Civilinė byla Nr. e2YT-7189-937/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02372-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. V. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje VĮ Turto bankas.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu ir, pašalinęs trūkumus, prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad E. V. po F. V. (F. V.) mirties priėmė palikimą jį faktiškai valdydamas ir, kad F. V. po D. V. mirties priėmė palikimą jį faktiškai valdydamas. Nurodo, kad jo tėvas F. V. ir motina D. V. santuokos metu 1992-06-23 mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad jo motina mirė (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjo tėvas po jos mirties paveldėjimo procesų neinicijavo. Nepaisant to, pareiškėjo tėvas po D. V. mirties valdė santuokoje įgytą turtą, mokėjo mokesčius ir kitaip rūpinosi bei išlaikė turimą turtą. Pareiškėjas teigia, jog jis yra vienintelis galimas paveldėtojas.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; kt.). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas yra F. V. ir D. V. sūnus. Iš byloje esančio mirties liudijimų matyti, kad D. V. mirė (duomenys neskelbtini), o F. V. – (duomenys neskelbtini).
Teisme gautas Vilniaus (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės Ž. P. (duomenys neskelbtini) liudijimas, kad po D. V., kurios paskutinė d?klaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), į Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)-ąjį not?rų biurą ni?kas nesikreipė ir pav?ldejimo byla n?buvo pradėta. Šiuo liudijimu notarė taip pat informavo, jog Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)-ajame notarų biure yra vedama D. V. sutuoktinio, su kuriuo santuoka gyventojų r?gistro duom?nimis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), F. V., kuri? paskutinė d?klaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), pav?ldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad po pareiškėjo motinos mirties paveldėjimo byla dėl palikimo priėmimo pas notarą užvesta nebuvo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas F. V..
Iš teikiamų rašytinių paaiškinimų matyti, kad pareiškėjo tėvai santuokos metu 1992-06-23 mainų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas santuokoje registruotas pareiškėjo tėvo vardu. Bylos duomenys patvirtina, jog F. V. gyveno minėtame bute, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius.
Testamentų registre nėra įregistruotų D. V. testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Tai patvirtina ir notarės (duomenys neskelbtini) liudijimas, kad nėra užvesta paveldėjimo byla.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Byloje nustatyta, kad po D. V. mirties F. V. nesikreipė į notarų biurą ir nepateikė jokio prašymo priimti palikimą mirus D. V.. Vis dėlto pareiškėjo tėvas faktiškai valdė sutuoktiniams priklausantį turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat mokėjo su buto išlaikymu susijusius mokesčius, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra. Kadangi F. V. pradėjo valdyti D. V. turtą, juo rūpinosi kaip savo, laikytina, kad jis priėmė D. V. palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalis).
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas šioje dalyje tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jog F. V. priėmė palikimą, atsiradusį mirus jo sutuoktinei D. V., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui E. V. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. V. po tėvo F. V. mirties priėmė palikimą jį faktiškai valdydamas. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) testamentų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas jau yra priėmęs F. V. palikimą, todėl teismas nenustatė teisinės reikšmės, atsižvelgiant dar į tai, kad pareiškėjas teismui nepaaiškino 2020-01-30 nutartyje nurodytų aplinkybių, t. y. dėl kokios priežasties jam reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo mirties jis priėmė palikimą, kai palikimas, remiantis (duomenys neskelbtini) testamentų registro išrašu, jau yra jo paties priimtas. Dėl nurodytų priežasčių šioje dalyje pareiškimas yra atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjo E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad F. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą jį faktiškai valdydamas.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, paveldėjimo.
Kitoje dalyje pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestinas.
Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Erika Zablockaja