Civilinė byla Nr. e2-384-1070/2022

Teisminio proceso Nr.2-69-3-16639-2021-0 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.6; 2.1.5.2; 2.4.2.12.2; 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 24 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina,

sekretoriaujant E. V. ir R. B.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tvirtovės alėja“ atstovams direktoriui P. J. ir advokatui L. J.,

atsakovui E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tvirtovės alėja“ ieškinį atsakovui E. P. dėl pažeistų teisių gynimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tvirtovės alėja“ padavė teismui ieškinį, kurio reikalavimus patikslino 2022 m. balandžio 6 d. pareiškimu, prašydama įpareigoti atsakovą E. P. per 20 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti / išmontuoti neteisėtai ant ieškovės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pastatytą atraminę sieną - tvoros dalį su pamatais, koordinačių plote (duomenys neskelbtini); atsakovui nurodytu terminu nenugriovus / neišmontavus atraminės sienos – tvoros su pamatais, leisti ieškovei nugriauti / išmontuoti sieną – tvorą su pamatais, savo nuožiūra atsakovo lėšomis ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. l. 1-4, 89-92).

2.       Ieškinys grindžiamas tuo, kad žemės sklypas su statiniais  (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei UAB „Tvirtovės alėja“. Šis sklypas ribojasi su atsakovui E. P. priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovo sklypo pakėlimui pastatyta atraminė sienelė – tvora, yra ieškovei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Ieškovė kelis kartus kreipėsi į atsakovą dėl tvoros su pamatais pašalinimo iš jos žemės sklypo, tačiau atsakovas nurodydavo, kad neketina jos griauti, siūlė ieškovei kreiptis į teismą dėl to.

3.       Atsakovas E. P. savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad nesutinka su ieškiniu, prašo taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimams, priteisti iš ieškovės 1000 Eur jo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų parengimu, konsultacijomis, dokumentų kopijavimu, sugaištu laiku, atlyginimo, skirti ieškovei 2000 Eur baudą už piktnaudžiavimą savo teisėmis (el. b. l. 33-35, 63, 64, 76, 77, 141). Atsakovo teigimu, jis pastatė atraminę sienelę 1994-1995 m., turėdamas kaimynų ir rajono architekto žodinius sutikimus ir leidimus. Per 28 metus atsakovas negavo jokių pretenzijų iš kaimynų dėl jo įrengtos tvoros. Pasak atsakovo, ieškovė įrodė, kad dalis atsakovo atraminės sienelės yra jos sklype, vadinasi ji yra ne atsakovo. Dalis atraminės sienelės yra leistinos paklaidos ribose. 1993 m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo pamatuotas su 55 cm paklaida (t. y. didesne, nei leidžiama 20 cm paklaida). Atsakovas buvo įsitikinęs, kad tvora sklype negali būti vingiuota. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo matuojamas 2020 m. GPS didelio tikslumo prietaisu, o žemės sklypas – optiniu senovišku teodolitu 1993 m. Ieškovė, matuodama savo žemės sklypą, nepakvietė gretimų sklypų savininkų, neįteikė jiems prieš 10 dienų registruotų laiškų, nesudarė jiems sąlygų pareikšti pastabas. Tik 1/3 dalis atraminės sienelės yra išsikišusi 55 cm. Sienelės plotis yra 20 cm, todėl, atsakovo nuomone, patenkinus ieškinį gali būti pažeistas sankcijos proporcingumo principas. Atsakovas prašo vadovautis sankcijos proporcingumo principu ir įvertinti tai, kad jis turėjo ir finansinių, ir trijų metų laiko sąnaudų įrengdamas minėtą atraminę sienelę. Ginčo sienelė yra žemesnė negu l m, (duomenys neskelbtini) sklypo šiaurės pusėje, neužstoja saulės, jai nereikėjo projekto. Tvora su atramine sienele yra bendras gretimų sklypų savininkų statinys. Ginčo sienelė peržengia sklypų ribą tik nedideliame ruože, kitur ji yra abiejuose sklypuose. Atsakovo nuomone, ieškovė praleido ieškinio senatį, reikšdama reikalavimus dėl sienelės nugriovimo. Ieškovė prieš pirkdama sklypą matė, kad nesutampa faktinės ir teisinės ginčo sklypų ribos, tačiau visgi nusprendė įsigyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 8 d. atlikti kadastriniai matavimai pažeidžia teisės aktus, todėl tikslinant sklypo ribas, būtina pakartoti matavimus, dalyvaujant gretimų sklypų savininkams. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ir kitų kaimynų žemės sklypų dalys bei statiniai patenka į ieškovės sklypą, bet jiems nereiškiami reikalavimai. Ieškinio senatis ieškovės reikalavimams prasidėjo 1994 m. vasarą, nes būtent tada atsakovas pastatė atraminę sienelę. Atsakovė įsigijo sklypą (duomenys neskelbtini), 2015 m. lapkričio 24 d., todėl praleido senaties terminą, nustatytą 1964 m. civiliniame kodekse. Atsakovo sklypui būtina atraminė sienelė, nes jo namas pastatytas 1953 m. ant supiltos kalvos. 2022 m. kovo 15 d. ieškovės pasamdytam matininkui atliekant tvoros matavimus, buvo pakeistos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sklype, bei pakeičiant tvoros vietą sklypo (duomenys neskelbtini), situacijos brėžinyje. Ieškovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), faktinės ribos neatitinka VĮ Registrų centre įregistruotų 2012 m. žemės sklypo ribų. Šios neatitiktys nebuvo ištaisytos pagal Lietuvos Respublikos žemės sklypo 30 straipsnio nuostatas. Matininkas neįvertino visų dokumentų, esančių nuo 1993 m., nepakvietė visų suinteresuotų asmenų.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas UAB „Tvirtovės alėja“ direktorius P. J. prašė patenkinti ieškinį ieškovės dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovės sklypas anksčiau priklausė valstybei. Kai ieškovė įsigijo sklypą (duomenys neskelbtini), jau buvo atlikti nauji kadastriniai matavimai. Atsakovas be teisėto pagrindo naudojasi beveik 6 kv. m. ieškovei priklausančio žemės sklypo, todėl ieškovė neturi fizinės galimybės naudotis beveik 6 kv. m. jai priklausančio žemės sklypo.

5.       Ieškovės atstovas advokatas L. J. prašė patenkinti ieškinį ieškovės dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atsakovo pastatyta atraminė sienelė patenka į ieškovės sklypą per visą sienelės ilgį. Atraminė sienelė buvo būtina atsakovui, todėl jis pats iškėlė savo sklypą. Sienelė nėra bešeimininkė, tai yra savavališka statyba. Atsakovo pažeidimas nebuvo akivaizdus, jo negalima buvo nustatyti iš pirmo žvilgsnio. Atsakovo daromas pažeidimas trukdo ieškovei naudotis visu jai priklausančiu žemės sklypu. Atsakovui iškėlus savo sklypą, esant krituliams, drėksta ieškovės sklypas. Atstovo teigimu, ieškinio senatis reiškiamam reikalavimui nėra praleista. Atsakovo pažeidimas nebuvo akivaizdus, jis yra tęstinis, perkant sklypą nebuvo aišku, ar tvora yra ant sklypo ribos, ar už ribos, ar kitur.

6.       Atsakovas E. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškiniu jo procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad teismas turi vadovautis tais teisės aktais, kurie galiojo tuo metu, kai atsakovas statė atraminę sienelę. Atsakovas pripažino, kad jis statė sienelę. Jo teigimu, sienelė buvo statyta būsimam sklypo (duomenys neskelbtini) savininkui. Atsakovo teigimu, jis pažemino savo sklypą, nuolydžio nedarė, kadangi tai buvo neekonomiška. Atsakovo nuomone, atraminė sienelė nekenkia ieškovei, neblogina jos padėties ir nepažeidžia jos teisių, todėl ieškinys turi būti atmestas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7.       Ginčo šalims nuosavybės teise priklauso besiribojantys žemės sklypai: ieškovei – sklypas (duomenys neskelbtini)  (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovui – sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovei žemės sklypas (duomenys neskelbtini), priklauso nuo 2015 m. lapkričio 24 d., atsakovui žemės sklypas (duomenys neskelbtini)– nuo 2008 m. rugsėjo 17 d. Iki 2008 m. rugsėjo 17 d. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), priklausė atsakovo motinai – A. P. (pagal 1993 m. gruodžio 21 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį). Paskutiniai ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti ir įregistruoti 2012 m. gruodžio 10 d., atsakovo – 1993 m. gruodžio 20 d. (el. b. l. 5-7, 69, 70).

8.       Iš atsakovo E. P. paaiškinimų nustatyta, kad 1994-1995 m. jis pastatė atraminę sienelę būsimai tvorai ant ginčo sklypų ribos. Ieškovė pateikė į bylą 2020 m. gruodžio 16 d. topografinį planą (el. b. l. 8), brėžinį (el. b. l. 11), 2021 m. rugsėjo 8 d., 2022 m. kovo 21 d. situacijos brėžinius (el. b. l. 17, 93), iš kurių matyti, kad atsakovo pastatytos atraminės sienelės dalis, einanti per visą sienelės ilgį (18,02 m), yra ieškovei priklausančiame žemės sklype ir užima apie 5,68 kv. m. ieškovei priklausančio žemės sklypo (0,05 m×18,02 m+0,53×18,02 m/2). Pasak atsakovo, jis, statydamas atraminę sienelę, nežinojo, kad ji išeina už jam priklausančio žemės sklypo ribos, taip galėjo atsitikti dėl žemės sklypų matavimo prietaisų netikslumų 1993 m.

9.       2017 m. balandžio mėn. ieškovė kreipėsi į atsakovą, informuodama, kad jam priklausanti tvora su pamatais bei daugiamečiais augalais yra ieškovei priklausančiame žemės sklype. Ieškovė pridėjo aktualius kadastrinius matavimus bei prašė atsakovo patikslinti, kada jis pašalins minėtus objektus iš ieškovės žemės sklypo (el. b. l. 9). Ieškovės teigimu, atsakovas žodžiu atsisakė pašalinti ginčo atraminę sienelę iš ieškovės žemės sklypo dalies.

10.       Ieškovei pareiškus ieškinį teisme, atsakovas pripažino ieškovės nurodomą aplinkybę, kad jo pastatytos atraminės sienelės tvorai dalis patenka į ieškovei priklausantį žemės sklypą per visą atraminės sienelės ilgį (vienoje vietoje apie 55 cm, kitoje – apie 20 cm). Todėl teismas, įvertinęs ir kitus ieškovės į bylą pateiktus įrodymus (žr. šio sprendimo 8 punktą), konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog atsakovo pastatytos atraminės sienelės dalis patenka į ieškovės sklypą ir užima apie 5,68 kv. m. ieškovei priklausančio žemės sklypo ploto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 5 punktas, 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis).

11.       Teismas, susipažinęs su šalių argumentais bei nustatęs pirmiau nurodytą aplinkybę (šio sprendimo 10 punktas), mano, kad šioje byloje visų pirma turi būti pasisakyta dėl ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo, po to – dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimui bei proporcingumo principo taikymo, sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą.

Dėl ieškovės UAB „Tvirtovės alėja“ reikalavimo įpareigoti atsakovą E. P. nugriauti / išmontuoti ant ieškovės žemės sklypo  (duomenys neskelbtini) pastatytą atraminės sienos - tvoros dalį su pamatais

12.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

13.       Pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020, 24 punktas).

14.       Fiziniai ar juridiniai asmenys (toliau – statytojai), kurie pasistatė, rekonstravo, statosi arba persistato ar rekonstruoja pastatą (statinį) ar įrenginį, ar jų dalis neturėdami dokumento, patvirtinančio, kad jiems priklauso nuosavybės teise ar yra išnuomotas, ar suteiktas naudotis žemės sklypas, neturi teisės tokiu pastatu (statiniu) ar įrenginiu naudotis ir disponuoti (parduoti, dovanoti, išnuomoti ir pan.) (1964 m. civilinio kodekso 114 straipsnio 1 dalis).

15.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygos: ieškovė yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkė. Jos nuosavybės teisės į žemės sklypą yra pažeistos atsakovo, kuris pastatė dalį atraminės sienelės, skiriančios jo ir ieškovės sklypą, ant ieškovės žemės sklypo. Dėl to atsakovė neturi galimybės naudotis beveik 6 kv. m. žemės sklypo dalimi.

16.       Atsakovui teigiant, kad jis buvo gavęs rajono architekto ir kaimynų žodinius sutikimus dėl atraminės sienelės statymo, reikšminga tai, kad į bylą nepateikta šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis atraminės sienelės statymo metu galiojusiu civiliniu kodeksu, buvo būtinas rašytinis dokumentas, patvirtinantis atsakovo teisę statyti statinį ant jam nepriklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (žr. sprendimo 14 punktą). Atsakovas nepateikė į bylą rašytinių sutikimų. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog turėjo kaimynų bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų sutikimus dėl tvoros statymo.

17.       Teismas atmeta atsakovo argumentą, kad atraminė sienelė priklauso ieškovei, nes šis statinys yra jos sklypo dalyje. Atsakovas pats pripažino, kad jis buvo šios sienelės statytojas. Byloje nėra duomenų, kad jis buvo įgaliotas, įpareigotas ankstesnių sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų įrengti ant jų sklypo atraminę sienelę. Todėl laikoma, kad atraminės sienelės savininkas yra atsakovas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

18.       Atsakovo argumentai dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų 2022 m. kovo mėn. atmetami. Bylos duomenimis, tuo metu buvo atliekami ne kadastriniai matavimai, bet žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų žymėjimas pagal 2012 m. gruodžio mėn. atliktus kadastrinius matavimus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas neginčijo šių ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, nei gavęs juos iš ieškovės kartu su registruotu laišku 2017 m. balandžio mėn. (žr. sprendimo 9 punktą), nei ieškovei pareiškus ieškinį teisme. Todėl atsakovui nenuginčijus 2012 m. gruodžio mėn. ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenų, laikoma, kad jų nustatymas atitiko teisės aktų reikalavimus (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

19.       Nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas nustatyti gretutinių, šalims priklausančių žemės sklypų ribą. Todėl neturi teisinės reikšmės ir atsakovo argumentai dėl neteisingai nustatytos matininko ginčo sklypų ribos, nurodytos ieškovės pateiktuose situacijos brėžiniuose ir schemose. Šie dokumentai buvo parengti vadovaujantis galiojančiais Nekilnojamojo turto registre įregistruotais 2012 m. gruodžio mėn. ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenimis.

20.       Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog jo elgesys statant ginčo atraminę sienelę 1994-1995 m. visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus. Todėl yra faktinis pagrindas CK 4.98 straipsniui taikyti.

21.       Atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimams, toliau pasisakoma dėl ieškinio pagrįstumo ieškinio senaties taikymo kontekste.

Dėl ieškinio senaties taikymo ieškovės UAB „Tvirtovės alėja“ reikalavimams

22.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

23.       Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

24.       Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008; 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020, 21 punktas).

25.       Byloje nustatyta, kad ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti LKS-94 sistemoje 2012 m. gruodžio mėn., atsakovo – 1993 m. gruodį vietinėje koordinačių sistemoje (Perėjimo prie 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemos tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 1996 m. sausio 5 d. įsakymu, 1 punktas). Įvertinus atsakovo paaiškinimus, labiau tikėtina, kad jis pastatė dalį atraminės sienelės, sąžiningai manydamas, jog stato ją savo žemės sklype. Dėl žemės sklypų matavimo prietaisų netobulumo 1993 m. galėjo atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, nulėmusių tai, kad atsakovo statinio dalis buvo pastatyta ant ieškovės žemės sklypo. Nustačius šias aplinkybes, iš esmės patvirtinama ieškovės nurodoma aplinkybė, kad jos teisės pažeidimas nebuvo akivaizdus. Jis galėjo paaiškėti tik atlikus naujus kadastrinius matavimus 2012 m. gruodį.

26.       Įvertinus tai, kad nuo 2012 m. gruodžio mėn. buvo sudarytos sąlygos (t. y. atlikti nauji žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai) žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininko nuosavybės teisių pažeidimui suvokti, laikytina, kad ieškovė nepraleido bendro 10 metų senaties termino, reikšdama ieškinio reikalavimus (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis). Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, atsakovo atliktas ieškovės teisių pažeidimas yra tęstinis. Todėl ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl atsakovo neveikimo, pašalinant ieškovės teisių pažeidimą, prasideda kiekvieną dieną, nevykdant ieškovės teisėtų reikalavimų (CK 1.127 straipsnio 5 dalis, šio sprendimo 24 punktas).

27.       Aplinkybė, kad ieškovei įgyjant nuosavybės teise sklypą, jo dalyje jau stovėjo atsakovui priklausantis statinys, nėra reikšminga sprendžiant, ar ieškovė turi teisę reikšti negatorinį ieškinį reikalaudama atkurti ne iki jos, bet iki ankstesnių sklypo savininkų subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį. Žemės sklypo savininko (savininkų) subjektinės nuosavybės teisės pažeidimas buvo ne tik iki tol, kol ieškovė įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, bet ir jai įgijus šią teisę, bei tebesitęsia iki šiol (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020, 26 punktą).

28.       Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, reikšdama atsakovui reikalavimą dėl jos teisių pažeidimo pašalinimo. Teismas, nustatęs CK 4.98 straipsnio taikymo ir nenustatęs CK 1.131 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų, pasisako dėl atsakovo prašymo vadovautis proporcingumo principu, sprendžiant ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

Dėl proporcingumo principo taikymo, sprendžiant ieškovės UAB „Tvirtovės alėja“ reikalavimų pagrįstumo klausimą

29.       Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Konstitucinis Teismas 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėjo, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Taikoma priemonė turi būti pakankama ir neturi suvaržyti asmens teisių labiau, negu reikia tikslui pasiekti, bei būti ne per griežta teisėtumui atkurti (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai ir kt.).

30.       Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad konstatavus nuosavybės teisės pažeidimo faktą, savininko prašomas taikyti išimtinis šios teisės gynimo būdas (pvz., statinio griovimas) gali būti netaikomas tik tuo atveju, jei pažeista teisė apginama kitu būdu, t. y. reikalavimas apginti pažeistą teisę ieškovo prašomu taikyti išimtiniu būdu negali būti atmestas vien konstatavus šio būdo neproporcingumą ir nepritaikius jokios kitos teisių gynimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2013, 2019 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-701/2019).

31.       Šiuo atveju atsakovas, prašydamas taikyti jo atsakomybės proporcingumo principą, nereiškė teismui savarankiškų reikalavimų, kurių galimas patenkinimas užtikrintų ieškovės nuosavybės teisių apgynimą kitu, nei ieškovės nurodytu būdu (pvz. atsakovui prašant nustatyti atlygintinį servitutą, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2018, 64 punktą). Dėl atsakovo atliekamo ieškovės teisių pažeidimo, ši neturi galimybės naudotis beveik 6 kv. m. jai priklausančio žemės sklypo dalimi. Atsakovui nepasiūlius adekvačios ieškovės teisių pažeidimui alternatyvos, konstatuojama, kad atmetus ieškovės reikalavimus, proporcingumo principas kaip tik bus pažeistas. Nebus pasiekta šalių interesų pusiausvyra, pripažįstant atsakovo teisę ir toliau naudotis atsakovės 5,68 kv. m. žemės sklypo ruožu, nenumačius ieškovui tokio naudojimo kompensavimo.

32.       Atsakovo pasiūlymas perduoti ginčo atraminę sienelę ieškovei (nors ir nepareikštas priešieškinio forma) taip pat neužtikrintų jos teisių. Tokiu atveju ieškovė netenka teisės naudotis visu jai priklausančiu sklypu savo nuožiūra. Ieškovė taip būtų įpareigojama naudotis sklypu pagal atsakovo neteisėtai sudarytas sąlygas arba savo sąskaita šalinti atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmes.

33.       Atsakovui nepareiškus reikalavimo dėl ieškovės pažeistų teisių gynimo kitu alternatyviu būdu, ieškinys negali būti atmestas vadovaujantis proporcingumo principu. Todėl nustačius ieškovės nuosavybės teisių pažeidimą, atsakovui pastačius dalį atraminės sienelės ant jai priklausančio žemės sklypo, tenkinamas ieškinio reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo nugriauti / išmontuoti per 20 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neteisėtai ant ieškovės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pastatytą atraminę sieną - tvoros dalį su pamatais (koordinačių plote (duomenys neskelbtini)).

34.       Atsakovui nurodytu terminu nenugriovus / neišmontavus atraminės sienos – tvoros su pamatais, leisti ieškovei nugriauti / išmontuoti sieną – tvorą su pamatais, atsakovo lėšomis (CPK 273 straipsnio 1 dalis).

35.       Patenkinus ieškinio reikalavimus, atmetami atsakovo prašymai dėl 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo bei 2000 Eur baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, nenustačius 95 straipsnio 1, 2 dalies taikymo sąlygų.

36.       Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktais, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1, 2 dalimis, iš atsakovo ieškovei priteisiama 1775,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (1542,75 Eur išlaidos advokato pagalbai, 150 Eur išlaidos už matininko paslaugas bei 83 Eur žyminis mokestis) atlyginimo. Teismas, įvertinęs ieškovės atstovo (advokato L. J.) procesinius veiksmus, atliktus šioje byloje (ieškovės konsultavimą, ieškinio ir jo patikslinimo parengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose bei ieškovės interesų atstovavimą keturiuose teismo posėdžiuose), nustatęs, kad 2021 m. IV ketv. vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje buvo 1679,3 Eur, sprendžia, kad atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra adekvačios ir protingos bei neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu, nustatytų dydžių (Rekomendacijų 7, 8.2, 8,16, 8.17, 8.19 punktai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, 273 straipsnio 1 dalimi, 279 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tvirtovės alėja“ ieškinį atsakovui E. P..

Įpareigoti atsakovą E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti / išmontuoti ant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tvirtovės alėja“, juridinio asmens kodas 304116069, nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pastatytą atraminę sieną – tvoros dalį su pamatais, koordinačių plote (duomenys neskelbtini).

A. E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatytu terminu nenugriovus / neišmontavus atraminės sienos – tvoros su pamatais, nurodytame koordinačių plote, leisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tvirtovės alėja“, juridinio asmens kodas 304116069, nugriauti / išmontuoti atraminę sieną – tvorą su pamatais, koordinačių plote (duomenys neskelbtini), atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšomis. 

Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tvirtovės alėja“, juridinio asmens kodas 304116069, 1775,75 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt penkių Eur 75 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                   Svetlana Panina