Civilinė byla Nr. e2-39687-918/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32921-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.;
(S)
2.6.29.3.; 3.2.6.6.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 21 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui D. Š. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovas UAB „Finansų administravimas“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. Š. 232,61 EUR skolą už negrąžintą paskolą, 461,90 EUR palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti asmeniškai. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 18 d. pradinis ieškovas UAB „4finance“ ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9793357001, pagal kurią UAB „4finance“ suteikė atsakovui 72,41 EUR kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2015 m. vasario 18 d., taip pat mokėti palūkanas (Sutarties specialiosios sąlygos, bendrųjų sąlygų 5.1 p.). 2014 m. gruodžio 24 d. atsakovo prašymu ieškovas papildomai suteikė jam 57,92 EUR ir 43,44 EUR kreditus, 2015 m. sausio 2 d. – 50 EUR kreditą, o 2015 m. sausio 4 d. – dar 50 EUR kreditą. Atsakovas įsipareigojo 273,77 EUR paskolą grąžinti iki 2015 m. kovo 28 d., tačiau sutartimis prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, sutartyse nustatytu terminu kreditų negrąžino, todėl liko skolingas 232,61 EUR sumą. 2015 m. spalio 25 d. pradinis ieškovas UAB „4finance“ reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą į atsakovą International Risk Management OÜ, kuri 2017 m. vasario 23 d. sutartimi reikalavimą perleido ieškovui. Tokiu būdu ieškovas įgijo skolos reikalavimo teisę į atsakovą pagal 2014 m. lapkričio 18 d., 2014 m. gruodžio 24 d., 2015 m. sausio 2 d. ir 2015 m. sausio 4 d. vartojimo kredito sutartis. Ieškovas 2017 m. vasario 28 d. siuntė atsakovui pranešimą apie reikalavimo perleidimą registruotu paštu, bandydamas susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo. Byloje duomenų, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą būtų padengęs, nėra (CPK 178 straipsnis).
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2014 m. lapkričio 18 d., 2014 m. gruodžio 24 d., 2015 m. sausio 2 d. ir 2015 m. sausio 4 d. vartojimo kredito sutarčių pagrindu tarp pradinio ieškovo UAB „4finance“ ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Kadangi atsakovas savo pareigos grąžinti paimtą kreditą tinkamai nevykdė, remiantis CK 6.38 straipsniu, 6.63 straipsniu, 6.200 straipsniu, 6.205 straipsniu, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 232,61 EUR skola už negrąžintą kreditą.
Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 461,90 EUR palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. spalio 16 d., taikydamas vidutinę 180,80 proc. palūkanų normą. Pažymėtina, kad nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, jog ekonomiškai stipresnė šalis (pvz., ieškovas, suteikiantis greituosius kreditus) gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Nagrinėjamu atveju pareikšto ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, t. y. atsakovas yra vartotojas, fizinis asmuo, kurio interesus gina Valstybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad norminiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje (taip pat ir Europos Sąjungos teisės aktuose bei teisminių institucijų praktikoje) plėtojama padidinta (prioritetinė) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Taigi ji turi būti teismo ex officio taikoma nagrinėjant bylas, kuriose viena iš šalių yra vartotojas.
Ieškovas, prašydamas priteisti 461,90 EUR palūkanų sumą, rėmėsi sutarties 4.1 punktu, kuriame nurodyta, jog už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, kurių procesinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. Pažymėtina, kad ieškovas vienašališkai sutartis su atsakovu nutraukė 2015 m. rugsėjo 14 d. Tuo tarpu prašomas priteisti palūkanas ieškovas skaičiuoja laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. spalio 16 d., nurodydamas, jog prašomos priteisti palūkanos kompensuoja jo nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarčių įvykdymo praleidimo. Tokiu būdu darytina išvada, kad ieškovas prašo priteisti 461,90 EUR kompensuojamųjų palūkanų, mokamų esant sutarties pažeidimui, kurios atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos yra taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Iš šios teisinės nuostatos teismas daro išvadą, kad Įstatymo teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, dėl ko vartojimo kredito sutarties šalys negali jų pakeisti sutartimi (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Viena iš tokių imperatyvių nuostatų įtvirtinta Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms, todėl jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).
Pažymėtina, kad Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni negu minimalūs nuostoliai, kreditorius privalėjo juos įrodyti. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių didesnius negu minimalūs nuostolius (CPK 178 straipsnis). Tokiu būdu teismas, atsižvelgdamas į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, bei įvertinęs, jog ieškovo prašymas išieškoti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 114,60 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai, sprendžia, jog prašomos priteisti kompensuojamosios palūkanos yra nepagrįstai didelės ir pažeidžiančios nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, ieškovo naudai iš atsakovo už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. spalio 16 d. priteistina 46,41 EUR (232,61 EUR x 0,05 : 100 x 399) sutartinių palūkanų suma, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (279,02 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-09-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 40 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 6,40 EUR žyminio mokesčio.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Finansų administravimas“, į. k. 304179870 naudai 232,61 EUR skolą už negrąžintą paskolą, 46,41 EUR palūkanų po kredito grąžinimo termino, iš viso – 279,02 EUR (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 2 centus), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (279,02 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-09-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 6,40 EUR (šešis eurus 40 cento) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aistė Petrevičienė