Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-417-485-2009].doc
Bylos nr.: 2A-417-485/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-417-485/2009

Pirmosios instancijos teismo teisėja Giedrė Jakštienė

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.3, 121.18, 121.21

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2009 m. balandžio 9 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos,

kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Birutės Bobrel,

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei,

dalyvaujant ieškovei D. S., jos atstovui adv. Vladislovui Mikšai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5139-451/2008 pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei J. K. dėl garažo pripažinimo asmenine nuosavybe,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovė prašė pripažinti jos mirusio tėvo V. K. nuosavybės teisę į garažo boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-11-11 mirė ieškovės tėvas ir atsakovės sutuoktinis V. K., po jo mirties palikimą priėmė ieškovė ir atsakovė. Po V. K. mirties liko garažų bendrijoje „Eglė-1" garažo boksas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Garažas buvo pastatytas 1972 metais, dar iki santuokos su atsakove sudarymo (1989-06-08), tačiau nuosavybės teisės buvo registruotos tik 1991-09-05. Ieškovė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į turėtą garažą kreipėsi į Kauno m. 20-ąjį notarų biurą. Ieškovė nurodė esanti vienintelė pirmos eilės paveldėtoja, kuriai priklauso ¾ dalys palikimo, likusioji ¼ dalis priklauso atsakovei. Ieškovė nurodo, jog atsakovė pretenduoja į ½ dalį garažo bokso kaip į santuokoje įgytą turtą, o į likusią ½ dalį kaip įstatyminė įpėdinė, dėl šios priežasties notaras atsisako išduoti paveldėjimo liudijimą į ¾ dalis garažo bokso. Kadangi ieškovės tėvas garažo boksą įsigijo ir pinigus už jį sumokėjo 1972 metais, ieškovė nurodo, jog garažo boksas turi būti pripažintas jos tėvo asmenine nuosavybe.

Kauno miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino, pripažino V. K., a/k (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į garažo boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei priteisė ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje pateiktas notaro liudijimas (b.1.10) patvirtina, jog po V. K. mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi sutuoktinė - byloje atsakovė J. K. ir duktė - byloje ieškovė D. S.. Iš byloje pateikto nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. 1. 9) matyti, jog ginčo turtas V. K. vardu yra įregistruotas 1991-12-21 dieną įregistravimo pagrindu nurodyta 1991-09-05 garažų statybos bendrijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti rašytiniai įrodymais - 1970 metų Kauno m.  Lenino rajono DŽDTVK sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.1.6-7), patvirtina, jog V. K. leista statyti garažą. Byloje pateikta pažyma (b.1.2) patvirtina, jog garažas priimtas naudoti 1972 metais. Taigi, nuo garažo priėmimo naudoti momento, V. K. tapo šio turto savininku ir įgijo nuosavybę į ginčo turtą. Tai, kad V. K. ir toliau naudojosi ginčo turtu, byloje patvirtina 1984-03-30 dienos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.11), ir šio sprendimo 2 priedėlis (b.l.12). Byloje neginčijamai nustatyta, jog V. K. ginčo turtą - garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini). įgijo iki santuokos sudarymo su atsakove J. K., todėl šis ginčo turtas pripažintinas asmeniniu V. K. turtu.

Apeliaciniu skundu atsakovė J. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-03 sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad ginčijamą garažo boksą su žemės sklypu įsigijo santuokoje su vyru V. K.. Ieškovė pareikšdama reikalavimą dėl pripažinimo mirusiojo asmenine nuosavybe nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvė ir neturi atitinkamai reikalavimo teisės - yra netinkama ieškovė civiliniame procese (CPK 2, 5 str. l d.). Teismas, tenkindamas ieškinį, rėmėsi tuo, kad ginčijamo garažo statybai leidimas buvo išduotas V. K. vardu, garažas buvo priimtas eksploatuoti 1972 m. Nuo to momento jis įgijo nuosavybės teises. Ši išvada yra nepagrįsta, nebuvo atsižvelgta į tuo metu galiojusius normatyvinius aktus. Sutinkamai su CK 1964 m 117 str. 3 d., LTSR MT 1964-06-09 nutarimu Nr. 265 „Dėl garažų ir stovėjimo aikštelių individualiems automobiliams /motociklams / kooperatinės statybos plėtimo" ir juo patvirtintais „Pavyzdiniais garažų ir stovėjimo aikštelių individualiems automobiliams/motociklams/ statybos bei eksploatavimo kooperatyvo įstatais", MT  1972 06 02 nutarimu Nr. 195 „Dėl individualių automobilių garažų statybos ir mokamų stovėjimo aikštelių įrengimo sutvarkymo" ir juo patvirtintais „Garažų individualiniams automobiliams /motociklams/ statybos bei eksploatavimo kooperatyvo pavyzdiniais įstatais", MT 1974 08 13 nutarimu Nr. 292 „Dėl individualinių automobilių garažų naudojimo sutvarkymo" kooperatyvų pastatyti garažai buvo jų nuosavybė, kooperatyvo nariui buvo suteikiamas naudojimuisi garaže boksas. Būtent tokį boksą 1970 m. buvo leista statyti V. K.. Kauno m. Lenino r. vykdomasis komitetas 1984-03-30 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino statybos kooperatyvą „Eglę-1 ". V. K. buvo suteiktas naudotis garaže boksu (duomenys neskelbtini). Kada garažas buvo priimtas naudotis neginčijamų įrodymų byloje nėra - esamoje pažymoje (b. l. 8) nurodyti 1972 m., nors garažo statybos kooperatyvas buvo patvirtintas 1984 m. Garažo techniniame pase statybos metai nurodyti 1973. Teismas neįvertino garažo /bokso / teisinės registracijos. Ji atlikta vadovaujantis Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo 1990-10-25 įstatymu Nr. 1- 715 "Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų", kuriame nurodyta, kad garažo statybos kooperatyvo narys įgyja nuosavybės teisę į jam paskirtą boksą (l str.). Būtent, nuo šio įstatymo priėmimo V. K. tapo garažo /bokso / savininku. Turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, nors jis būtų įformintas ir vieno iš jų vardu /SSK 1969 m. 21 str. 1, 3d./. Pažymėtina, kad santuokos metu ir garažą įteisinus buvo įdėta lėšų, žymiai padidinusių garažo vertę/ įdėtos geležinės durys, įrengta duobė, išbetonuotos grindys, ištinkuota garažo patalpa, sutvarkytas privažiavimas ir pan.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-03 sprendimą. Nurodo, kad po V. K. mirties palikimą priėmė ieškovė ir jo žmona J. K. (byloje atsakovė), su kuria tėvas santuoką sudarė 1989 m. birželio mėn. 8 d. V. K. ginčo garažą pasistatė 1972 m. dar iki santuokos sudarymo su atsakove J. K., tačiau nuosavybės teisės buvo įregistruotos tik 1991 m. rugsėjo 5 d. V. K. garažo boksą įsigijo ir pinigus sumokėjo 1972 m. dar iki santuokos sudarymo. 1991 m. buvo tik VĮ „Registrų centras" Kauno filiale įregistruota jo vardu nuosavybė. Kadangi tėvas garažo boksą įsigijo iki santuokos sudarymo už asmenines lėšas, tai sutinkamai su LR CK 3.89 str. 7 p. turi būti pripažintas asmenine tėvo nuosavybe. Vien tai, kad vadovaujantis LR Aukščiausiosios Tarybos - atkuriamojo seimo 1990 m. spalio 25 d. įstatymu Nr. 1-715 „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų" buvo leista turimus garažus įregistruoti kooperatyvų nariams nuosavybės teisėmis, nesukuria atsakovei formalus teisių įforminimas turtinių teisių.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas ( CPK 320 str. ).

Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2008-12-03 Kauno m. apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei J. K. dėl garažo pripažinimo asmenine nuosavybe. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas pilnai, jos tėvui V. K. buvo pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į garažo boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ( b. l. 72-75 ). Pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad 1970 m. Kauno m. Lenino rajono DŽDTVK sprendimu V. K. buvo leista statyti garažą ( b. l. 6-7 ). Šis garažas priimtas naudoti 1972 m. ( b. l. 8 ). Pinigus už garažą V. K. sumokėjo. Ši aplinkybė nebuvo paneigta. Tai, kad V. K. ir toliau naudojosi ginčo turtu , patvirtina 1984-03-30 sprendimas Nr. 117 bei šio sprendimo priedėlis ( b. l. 11-12 ). Be to, kaip matyti V. K. ( miręs 2006-11-11 )  ir J. K. susituokė 1989-06-08 ( b. l. 14 ). Savo apeliaciniame skunde apeliantė ( atsakovė) J. K. nurodo , kad garažo / bokso/ teisinė registracija  atlikta vadovaujantis Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1990-10-25 įstatymu Nr. 1-715 „ Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų „, kuriame nurodyta, kad garažo kooperatyvo narys įgyja nuosavybės teisę į jam paskirtą boksą ( 1 str. ).

Jos nuomone, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji nuosavybė, nors ji būtų įforminta ir vieno iš jų vardu ( SŠK 1969 m.., 21 str. 1 , 3 d. ). Todėl teismo sprendimas kuriuo ginčo turtas pripažintas asmenine jos mirusio sutuoktinio nuosavybe yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Kaip jau minėta, V. K. ir J. K. susituokė tik  1989-06-08. Gi garažą / boksą/ V. K. buvo leista statyti 1970 m., jis priimtas naudoti 1972 m., pinigus už garažą V. K. pilnai sumokėjo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuo tada V. K. ir įgijo nuosavybės teises į ginčo turtą, t. y. į garažą /boksą/. Vien tai, kad ginčo turtas buvo įregistruotas vėliau , t. y. jau V. K. ir J. K. sudarius santuoką , dar neįrodo, kad ginčo turtas buvo įgytas  santuokos metu. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ginčo turtas yra asmeninė V. K. nuosavybė.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus, procesinių teisės normų nepažeidė, todėl šis teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jo apeliacinio skundo motyvais teisėjų kolegija nemato pagrindo.

             

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326straipsnio1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

            Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš  J. K. ( a.(duomenys neskelbtini) ) 1000 ( vieną tūkstantį ) Lt. bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme D. S. ( a. k. (duomenys neskelbtini) naudai..

 

Kolegijos pirmininkė:                                                                             Algirdas Remeika

 

Kolegijos teisėjai:                                                                                   Evaldas Burzdikas

 

                                                                                                                Birutė Bobrel