Pranešėjas Kęstutis Dargužis               Baudžiamoji byla Nr. 1A-512-245/2015

Teisėja Asta Jakučiūnienė              Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00822-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Buškevičiui, nuteistojo E. B. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 str. 3 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., ir jam skirtos bausmės:

pagal BK 189 str. 3 d. – 30 (trisdešimt) parų arešto,

pagal BK 214 str. 1 d. – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams,

pagal BK 215 str. 1 d. – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str., paskirtos bausmės subendrintos dalinai jas sudedant ir subendrinta bausmė E. B. paskirta terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 641 str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be priežiūrą vykdančios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos (rajono) ribų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir pradėti dirbti.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas P. B., dėl kurio apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

E. B. nuteistas už tai, kad 2014-07-19, apie 9.30 val., (duomenys neskelbtini), iš P. B. įgijo nedidelės vertės turtą - 200 Lt, žinodamas, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu, t. y. 2014-07-19, apie 9.00 val., Dainavos mokyklos stadione, (duomenys neskelbtini) namo, atvirai pagrobti iš J. R. piniginės.

Be to, E. B. toje pačioje vietoje, tuo pat metu, iš P. B. įgijo nusikalstamu būdu gautą AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą nukentėjusiojo J. R. vardu, bei kortelės PIN kodą, taip neteisėtai įgijo ir laikė iki 2014-07-19, 15.12 val., svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Be to, E. B. 2014-07-19, 15.12 val., AB SEB banko bankomate (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), panaudojo AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą nukentėjusiojo J. R. vardu, bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, pasikėsindamas paimti 50 Lt, tačiau pinigų nepaėmė, nes kortelė buvo bankomate užblokuota, taip neteisėtai iniciavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone.

Apeliaciniame skunde E. B. nurodo, kad nesutinka su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-02-17 nuosprendžiu, prašo išnagrinėti visas bylos aplinkybes ir sušvelninti jam skirtą bausmę. P. B. jam padavė banko kortelę su lapeliu, sakė, kad jis gali nusiimti pinigų, tuo metu jis nežinojo, kad kortelę P. B. pavogė. Iš P. B. jis gavo 200 Lt, kuriuos šis jam buvo skolingas, bet pinigus grąžino teisminio proceso metu. Todėl prašo sušvelninti bausmę, šiuo metu dirba, o pagal nuosprendį negalės dirbti.

Teismo posėdyje advokatė prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, todėl apygardos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma pateiktame skunde (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmes už padarytas nusikalstamas veikas ir jas subendrindamas, tinkamai vadovavosi baudžiamojo įstatymo nuostatomis (BK VIII skyrius) ir jų nepažeidė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas padarė du nusikaltimus finansų sistemai ir vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei. Padaryti nusikaltimai pagal BK 11 str. 4 d. nuostatas yra priskiriami prie apysunkių nusikaltimų. Visos nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant tiesiogine tyčia, taip pat visos jos yra baigtos. Nusikalstamų veikų padarymo tikslas – siekis pasipelnyti. Skundžiamu nuosprendžiu nustatytos dvi E. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės - prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atlygino nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 3 d.), tačiau nustatyta ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Be to, nustatyta ir tai, kad anksčiau E. B. buvo teistas dėl smurtinio ir turtinio pobūdžio nusikaltimų ir nors nuosprendžio priėmimo metu teistumas buvo išnykęs, tačiau tai jo asmenybę charakterizuoja neigiamai. Polinkį nepaklusti nustatytoms taisyklėms liudija ir byloje esantis išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (t. 1, b. l. 108-114). Minėto išrašo duomenys patvirtina, kad E. B. ne kartą baustas administracine tvarka už buvimą neblaiviam viešose vietose, taip įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Jam skirtos nuobaudos – įvairaus dydžio piniginės baudos, yra nesumokėtos ir galiojančios. Iš teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad nusikalstamų veikų darymo metu E. B. sirgo psichikos sutrikimu (liga) – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, tačiau jam nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo. E. B. buvo paprasto pasigėrimo būsenoje (t. 1, b. l. 138-141). Duomenų, kad apeliantas, žinodamas apie savo priklausomybę alkoholiui, bandytų gydytis, byloje nėra.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo apelianto antisocialines nuostatas ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, jis yra linkęs nusikalsti ir teigiamų išvadų nedaro, draudžiamas elgesys yra pastarojo gyvenimo būdas, kurio nekeičia. E. B. yra nedirbantis, registruotas darbo biržoje (t. 1, b. l. 144), todėl nesuprantamas apelianto teiginys, jog paskirti įpareigojimai - per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be priežiūrą vykdančios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos (rajono) ribų ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, trukdys jam dirbti. Toks skundo teiginys verčia abejoti E. B. nuoširdumu, pasiryžimu susirasti darbą ir legaliai užsidirbti pragyvenimui. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino visiškai, todėl buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir E. B. pritaikytas BK 641 straipsnis, t. y. nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Apylinkės teismas, įvertinęs visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, atsisakė realaus laisvės atėmimo skyrimo. E. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieniems metams ir šešiems mėnesiams, tikintis, jog per šį laikotarpį jis nenusikals ir tolimesnį savo gyvenimą sugebės laikytis bendrų gyvenimo taisyklių. Apygardos teismas pritaria, kad atsižvelgus į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (nukentėjusiajam grąžino pavogtus 200 Lt), galimas bausmės vykdymo atidėjimas. Trumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą nėra pagrindo, nes iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog E. B. piktnaudžiauja teismo jam parodytu humaniškumu. Skunde jis teigia, kad P. B. jam padavė banko kortelę su lapeliu, sakė, kad jis gali nusiimti pinigų. Tuo metu jis nežinojo, kad kortelę P. B. pavogė. Iš P. B. gautus 200 Lt jis paėmė kaip skolą, nes P. B. jam buvo skolingas. Šie teiginiai pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikti, todėl aukštesnės instancijos teismo jie vertinami kaip gynybinė versija, siekiant, dar švelnesnės bausmės. Apygardos teismas pažymi, kad įvykio aplinkybės yra aiškios ir abejonių nekelia nei apelianto kaltės klausimas, nei jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacija. Tiek nukentėjusysis J. R., tiek abu nuteistieji E. B. ir P. B. pirmosios instancijos teisme pripažino, jog visi trys, kartu, stadione vartojo alkoholinius gėrimus. P. B. prašė J. R. pinigų, pastarasis jam davė 4 Lt monetomis, tai matė ir kartu sėdėjęs E. B.. Atkreiptinas dėmesys, kad P. B., vėliau paėmęs iš nukentėjusiojo piniginę, E. B. davė ne tik 200 Lt, bet ir banko kortelę, neva leisdamas nusiimti kiek nori pinigų. Jei kortelė būtų priklausiusi P. B., šis pats galėjo nuimti norimą pinigų sumą ir ją kaip skolą grąžinti E. B.. Tačiau kortelė buvo pavogta ir E. B. tai suprato nesėkmingai inicijuodamas finansinę operaciją.

Pažymėtina, kad teismas tik išimtiniais atvejais gali skirti bausmę, išeidamas už baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytų ribų. Tokie atvejai numatyti BK 54 str. 3 d. ir BK 62 straipsnyje. Pagal BK 62 str. 2 d. teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios dalies 1-6 punktuose. Nagrinėjamoje byloje šių sąlygų visumos nenustatyta. Kodėl apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė, pateiktame skunde nėra argumentuojama. Jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį nenustatyta.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumos pagrindu aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog bausmių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos, bausmė nuteistajam E. B. individualizuota tinkamai. Pirmosios instancijos teismo 2015-02-17 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam E. B. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš 2015-04-29 pažymos Nr. TP-7-(2.10)-1808 matyti, kad advokatė Rasa Kalkauskienė, pateikusi advokato orderį Nr. 380437, teikia antrinę teisinę pagalbą E. B. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 17,37 Eur (t. 2, b. l. 40).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nuteistojo gynimo iš nuteistojo E. B. nepriteistinos. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Bylos duomenimis E. B. niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                                              Kęstutis Dargužis

Teisėjai                                                                                                                                            Danutė Giačaitė

                                                                                                                                                          Viktoras Preikšas