Baudž.byla Nr. 1-21-397/07

Procesinio sprendimo kategorija:

2.1.15.1.2.1.1.; 2.8.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBIKOS VARDU

2007 m. liepos 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorui Vitoldui Guliavičiui, R.I., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiesiems S.P., O. D., T. G., teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo Ričardui Ivanovui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, ir 

 n u s t a t ė :

prokuroro nutarimu teismui buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje ikiteisminis tyrimas atliktas vadovaujantis normomis, reglamentuojančiomis priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą (BPK XXIX skyrius) ir kurioje sprendžiamas klausimas dėl tokių priemonių taikymo R.I., a.k. (duomenys neskelbtini), gim.  (duomenys neskelbtini), padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 9 p., 311 str. ld., 178 str. ld.

R. I. įtariamas tuo, kad jis 2004 m. spalio 30 d. apie 20 vai. Kaune, Neries upės pakrantėje, tiek Neries kr. 7A. esančias Kauno futbolo mokyklos stadionu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė D.D. ir pagrobė jos mobiliojo ryšio telefoną. Po to, 2004-11-02, vakare toje pačioje vietoje išniekino nužudytosios D. D. palaikus- nupjovė jos galvą ir išmetė į krūmus. Be to, 2004 m. spalio 25 d. apie 18 vai. Kaune prie Varnių g. 26 namo pagrobė T. G. mobiliojo ryšio telefoną.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą nustatyta, kad 2006 m. balandžio 12 - birželio 7 d. Utenos ekspertiniame skyriuje buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė ir jos metu pateikta išvada, kad šiuo metu R. I. serga lėtiniu psichikos sutrikimu (lėta) paranoidine šizofrenija ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl R.I. psichinės būsenos veikos padarymo metu (2004 m. spalio 20 d.- 2004 m. lapkričio 3 d. laikotarpiu) ekspertų komisija pateikė tik prielaidinę išvadą ir nurodė, kad galima manyti, jog ir nusikalstamos veikos padarymo metu R. I. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu (liga)-paranoidine šizofrenija, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

2006m. spalio 25d. nutartimi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo psichiatrijos ekspertizės aktas ir jame pateikta išvada apie R.I. sveikatos būklę ir ligą veikų padarymo metu nėra išsamūs,  skyrė naują  teismo psichiatrijos ekspertizę. Atlikus naują teismo paskirtą psichiatrijos ekspertizę, 2007m. 03-08-06-06 Nr. 12 ekspertizės akte teismo psichiatrų ekspertų komisija davė išvadas, kad nusikalstamų veikų padarymo metu R.I. lėtinis psichikos sutrikimas nenustatytas, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; šiuo metu R.I. konstatuojamas šizoidinis asmenybės sutrikimas, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis gali stoti prieš teismą; šiuo metu R.I. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas.

Byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas vadovaujantis BPK XXIX skyrius normomis, reglamentuojančiomis priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą, vadovaujantis LR BPK 398 str. normomis, byla teismui buvo perduota prokuroro nutarimu.

Įvertindamas tai, kad  byloje esantis ankstesnis teismo psichiatrijos ekspertizės aktas ir jame pateikta išvada apie R.I. sveikatos būklę nėra išsamūs, atsižvelgiant į liudytojų duotus parodymus, kad R.I. jokiom psichikos ligoms anksčiau nesirgęs, kad elgtųsi kaip ligonis, to nebuvo, tarnavo armijoje, kurie sudaro pakankamą pagrindą abejoti, kad nusikalstamų veikų padarymo metu R.I.s buvo nepakaltinamas, taip pat atsižvelgdamas į teisme skirtos psichiatrijos ekspertizės išvadas, kurios iš esmės neprieštarauja liudytojų parodymams, teismas konstatuoja, kad R.I. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo nepakaltinamas. Remiantis jau aukščiau minėtu teismo psichiatrijos aktu šiuo metu taikyti priverčiamąsias medicinines priemones jam nereikia.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus ir vadovaujantis LR BPK 403 str.  1d. 5p., kadangi teismas nenustatė, jog R.I. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepakaltinamas, šiuo metu jis gali stoti prieš teismą ir priverčiamosios medicinos priemonių taikymas nereikalingas, todėl baudžiamoji byla turi būti perduota iš naujo tirti ir tik vėliau bylą perduoti teismui pagal BK XVI skyriaus taisykles.

 R.I. taip pat partęstina kardomoji priemonė-suėmimas, tuo pagrindu, kad R.I. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

R.I. anksčiau neteistas, nevedęs, tačiau turi mažametį vaiką,  nedirbo. Jis įtariamas padaręs tris tyčinius nusikaltimus – nužudymą iš savanaudiškų paskatų, lavono išniekinimą ir vagystę. Pirmasis iš šių nusikaltimų priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, jo pasekmės sunkios, neatstatomos-atimta žmogaus gyvybė, kiti du nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Visi šie nusikaltimai įtariama įvykdyti per labai trumpą laikotarpį - vos savaitės bėgyje. Už nužudymą iš savanaudiškų paskatų įstatymas numato tik ilgalaikę realią griežtą laisvės atėmimo bausmę. Už kitas veikas, kuriomis R.I. įtariamas įstatymas numato galimybę skirti bausmę iki dvejų (už vagystę) ir iki trejų (už lavono išniekinimą)metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30  nutarimo Nr.50 „Dėl teismų praktikos ski­riant su­ėmi­mą ir na­mų areš­tą ar­ba pra­tę­siant su­ėmi­mo ter­mi­ną“ 8 p. išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių” sąvokai. Įvertinus tai, kad pagal teismo paskirtos psichiatrijos ekspertizės akte duodama išvada, jog R.I. šiuo metu taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nereikia, t.y. jis pilnai gali suvokti ir atsakyti už padarytas veikas, o taip pat įvertinus padarytų veikų skaičių, sunkumą, pavojingumą, gręsiančią atsakomybę, teismas konstatuoja jog yra pagrindas manyti, kad suvokdamas gresiančią atsakomybę bei siekdamas išvengti griežtos bausmės, R.I. gali bėgti (slėptis) ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo, todėl jam suėmimas tęstinas LR BPK 122 str. 1d. 1p. numatytu pagrindu.

 Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 122str. 1d.1p., 403 str. 1d. 5p., teismas,

n u t a r ė :

baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo R.I., a.k. (duomenys neskelbtini), perduoti prokurorui iš naujo tirti.

Pratęsti R.I. kardomosios priemonės-suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant nuo 2007m. liepos 29d.

            Ši nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkas                                                                         Gytis Večerskas

Teisėjai                                                                                     Romualdas Lincevičius

                                                                                                            Algerdas Urbšys