Civilinė byla Nr. e2A-818-921/2023
Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01047-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.4.4; 3.2.4.9.3.1; 3.2.4.11; 2.6.8.11.3; 3.3.1.14
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 24 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-244-314/2023 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų butų ūkis“ ir daugiabučio namo savininkų bendrijai „Vijūnėlė“ dėl pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančia 2015 m. spalio 29 d. pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartį (toliau – ir sutartis).
2. Nurodė, kad 2011 metais nuosavybės teise įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė su atsakove DNSB „Vijūnėlė“ 2011 m. liepos 1 d. sudarė daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) sutartį. Ieškovė 2022 m. sužinojo, kad 2015 m. spalio 29 d. atsakovė DNSB „Vijūnėlė“ sudarė sutartį su atsakove UAB „Druskininkų butų ūkis“ dėl to pačio pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų. Atsakovė DNSB „Vijūnėlė“ turėjo teisę sudaryti sutartį, tačiau tik priimto butų savininkų sprendimo pagrindu. Šiuo atveju atsakovė DNSB „Vijūnėlė“ nepranešė ieškovei apie šaukiamą susirinkimą dėl sutarties sudarymo, taip apribojo jos teisę dalyvauti jame ir balsuoti. Sudaryta sutartis pažeidžia ieškovės, kaip buto savininkės, teises ir teisėtus interesus, prieštarauja teisės aktams, todėl pripažintina negaliojančia.
3. Atsakovė UAB „Druskininkų butų ūkis“ rašytiniuose paaiškinimuose pabrėžė, kad ieškovė ieškinyje nenurodė nei teisės aktuose, nei sutartyje nurodyto pagrindo, kuriuo vadovaujantis sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia. DNSB „Vijūnėlė“, nuspręsdama sudaryti sutartį su atsakove UAB „Druskininkų butų ūkis“, veikė ne kaip savarankiškas juridinis asmuo, bet kaip daugumos daugiabučio gyvenamojo namo savininkų valios įgyvendintoja. Vien tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad jai nebuvo pranešta apie 2015 m. spalio 25 d. susirinkimą ir jame svarstytinus klausimus. Pažymėjo, kad informacija apie šaukiamą susirinkimą buvo iškabinta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dviejų laiptinių skelbimų lentose. Vienintelė ieškovė, net žodžiu kviečiama, nesutiko dalyvauti susirinkime. 2015 m. spalio 25 d. DNSB „Vijūnėlė“ butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas Nr. 4 patvirtina, kad susirinkime buvo svarstytas ir klausimas dėl administratoriaus pasirinkimo. DNSB „Vijūnėlė“ butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma buvo nutarta sudaryti sutartį ir namo administratoriumi pasirinkti UAB „Druskininkų butų ūkis“.
4. Atsakovė DNSB „Vijūnėlė“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas. Atsakovė pažymėjo, kad sprendimas sudaryti sutartį priimtas aukščiausiojo DNSB „Vijūnėlė“ valdymo organo, t. y. visuotinio susirinkimo, todėl yra teisėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisti atsakovei UAB „Druskininkų butų ūkis“ iš ieškovės 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė yra buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė nuo 2011 m. Ieškovė ir atsakovė DNSB „Vijūnėlė“ 2011 m. liepos 1 d. sudarė daugiabučio gyvenamojo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) sutartį. Iš akto, surašyto 2015 m. spalio 11 d., teismas nustatė ir tai, kad 2015 m. spalio 11 d. adresu (duomenys neskelbtini), informaciniuose stenduose (dvejose laiptinėse) buvo iškabinta informacija „Dėl visuotinio susirinkimo sušaukimo“. Informacinis skelbimas apie susirinkimą buvo pakabintas ir šalia lauko pašto dėžutės. Iš atsakovės DNSB „Vijūnėlė“ butų ir kitų patalpų savininkų 2015 m. spalio 25 d. susirinkimo protokolo Nr. 4 teismas nustatė, kad 2015 m. spalio 25 d. įvyko DNSB „Vijūnėlė“ butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. Susirinkime dalyvavo 14 asmenų, raštu balsavo 8 asmenys, iš viso balsavo ir dalyvavo 22 (14+8) asmenys, iš 34. Ieškovė susirinkimo metu nedalyvavo, raštu taip pat nebalsavo. Susirinkimo metu, be kita ko, svarstytas klausimas ir dėl administratoriaus pasirinkimo. Pranešėjas siūlė sudaryti sutartį ir namo administratoriumi paskirti UAB „Druskininkų butų ūkis“ nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Balsavimo rezultatas: „už“ – 14 asmenų žodžiu ir 8 asmenys raštu; „prieš“ – nėra; „susilaikė“ – nėra. Susirinkimo metu nutarta sudaryti sutartį ir namo administratoriumi paskirti UAB „Druskininkų butų ūkis“ nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Pirmininkė L. J. įgaliota sudaryti sutartį. Minėta sutartis sudaryta 2015 m. spalio 29 d., kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė ieškinį grindžia procedūriniais pažeidimais, nurodydama, kad atsakovė DNSB „Vijūnėlė“ pažeidė 2015 m. spalio 25 d. susirinkimo sušaukimo, organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką. Su tokiais ieškovės ieškinyje nurodytais teiginiais teismas nesutiko. Teismas pažymėjo, kad atsakovės UAB „Druskininkų butų ūkis“ pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad apie visuotinį susirinkimą buvo paskelbta tinkamai. Be to, teismas konstatavo, kad darbotvarkės klausimu Nr. 4 „Dėl administratoriaus pasirinkimo“ „už“ balsavo absoliuti dauguma balsavimo teisę turinčių asmenų.
8. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės teiginį, kad susirinkimas nebuvo realiai organizuotas. Teismas pažymėjo, kad prie susirinkimo protokolo pridėti balsavimo biuleteniai raštu ir į susirinkimą atvykusių dalyvių sąrašas bei parašai paneigia tokius ieškovės paaiškinimus. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje neginčijo ir neteikė reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2015 m. spalio 25 d. susirinkimo darbotvarkės Nr. 4 kausimu priimto sprendimo ar viso susirinkimo protokolo. Teismas sprendė, kad atsakovės DNSB „Vijūnėlė“ 2015 m. spalio 25 d. susirinkimas vyko vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, todėl nėra pagrindo laikyti, kad atsakovės DNSB „Vijūnėlė“ pirmininkė neturėjo įgaliojimų 2015 m. spalio 29 d. sudaryti sutartį. Teismas konstatavo, kad sutartis sudaryta teisėtai ir pagrįstai, neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, dėl to jos pripažinti negaliojančia nėra jokio pagrindo. Be to, teismas pažymėjo, kad vienas ieškovės balsas svarstytais susirinkimo metu klausimais jokios įtakos galutiniam rezultatui neturėjo.
9. Atmetus ieškinį, teismas atsakovei UAB „Druskininkų butų ūkis“ iš ieškovės priteisė 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimą, išnagrinėti 2023 m. vasario 6 d. prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
10.1. Teismas nenurodė ir neįvertino konkrečių susirinkimo sušaukimo procedūrinių pažeidimų esmės ir objektyvių aplinkybių. Teismas 2015 m. spalio 25 d. protokolą Nr. 4, aktą, balsavimo biuletenius priėmė kaip neginčijamus įrodymus. Ieškovė teigia, kad teisės aktai nustato, jog apie visuotinį susirinkimą kiekvienam bendrijos nariui turi būti pranešama raštu, o sprendimai priimami daugiabučio namo savininkų balsų dauguma. Todėl atsakovių pateiktas 2015 m. spalio 11 d. aktas dėl informacijos apie visuotinį susirinkimą paskelbimo nėra pakankamas įrodymas. Iš pateikto susirinkimo protokolo matyti, kad 2015 m. spalio 25 d. susirinkime nebuvo kvorumo, todėl jame negalėjo būti priimti jokie sprendimai. Ieškovė teigia, kad bendrijos nariai sprendimų svarstomais klausimais negalėjo priimti raštu. Apeliantės nuomone, susirinkimo ir jo sprendimų nepriimtinumą ir negaliojimą patvirtina ir 2022 m. lapkričio 15 d. Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, iš kurio matyti, kai pirmininkė L. J., valdybos nariai R. J. P., S. K., kurie atsistatydino susirinkimo metu iš užimamų pareigų nuo 2015 m. spalio 31 d., turi įgaliojimus iki šiol.
10.2. Teismas nepagrįstai atsakovei UAB „Druskininkų butų ūkis“ iš ieškovės priteisė 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi nepateikta bylinėjimosi išlaidas tinkamai patvirtinančių dokumentų (bankinio mokėjimo pavedimas yra be banko spaudo, advokatų kontoros atliktų darbų aktai be parašų). Be to, teismas atsisakė iš banko išreikalauti duomenis, patvirtinančius, kad atsakovė UAB „Druskininkų butų ūkis“ sumokėjo už teisines paslaugas savo atstovui. Teismas nustatė, kai atsakovė UAB „Druskininkų butų ūkis“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, be to, apeliantės nuomone, byla nesudėtinga, susipažinimui su byla advokatui nereikėjo dviejų valandų.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Druskininkų butų ūkis“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovei iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie esminiai argumentai:
11.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovei nebuvo tinkamai pranešta apie 2015 m. spalio 25 d. susirinkimą ir jame svarstytinus klausimus. Pažymi, kad informacija apie 2015 m. spalio 25 d. šaukiamą susirinkimą ir darbotvarkės klausimus buvo pakabinta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dviejų laiptinių skelbimų lentose. Tai patvirtina teismui pateiktas 2015 m. spalio 11 d. aktas, kurį pasirašė tiek DNSB „Vijūnėlė“ pirmininkė L. J., tiek ir du daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai. Apeliantė nei apeliaciniame skunde, nei pirmosios instancijos teismui nenurodė dėl kokių priežasčių šis aktas turėtų būti laikomas negaliojančiu ir (ar) kokia jame nurodyta informacija neatitinka tikrovės.
11.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad organizuojant balsavimą ir priimant sprendimus nebuvo laikytasi teisinio reglamentavimo. Pažymi, kad sprendimas darbotvarkės klausimu Nr. 4 „Dėl administratoriaus pasirinkimo“ neabejotinai galėjo būti priimtas vertinant raštu pateiktus balsavimo biuletenius.
11.3. Apeliantė nesutiko (atsisakė) reikšti reikalavimą pripažinti negaliojančiu patį 2015 m. spalio 25 d. susirinkimo protokolą ar jo dalį. Šiuo atveju sutartis buvo sudaryta galiojančio susirinkimo protokolo pagrindu, kas sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį.
11.4. Teismas pagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad atsakovė teismui pateikė prašymą priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prie šio prašymo buvo pridėta PVM sąskaita faktūra bei jos priedas – suteiktų paslaugų aktas, kuriame aiškiai nurodyta už kokius realiai atliktus darbus yra apmokėta. Pats šios PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo faktas taip pat buvo pagrįstas objektyviais duomenimis – elektroninės bankininkystės sistemos suformuotu bankiniu mokėjimo pavedimu. Todėl apeliantė visiškai nepagrįstai teigia, kad teismas nepagrįstai neišreikalavo šių dokumentų originalų, kad juose nėra parašų. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, įvertino bylos sudėtingumą, apimtį, suteiktų teisinių paslaugų turinį, pobūdį bei trukmę. Atsakovės nuomone, nėra pagrindo mažinti protingas, proporcingas ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų išreikalavimo
13. Ieškovė apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo išnagrinėti jos 2023 m. vasario 6 d. pateiktą prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo. Nustatyta, kad ieškovė 2023 m. vasario 6 d. pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme prašė išreikalauti iš Swedbank AB dokumento originalą, patvirtinantį atsakovės UAB „Druskininkų butų ūkis“ pateikto 2022 m. gruodžio 1 d. mokėjimo nurodymo Nr. 4859 įvykdymą. Prašyme nurodė, jog atsakovės UAB „Druskininkų butų ūkis“ pateiktas 2022 m. gruodžio 1 d. mokėjimo nurodymas Nr. 4859 yra nepatvirtintas parašais, neturi banko žymos.
14. Atsakovė UAB „Druskininkų butų ūkis“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad ji, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė PVM sąskaitą faktūrą, suteiktų paslaugų aktą ir elektroninės bankininkystės sistemos suformuotą bankinį mokėjimo pavedimą. Atsakovė teigia ir tai, kad apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo minėtų dokumentų originalų, kad juose nėra parašų, yra visiškai nepagrįsti.
15. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. CPK 177 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
17. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės UAB „Druskininkų butų ūkis“ 2023 m. vasario 6 d. kartu su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktu 2022 m. gruodžio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4859, nustatė, kad atsakovė mokėjimą atliko elektroninės bankininkystės pagalba. Be to, mokėjimo nurodyme, priešingai nei nurodo ieškovė, yra kredito įstaigos darbuotojo parašas „2022120101404345“, kas leidžia spręsti apie įvykdytą bankinę operaciją. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti atsakovės pateiktu 2022 m. gruodžio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4859, todėl ieškovės prašymas dėl duomenų išreikalavimo iš Swedbank AB netenkintinas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
18. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad:
- ieškovė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė nuo 2011 m;
- ieškovė ir atsakovė DNSB „Vijūnėlė“ 2011 m. liepos 1 d. sudarė daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) sutartį;
- 2015 m. spalio 11 d. daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), informaciniuose stenduose (dvejose laiptinėse) buvo iškabinta informacija dėl visuotinio susirinkimo sušaukimo. Be to, informacinis pranešimas dėl visuotinio susirinkimo šaukimo buvo pakabintas šalia lauko pašto dėžutės. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje esantis 2015 m. spalio 11 d. aktas, kuris pasirašytas DNSB „Vijūnėlė“ pirmininkės ir dviejų daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų;
- 2015 m. spalio 25 d. įvyko butų ir kitų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimas. Susirinkime dalyvavo 14 asmenų, raštu balsavo, – 8. Taigi, susirinkimo metu svarstytais klausimas savo nuomonę išreiškė 22 butų ir kitų patalpų savininkai, iš 34, turintys teisę balsuoti;
- minėto susirinkimo metu buvo svarstomi keli klausimai, tarp kurių pirmininkės atsistatydinimas (darbotvarkės klausimas Nr. 1). Susirinkimo metu nuspręsta pirmininkę L. J. atleisti iš užimamų pareigų nuo 2015 m. spalio 31 d.;
- 2015 m. spalio 25 d. susirinkimo metu taip pat buvo svarstytas ir naujo administratoriaus pasirinkimo klausimas (darbotvarkės klausimas Nr. 4). Buvo pasiūlyta sudaryti valdymo ir priežiūros paslaugų sutartį ir namo administratoriumi pasirinkti atsakovę UAB „Druskininkų butų ūkis“ nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Balsavimo rezultatas: „už“ 14 asmenų žodžiu, 8 raštu; „prieš“ – nėra; „susilaikė“ – nėra. Taigi, susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas sudaryti sutartį ir namo administratoriumi pasirinkti atsakovę UAB „Druskininkų butų ūkis“ nuo 2015 m. lapkričio 1 d. Pirmininkė L. J. buvo įgaliota sudaryti sutartį. Minėtas aplinkybes patvirtina DNSB „Vijūnėlė“ butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo 2015 m. spalio 25 d. protokolas Nr. 4;
- 2015 m. spalio 29 d. atsakovė UAB „Druskininkų butų ūkis“ ir atsakovė DNSB Vijūnėlė“ sudarė pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartį, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.
Dėl apeliacijos objekto
19. Ieškovė nagrinėjamu atveju kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2015 m. spalio 29 d. pastato bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugos sutartį negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo ieškovės ieškinį patenkinti.
20. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
21. Ieškovė nurodo, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie visuotinį susirinkimą, kuris įvyko 2015 m. spalio 25 d. Ieškovė nurodo ir tai, kad apie visuotinį susirinkimą, kuris įvyko 2015 m. spalio 25 d., turėjo būti pranešta raštu, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta.
22. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 11 straipsnio 1 dalis numato, kad visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje numatyta priimti šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytus sprendimus, apie visuotinį susirinkimą raštu pranešama visiems to pastato (tų pastatų), kuriame (kuriuose) įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams.
23. Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis numato, kad bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus.
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visuotinis susirikinimas buvo šaukiamas atsakovės DNSB „Vijūnėlė“ pirmininkės iniciatyva. Byloje esantis 2015 m. spalio 11 d. aktas patvirtina, kad apie visuotinį susirinkimą buvo paskelbta 2015 m. spalio 11 d. skelbimų lentose (dvejose laiptinėse), taip pat kitoje gerai matomoje vietoje, t. y. šalia lauko pašto dėžutės.
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad visuotinio susirinkimo metu, be kita ko, buvo svarstomi klausimai, susiję su bendrijos valdymo organų atšaukimu, t. y. dėl bendrijos pirmininkės atsistatydinimo (darbotvarkės klausimas Nr. 1) ir bendrijos valdybos narių atsistatydinimo (darbotvarkės klausimas Nr. 2). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, taip pat į šios nutarties 22–23 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, sutinka su ieškovės argumentais, kad šiuo atveju apie 2015 m. spalio 25 d. vykusį visuotinį susirinkimą turėjo būti pranešta butų ir kitų patalpų savininkams raštu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovei buvo pranešta apie visuotinį susirinkimą raštu. Nepaisant to, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl žemiau nurodytų argumentų.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog butų ir kitų patalpų savininkų sprendimų priėmimo institutas savo prigimtimi bei sprendimų priėmimo tvarkos reguliavimu yra artimiausias juridinių asmenų organų sprendimų institutui. Tokią nuomonę suponuoja ir Įstatymo 12 straipsnyje nustatytas reguliavimas, nustatantis, kad tam tikrais atvejais, kai sprendimai turi būti priimami visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo, šių sprendimų priėmimui yra taikomos šio Įstatymo 11 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daugiabučio namo bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų priėmimą. Šiuo atveju Įstatymas įtvirtina, kad visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos šio Įstatymo 11 straipsnio nuostatos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais remiantis mutatis mutandis CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais, t. y. šie sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms arba protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-482-1075/2017).
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimas pats savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiais susirinkimo metu priimtus nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2020; 2002 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/20002). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, ar asmenų, ginčijančių susirinkimo nutarimą, dalyvavimas susirinkime būtų pakeitęs balsavimo rezultatus, ar ne, taip pat susirinkime dalyvavusių asmenų skaičių ir kitas svarbias aplinkybes.
28. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta nutarties 18 punkte, nustatyta, jog 2015 m. spalio 25 d. įvykusio visuotinio susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas sudaryti sutartį ir administratoriumi pasirinkti atsakovę UAB „Druskininkų butų ūkis“. Minėtas, visuotinio susirinkimo metu priimtas, sprendimas ir buvo pagrindas sudaryti sutartį, kurią ieškovė šioje byloje prašo pripažinti negaliojančia. Viena vertus, pažymėtina, kad ieškovė šiuo atveju nepareiškė reikalavimo pripažinti 2015 m. spalio 25 d. įvykusio visuotinio susirikimo metu priimto sprendimo sudaryti sutartį ir administratoriumi pasirinkti atsakovę UAB „Druskininkų butų ūkis“. Kita vertus, pažymėtina, jog nors byloje ir nėra duomenų, kad apie įvykusį visuotinį susirinkimą asmenys (taip pat ir ieškovė) būtų informuoti raštu, tačiau apie susirinkimą buvo pranešta viešai, visuotinis susirinkimas įvyko, asmenys balsavo, išreiškė savo nuomonę visais svarstomais klausimais. Be to, visi sprendimai 2015 m. spalio 25 d. įvykusio susirinkimo metu buvo priimti vienbalsiai, balsuojant 22 asmenims „už“ (14 asmenų balsavo tiesiogiai dalyvaudami susirinkime, o 8 savo nuomonę išreiškė raštu), iš 34 turinčių teisę tą daryti. Teisėjų kolegijos vertinimu, visuotinio susirinkimo metu butų ir kitų patalpų savininkų išreikšta valia negali būti paneigta vien dėl to, kad byloje nėra duomenų apie 2015 m. spalio 25 d. visuotinio susirinkimo sušaukimą raštu, atsižvelgiant ir į tai, jog ieškovės vienas balsas nebūtų įtakojęs balsavimo rezultatų nė vienu visuotinio susirinkimo metu svarstytu klausimu.
29. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia ir tai, kad galiojantis teisinis reglamentavimas neleidžia priimti sprendimų, balsuojant raštu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovės argumentais.
30. Pažymėtina, kad Įstatymo 11 straipsnio 4 dalies redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d., numato, jog visuotiniame susirinkime dalyvaujantys bendrijos nariai registruojami pasirašytinai susirinkimo dalyvių sąraše. Visuotinio susirinkimo dalyvių sąrašą pasirašo visuotinio susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Bendrijos nariai bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę dėl susirinkime svarstomų klausimų. Iš anksto raštu pareiškę nuomonę bendrijos nariai yra laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, registruojami visuotinio susirinkimo dalyvių sąraše ir jų balsai įskaitomi į balsavimo rezultatus.
31. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, teisinis reglamentavimas, t. y. Įstatymo 11 straipsnio 4 dalis, leido asmenims iš anksto raštu pareikšti nuomonę dėl susirinkimo metu svarstomų klausimų. Tokie asmenys laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tokių asmenų, kurie iš anksto raštu pareiškė nuomonę dėl 2015 m. spalio 25 d. susirinkimo metu svarstomų klausimų, buvo 8. Minėti asmenys pagrįstai buvo laikomi dalyvaujančiais visuotiniame susirinkime, todėl jų balsai pagrįstai buvo įskaitomo į balsavimo rezultatus.
32. Nesutiktina ir su ieškovės argumentais, kad visuotinio susirinkimo metu nebuvo kvorumo, todėl jo metu negalėjo būti priimti jokie sprendimai.
33. Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d., numato, kad visuotinio susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalis numato, kad visuotinio susirinkimo sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių (trys penktadaliai visų įgaliotinių šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais atvejais).
34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė iš esmės nesutinka su 2015 m. spalio 25 d. visuotinio susirinkimo metu priimtu sprendimu, kuris buvo priimtas darbotvarkės klausimu Nr. 4 „Dėl administratoriaus pasirinkimo“.
35. Nagrinėjamu atveju, kaip ne kartą minėta, nustatyta, kad visuotinio susirinkimo metu dalyvavo ir savo nuomonę svarstomais klausimais išreiškė 22 asmenys, iš 34, turinčių teisę tą daryti. Minėtas aplinkybes patvirtina pateiktas dalyvių sąrašas ir butų ir kitų patalpų balsavimo raštu biuleteniai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad, sprendžiant susirinkimo metu dienotvarkėje nurodytus klausimus, susirinkime dalyvavo ir už sprendimų priėmimą balsavo mažiau asmenų, nei nurodyta dalyvių sąraše ir pridėtuose balsavimo raštu biuleteniuose. Be to, susirinkimo metu svarstomu darbotvarkės klausimu Nr. 4 visi 22 asmenys balsavo „už“. Taigi, įvykusio susirinkimo metu sprendimas darbotvarkės klausimu Nr. 4 buvo priimtas balsų dauguma, kaip to yra reikalaujama Įstatymo 11 straipsnyje.
36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nustatyta anksčiau, taip pat į teisinį reglamentavimą, nurodytą nutarties 30, 33 punktuose, daro išvadą kad 2015 m. spalio 25 d. susirinkimas pagrįstai buvo laikomas įvykusiu, o susirinkusių asmenų balsų pakako sprendimui darbotvarkės klausimui Nr. 4 priimti.
37. Apibendrindama tai, kas nurodyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatyti procedūriniai pažeidimai šaukiant visuotinį susirinkimą negali būti pagrindu naikinti sutartį, juolab, įvertinant į tai, kad ieškovė reikalavimo pripažinti negaliojančiu sprendimą, sąlygojusį sutarties sudarymą, taip ir nepareiškė. Darytina išvada, kad sutarties pripažinti negaliojančia nėra jokio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
38. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos atsakovei UAB „Druskininkų butų ūkis“ priteisė 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovės nuomone, atsakovės pateikti įrodymai yra nepakankami patvirtinti, kad ji patyrė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to, ieškovės nuomone, prašomos priteisti išlaidos nepagrįstai didelės, atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su ieškovės argumentais sutikti.
39. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis raštu teismui pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
40. Šiuo aspektu svarbu paminėti ir tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 15 punktas).
41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės ieškinys buvo atmestas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė atsakovių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Atsakovė UAB „Druskininkų butų ūkis“ pirmosios instancijos teisme 2023 m. vasario 6 d. pateikė prašymą priteisti 1 331 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu pateikė PVM sąskaitą faktūrą, atstovavimo paslaugų suteikimo aktą ir mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad ji sumokėjo 2022 m. gruodžio 1 d. atstovui 1 331 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taigi, ieškovė iki bylos iš esmės nagrinėjimo pabaigos pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtų bylinėjimosi išlaidų turėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti įrodymai, priešingai nei teigia ieškovė, yra pakankami, patvirtinti bylinėjimosi išlaidų turėjimą (žr. ir šios nutarties 13–17 punktus).
42. Atstovavimo paslaugų suteikimo akte nurodyta, kad atsakovei atstovas suteikė šias teisines paslaugas: 1) susipažinimas su kliento gauta bylos medžiaga, prašymo dėl prieigos prie elektroninės bylos prijungimo parengimas ir išsiuntimas per EPP (200 Eur be PVM); 2) atsiliepimo į ieškinį parengimas, suderinimas su klientu ir su priedais pateikimas teismui (900 Eur be PVM).
43. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovės prašomas priteisti atstovavimo išlaidas, pažymi, kad, vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8 punktais, 8.2, 8.16, 8.19 papunkčiais, maksimalios išlaidos už: 1) atsiliepimo į ieškinį parengimą sudaro 4 451,25 Eur; 2) už prašymo suteikti prieigą pateikimą – 178,05 Eur; 3) už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teisme ar parengiamajam posėdžiui valandą yra 178,05 Eur.
44. Teisėjų kolegija neabejoja, kad, susipažinimas su kliento gauta bylos medžiaga ir prašymo dėl prieigos prie elektroninės bylos prijungimo pateikimas, galėjo trukti 2 valandas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės patirtos 200 Eur be PVM (242 Eur su PVM) išlaidos už suteiktas minėtas paslaugas yra protingo dydžio. Be to, jos neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių.
45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė UAB „Druskininkų butų ūkis“ pateikė į bylą atsiliepimą į ieškinį, tačiau tą padarė praleidusi teismo nustatytą terminą. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsakovės prašymo atnaujinti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti netenkino, atsakovės pateiktą atsiliepimą į ieškinį pripažino rašytiniais paaiškinimais ir juos su priedais prijungė prie bylos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi, be kita ko, atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais, taip pat vertino kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktus priedus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė už parengtą procesinį dokumentą atsakovės atstovui sumokėtą bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. 900 Eur be PVM (1 089 Eur su PVM), juolab, įvertinant ir tai, kad pagal Rekomendacijas maksimali atstovavimo išlaidų suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą, kaip minėta nutarties 43 punkte, sudaro 4 451,25 Eur.
46. Teisėjų kolegija pritaria apeliantei, kad nagrinėjamu atveju byloje spręstas ginčas nėra itin sudėtingas. Kita vertus, net ir atsižvelgiant į tai, kad ginčas nėra itin sudėtingas, tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad priteista iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma yra neprotingo dydžio. Pažymėtina, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė iš esmės dėl ieškovės kaltės, pastarajai pareiškus nepagrįstą ieškinį. Kaip minėta nutarties 40 punkte, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju ieškovė, kurios ieškinys buvo atmestas, privalo atlyginti atsakovės UAB „Druskininkų butų ūkis“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįstos, protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
47. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
48. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu iš esmės tinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovėms priteisimo. Atsakovė UAB „Druskininkų butų ūkis“ pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 726 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstos, protingo dydžio, neviršija Rekomendacijų maksimalių dydžių, todėl priteisiamos iš ieškovės (CPK 93, 98 straipsniai).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų butų ūkis“, juridinio asmens kodas 152007157, iš ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 726 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Diana Labokaitė,
Edvardas Paliokas
Jurgita Sujetienė