios sąskaitos išrašymo konstatavo UAB „Konstra“ nemokumą. Teismas nevertino 2021 m. liepos 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje SIS 004937 numatytos paslaugų kainos ekonomiškumo, pagrįstumo aspektais, nes, nepriklausomai nuo darbų kainos, ji lėmė bendrovės nemokumą.

65.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Pirma, savaime PVM sąskaitos faktūros, išrašytos pagal katilinės pastato, įrenginių griovimo, utilizavimo, vietos sutvarkymo darbų sutartį ir atliktų darbų aktą, įtraukimas į UAB ,,Konstra“ apskaitą nelaikytinas tyčinį bankrotą kvalifikuojančiu požymiu. Šiuo atveju ekonomiškumo ir naudingumo aspektais turėjo būti vertinamas pats sandoris dėl darbų atlikimo, jo būtinumas, o ne sandorio pagrindu išrašyta sąskaita. Antra, šioje nutartyje konstatuotas kitas nemokumo momentas – vėliausiai nuo 2021 m. gruodžio 31 d. Trečia, atsižvelgtina ir į tai, kad nemokumo administratorė 2023 m. birželio 19 d. rašte nurodė, jog sprendimas dėl nenaudojamų katilinių griovimo, utilizavimo bei aplinkos sutvarkymo pripažintinas būtinu dėl ekologinių veiksnių, o J. A. byloje yra pateikęs UAB ,,Ingarė“ pasiūlymą dėl tų pačių darbų atlikimo už 82 643 Eur. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas nevertina sandorio dėl katilinės pastato ir katilinės įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), griovimo, utilizavimo bei vietos sutvarkymo darbų sudarymo, jo pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros įtraukimo į UAB ,,Konstra“ apskaitą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojančio požymio.

66.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „Konstra“ kas mėnesį gaudavo UAB „Kėdainių vandenys“ PVM sąskaitas faktūras su mokėjimo paskirtimi – UAB „Konstra“ nepriklausančių katilinių (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina. Per trejų metų laikotarpį sąskaitų apyvarta tarp UAB „Konstra“ ir UAB „Kėdainių vandenys“ sudarė 2 950,23 Eur, jų pagrindas nenustatytas. Teismas nurodė, kad, jeigu minėtų pirkimų naudos gavėja buvo RUAB „SIGMA SOLAR“, tai UAB „Konstra“ vadovo sprendimas atlikti tokio pobūdžio mokėjimus už susijusį asmenį buvo nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas, nukreiptas į sisteminį ir kryptingą įmonės nemokumo didinimą.

67.       Nemokumo administratorė 2023 m. birželio 19 d. papildomoje bankroto proceso informacijoje prie 2023 m. gegužės 15 d. bankroto proceso ataskaitos pirmajam kreditorių susirinkimui Nr. K-31 nurodė, jog UAB „Konstra“ kas mėnesį gaudavo UAB „Kėdainių vandenys“ PVM sąskaitas faktūras su mokėjimo paskirtimi – UAB „Konstra“ nepriklausančių katilinių (duomenys neskelbtini) pardavimo kaina. Per trejų metų laikotarpį apyvarta tarp UAB „Konstra“ ir UAB „Kėdainių vandenys“ sudarė 2 950,23 Eur, jų pagrindas liko nenustatytas. Nemokumo administratorė padarė prielaidą, jog minimų pirkimų naudos gavėja – RUAB „SIGMA SOLAR“. Byloje nėra pateikta PVM sąskaitų faktūrų, skirtų UAB ,,Konstra“, kurių paskirtyje būtų numatytas objektas, esantis (duomenys neskelbtini).

68.       Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl UAB ,,Konstra“ atliktų mokėjimų, kurių bendra suma 2 950,23 Eur, UAB ,,Kėdainių vandenys“ už RUAB ,,SIGMA SOLAR“ padarė remdamasis nemokumo administratorės prielaida, nurodyta kreditorių susirinkimui pateiktoje informacijoje. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, ir teismo išvados šios kategorijos ginčuose negali remtis prielaidomis ar tikimybėmis. Vadinasi, teismo išvados dėl įmonės nemokumo, tyčinio bankroto pagrindo grindžiamos tikimybių pusiausvyros principu, negali būti pripažintos pakankamomis, sprendžiant dėl tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1173-881/2022 21 punktas). Byloje nesant PVM sąskaitų faktūrų, skirtų UAB ,,Konstra“, kurių paskirtyje būtų numatytas objektas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra galimybės nustatyti UAB ,,Konstra“ mokėjimų, atliktų UAB ,,Kėdainių vandenys“, pagrįstumo ir spręsti dėl aptariamų mokėjimų pripažinimo tyčinį bendrovės bankrotą kvalifikuojančiu požymiu.

69.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad UAB „Konstra“ nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. pirko buhalterinės ir administravimo paslaugas iš RUAB „SIGMA SOLAR“. Per minėtą laikotarpį buhalterinių ir administravimo paslaugų kaina sudarė 10 940 Eur (800 Eur per mėn.). Teismas nusprendė, kad bendrovės mokama buhalterinių ir administravimo paslaugų kaina buvo ekonomiškai nepagrįsta, nes nurodytu laikotarpiu bendrovėje dirbo vienas darbuotojas – direktorius J. A., kurio atlyginimas sudarė 95 Eur per mėn.; aptariamu laikotarpiu bendrovė buvo nemoki; nebuvo sudarytos sutarties dėl paslaugų pirkimo; bendra paslaugų kaina buvo įskaityta į šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus; kitų, finansinės apskaitos tvarkymo ir įprastos įmonės biuro veiklos išlaidų (kanceliarijai, patalpų nuomai ir pan.) ir būtino įmonės administravimui turto (telefonų, kompiuterių, spausdintuvų ir pan.) bendrovė neturėjo.

70.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmiau nurodytais pirmosios instancijos teismo argumentais dėl buhalterinių ir administravimo paslaugų kainos nepagrįstumo. Pirma, nors aptariamu laikotarpiu bendrovė buvo nemoki ir joje dirbo vienas darbuotojas, bendrovė neturėjo įprastos biuro veiklos, turto administravimo išlaidų, bylos duomenys patvirtina, kad bendrovė iki 2022 m. tęsė veiklą (paskutinė PVM sąskaita faktūra dėl šilumos tiekimo išrašyta 2022 m. gegužės mėn.), 2022 m. balanso duomenimis bendrovė 2022 m. gavo 86 966 Eur pajamų. Antra, nors rašytinė sutartis dėl buhalterinių ir administravimo paslaugų nebuvo sudaryta, nemokumo administratorės pateikti duomenys, taip pat byloje pateikti finansiniai bendrovės duomenys patvirtina, jog bendrovė aptariamu laikotarpiu sudarė ir teikė finansinių ataskaitų rinkinius Juridinių asmenų registrui, mokėjo mokesčius, vedė apskaitą. Netinkamos apskaitos tvarkymo požymių nenustatyta. Trečia, aplinkybė, esą bendra paslaugų kaina buvo įskaityta į priešpriešinius RUAB ,,SIGMA SOLAR“ ir UAB ,,Konstra“ reikalavimus, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti buhalterinių ir administravimo paslaugų kainos nepagrįstumo. Ketvirta, paslaugų kaina (800 Eur per mėn.) nežymiai viršijo 2022 m. nustatytą minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį (730 Eur). Nenustačius, kad bendrovė apskritai neturėjo buhalterinių ir administravimo paslaugų poreikio, taip pat kainos neproporcingumo suteiktoms paslaugoms, apeliacinės instancijos teismas nevertina sprendimo pirkti buhalterines ir administravimo paslaugas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. iš RUAB „SIGMA SOLAR“ kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojančio požymio.

71.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog J. A., žinodamas apie prastą bendrovės finansinę padėtį (bendrovė nemoki), į UAB ,,Konstra“ apskaitą be teisinio pagrindo įtraukė PVM sąskaitas faktūras SIS 005579 ir SIS 005580 dėl 6 185,09 Eur sumokėjimo už automobilių Toyota eksploataciją ir remontą susijusiai įmonei RUAB ,,SIGMA SOLAR“, nusprendęs investuoti lėšas į ekskavatoriaus, kuris taip ir nebuvo suremontuotas, remontą bei sudarydamas sutartį dėl jo remonto su susijusia įmone RUAB ,,SIGMA SOLAR“, sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo bei tokius veiksmus vertinti kaip JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkte numatyto tyčinio bankroto pagrindo požymį.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio

72.       Pirmosios instancijos teismas bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, nustatęs, jog bendrovei esant nemokiai buvo priimami sprendimai pirmiausia atsiskaityti su susijusiomis įmonėmis, taip pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

73.       Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, gali atsižvelgti į tai, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

74.       CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

75.       Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis; nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

76.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad RUAB „SIGMA SOLAR“, būdama skolinga UAB „Konstra“ 127 270,89 Eur, o UAB „Konstra“, būdama skolinga RUAB „SIGMA SOLAR“ 122 156,39 Eur, neturėdama tokios prievolės ir suteikdama susijusiai RUAB „SGIMA SOLAR“ nepagrįstą atsiskaitymo prioritetą, įskaitė tarpusavyje 122 156,39 Eur vienarūšius priešpriešinius reikalavimus. Nors teismas nenustatė, kad šalių tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymas būtų įformintas atskiru susitarimu, tačiau įskaitymo faktą nustatė iš UAB ,,Konstra“ apyvartos žiniaraščio nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d., J. A. paaiškinimų teismo posėdžio metu, nemokumo administratorės pateiktų duomenų. Teismas nusprendė, kad tokiu būdu buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, išskirtinai suteikiant prioritetą vieno kreditoriaus RUAB ,,SIGMA SOLAR“ interesams.

77.       Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismu, atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo buvus priešpriešinių prievolių įskaitymo faktą, nes šalys nesutaria dėl įskaitymo formos, nėra nustatytos įskaitymo sumos, datos, taip pat kasacinio teismo praktikoje nurodytos įskaitymo sąlygos, tarp šalių dėl įskaitymo vyksta ginčas kitoje civilinėje byloje.

78.       Byloje nėra duomenų, taip pat nemokumo administratorė nenustatė, kad įskaitymo sandoriai būtų buvę įforminti raštišku susitarimu. Iš byloje pateikto UAB ,,Konstra“ apyvartos su RUAB ,,SIGMA SOLAR“ žiniaraščio nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. nustatyta, jog jame 2021 m. gruodžio 31 d., 2022 m. kovo 3 d., 2022 m. balandžio 3 d., 2023 m. sausio 31 d. užfiksuotos iš viso septynios operacijos, pavadintos sudengimais, debeto ir kredito stulpeliuose nurodant nulius. Debeto likutis pradžiai – 3 435,38 Eur, kredito likutis pradžiai – 0; debeto apyvarta – 123 835,51 Eur, kredito apyvarta – 122 156,39 Eur; debeto likutis pabaigai – 5 114,50 Eur, kredito likutis pabaigai – 0 Eur.

79.       J. A. teismo posėdžio metu paklaustas apie UAB ,,Konstra“ apyvartos su RUAB ,,SIGMA SOLAR“ žiniaraštyje užfiksuotas operacijas, pavadintas sudengimais, nurodė, jog 2021 m. gruodžio 31 d., 2022 m. kovo 3 d., 2022 m. balandžio 3 d., 2023 m. sausio 31 d. žiniaraštyje užfiksuoti buhalteriniai sudengimai tarp UAB ,,Konstra“ ir RUAB ,,SIGMA SOLAR“, t. y. būdavo sudengiamos debeto ir kredito sumos tarp UAB ,,Konstra“ ir RUAB ,,SIGMA SOLAR“ ir jas sudengus gaudavosi nulis, todėl debeto ir kredito stulpeliuose nurodytais laikotarpiais nurodyti nuliai (2023 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas, laikas nuo 23 min. iki 26 min.).

80.       Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1089-855/2024, kurioje AB agrofirma ,,Josvainiai“ actio Pauliana pagrindu ginčija UAB ,,Konstra“ ir RUAB ,,SIGMA SOLAR“ atliktus įskaitymus. Civilinėje byloje Nr. e2-1089-855/2024 RUAB ,,SIGMA SOLAR“ kartu su 2024 m. sausio 6 d. pateiktu tripliku (dokumento registracijos Nr. DOK-699) pateikė RUAB ,,SIGMA SOLAR“ apyvartos su UAB ,,Konstra“ žiniaraštį nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. (tripliko priedas Nr. 12). Žiniaraštyje nurodytas kredito likutis pradžiai – 3 435,40 Eur, debeto likutis pradžiai – 0, debeto apyvarta – 127 270,91 Eur, kredito apyvarta – 123 835,51 Eur, kredito ir debeto likutis pabaigai – 0 Eur. Žiniaraštyje užfiksuotos šios operacijos: 1) 2021 m. liepos 31 d., dokumento tipas – sudengimas, debetas – 0, kreditas 0, užskaita – 3 440,97 Eur; 2) 2021 m. lapkričio 30 d., dokumento tipas – sudengimas, kreditas – 0, debetas – 0, užskaita – 12 559,96 Eur; 3) 2021 m. gruodžio 21 d., dokumento tipas – sudengimas, kreditas – 0 , debetas – 0, užskaita – 22 585,22 Eur; 4) 2022 m. vasario 28 d., dokumento tipas – sudengimas, kreditas – 0, debetas – 0, užskaita – 31 322,64 Eur; 5) 2022 m. kovo 3 d., dokumento tipas – sudengimas, kreditas – 0, debetas – 0, užskaita – 33 913,55 Eur; 6) 2022 m. birželio 30 d., dokumento tipas – sudengimas, kreditas – 0, debetas – 0, užskaita – 10 464,29 Eur; 7) 2022 m. rugpjūčio 31 d., dokumento tipas – sudengimas, kreditas – 0, debetas – 0, užskaita 3 869,77 Eur; 8) 2023 m. sausio 31 d., dokumento tipas – sudengimas, kreditas – 0, debetas – 0, užskaita – 800 Eur. Sudėjus prie aptariamų operacijų stulpelyje ,,Užskaita“ nurodytas sumas gaunama 122 156,40 Eur.

81.       Įvertinus aptartus duomenis nustatyta, kad UAB ,,Konstra“ ir RUAB ,,SIGMA SOLAR“ pateiktuose žiniaraščiuose yra nesutapimų: remiantis UAB ,,Konstra“ žiniaraščiu įskaityta 122 156,39 Eur (žiniaraštyje kredito apyvarta – 122 156,39 Eur, kredito likutis pabaigai – 0 Eur), o RUAB ,,SIGMA SOLAR“ žiniaraštyje užfiksuotas 122 156,40 Eur įskaitymas (žiniaraštyje nurodytų operacijų, pavadintų sudengimais, nurodytų stulpelyje ,,Sudengimai“ bendra suma). Bendrovių žiniaraščiuose taip pat nesutampa operacijų, pavadintų sudengimais, datos. Nepaisant aptartų nesutapimų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų UAB ,,Konstra“ ir RUAB ,,SIGMA SOLAR“ priešpriešinių prievolių įskaitymo faktui konstatuoti: abiejų bendrovių žiniaraščiuose atsispindi įskaitymai, žiniaraščiuose nurodyti kaip sudengimai, 122 156,39 Eur (su 1 ct paklaida). Pagal RUAB ,,SIGMA SOLAR“ apyvartos žiniaraštį dalis įskaitymų atlikti iki UAB ,,Konstra“ nemokumo atsiradimo (2021 m. gruodžio 31 d.), tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog įskaitymai apie 80 000 Eur atlikti jau bendrovei esant nemokiai, turint kitų kreditorių ir pažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą (bendrovė įskaitymų atlikimo metu buvo skolinga UAB „SCAPA BALTIC“ už 2016 m. išrašytas sąskaitas – 6 428,10 Eur; AB „Josvainiai“; UAB „Komunalinių paslaugų centras“ pagal 2018 m. rugsėjo sąskaitą – 56,62 Eur; UAB „Eltecha“ už 2015 m. išrašytą sąskaitą – 2 305,78 Eur; „Linde Gas“ UAB už 2016 m. išrašytas sąskaitas – 798,14 Eur) (CK 6.9301 straipsnis). 

82.       Aplinkybė, kad šalys civilinėje byloje Nr. e2-1089-855/2024 ginčijasi dėl įskaitymų datų, konkrečių sumų, jų teisėtumo, nekeičia aptarto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo, kaip tyčinio bankroto požymio, vertinimo, nes byloje pakanka duomenų konstatuoti, jog faktiškai įskaitymai buvo atlikti, perleidžiant esminę UAB ,,Konstra“ bendrovės turto dalį (apie 80 000 Eur) ir dėl tokių veiksmų žymiai pasikeitė daugumos UAB ,,Konstra“ kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą.

83.       Taip pat nustatyta, kad UAB „Konstra“ 2022 m. birželio 1 d. ir 2 d., jau būdama nemoki, padengė 3 069,06 Eur skolą susijusiai įmonei UAB „Rimjus“. UAB ,,Konstra“ banko sąskaitos išrašas nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. patvirtina, kad UAB ,,Konstra“ 2023 m. birželio 1 d. pervedė UAB ,,Rimjus“ 1 000,98 Eur, pavedimo paskirtyje nurodant ,,skola“; 2022 m. birželio 2 d. pervedė 2 068,08 Eur, pavedimo paskirtyje nurodant ,,skola“. Išrašai iš Juridinių asmenų registro patvirtina, kad pavedimų atlikimo metu abiem bendrovėms vadovavo J. A. Atsižvelgus į tai, jog mokėjimų atlikimo metu UAB ,,Konstra“ turėjo kitų kreditorių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog mokėjimai atlikti pažeidžiant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą bei apribojo kreditorių galimybes gauti apmokėjimą iš UAB „Konstra“ (CK 6.9301 straipsnis).

84.       Apelianto argumentai, kad mokėjimai UAB ,,Rimjus“ ir RUAB ,,SIGMA SOLAR“ pripažįstami pirmenybiniais, nes šios bendrovės atlikdavo mokėjimus už UAB ,,Konstra“, atmetami, kaip nepagrįsti. CK 6.9301 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus turi kalendorinio eiliškumo tvarka. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog mokėjimų (įskaitymų) atlikimo metu bendrovė buvo neabejotinai nemoki ir neturėjo galimybių atskaityti su kreditoriais. Egzistuojant akivaizdžiam bendrovės nemokumui, buvęs bendrovės vadovas turėjo inicijuoti bendrovės nemokumo procesą, o ne tęsti gyvybingumo perspektyvų neturinčios bendrovės veiklą, einamuosius bendrovės mokėjimus atliekant iš kitų jo valdomų įmonių.

85.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad bendrovei esant nemokiai ir neturint galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais, J. A., kaip tuometinis bendrovės vadovas, priėmė sprendimą įskaityti priepriešinius reikalavimus su susijusia įmone RUAB ,,SIGMA SOLAR“, taip pat padengti dalį skolos susijusiai įmonei UAB ,,Rimjus“, pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai iš esmės pablogino nemokios bendrovės padėtį bei eliminavo kitų bendrovės kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą. Aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

86.       Apibendrinant, konstatuotina, kad jau nemokios UAB „Konstra“ finansinės padėties esminis pabloginimas kilo dėl sąmoningai blogo šio juridinio asmens valdymo, sudarant bendrovei nuostolingus sandorius (priimant nuostolingus sprendimus): J. A., žinant apie prastą bendrovės finansinę padėtį (bendrovės nemokumą), priėmus sprendimą be teisinio pagrindo į UAB ,,Konstra“ apskaitą įtraukti susijusios įmonės RUAB ,,SIGMA SOLAR“ PVM sąskaitas faktūras SIS 005579 ir SIS 005580 už automobilių Toyota eksploataciją ir remontą, sudarius su susijusia įmone RUAB ,,SIGMA SOLAR“ sandorį dėl ekskavatoriaus Liebherr remonto; J. A. priėmus sprendimus įskaityti priepriešinius reikalavimus su susijusia įmone RUAB ,,SIGMA SOLAR“, taip pat padengti dalį skolos susijusiai įmonei UAB ,,Rimjus“, pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai lėmė bendrovės kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą esminį suvaržymą ir sąlygų išvengti išieškojimo sudarymą (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai). Ištirtų aplinkybių pagrindu (įvertinant atskirojo skundo ribas) pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad J. A. veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

Dėl teisės eiti vadovo pareigas apribojimo

87.       JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu (JANĮ 13 straipsnio 3 dalis).

88.       Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje diskvalifikavimas (arba apribojimas vadovui eiti juridinio asmens vadovo pareigas) suprantamas kaip sankcija, poveikio ir kontrolės priemonė, kuria siekiama įvairių, kompleksinių tikslų: 1) bendrosios prevencijos, kuri pasireiškia per visuomenės žinojimą, kad yra taikoma atsakomybė už netinkamą ir nesąžiningą elgesį, ir kartu suvokiant, jog visi suinteresuoti asmenys, taip pat ir kreditoriai, kontrahentai, yra saugomi nuo nesąžiningų vadovų veiksmų; 2) individualiosios prevencijos, kuria siekiama paveikti asmenis, kad jie laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir vėl neatliktų teisės pažeidimų, apriboti asmeniui galimybę daryti naują veiką tada, kai jam yra ribojama teisė eiti vadovaujančias pareigas; 3) teisingumo principo įgyvendinimo, reiškiančio, kad kiekvienam asmeniui turi būti paskirta sankcija individualiai išnagrinėjus faktines aplinkybes; 4) nubaudimo tikslo, kai sankcija yra realiai paskiriama ir kyla neigiami jos padariniai. Šios sankcijos taikymo esmė ir tikslas – išlaikyti aukštus įmonių veiklos standartus, kurie yra neatsiejamai susiję ir su įmonių socialine atsakomybe, užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam elgesiui įmonių valdymo srityje (Audronė Balsiukienė „Bendrovės vadovo atsakomybė: apribojimas eiti juridinio asmens vadovo pareigas“, Jurisprudencija 28, 2 (2021): 452–475; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-407/2022).

89.       Kaip minėta pirmiau, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kad apeliantas atskirajame skunde nenurodo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria J. A. vieneriems metams apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje), argumentų, apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

90.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3-133-823/2020 40 punktą).

91.       Pripažinus bankrotą tyčiniu bet kuriuo JANĮ 70 straipsnyje nustatytu pagrindu, kyla JANĮ 71–72 straipsniuose nustatyti padariniai, o tyčinio bankroto padariniai nėra priklausomi nuo konkretaus pagrindo, kuriuo bankrotas pripažįstamas tyčiniu. JANĮ įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu konkrečiu (tam tikru) pagrindu savarankiškų ar papildomų teisių nesukuria (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1867-407/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).

92.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bendrovės nemokumo momentą, taip pat nepagrįstai UAB ,,Konstra“ buhalterinių ir administravimo paslaugų pirkimą iš RUAB ,,SIGMA SOLAR“, UAB ,,Konstra“ atliktus mokėjimus UAB ,,Kėdainių vandenys“, RUAB „SIGMA SOLAR“ 2021 m. liepos 30 d. PVM sąskaitos faktūros SIS 004937 įtraukimą į UAB ,,Konstra“ apskaitą kvalifikavo kaip tyčinio bankroto požymius, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės suteikia pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagal kurias yra konstatuoti kiti LUAB „Konstra“ tyčinio bankroto pagrindai (požymiai) (JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 3 punktai). Ištyrus bylos medžiagą nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį dėl LUAB ,,Konstra“ bankroto pripažinimo tyčiniu rezultato bei pritaikyto ribojimo eiti vadovo pareigas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

nutaria:

 

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjas                                                                        Irmantas Šulcas