Civilinė byla Nr. 2S-866-638/2020

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01070-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10;

 (S)

 3.3.2.5

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų M. U., Marijampolės savivaldybės administracijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskiruosius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. patikslintą prašymą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Marijampolės savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. U., V. U., R. B., D. B. ir L. V., dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo arba vykdymo atidėjimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėja, patikslinusi prašymo reikalavimus, prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016 vykdymo tvarką, kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta 2017 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-708-555/2017, leidžiant atsakovei A. G. parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a 1/p, žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame A. G. ir R. B., esančiame (duomenys neskelbtini)., ir sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą iki 2020 m. gruodžio 31 d.; arba teismui netenkinus prašymo, sprendimo įvykdymą atidėti iki 2020 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 1–6, 2 t. b. l. 38–43)

2.       Pareiškėja nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 16 d. Kauno apygardos teismui nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-812-221/2019 atmetus suinteresuotų asmenų skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Tokiu būdu nuo Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties įsiteisėjimo iki 2019 m. liepos 31 d. buvo likę tik 3 mėnesiai laiko, iš kurių birželis ir liepa yra vasaros ir atostogų mėnesiai, kuomet valstybinėse institucijose darbas yra sulėtėjęs, ir jokie klausimai per tokį laikotarpį neišsprendžiami. Dėl ko atlikti 2019 m. vasario 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartyje nurodytų įsipareigojimų ji neturėjo galimybės ir pakankamai laiko.

3.       Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir - VTPSI) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodė, kad prašymas yra nepagrįstas, o pareiškėja vilkina teismo sprendimo vykdymą. Atsakovei buvo suteikta teisė gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovė iš esmės nesiėmė jokių veiksmų pašalinti savavališkos statybos padarinius.

4.       Suinteresuotas asmuo Marijampolės savivaldybės administracija prašo pareiškėjos prašymą atmesti.  Nurodė, kad pareiškėja prašymą grindžia tik cituodama ankstesnius teismo sprendimus, kuriais ji buvo įpareigota parengti projektinę dokumentaciją ir įteisinti savavališką statybą iki tuose teismo sprendimuose nurodytų terminų. Pareiškėjos minėti argumentai nesusiję su nustatyto termino (nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2019 m. liepos 31 d.) praleidimu, jie susiję tik su anksčiau nustatytų terminų pagrįstumu. Pareiškėja piktybiškai vengia spręsti susidariusią situaciją, kadangi neatlieka (ir neįrodinėja, kad atliko ar vykdo) žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūrų, taip pat nepateikia įrodymų, jog įgijo (ar vykdo šias procedūras) nuosavybės teises į žemės sklypą, nes būtent dėl šių aplinkybių pareiškėjai buvo suteikta ne viena galimybė atidedant teismo sprendimo įvykdymo terminą parengti projektinę dokumentaciją įteisinti savavališką statybą.

5.       Suinteresuotas asmuo M. U. pateiktame atsiliepime nurodė, kad nuo paskutinės teismo nutarties atidėti teismo sprendimo vykdymą pareiškėja neatliko jokių veiksmų įvykdyti teismo sprendimą, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti jos prašymą, nes neaišku, kokiam tikslui prašoma pratęsti terminą, kai neatliekami ir neplanuojama atlikti jokių veiksmų. Teismo procesai dėl pareiškėjos neteisėtos statybos vyksta jau nuo 2012 metų. Per tą laiką jai nebuvo jokių kliūčių imtis savavališkos statybos įteisinimo darbų, tačiau net po palankaus teismo sprendimo priėmimo ji vėl to nedaro, o pasinaudodama procesinėmis teisėmis visaip vilkina to klausimo sprendimą, taip grubiai pažeisdama jo ir kitų pretendentų teises į nuosavybės teisių atkūrimą. Todėl teismo prašo A. G. prašymą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš A. G. bylinėjimosi išlaidas, paskirti A. G. 1000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, iš kurių 300 Eur skirti M. U..

6.       Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Marijampolės, K. R., Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus, atsiliepime prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodė, kad atsakovės nurodyti argumentai negali būti pripažinti pakankamais konstatuoti, kad teismo sprendimo vykdymas dėl gyvenamojo namo priestato dalies, kuri pastatyta valstybei priklausančioje žemėje, įteisinimas turi būti atidėtas dar kartą.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Marijampolės

8.       Teismas nurodė, kad sutiktina su byloje dalyvaujančių asmenų argumentais, kad pareiškėja 2019 m. vasario 7 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-31-802/2019, kuri 2019 m. balandžio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi palikta nepakeista, tenkinus jos prašymą ir sprendimo vykdymą atidėjus iki 2019 m. liepos 31 d., nustatytų veiksmų, kuriuos įgyvendinus pareiškėjai atsirastų galimybė pašalinti dabar nustatytus savavališkos statybos padarinius ir pagrindo nugriauti savavališkai pastatytą ir viešame registre įregistruotą statinio dalį nebeliktų, neatliko. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto iniciatyvos teisė dėl žemės sklypo esančio (duomenys neskelbini)., kaip netinkamam subjektui pareiškėjai nepriklauso. Visgi pareiškėjos pateikti įrodymai, jos paaiškinimai rodo, kad per teismo nustatytą sprendimo vykdymo termino atidėjimą ji ėmėsi veiksmų dėl teismo sprendimo vykdymo, nors tuos veiksmus atliko ne taip aktyviai, kaip, teismo nuomone, privalėtų. Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. DV-198 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo(duomenys neskelbtini)“ pagrindu buvo pradedamas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas - suformuoti žemės sklypą esamų statinių - gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių(duomenys neskelbtini), eksploatacijai, pagal kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams. Ar tarp formuojamo žemės sklypo ir pareiškėjai A. G. kartu su R. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), liks valstybinės žemės ploto, paaiškės projektavimo metu įvertinus Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių dislokacijos vietą ir atstumus iki formuojamo sklypo ribos. Todėl išsprendus žemės nuosavybės po išsikišančia pastato dalimi klausimą, pareiškėjai atsirastų galimybė pašalinti dabar nustatytus savavališkos statybos padarinius ir pagrindo nugriauti savavališkai pastatytą ir viešame registre įregistruotą statinio dalį nebeliktų. Taip būtų pašalinta ir galimybė ateityje kilti klausimui dėl galimai padarytos žalos atlyginimo, naujiems ilgai trunkantiems ir brangiai kainuojantiems teisiniams ginčams. Teismas pažymėjo, kad visgi pareiškėjai ketinant pasinaudoti sprendimu jai suteikta teise pašalinti savavališkos statybos padarinius jų nenugriaunant, ji privalo pradėti procedūrą dėl projektinės dokumentacijos rengimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimo. Teismas nurodė, kad šiuo atveju, esant nustatytai galimybei, jog atlikus Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. DV-198 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo(duomenys neskelbtini)“ pradėtą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, gali likti tarp formuojamo žemės sklypo ir pareiškėjai A. G. kartu su R. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), valstybinės žemės ploto, tai yra, jog laikyta išsikišančia statinio dalis iš tiesų yra pareiškėjos žemės sklypo ribose ir tokiu būdu ganėtinai greitai galimai bus išspręstas neteisėtos statybos klausimas ir patenkinti visų dalyvaujančių byloje asmenų interesai. Teismas sprendė, kad pratęsus terminą ir suteikus pareiškėjai galimybę kuo skubiau atlikti visus anksčiau šioje nutartyje nurodytus veiksmus, bus geriausiai užtikrintos visų dalyvaujančių byloje asmenų teisės ir teisėti interesai. Teismo vertinimu, nors klausimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo sprendžiamas trečią kartą, terminas, kuriam prašoma atidėti priimto teismo sprendimo vykdymą, yra neilgas. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad terminas, kuriam teismo sprendimo vykdymas buvo atidėtas, iš esmės baigėsi po keleto mėnesių nuo tada, kai buvo išspręstas tokio pareikšto prašymo tenkinimas teisme. Kartu teismas pažymėjo ir atkreipė pareiškėjos A. G. dėmesį į tai, kad nepaisant to, jog vyksta teisminis tam tikro klausimo sprendimas, tai neturi būti kliūtimi pareiškėjai imtis aktyvių veiksmų pradedant įvairias galimas administracines procedūras nedelsiant, nelaukiant galutinio teismo sprendimo, ir ji privalo tą daryti, kad būtų užtikrintas tinkamas visų šiame ginče dalyvaujančių asmenų teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimas.

9.       Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo M. U. prašė skirti pareiškėjai 1000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, iš kurių 300 Eur skirti jam, M. U.. Teismas sprendė, kad pagrindų skirti pareiškėjai baudą pagal CPK 95 straipsnį nėra. Pagal galiojančią praktiką, paskirti baudą teismas gali tik pirmiau išaiškinęs asmens veiksmų ar neveikimo pasekmes, o pareiškėjai jos išaiškintos nebuvo. Vien pareiškėjos kreipimasis į teismą, piktybiškai nevilkinant bylos nagrinėjimo, tuo labiau, jog buvo nustatytas pagrindas tokį prašymą tenkinti, negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu ir baudžiamas.  

III.       Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

10.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo M. U. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį ir atmesti pareiškėjos A. G. prašymą, paskirti pareiškėjai A. G. 1 000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, iš jų 300 Eur skirti suinteresuotam asmeniui M. U., priteisti iš pareiškėjos A. G. bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodė, kad pareiškėjos veiksmai, t. y. neveikimas teismo sprendimo vykdymo atžvilgiu ir prašymų teikimas teismo sprendimo vykdymą pratęsti, yra laikytini sąmoningu ir tikslingu proceso vilkinimu, kuris po paskutinio procesinio teismo sprendimo priėmimo jau trunka gerokai virš 3 metų, o nuo proceso pradžios daugiau kaip 8 metus, siekiant ne spręsti savo problemą, o teisinėmis priemonėmis kuo ilgiau vilkinti procesą, o tai patvirtina jos atliekami veiksmai. Prašymo gauti statybą leidžiantį  dokumentą atsakovė nėra pateikusi jau 3 metus, nei vienas iš atliktų A. G. veiksmų neapima savavališkos statybos įteisinimo proceso etapų. Atsakovei eksploatuoti statinį atskiras žemės sklypas negali būti formuojamas, nes laisvo valstybinio fondo žemės ginčo teritorijoje nėra. Pakartotinis termino atidėjimas iš esmės reiškia ir suinteresuoto asmens interesų pažeidimą, interesų pusiausvyros nesilaikymą, nes statinio dalies statyba, kuri pripažinta savavališka statyba, atlikta žemės sklype, į kurį turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės suinteresuotam asmeniui ir kitiems pretendentams. Teismas, patenkinęs pareiškėjos prašymą, akivaizdžiai parodė, jog yra nepaisomi ir tiesiog ignoruojami asmenų interesai, kurie jau yra pažeidinėjami daugiau kaip 30 metų. Būtent tiek metų yra neatkuriamos nuosavybės teisės į žemę, ir tokia situacija yra susiklosčiusi būtent tik dėl pareiškėjos neteisėtų veiksmų. Teismas turėjo įvertinti, ar visos atsakovės pateikiamos aplinkybės gali būti laikomos išimtinėmis, kurios pateisina termino atidėjimą papildomam terminui, ar termino atidėjimas atitiktų ginčo šalių interesų derinimo ir proporcingumo, teismo privalomumo principus ir kiek yra tikėtinai pagrįstai nurodomas pats atidėjimo terminas. To teismas, deja, nepadarė ir išimtinai gynė tik atsakovės nepagrįstus interesus. Pareiškėja jau trečią kartą teikia tokio pobūdžio prašymą neatlikusi jokių sprendimo įvykdymui reikšmingų veiksmų, o tai reiškia, kad ji piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjos prašymas atidėti sprendimo vykdymo terminą prieštarauja sąžiningumo ir proporcingumo principams.

11.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymą atmesti. Skunde nurodė, kad teismas turėjo visapusiškai ir objektyviai įvertinti, ar visos atsakovės nurodomos aplinkybes gali būti laikomos išimtinėmis, kurios pateisina termino atidėjimą, ar termino atidėjimas atitinka ginčo šalių interesų derinimo ir proporcingumo, teismo sprendimo privalomumo principus ir kiek yra tikėtinai pagristai nurodomas pats atidėjimo terminas. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs skundžiamą nutartį, išimtinai gynė tik atsakovės nepagrįstus interesus. Akivaizdu, kad toks prašymo patenkinimas ir termino atidėjimas, neatitinka ginčo šalių interesų derinimo ir proporcingumo, teismo sprendimo privalomumo principų, Teismas neįsigilino į teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo instituto esmę ir jo paskirtį, jo reikšmę, tinkamo ir operatyvaus teismo sprendimo siekiančių asmenų teises bei teisėtus interesus, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos.

12.       Atskiruoju skundu Marijampolės savivaldybės administracija prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjos 2019 m. lapkričio 28 d. raštas nesusijęs su pareiškėjai teismo nustatytu įpareigojimu parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo pastato priestatui 3a 1/p žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)mieste, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą per teismo atidėtą terminą, kadangi pareiškėja dėl projektinės dokumentacijos privalo kreiptis visų pirma į ekspertus dėl savavališkai atliktų statybos darbų sąnaudų nustatymo, į projektuotojus dėl statinio techninio projekto parengimo, o ne į Marijampolės savivaldybės administraciją dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, todėl toks pareiškėjos veiksmas, be to praleidus teismo nustatytą terminą (iki 2019 m. liepos 31 d.) net 4 mėnesiais, negali būti vertinamas kaip tinkamų veiksmų atlikimas tinkamu laiku. Byloje nebuvo pateiktas nei vienas rašytinis įrodymas, nei žodinis paaiškinimas, kad pareiškėja kreipėsi į ekspertus dėl savavališko statinio ekspertizės ar kreipėsi į projektuotojus dėl statinio techninio projekto parengimo. Pareiškėja piktybiškai vengė spręsti susidariusią situaciją, kadangi neatlieka (net neįrodinėja, kad atliko ar vykdo) žemės sklypo kadastrinių matavimų procedūrų taip pat nepateikia įrodymų, jog įgijo (ar vykdo šias procedūras) nuosavybės teises į žemės sklypą, jog pradėjo/atliko projektinės dokumentacijos rengimo procedūras, nes būtent dėl šių aplinkybių pareiškėjai buvo suteikta dar viena galimybė atidedant teismo sprendimo įvykdymo terminą parengti projektinę dokumentaciją ir įteisinti savavališką statybą. Manytina, kad dėl to, jog pati pareiškėja faktiškai net negyvena adresu(duomenys neskelbtini), dar ir todėl neturi suinteresuotumo operatyviai ir tinkamai spręsti susidariusio ginčo.

13.       Pareiškėja A. G. atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo suinteresuotų asmenų skundus atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad teismas išsamiai, nešališkai ir visapusiškai įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą analizavo ir siejo su sprendimo rezoliucine dalimi. Todėl vien aplinkybė, jog teismas byloje esančius įrodymus, faktines aplinkybes vertino ne taip, kaip tikėjosi apeliantai, bei priėmė jiems netinkamą procesinį sprendimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir (ar) neteisėtas. Apeliantai nenurodė jokių konkrečių argumentų, pagrindžiančių skundžiamos teismo nutarties nepagrįstumą ar neteisėtumą.

14.       Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į suinteresuoto asmens Marijampolės savivaldybės administracijos atskirąjį skundą prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad dėl valstybinės žemės naudojimo įteisinimo po atsakovės priestato dalimi turėtų būti sprendžiama suformavus žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini). Šiuo atveju būtina atsižvelgti į ekonomiškumo, protingumo ir koncentruotumo principus, kadangi ginčas tęsiasi nuo 2012 metų.

15.       Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerija atsiliepimu į suinteresuoto asmens M. U. atskirąjį skundą prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 4 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą atmesti. Dėl prašymų paskirti pareiškėjai 1000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, iš kurių 300 Eur skirti M. U. bei priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pareiškėjai buvo suteiktas gana ilgas terminas teismo sprendimo vykdymui ir statybą leidžiančio dokumento gavimui, be to teismo sprendimo įvykdymo terminai pareiškėjos prašymu ne kartą buvo atidėti. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas galimas tik išimtinais atvejais, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti, būtina atsižvelgti į tokius principus kaip ekonomiškumo, koncentruotumo, protingumo ir pan.

16.       Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą nurodė, kad neprieštaraus dėl pateikto atskirojo skundo reikalavimų tenkinimo. Pareiškėja nepašalina savavališkos statybos padarinių ilgiau nei 7 metus, nors pareiškėja turėjo visas galimybes įteisinti savavališką statybą.

17.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos į suinteresuotų asmenų M. U. Marijampolės savivaldybės administracijos atskiruosius skundus prašo tenkinti apeliantės Marijampolės savivaldybės administracijos atskirąjį skundą ir apelianto M. U. atskirojo skundo dalį, ir panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį, o atsakovės prašymą atmesti, dėl kitos apelianto atskirojo skundo dalies - paskirti A. G. 1000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, iš kurių 300 Eur skirti M. U. ir priteisti iš A. G. bylinėjimosi išlaidas, palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad atsakovė nepašalina savavališkos statybos padarinių ilgiau nei 7 (septynis) metus. Taip pat teismas suteikė atsakovei pakankamai ilgą terminą, per kurį atsakovė buvo įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tokiu būdu, vienareikšmiškai galima konstatuoti, jog atsakovė turėjo visas galimybes įteisinti savavališką statybą, remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatomis.

18.       Suinteresuotas asmuo Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepimu į suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą prašo tenkinti apelianto atskirojo skundo reikalavimą panaikinti teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos A. G. prašymą atmesti. Nurodo, kad A. G. byloje nepateikė jokių svarbių priežasčių teismo sprendimo vykdymo termino atidėjimui ir neatliko jokių procedūrų, susijusių su ginčo statinio statybą leidžiančių dokumentų gavimu (darė tik prielaidas, jog iki jos nurodyto termino ji jau galimai turės statybą leidžiantį dokumentą ir įteisins savavališkas statybas). A. G. iš viso jau buvo suteiktas 1 metų 3 mėnesių laikotarpis įpareigojimui įvykdyti.

19.       Suinteresuotas asmuo Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepimu į suinteresuoto asmens M. U. atskirąjį skundą prašo panaikinti teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos A. G. prašymą atmesti. Nurodė, kad sutinka apelianto argumentu, jog A. G. nėra atlikusi jokių tinkamų veiksmų, jog gautų statybą leidžiantį dokumentą, kadangi byloje nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, jog ėmėsi tinkamų veiksmų gauti statybą leidžiantį dokumentą. Šiai dienai vykstanti žemės sklypų formavimo projekto procedūra nėra garantas, kai jai bus suformuotas žemės sklypas, nes nėra žinoma, ar iš viso yra laisvos valstybinės žemės. Pakartotinis termino atidėjimas pareiškėjai pažeidžia kitų šalių interesų pusiausvyrą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

21.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos A. G. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nustatytos faktinės aplinkybės

22.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1583-896/2012 patenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį ir įpareigojo A. G. pašalinti savavališkos statybos žemės sklype, esančiame(duomenys neskelbtini), padarinius, t. y. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę; per nustatytą terminą A. G. neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą ir sutvarkyti statybvietę išieškant patirtas išlaidas iš A. G.. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016 pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1583-986/2012 ir patenkino A. G. priešieškinį: leido A. G. teisės aktų nustatyta tvarka per šešių mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p, žemės sklype, esančiame(duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą; šio įpareigojimo A. G. teismo nustatytu terminu neįvykdžius, nusprendė palikti nepakeistą kitą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimo dalį. Kauno apygardos teismas 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-708-555/2017 paliko iš esmės nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimą, patikslino jo rezoliucinę dalį ir leido A. G. teisės aktų nustatyta tvarka per šešių mėnesių terminą parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p, žemės sklype, esančiame(duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą; A. G. neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančių dokumentų per nustatytą šešių mėnesių terminą dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, įpareigojo A. G. per šešis mėnesius išardyti savavališkai perstatytą ar pertvarkytą gyvenamojo namo priestato 3a1/p dalį, kuri pastatyta valstybei priklausančiame žemės sklype, ir sutvarkyti statybvietę, per nustatytą terminą A. G. neįvykdžius teismo sprendimo, įpareigojo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamojo namo priestatą 3a1/p, žemės sklype, esančiame(duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę išieškant patirtas išlaidas iš A. G.. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-595-802/2018, patenkino pareiškėjos A. G. prašymą ir iki 2018 m. balandžio 13 d. atidėjo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. A2-785-802/2016, kurio rezoliucinė dalis buvo patikslinta Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi, dalies, kuria A. G. įpareigota per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti projektinę dokumentaciją savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui 3a1/p, žemės sklype, esančiame(duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, vykdymą. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-704-945/2018 paliko nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-31-802/2019 tenkinus pareiškėjos prašymą aukščiau nurodyto sprendimo vykdymas atidėtas iki 2019 m. liepos 31 d. Teismas nustatė, jog šiuo metu yra ir artimiausiu metu (pareiškėja nurodė, jog per dvi savaites) bus pradėtos kitos administracinės procedūros, kurias įgyvendinus pareiškėjai atsirastų galimybė pašalinti dabar nustatytus savavališkos statybos padarinius ir pagrindo nugriauti savavališkai pastatytą ir viešame registre įregistruotą statinio dalį nebeliktų, todėl yra pagrindas pareiškėjos patikslintą prašymą tenkinti. Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d.  nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista (t. 1, b. l. 7–18).

23.       Suinteresuoti asmenys, nesutikdami su skundžiama nutartimi, atskiruosius skundus iš esmės grindžia tuo, kad atsakovė turėjo pakankamai ilgą laiką sprendimo įvykdymui, todėl toks savavališkos statybos padarinių šalinimo laikotarpis nepateisinamai ilgas, pažeidžia teisėtų lūkesčių, operatyvumo, privalomumo principus. 

24.       Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į 1) abiejų bylos šalių interesus, 2) į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, 3) ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

25.       Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, bei atsižvelgiant į pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y., kad teismo sprendimo vykdymo terminas buvo atidėtas du kartus, svarbu pažymėti, jog atsakovė iki šiol teisės aktų nustatyta tvarka nėra parengusi projektinės dokumentacijos ir jai nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas savavališkai pastatytam gyvenamojo namo priestatui žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo termino atidėjimo, viena vertus, sutiko su byloje dalyvaujančių asmenų argumentais, kad pareiškėja Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. teismo nutartimi tenkinus jos prašymą ir sprendimo vykdymą atidėjus iki 2019 m. liepos 31 d., nustatytų veiksmų, neatliko. Kita vertus, teismas nurodė, kad per teismo nustatytą sprendimo vykdymo termino atidėjimą pareiškėja ėmėsi veiksmų dėl teismo sprendimo vykdymo. Tačiau su tokiais teismo argumentais nėra pagrindo sutikti.

26.       Iš bylos duomenų matyti, kad vienintelis veiksmas, kurį atliko pareiškėja, be kita ko, akivaizdžiai praleidusi Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi nustatytą sprendimo vykdymo atidėjimo iki 2019 m. liepos 31 d. terminą, tai Marijampolės savivaldybės administracijai 2019 m. gruodžio 28 d. pateiktas raštas, kuriame pareiškėja prašo sudaryti su ja valstybinės žemės nuomos sutartį (t.2, b. l. 34–35). Pareiškėja prašyme nurodė, kad žemės sklypas jai yra reikalingas statinių, esančių, (duomenys neskelbtini) eksploatacijai. Sklypas,  į kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams, bus formuojamas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą, kuriame inventorizuotas sklypo plotas yra 1033 kv. m., pareiškėjos nuomone, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) toponuotrauka patvirtina, kad valstybinės žemės sklypo plotas yra 1103 kv. m., todėl pareiškėja mano, kad atkūrus nuosavybės teises į 1033 kv. m. sklypo dalį pretendentams, dar papildomai lieka laisvos ir neužimtos valstybinės žemės, kuri galėtų būti išnuomota pareiškėjai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes dėl atsakovės aktyvių veiksmų, nes kaip matyti, pareiškėjos 2019 m. lapkričio 28 d. raštas Marijampolės savivaldybės administracijai nėra susijęs su teismo nustatytu įpareigojimu parengti projektinę dokumentaciją ir statybą leidžiančio dokumento gavimu savavališkai pastatytam gyvenamojo pastato priestatui ir negali būti vertinamas kaip tinkamų veiksmų atlikimas. Teismas, tenkindamas atsakovės patikslintą prašymą ir atidėdamas teismo sprendimo vykdymo terminą, rėmėsi į bylą pateiktu Marijampolės savivaldybės 2020 m. vasario 25 d. administracijos raštu „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ kuriame informuojama, jog „Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-02-11 įsakymo Nr. DV-198 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo(duomenys neskelbtini)“ pagrindu pradedamas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas - suformuoti žemės sklypą esamų statinių - gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančių(duomenys neskelbtini), eksploatacijai, į kurį bus atkuriamos nuosavybės teisės pretendentams. Ar tarp formuojamo žemės sklypo ir A. G. kartu su R. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), liks valstybinės žemės ploto, paaiškės projektavimo metu, įvertinus Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių dislokacijos vietą ir atstumus iki formuojamo sklypo ribos.“ ( t. 2, b. l. 98–98).

27.       Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė (kriterijus) vertinant, ar yra pagrindas atidėti (pratęsti) teismo sprendimo vykdymą dar papildomam terminui, yra ta, kad pareiškėja turėjo tikėtinai teismui pagrįsti, jog prašomas terminas yra realus ir protingas, jog teismo sprendimas (savavališkos statybos įteisinimas) iki minėto termino tikrai bus įvykdytas, ir nesikartos dabartinė situacija (kai jau du kartus buvo atidėtas nurodyto teismo sprendimo vykdymo terminas, tačiau nebuvo pasiektas  teismo sprendimo vykdymo atidėjimo tikslas, t. y. teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas). Dar kartą teismui taikyti tokią priemonę suteikiant dar vieną terminą, reikštų pažeidimo nepašalinimą ilgą laiką, jo toleravimą ir garantijų, kad teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinęs neteisėtos statybos padarinių per jau kartą nustatytą papildomą terminą asmuo tikrai atliktų šiuos veiksmus per dar vieną pakartotinai nustatytą terminą, nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016, 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2013). Sutiktina su apeliantų argumentais, kad vykstanti žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), Marijampolėje, formavimo projekto rengimo procedūra negali užtikrinti, kad pareiškėjai bus suformuotas žemės sklypas, nes nėra žinoma, ar toje vietoje apskritai yra laisvos valstybinės žemės ploto. Be to, suinteresuotas asmuo M. U. atskirajame skunde nurodė, kad jeigu pareiškėjai A. G. bus formuojamas atskiras žemės sklypas, toks sprendimas bus skundžiamas. Taigi, pareiškėjos prašyme nurodomos aplinkybės neleidžia daryti tikėtinų išvadų, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog iki pareikėjos prašyme nurodyto termino teismo sprendimas bus įvykdytas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja sprendimo vykdymo atidėjimo termino tikėtinai nepagrindė, buvo suteiktas gana ilgas terminas teismo sprendimo vykdymui ir statybą leidžiančio dokumento gavimui. Pareiškėja vykdyti teismo sprendimą (atlikti reikiamus veiksmus savavališkos statybos įteisinimui) galėjo nuo 2016 m. lapkričio 15 d. dienos, kai sužinojo apie teismo sprendimu jai nustatytą terminą pašalinti (įteisinti) savavališkos statybos padarinius. Todėl konstatuotina, jog pareiškėja turėjo visas galimybes įteisinti savavališką statybą. 

28.       Apeliacinės instancijos sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar pareiškėjos pateikti duomenys ir nurodomos aplinkybės gali būti laikomos išimtinėmis, kurios pateisina termino atidėjimą papildomam terminui. Šiuo atveju akivaizdu, kad toks prašymo patenkinimas ir termino atidėjimas dar ilgesniam papildomam terminui neatitinka ginčo šalių interesų derinimo ir proporcingumo, teismo sprendimo privalomumo principų.

29.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkindamas prašymą atidėti teismo sprendimo  vykdymą neteisingai taikė teismo sprendimo vykdymo atidėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir išspręstinas klausimas iš esmės - pareiškėjos A. G. prašymas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo vykdymo atidėjimo netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

30.       Suinteresuotas asmuo M. U. atskirajame skunde prašo paskirti pareiškėjai A. G. 1 000 Eur baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, iš jų 300 Eur skirti suinteresuotam asmeniui M. U..

31.        Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos šioms teisėms ar interesams apginti (CPK 5 straipsnis). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos A. G. kreipimosi į teismą negalima laikyti procesinės teisės naudojimu ne pagal jos paskirtį, todėl suinteresuoto asmens M. U. prašymas skirti pareiškėjai A. G. baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu netenkintinas.

32.       Suinteresuotas asmuo M. U. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų, kad suinteresuotas asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme apeliantas nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Marijampolės

Suinteresuoto asmens M. U. prašymą skirti baudą pareiškėjai A. G. atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja        Diana Labokaitė