Administracinė byla Nr. eI-133-505/2017

           Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00285-2016-8

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 15.4; 51.5;55.1.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Markevičiaus,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant pareiškėjos M. B. atstovams advokatui Aleksandrui Kočegarovui, L. M., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Neringai Pėdnyčytei, trečiojo suinteresuoto asmens AB „Amber Grid“ atstovui advokatui Jonui Sakalauskui,

nedalyvaujant pareiškėjai M. B., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ardynas“ atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Valstybės žemės fondas atstovui,

              viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos M. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Valstybės žemės fondui, AB „Amber Grid“, UAB „Ardynas“ dėl aktų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Kauno apygardos administraciniame teisme 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo gautas pareiškėjos M. B. patikslintas skundas atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Amber Grid“, UAB „Ardynas“, Valstybės įmonei Valstybės žemės fondui, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1200-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) .“ 1.1 punktą; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1204-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) .“ 1.1 punktą; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1205-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) .“ 1.1 punktą; 4) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių priimti naują įsakymą, kuriuo būtų nustatyti tokie servituto plotai: žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) - 0,2268 ha, žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) - 0,2266 ha, žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) - 0,4635 ha; 5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1200-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) .“ 2.5 punktą; 6) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1204-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) .“ 2.5 punktą; 7) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr. 7VĮ-1205-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) .“ 2.5 punktą; 8) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių priimti naują įsakymą, kuriuo būtų nustatytos tokios vienkartinės kompensacijos (kurių apskaičiavimas detalizuotas 4 lentelėje) už administraciniu aktu nustatytus servitutus: žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) - 20 301,59 Eur, žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) - 20 065,82 Eur, žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) - 34 633,32 Eur.

Pareiškėja patikslintame skunde nurodė ir jos atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjas įsakymais Nr. 7VĮ-1200-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) “, Nr. 7VĮ- 1204-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) .“, Nr. 7VĮ-1205- (14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) .“ (toliau - NŽT Įsakymai) 1.1 punktais nustatė servituto plotus, o 2.5 punktais nustatė atlygintinus servituto nuostolius, kuriuos turi atlyginti AB "Amber Grid" .

Šių NŽT Įsakymų 1.1 punktais buvo nustatyti tokie servituto plotai: žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) - 0,14 ha, žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) - 0,1168 ha, žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) - 0,2225 ha.

Šių NŽT Įsakymų 2.5 punktais buvo nustatytos tokios kompensacijos už servituto nustatymą: žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) - 325 Eur, žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) - 5120 Eur, žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) - 8444 Eur. Iš viso NŽT Įsakymais nustatyta 13 889 Eur kompensacija už servituto nustatymą.

Nustatyti servituto plotai pareiškėjos netenkina, kadangi jų dydis buvo nustatytas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias servituto sąvoką, bei ją susiaurinant. Taigi, NŽT Įsakymų 1.1 punktai turi būti panaikinti, atsakovą įpareigojant nustatyti naujus servituto plotus, kurie atitiktų teisės aktų nuostatas. Taip pat pareiškėjos netenkina ir apskaičiuoti atlygintini servituto nuostoliai, kadangi jie buvo apskaičiuoti pažeidžiant teisės aktus nuostatas, reglamentuojančius kompensacijos apskaičiavimą. Taigi, NŽT Įsakymų 2.5 punktai turi būti panaikinti, AB „Amber Grid“ įpareigojant perskaičiuoti teisingą kompensaciją.

AB „Amber Grid“ rašte nurodyta, jog be servituto magistraliniam dujotiekiui bus nustatyta apsaugos zona, kurios dydis yra nurodytas LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintose Specialiosiose žemės ir miškų naudojimo sąlygose (toliau - Specialiosios naudojimo sąlygos), bei kuriuo vadovaujamasi išleidžiant NŽT Įsakymus. Magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje bus taikomi ūkinės veiklos ribojimai, numatyti Specialiųjų naudojimo sąlygų VII skyriuje. Susipažinus su VII skyriuje išvardintais ūkinės veiklos apribojimais, tampa aišku, kad dėl apsaugos zonos nustatymo iš esmės yra panaikinama pareiškėjos turimos žemės paskirtis - gyvenamųjų namų statyba. Dar daugiau - šalia apsaugos zonos magistraliniams dujotiekiams dar yra nustatomos apsaugos juostos. Remiantis pakeistu LR Energetikos ministro 2014-01-28 įsakymu Nr. 1­12 Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklių 48 punktu, net medžių ir krūmų negalima sodinti arčiau nei 3 metrai į abi puses nuo magistralinio dujotiekio. Toks teisinis reguliavimas iš esmės reiškia žemės nusavinimą AB „Amber Grid“ reikmėms. Remiantis Specialiųjų naudojimo sąlygų nuostatomis, AB „Amber Grid“ pareiškėjai nuosavybės teise turimuose sklypuose nutiesusi magistralinį dujotiekį apribojo jos realią galimybę naudotis nuosavybe.

Atsakovas pagal AB „Amber Grid“ pateiktus duomenis nustatė servitutą tik dujotiekio tiesimui ir aptarnavimui (toliau - Tiesimo servitutas), bet nenustatė servituto magistralinio dujotiekio apsaugos zonoms (toliau - Veiklos servitutas), kurios yra būtinos tinkamam magistralinio dujotiekio naudojimui ir be jų negalėtų būti užtikrinamas tinkamas ir saugus magistralinio dujotiekio naudojimas. Šios apsauginės zonos riboja pareiškėjos, kaip savininkės teisę disponuoti savo žeme, o savininko nuosavybės ribojimas dėl viešpataujančiojo daikto egzistavimo įeina į servituto instituto sąvoką.

Mano, kad, magistralinio dujotiekio apsaugos zona yra ne kas kita, kaip įstatymu (LR Žemės įstatymu) nustatytas servitutas. Įstatymu magistraliniam dujotiekiui yra nustatytas po 25 metrus (50 metrų pločio) nuo magistralinio dujotiekio ašies servitutas (apsaugos zona). O skundžiamu administraciniu aktu, kuris yra žemesnės galios teisės aktas, nei įstatymas, NŽT nustatė servitutą po 12 metrų (24 metrų pločio) nuo magistralinio dujotiekio ašies. Tokiu būdu žemesnės galios teisės aktas konkuruoja su aukštesnės galios teisės aktu.

Atsakovas, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, nepagrįstai sumažino nustatytino servituto plotą, į jį įtraukdamas tik Tiesimo servitutą, o neįtraukdamas Veiklos servituto - sumažino pareiškėjos teisę už taikomus apribojimus gauti kompensaciją. Todėl NŽT Įsakymų 1.1 punktu nustatytas servituto plotas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl šis punktas naikintinas ir nauju įsakymu nustatytinas iš naujo.

Pažymėjo, kad nepagrįsti NŽT atstovės teiginiai, esą jie negalės administraciniu aktu nustatyti kitokių servituto plotų, nei jie yra suprojektuoti Kauno rajono savivaldybės tarybos patvirtintame Magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialiajame plane. Taisyklių 12 punktas suteikia teisę NŽT vadovui nuspręsti, ar yra tikslinga nustatyti siūlomą servitutą pagal pateiktus teritorijų planavimo dokumentus. Ši teisė reiškia, kad nors servituto nustatymui administraciniu aktu būtinas parengtas teritorijų planavimo dokumentas, šis dokumentas, siūlantis nustatyti servitutą, NŽT vadovui neturi iš anksto nustatytos galios. Taigi, minėta teisė pagal Taisyklių 12 punktą reiškia teisę spręsti ne tik dėl servituto nustatymo tikslingumo, bet ir dėl jo ribų.

Įsakymuose nurodoma, kad NŽT Įsakymai parengti vadovaujantis įvairiais teisės aktais, tame tarpe - LR Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 patvirtinta apskaičiavimo metodika (toliau - Metodika). Būtent pagal šią Metodiką ir yra nustatyta NŽT Įsakymų 2.5 punkte kompensacija už servituto nustatymą.

Apskaičiuojant kompensaciją pareiškėjos turimų sklypų atžvilgiu Metodikos nuostatos nėra tinkamos, kadangi jos turimi sklypai, kurių unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra gyvenamųjų namų statybos paskirties. Minėtų žemės sklypų kompensacijos suma apskaičiuota remiantis Metodikos 9.2 punkte esančia formule. Šioje formulėje be kitų formulės kintamųjų yra kintamasis Kr, kuris nurodomas kaip kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina. Kadangi neįmanoma nustatyti Kr reikšmės gyvenamųjų namų statybos paskirties žemei, akivaizdu, kad servituto kompensacijai apskaičiuoti netinka Metodikos 9.2 punkto formulė. Pažymėjo, jog nesant atliktiems privačios žemės rinkos tyrimams, nėra pagrindo teigti, kad NŽT Įsakymo 2.5 punkte nurodytas kompensacijos dydis yra pagrįstas ir atitinka teisės aktus, reglamentuojančius kompensacijos dydžio apskaičiavimą. Mano, kad apskaičiuojant kompensaciją buvo pažeisti Metodikos reikalavimai, todėl kompensacijos dydis yra nepagrįstas, o tuo pagrindu - NŽT Įsakymo 2.5 punktas yra neteisėtas, kuris turi būti panaikintas.

Pareiškėja nesutinka dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kompensacijos dydžio - 325 Eur. Tokia maža kompensacija buvo apskaičiuota todėl, kad jai, kaip žemės ūkio paskirties žemei buvo naudota Metodikos 9.1 punkto formulė. Šiuo metu minėtas sklypas yra žemės ūkio paskirties, tačiau jau užpraeitais metais, kai dar nieko nebuvo žinoma apie planuojamą tiesti magistralinį dujotiekį, jau buvo pradėti žemės paskirties keitimo darbai.

Kadangi NŽT Įsakymų 2.5 punktu nustatyta kompensacija akivaizdžiai neleistų pareiškėjai įsigyti panašios paskirties žemės, atitinkamai šiam sklypui turėtų būti nustatyta kompensacija pagal tuos pačius principus, kaip ir kitiems pareiškėjos turimiems sklypams, kurių paskirtis - gyvenamųjų namų statybos paskirties žemė.

Nustačius servitutą pareiškėja prarado galimybę naudoti žemę pagal jos paskirtį - gyvenamųjų namų statyba ir servitutas tarnaus tik AB „Amber Grid“ dujotiekiui, nes servitutas nustatytas neribotam laikui, dėl servituto AB „Amber Grid“ gaus tiesioginę komercinę naudą, nes dujotiekiu tiekiamos AB „Amber Grid“ vartotojų vartojamoms dujos, t. y. dujotiekis naudojamas komerciniais tikslais.

Teigia, kad už servituto nustatymą pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose nuostoliai turi būti atlyginami ne pagal Metodikos 9.2 punkto formulę (dėl aukščiau išvardintų priežasčių), bet rinkos kaina.

Akcentavo, kad pareiškėjos turima žemė nuvertėja ne todėl, kad yra nustatomas servitutas. Pagrindinė priežastis, kodėl nuvertėja jos turima žemė - pareiškėjai privačios nuosavybės teise priklausančiose žemėse, kurių paskirtis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, nutiesiamas magistralinis dujotiekis - padidinto pavojaus šaltinis. Valstybė, atsižvelgdama į tai, kad objektas yra padidinto pavojaus šaltinis, teisės aktais nustato apsaugos zonas tam, kad šiose zonose ribodama įvairią žmonių veiklą, apsaugotų žmonių gyvybę. Tačiau toks ribojimas sumažina pareiškėjos žemės vartojamąsias savybes, ko pasėkoje mažėja žemės vertė. Sumažėjusi žemės vertė yra pareiškėjos nuostoliai, kuriuos privalo atlyginti AB „Amber Grid“. Būtent dėl šios priežasties atlygintini nuostoliai ne tik dėl Tiesimo servituto nustatymo, bet ir dėl Veiklos servituto nustatymo. Kadangi magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje galima tam tikra veikla su raštišku AB „Amber Grid“ leidimu, reiškia kompensacijai apskaičiuoti imtina ne visa žemės rinkos vertė, o tik tam tikra jos dalis. Tokiu atveju pareiškėjai priklausančiomis žemėmis naudotųsi net tik AB „Amber Grid“, bet ir pareiškėja. Dėl šios priežasties reikia imti 0,5 koeficientą, skaičiuojant kompensaciją už nuostolius, susijusius su MD AZ nustatymu pareiškėjos žemėse. Taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kad servituto plotas yra nustatomas MD apsauginėje zonoje, todėl skaičiuojant kompensaciją, servituto plotą iš MD apsauginės zonos reikia atimti. Visos išvardintos faktinės aplinkybės rodo, kad NŽT Įsakymų 2.5 punktu nustatyta kompensacija už servitutą yra nepagrįsta ir todėl neteisėta, todėl šis punktas naikintinas ir nauju įsakymu nustatytinas iš naujo. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismui pateiktame atsiliepime ir minėtos institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015-09-21 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius gavo AB „Amber Grid“ prašymą vadovaujantis Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“, 6.2 papunkčiu, 8 ir 9 punktais, nustatyti servitutus pagal patvirtintą specialųjį planą.

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas ginčijamu 2015-10-08 įsakymu Nr. 7VĮ-1200-(14.7.2.) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) .“ nustatė žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, 0,14 ha ploto servitutą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Ginčijamu įsakymu taip buvo nustatyta AB „Amber Grid“ pareiga savo lėšomis per 3 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo įregistruoti servitutą Nekilnojamojo turto registre ir pareiga žemės sklypo savininkei, pareiškėjai atlyginti nuostolius dėl servituto nustatymo išmokant vienkartinę kompensaciją - 325 Eur per 30 dienų nuo servituto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas ginčijamu 2015-10-08 įsakymu Nr. 7VĮ-1204-(14.7.2.) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) .“ nustatė žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, 0,2225 ha ploto servitutą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Ginčijamu įsakymu taip buvo nustatyta AB „Amber Grid“ pareiga savo lėšomis per 3 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo įregistruoti servitutą Nekilnojamojo turto registre ir pareiga žemės sklypo savininkei, pareiškėjai atlyginti nuostolius dėl servituto nustatymo išmokant vienkartinę kompensaciją – 8 444 Eur per 30 dienų nuo servituto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas ginčijamu 2015-10-08 įsakymu Nr. 7VĮ-1205-( 14.7.2.) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) .“ nustatė žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, 0,1168 ha ploto servitutą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Ginčijamu įsakymu taip buvo nustatyta AB „Arnber Grid“ pareiga savo lėšomis per 3 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo įregistruoti servitutą Nekilnojamojo turto registre ir pareiga žemės sklypo savininkei, pareiškėjai atlyginti nuostolius dėl servituto nustatymo išmokant vienkartinę kompensaciją – 5 120 Eur per 30 dienų nuo servituto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Servituto nustatymo administraciniu aktu sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau - Žemės įstatymas) 23 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.

Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės).

Tiek Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, tiek Taisyklių, reglamentuojančių servitutų nustatymo administraciniais aktais procedūras, nuostatos leidžia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovui privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), jais naudotis ir juos aptarnauti, savo sprendimu tokius servitutus nustatyti. Nustačius servitutą privačios žemės sklypui, įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas — nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas, kurių apskaičiavimo metodika patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau - Metodika).

Nacionalinės žemės tarnybos atstovės nuomone, pareiškėjos nesutikimas su kompensacijos dydžiu, paskaičiuotu pagal Metodikos nuostatas, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijami įsakymai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui ar yra priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras. Kaip jau buvo nurodyta, Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad žemės savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčas dėl nuostolių dydžio neužkerta kelio priimti sprendimą nustatyti žemės servitutą administraciniu aktu ir nesudaro teisinio pagrindo panaikinti aukščiau nurodytus administracinius aktus, kadangi tik servitutui esant įregistruotam Nekilnojamojo turto registre asmuo įgyja įstatyminę teisę dėl nuostolių atlyginimo kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką arba ginčą dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo spręsti teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka servitutai privačios žemės sklypams nustatomi pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalį sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nei teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto, kuriame būtų suprojektuoti kitokio ploto servitutai žemė sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) , nei viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl tokių servitutų reikalingumo, pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas ir negali būti tenkintinas.

Nesant pagrindo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrių nustatyti pareiškėjos prašomus servitutus, nėra pagrindo ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrių nustatyti pareiškėjos prašomo dydžio vienkartines kompensacijas, kadangi Žemės įstatymo 23 straipsnio 7 ir 8 dalys nuostolių atlyginimą susieja su nustatytu ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotu servitutu. Be to, pagal Metodikos 3 punktą nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis šia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas. Prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ teismui pateiktame atsiliepime ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad servitutų dydžių, kuriuos nurodo pareiškėja, nėra patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendiniuose, pagal kuriuos administraciniu aktu yra nustatomi servitutai privačios žemės sklypams. Teisės aktai nenumato atsakovui teisės nustatyti didesnio ploto servitutą, nei suprojektuota teritorijų planavimo dokumentu. Teisės aktai neįtvirtina imperatyvo, jog magistralinio dujotiekio atveju servitutai turi būti nustatomi visame apsaugos zonos plote. Servituto ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų sąvokos, turinys, tikslai bei teisinis reglamentavimas yra skirtingas, dėl to šios dvi sąvokos ir jų turinys negali būti sutapatintos.

Specialiajame plane suprojektuoti ir Įsakymais nustatyti servitutų plotai neprieštarauja teisės aktų reikalavimas, nes: 1) pareiškėja apie nustatytino jos žemės sklype servituto dydį buvo informuota vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, o su Specialiojo plano sprendiniais ji sutiko ir jų neginčijo; 2) pagal teisės aktus servitutai nustatyti tokio dydžio ir ploto, kad užtikrintų viešpataujančio daikto tinkamą statybą, naudojimą bei eksploatavimą ir tuo pačiu būtų kuo mažiau ribojamos Pareiškėjos teisės naudotis Žemės sklypais; 3) pareiškėja neteko teisės ginčyti Specialiojo plano sprendinių teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja nenurodė teisinio pagrindo, kuris suteiktų atsakovui teisę bei kompetenciją kompensacijos už servituto nustatymą apskaičiavimui netaikyti Metodikos nuostatų, o vadovautis ginčo žemės sklypų rinkos verte. Atsižvelgiant į pareiškėjos žemės sklypų paskirtį ir galiojančius teisės aktus, pareiškėjos nuostolių atlyginimas yra paskaičiuotas teisingai, dėl to jų perskaičiavimui nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos nurodomi galimi nuostoliai, nepatenkantys į Metodikos reguliavimo sritį, ir jų atlyginimo klausimai nepatenka į šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas ir yra nevertintini. Prašė skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės žemės fondas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.129 straipsnį, dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Atitinkamai, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalimi nustatyta, kad kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.

Įgyvendinant nurodytą teisės normą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ buvo patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau - Metodika).

Pagal paminėtos Metodikos 3 punktą, nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaujantis Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas (UAB „Ardynas“).

Pažymėjo, kad Valstybės žemės fondas su UAB „Ardynas“ (Rangovas) 2015 m. vasario 12 d. sudarė tyrinėjimo ir projektavimo darbų rangos sutartį Nr. SR-190 (toliau - Sutartis), kurios vienas iš sulygtų įsipareigojimų buvo kompensacijos paskaičiavimas žemės sklypams pagal Valstybės patvirtintą metodiką.

Metodikos 9 punktas reglamentuoja nuostolių apskaičiavimą dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo. Metodikos 9.1 punkte nustatyta formulė, kurios pagrindu yra apskaičiuojami nuostoliai, dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų. Metodikos 9.2 punkte nustatyta formulė, kurios pagrindu yra apskaičiuojami nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, išskyrus 9.1 punkte nurodytus nuostolius. Vienas iš Metodikos 9.2 punkte įtvirtintos formulės dėmenų yra Kr - kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina.

Pažymėjo, kad prieš Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos priimant sprendimą administraciniu aktu nustatyti servitutus pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, buvo peržiūrėti privačios žemės rinkos tyrimai, tačiau kaip pati pareiškėja patikslintame skunde nurodo ir pripažįsta, nėra sudarytų tiek gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės nuomos sandorių, kad būtų buvę galima įvykdyti išsamią rinkos analizę. Todėl nebuvo įmanoma susisteminti duomenų ne tik (duomenys neskelbtini) , bet ir visoje Kauno rajono vietovėje.

Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2013 m. vasario 27 d. rašte Nr. 20-1027(12.147.) „Dėl nuostolių skaičiavimo“, nurodė, kad nesant tam tikros paskirties privačios žemės nuomos sandorių, nustatant vidutines pajamas iš žemės nuomos, galima atsižvelgti į rajono savivaldybės, kurioje yra žemės sklypas, kuriam nustatomas servitutas, tarybos nustatytą nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą, 2014 m. birželio 19 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos 7 posėdžio sprendime Nr. TS- 252 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio 2014 m. tarifų nustatymo“ Kauno rajone gyvenamųjų teritorijų paskirties žemėje nustatytas 0,45 proc. tarifas, t. y. kapitalizacijos normos rodiklis - 0,0045, tuo tarpu atlikus žemės ūkio paskirties rinkos tyrimus, kapitalizacijos normos rodiklis gautas 0,0249. Todėl skaičiuojant kompensaciją už servitutus buvo priimtas sprendimas taikyti didesnį kapitalizacijos normos rodiklį, palankesnį pareiškėjai.

Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis teisės aktų nuostatomis tinkamai nustatyti kapitalizacijos normos rodiklio faktiškai buvo neįmanoma, nes Metodikoje nėra nustatytos alternatyvos apskaičiuoti kapitalizacijos normos rodiklį, nesant pakankamai sudarytų tam tikros žemės paskirties žemės nuomos sandorių, skaičiuojant kompensaciją už servitutus buvo priimtas žemės ūkio paskirties žemės sklypų kapitalizacijos normos rodiklis, todėl pareiškėja nėra teisi, teigdama, kad Metodikos nuostatos nėra tinkamos skaičiuojant kompensaciją už servitutų nustatymą jai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose.

Atkreipė dėmesį, kad Metodikos 1 punkte nurodyta, kad Metodika reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimą. Todėl nuostoliai, už galimybės naudotis žemės sklypais pagal pagrindinę paskirtį praradimo, žemės sklypams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) buvo apskaičiuoti vadovaujantis Metodikos 9.2 punktu, o ne rinkos kaina, kaip pareiškėja pageidauja.

Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , maža kompensacija (325 Eur) buvo apskaičiuota todėl, kad jai, kaip žemės ūkio paskirties žemei buvo naudota Metodikos 9.1 punkto formuluotė. Šiuo metu minėtas sklypas yra žemės ūkio paskirties, tačiau jau užpraeitais metais, kai dar nieko nebuvo žinoma apie planuojamą tiesti magistralinį dujotiekį, jau buvo pradėti žemės paskirties keitimo darbai.

Apskaičiuojant kompensaciją už servitutus žemės sklypams, vadovautasi faktiniais nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl kompensacija žemės ūkio paskirties žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), paskaičiuota pagal Metodikos 9.1 punktą, yra pagrįsta, kadangi nėra teisinio pagrindo kompensaciją apskaičiuoti kaip už kitos paskirties žemę. Tai, kad, pasak pareiškėjos, yra pradėti žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties keitimo darbai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog kompensacija turėjo būti skaičiuojama pagal duomenis, kurie galimai ateityje bus įrašyti vietoj Nekilnojamojo turto registre skundžiamo įsakymo priėmimo metu esančių duomenų.

Pareiškėja taip pat prašo nuostolių už magistralinio dujotiekio apsaugos zonos nustatymą atlyginimo. Valstybės žemės fondo nuomone, šių nuostolių atlyginimo klausimas neturėtų būti sprendžiamas šioje administracinėje byloje. Pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka reikalauti kitų nuostolių atlyginimo, tačiau tokių nuostolių atlyginimo klausimas nepatenka į šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas. Prašė skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Ardynas“ teismui pateiktame atsiliepime pažymėjo, kad UAB „Ardynas“ yra Magistralinio dujotiekio Vilnius - Kaunas ir Kaunas - Šakiai jungties specialiojo plano (toliau - Specialusis planas) rengėjas. Specialusis planas buvo patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. TS-250 ,,Dėl magistralinio dujotiekio Vilnius - Kaunas ir Kaunas - Šakiai jungties specialiojo plano tvirtinimo“.

Specialiojo plano sprendiniuose yra numatyti servitutai, suteikiantys teisę nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose tiesti centralizuotus inžinerinės infrastruktūros tinklus (magistralinį dujotiekį) bei jais naudotis ir aptarnauti. Servitutai projektuoti tuose vietose, kurios patenka į planuojamo magistralinio dujotiekio statybos darbų zonos ribas. Taip pat Specialiojo plano sprendiniuose numatyta, kad magistralinio dujotiekio darbų zonos plotis yra: 24 m laukuose ir 15 m miškuose. Taip pat Specialiajame plane pažymėtos ir numatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: planuojamo magistralinio dujotiekio apsaugos juostos riba (po 3 m nuo magistralinio dujotiekio ašies); ir planuojamo magistralinio dujotiekio apsaugos zonos riba (po 25 m nuo magistralinio dujotiekio ašies). Specialiajame plane buvo numatomi tokio dydžio ir ploto servitutai, kurie užtikrintu viešpataujančio daikto tinkama statybą, naudojimą ir eksploataciją ir tuo pačiu būtu kuo mažiau ribojamos tarnaujančio žemės sklypo savininko, šiuo atveju pareiškėjos, teisės naudotis žemės sklypu.

Atkreipė dėmesį, kad žemės naudojimą gamtinių dujų sistemos objektams reglamentuoja Gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, kuri nurodo, kad operatoriai turi teisę tokias sistemas įrengti tik sudarę sutartis su žemės savininkais ar gavę žemės savininko sutikimą arba LR įstatymu nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą. LR Gamtinių dujų įstatymas, reglamentuojantis gamtinių dujų sektoriaus organizavimą, nenumato kitų žemėnaudos reguliavimo būdų. Todėl magistralinio dujotiekio tiesimui, naudojimui ir eksploatacijai buvo būtina numatyti tokio dydžio ir ploto servitutus, kurie užtikrintų, kad būtų galimybė tinkamai įgyvendinti visas minėtas teises. Didesni servitutai nebuvo numatomi, nes siekta kuo mažiau riboti žemės sklypu savininku teises.

Vadovaujantis CK 4.124 straipsnio 1 dalimi, Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (toliau - Taisyklės) atsakovas NŽT teisėtai priėmė skundžiamus įsakymus nustatyti pareiškėjai priklausančiuose žemės sklypuose servitutus, pagal Specialųjį planą. Pažymėjo, kad skundžiami NŽT Įsakymai laikytini teisėtais, nes priimti vadovaujantis įstatymais ir galiojančiu Specialiuoju planu.

Pareiškėja mano, kad Specialiajame plane numatyti servitutai turėtų būti didesni ir apimantys visą planuojamo magistralinio dujotiekio apsaugos zoną. Paaiškino, kad servituto ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų tapatinti negalima. Esminis skirtumas tarp servituto ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų yra tai, kad pagrindinis servituto tikslas yra užtikrinti viešpataujančio daikto savininko (valdytojo) teises tinkamai įrengti ir naudotis viešpataujančiu daiktu, o pagrindinis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų tikslas yra apsaugoti viešpataujantį daiktą nuo galimo neigiamo poveikio. Pažymėjo ir tai, kad servituto plotas numatomas konkrečiu teritorijų planavimo dokumentu (Specialiuoju planu) atsižvelgiant į konkrečius inžinerinius tinklus bei statinius (aptariamu atveju magistralinį dujotiekį), o specialiųjų žemės naudojimo sąlygų plotai yra aiškiai numatyti teisės aktuose ir nėra vertinami kiekvienu konkrečiu atveju atskirai.

Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 25 punkte numatyta, kad nustatomos šios magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonos išilgai vamzdynų trasos - žemės juosta, kurios plotis - po 25 metrus abipus vamzdyno ašies. Iš esmės tas pats pakartota ir Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklių, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12, 24.2 punkte, kuriame numatyta, kad magistralinio dujotiekio apsaugos zona turi būti po 25 metrus į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies. Laikytina, kad Specialiajame plane numatytos magistralinio dujotiekio apsaugos juosta ir apsaugos zona yra nustatytos tinkamai ir pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus. Tuo labiau, kad dėl magistralinio dujotiekio apsaugos zonų ir apsaugos juostų ribų bei specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo ginčo net nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad servituto ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų paskirtis, tikslai bei jų nustatomi apribojimai iš esmės skiriasi, negalima sutikti su tuo, kad servitutas turėtu būti nustatytas visoje planuojamo magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje. Servitutai nustatomi tik magistralinio dujotiekio statybos, naudojimo ir aptarnavimo darbams atlikti reikalingoje žemės sklypu dalyje. O aplinkybė, kad papildomai pareiškėjos žemės sklypams bus taikomos ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, konkrečiai - magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zona, neturi jokios įtakos magistralinio dujotiekio statybos ir įrengimo bei aptarnavimo darbams reikalingo servituto ploto ir dydžio nustatymui. Servitutas nustatomas ne didesnis, nei reikalinga planuojamo dujotiekio įrengimo, naudojimo ir patarnavimo darbams atlikti.

Atkreipė dėmesį, jog teismui nustačius, kad kompensacija buvo apskaičiuota laikantis Metodikoje nurodytų principų ir taisyklių, manytina, kad klausimas dėl kitų nuostolių atlyginimo neturėtų būti sprendžiamas šioje administracinėje byloje. Dėl kitų patiriamų pareiškėjos nuostolių, pareiškėja gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo. Tačiau tokių nuostolių atlyginimo klausimas nepatenka į šios administracinės bylos ribas, todėl teismas turėtų vertinti tik tai, ar teisingai buvo taikyta Metodika apskaičiuojant kompensaciją dėl servituto nustatymo. Prašė skundą atmesti.

              Skundas tenkintinas dalinai.

              Byloje nustatyta, kad pareiškėja M. B. yra žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) ., žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , savininkė.

              Byloje tai pat nustatyta, kad Kauno rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 8 dalimi, 39 straipsnio 3 dalimi ir Inžinerinės infrastruktūros vystymo (elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1-187/D1 -599 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 24 d. Įsakymo Nr. 1-10/D1-61 „Dėl infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 41 punkto 41.2 papunkčiu, 43 punktu, Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano l-ojo pakeitimo tvirtinimo“ ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. liepos 7 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TP1-821-(15.4), nusprendė 2015 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. TS-250 „Dėl magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialiojo plano tvirtinimo“ (toliau- Sprendimas) 1 punktu patvirtinti magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialųjį planą (toliau- Specialusis planas). Sprendimo tikslas - patvirtinti parengtą magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialųjį planą. Specialiojo plano teritorija – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos. Šio specialiojo plano tikslai: siekiant užtikrinti patikimą ir efektyvų gamtinių dujų perdavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, numatyti bendro naudojimo ir inžinerinės infrastruktūros (energetikos tinklų) plėtrai reikalingas teritorijas; sudaryti sąlygas plėsti gamtinių dujų perdavimo sistemą - įgyvendinti magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties projektą dujas tiekti abiem kryptimis: iš vakarų, pastačius suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje, rytų Lietuvos gyventojams; vakarų kryptimi (esant poreikiui) transportuojant dujas iš Baltarusijos per Kotlovkos dujų apskaitos stotį (DAS), tiekiant jas pietvakarių, vakarų Lietuvos vartotojams ir užtikrinant tranzito į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį poreikius. Magistralinis dujotiekis, kuriuo dabar tiekiamos dujos pietvakarių Lietuvos vartotojams (Marijampolės, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Šakių, Jurbarko, Kėdainių regionai) bei Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai, nuo Vilniaus iki Kauno DSS-1 ir toliau nuo Kauno DSS-2 iki Rusijos Federacijos Kaliningrado srities yra dviejų gijų. Tačiau ties Kauno miestu (nuo Kauno DSS-1 iki Kauno DSS-2) jis yra tik vienos gijos. Įvykus avarijai ar dėl kitų priežasčių negalint tiekti gamtinių dujų dabar esančia viena magistralinio dujotiekio gija ties Kauno miestu, daugeliui Lietuvos taip pat Rusijos Federacijos Kaliningrado srities vartotojų nutrūktų dujų tiekimas. Taigi šio dujotiekio jungtis būtina, norint užtikrinti saugų ir patikimą dujų perdavimą Lietuvos teritorijoje ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje. Specialusis planas parengtas atsižvelgiant į Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. TS-333 „Dėl pradedamo rengti magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialiojo plano pradžios, planavimo tikslų ir uždavinių nustatymo, finansavimo“. Planavimo organizatorius: Kauno rajono savivaldybė administracijos direktorius. Planavimo iniciatorius: AB „Amber Grid“. Specialiojo plano rengėjas: UAB „Ardynas“.

              Pareiškėja pateikė patikslintą skundą, kuriuo taip pat prašė panaikinti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. TS-250 „Dėl magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialiojo plano tvirtinimo“ 1 punktu patvirtintus Magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialiojo plano sprendinius dalyje, kuria pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose buvo nustatyti tokie servituto plotai: žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) - 0,14 ha, žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) - 0,1168 ha, žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) - 0,2225 ha ir atnaujinti terminą skundui paduoti dėl šios sprendimo dalies panaikinimo.

              Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjos M. B. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos M. B. skundo reikalavimą panaikinti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. TS-250 „Dėl magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialiojo plano tvirtinimo“ 1 punktu patvirtintus magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialiojo plano sprendinius dalyje, kuria pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose buvo nustatyti tokie servituto plotai: žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) - 0,14 ha, žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) - 0,1168 ha, žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) - 0,2225 ha).

              Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. B. skundą atsakovams Kauno rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Valstybės žemės fondui, akcinei bendrovei „Amber Grid“, uždarajai akcinei bendrovei „Ardynas“ dėl aktų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus 2017 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjos M. B. atskirąjį skundą atmetė (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-143-438/201).

              Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2015 m. spalio 8 d. įsakymu Nr.7VĮ-1200-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) .“ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 32 straipsnio 3 dalies 11 punktu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“, 2.4. papunkčiu ir 16 punktu, Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, atsižvelgdamas į Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. TS-250 „Dėl magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialiojo plano tvirtinimo“, į AB „Amber Grid“ 2015 m. rugsėjo 21 d. prašymą nustatė žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) . - 0.1400 ha ploto servitutą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (kodas 222), pažymėtą žemės sklypo plane M 1:1000, (priedas) (1.1. punktas); kad tarnaujančio daikto, t. y. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) . savininkas yra M. B. (1.2 punktas); kad per 3 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo, servitutas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre AB „Amber Grid“ lėšomis (1.3. punktas), ir nurodė, kad viešpataujantis daiktas yra centralizuoti inžinerinės infrastruktūros tinklai (magistralinis dujotiekis) (2.1 punktas); viešpataujančio daikto savininkas yra AB „.Amber Grid“ (2.2 punktas);?prievolę tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą turi viešpataujančiojo daikto savininkas (2.3 punktas); prievolę statyti statinius ar atlikti kitus darbus, kurie būtini servituto teisėmis įgyvendinti, turi viešpataujančiojo daikto savininkas (2.4 punktas); AB „Amber Grid" žemės savininkui atlygina nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją - 325,00 Eur (trys šimtai dvidešimt penki eurai) per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (2.5 punktas).

              Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2015 m. spalio 8 d. įsakymu Nr.7VĮ-1204-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) “ vadovaudamasis ankstesniame įsakyme nurodytais teisės aktais ir AB „Amber Grid“ 2015 m. rugsėjo 21 d. prašymu žemės sklypui, nustatė žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) . 0,2225 ha ploto servitutą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (kodas 222), pažymėtą žemės sklypo plane M 1:1000 (priedas)(1.1 punktas); tarnaujančio daikto, t. y. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra M. B. (1.2 punktas); per 3 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo, servitutas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre AB „Amber Grid” lėšomis (1.3 punktas) ir nurodė, kad viešpataujantis daiktas yra centralizuoti inžinerinės infrastruktūros tinklai (magistralinis dujotiekis)(2.1 punktas); viešpataujančio daikto savininkas yra AB „Amber Grid“ (2.2 punktas); prievolę tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą turi viešpataujančiojo daikto savininkas (2.3 punktas); prievolę statyti statinius ar atlikti kitus darbus, kurie būtini servituto teisėmis įgyvendinti, turi viešpataujančiojo daikto savininkas (2.4 punktas); AB „Amber Grid" žemės savininkui atlygina nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją - 8444,00 Eur (aštuoni tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt keturi eurai) per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (2.5 punktas).

              Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2015 m. spalio 8 d. įsakymu Nr.7VĮ-1205-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) .“ vadovaudamasis jau minėtais teisės aktais ir AB „Amber Grid“ 2015 m. rugsėjo 21 d. prašymu žemės sklypui, nustatė žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) ., 0,1168 ha ploto servitutą (tarnaujantis daiktas), suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (kodas 222), pažymėtą žemės sklypo plane M 1:1000 (priedas)(1.1 punktas); tarnaujančio daikto, t. y. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra M. B. (1.2 punktas); per 3 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo, servitutas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre AB „Amber Grid” lėšomis (1.3 punktas), ir nurodė, kad viešpataujantis daiktas yra centralizuoti inžinerinės infrastruktūros tinklai (magistralinis dujotiekis)(2.1 punktas); viešpataujančio daikto savininkas yra AB „Amber Grid“ (2.2 punktas); prievolę tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą turi viešpataujančiojo daikto savininkas (2.3 punktas); prievolę statyti statinius ar atlikti kitus darbus, kurie būtini servituto teisėmis įgyvendinti, turi viešpataujančiojo daikto savininkas (2.4 punktas); AB „Amber Grid" žemės savininkui atlygina nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją - 5120,00 Eur (penki tūkstančiai vienas šimtas dvidešimt eurų) per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (2.5 punktas)(toliau- Įsakymai, NŽT Įsakymai).

              Ginčas kilo dėl žemės servitutų nustatymo administraciniais aktais pareiškėjos nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ., ir nuostolių atlyginimo žemės savininkei dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją (jos apskaičiavimo), teisėtumo ir pagrįstumo.

              Pareiškėja iš esmės nesutinka, kad jos teisė laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiais žemės ūkio paskirties žemės sklypais būtų nepagrįstai ribojama administraciniais aktais nustatytais žemės servitutais. Pareiškėjos teigimu, servitutų plotai pareiškėjos netenkina, kadangi jų dydis buvo nustatytas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias servituto sąvoką, bei ją susiaurinant, t. y. į servitutų plotus privalėjo būti įskaičiuota apsaugos juostų ir apsaugos zonų, nustatomų specialiaisiais teisės aktais magistraliniam dujotiekiui, plotai. Taigi, NŽT Įsakymų 1.1 punktai turi būti panaikinti, o atsakovas įpareigotinas nustatyti naujus servituto plotus, kurie atitiktų teisės aktų nuostatas. Taip pat pareiškėjos netenkina ir apskaičiuoti atlygintini servitutų nuostoliai, kadangi jie buvo apskaičiuoti pažeidžiant teisės aktų nuostatas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, t. y. neteisingai buvo nustatytas kapitalizacijos normos rodiklis (Kr). Taigi, NŽT Įsakymų 2.5 punktai turi būti panaikinti, o AB „Amber Grid“ įpareigotina perskaičiuoti teisingą kompensaciją. Tokiu būdu, nustatyti servitutai pareiškėjos nuosavybės teises riboja tokia apimtimi, jog ši jos teisė iš esmės paneigiama.

              Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises (CK 4.111 str.). Žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis (CK 4.123 str.). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 str. 1 d.). Žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau- Žemės įstatymas) 2 str. 13 p.).

              Servitutų nustatymo administraciniais aktais procedūrą reglamentuoja Žemės įstatymo 23 straipsnis ir jį detalizuojančios Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (akto redakcija, galiojanti nuo 2014 02 25) (toliau –Taisyklės). Galimybė nustatyti servitutus Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu privatiems žemės sklypams (kokie ir yra pareiškėjos žemės sklypai) numatyta Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose. Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 01 01 iki 2015 12 10) numatyta, jog administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Analogiškos nuostatos nurodytos ir Taisyklių 2.4. punkte, kuriame numatyta, jog žemės servitutai nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudoti valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 02 01 iki 2016 01 01) 13 straipsnio, numatančio žemės naudojimą gamtinių dujų sistemos objektams, 1 dalis numatė, kad tuo atveju, jeigu siekiant plėtoti tinkamos kokybės ir patikimą gamtinių dujų sistemą dalis gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo vamzdyno arba bet koks kitas įrenginys, būtinas gamtinėms dujoms perduoti ar skirstyti, turi būti įrengiamas gamtinių dujų sistemos operatoriui nuosavybės teise nepriklausančioje ar kitais pagrindais teisėtai nevaldomoje žemėje, operatoriai turi teisę tokias sistemas įrengti tik sudarę sutartis su žemės savininkais ar gavę žemės savininko sutikimą arba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuostoliai, kuriuos dėl naujų gamtinių dujų sistemų įrengimo, servitutų nustatymo ir asmenų veiklos aptarnaujant šias sistemas patiria žemės savininkas ar jos naudotojas, turi būti atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, o šio straipsnio 3 dalis sako, kad apsaugos zonų atstumai, apsaugos zonose galiojančios specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos, apsaugos zonose ribojami darbai ir veiksmai, mažiausi leistini atstumai nuo vamzdynų ir kitų įrenginių iki statinių, žemės ir vandens paviršiaus nustatomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintose gamtinių dujų vamzdynų ir kitų įrenginių apsaugos taisyklėse ir kituose teisės aktuose.

              Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad administraciniu aktu žemės servitutas gali būti nustatomas tik tiesiogiai įstatyme numatytais atvejais ir būtent administraciniu aktu žemės servitutai nustatomi tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas) pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais yra išreiškiamas servitutų poreikis servitutą suplanuojant (suformuojant) teritorijų planavimo dokumente. Administraciniu aktu žemės servitutai nustatomi pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Svarbu pažymėti, kad servituto nustatymas administraciniu aktu yra viena iš galimų daiktinių teisių suvaržymo priemonių, kurią taikant neretai siekiama įgyvendinti tam tikrą visuomeninį interesą atitinkanti tikslą.

              Šiuo nagrinėjamu atveju žemės servitutų nustatymą administraciniu aktu nulėmė Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. TS-250 „Dėl magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialiojo plano tvirtinimo“ 1 punktu patvirtintas magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialusis planas. Būtent, ginčo žemės servitutai buvo suformuoti Specialiajame plane (projekte), kuriame buvo pažymėta magistralinio dujotiekio vieta bei šio magistralinio dujotiekio tiesimui ir aptarnavimui reikalingų servitutų vieta ir dydis, ribos ir plotas, užtikrinantis viešpataujančio daikto tinkamą tiesimą, aptarnavimą, požeminių, antžeminių komunikacijų naudojimą, kuo mažiau ribojant tarnaujančiųjų žemės sklypų savininkės teises naudotis žemės sklypu. Specialiojo plano 7.1 punkte buvo numatyta, kad vienas iš Specialiojo plano uždavinių - rezervuoti teritorijas magistralinio dujotiekio, jo priklausinių bei susijusios infrastruktūros statybai, eksploatavimui ir tinkamam aptarnavimui. Valstybinės žemės patikėtinių sklypuose, privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose dėl planuojamo magistralinio dujotiekio bus nustatyti servitutai ir ūkinės veiklos apribojimai. Numatoma, kad pasirinktoje planuojamo magistralinio dujotiekio trasos vietoje servitutas bus nustatomas magistralinio dujotiekio ir susijusios infrastruktūros statybos darbų zonos, projektuojamos įvertinus magistralinio dujotiekio statybos darbų organizavimo ir technologijos reikalavimus, ribose. Vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 29d. įsakymu Nr.lS-1457 „Dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo“ ir Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014m. rugpjūčio 28d. sprendimu Nr. TS-333 “Dėl pradedamo rengti magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialiojo plano pradžios, planavimo tikslų ir uždavinių nustatymo, finansavimo“ rengiamas magistralinio dujotiekio Vilnius - Kaunas ir Kaunas-Šakiai jungties specialusis planas, kurio sprendiniuose suprojektuotas tokios apimties, dydžio ir ploto servitutas, kuris užtikrintų viešpataujančio daikto tinkamą statybą, naudojimą ir eksploataciją ir tuo pačiu būtų kuo mažiau ribojamos tarnaujančio žemės sklypo savininko teisės naudotis žemės sklypu.

              Skundžiami įsakymai buvo priimti vadovaujantis Specialiuoju planu. Atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo nesivadovauti Specialiojo plano sprendiniais ir nustatyti kitokius, nei numatyta Specialiojo plano sprendiniuose, naudojimosi pareiškėjos žemės sklypais būdus ir pagrindus. Pažymėtina, jog specialusis planas - teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės (Teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 01 01 iki 2015 11 01) 2 str. 15 p.). Inžinerinės infrastruktūros sistemos ar šių sistemų dalys; yra specialiojo teritorijų planavimo objektai (Teritorijų planavimo įstatymas 21 str. 1 d. 2 p.). Savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. Kitų patvirtintų savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai derinami su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, o rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą integruojami į bendrojo plano sprendinius (Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 2 d.).

              Taigi nepagrįstos pareiškėjos skundo aplinkybės dėl servitutų užimamos padėties pareiškėjos žemės sklypuose, servitutų ploto poreikio, magistralinio dujotiekio apsaugos zonos ir apsaugos juostos pločio, ir jų įskaičiavimo į servitutų plotą, nes nurodyti servitutų parametrai nustatyti Specialiajame plane, bei nustatant žemės servitutus skundžiamais administraciniais aktais pareiškėjos žemės sklypuose nebuvo keičiami, o magistralinio dujotiekio apsaugos juosta (magistralinio dujotiekio apsaugos juostos plotis yra po 3 metrus į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies) ir apsaugos zona (saugus atstumas nuo magistralinio dujotiekio iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, atsižvelgiant į magistralinio dujotiekio keliamą pavojų normalios eksploatacijos ir ypatingų situacijų atveju) (Specialiojo plano 5.3.2 punktas) pagrįstai buvo nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-12 patvirtintomis Magistralinio dujotiekio įrengimo taisyklėmis (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 10 16 iki 2017 07 01).

              Žemės servitutai buvo nustatyti pagal patvirtintą Specialųjį planą. Kaip jau nustatyta, pareiškėja kėlė ginčą dėl galiojančio Specialiojo plano sprendinių teisėtumo, tačiau jos skundo reikalavimą dėl Specialiojo plano sprendinių panaikinimo (servitutų nustatymo) buvo atsisakyta priimti. Taigi Specialusis planas yra galiojantis ir jo sprendiniai yra privalomi tiek atsakovui, tiek pareiškėjai (ABTĮ 16 str.). Analizuodamas teisės aktuose (Žemės įstatyme ir Taisyklėse) nustatytus reikalavimus sprendimui nustatyti servitutą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą atkreipė dėmesį į būtinybę vadovautis teritorijų planavimo dokumentuose esančiais sprendiniais. Todėl nesant teritorinio planavimo dokumente suprojektuoto servituto, jo nustatymas administraciniu aktus yra negalimas. Tokiu būdu pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių priimti naują įsakymą, kuriuo būtų nustatyti tokie servituto plotai: žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) - 0,2268 ha, žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) - 0,2266 ha, žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) - 0,4635 ha; nei teisiškai, nei faktiškai yra nepagrįstas, todėl netenkintinas (ABTĮ 56 str.).

              Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją pažymėtina ir tai, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti ir tuo atžvilgiu, jog ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir/arba dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir/arba konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Pagal Konstituciją bet kokiu nuosavybės teisės ribojimu negalima paneigti nuosavybės teisės esmės. Konstitucinis Teismas 1996 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad jeigu teisė apribojama taip, kad ją įgyvendinti pasidaro neįmanoma, jeigu ji suvaržoma peržengiant protingai suvokiamas ribas arba neužtikrinamas jos teisinis gynimas, tai būtų pagrindo teigti, jog pažeidžiama pati teisės esmė, o tai tolygu šios teisės neigimui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėja neįrodė, jog jos nuosavybės teisė apribojama taip, kad ją įgyvendinti pasidaro neįmanoma.

              Kaip jau minėta, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybę jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.111 straipsnio 1 dalį servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 str. 1 d.). Servituto turinį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 str. 3 d.). Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.

              Teisiniai santykiai dėl servituto nustatymo yra grindžiami atlygintinumo principu. CK 4.129 straipsnyje nustatyta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų ar nepatogumų, kurie turi būti kompensuojami. Ekonomine prasme tai – žala. Žalos piniginė išraiška – nuostoliai. Teisėtais veiksmais padaryti nuostoliai įstatymo nustatytais atvejais yra atlyginami (CK 6.246 str. 3 d.). Pagal CK 4.129 straipsnį turi būti atlyginami konkretūs nuostoliai, kurie turi būti įrodyti, taip pat kiti netekimai, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 17 punktą).

Pareiškėja teigia, kad atsakovas turėjo nustatyti kompensaciją vadovaudamasis Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau- Metodika), tačiau buvo pažeista nuostolių apskaičiavimo formulė, numatyta Metodikos 9.2 punkte, t. y. kapitalizacijos normos rodikliui nustatyti nebuvo atlikti ginčo žemės sklypų vietovės privačios žemės rinkos tyrimai, ir tai patvirtina VĮ Valstybės žemės fondo inžinierės E. S. (tai matyti iš priedo Nr. 4 esančių dokumentų) paaiškinimai pareiškėjai (inžinierė E. S. pripažino, kad toks (Kr) rodiklis naudojamas visuose skaičiavimuose ir (duomenys neskelbtini) kaimo vietovės privačios žemės rinkos tyrimas nebuvo atliktas). To nepadarius ir paimant (Kr) kintamojo reikšmę, neturinčią nieko bendro su žeme, už kurią skaičiuojama kompensacija, tokiu būdu programuojamas teisinis ginčas, nes taip skaičiuojant neįmanoma pagrįsti kompensacijos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo. Taip pat nepagrįstai taikytas Metodikos 9.1 punktas skaičiuojant atlygintinus nuostolius ( 325 Eur) už žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) nustatytą servitutą.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas)(akto redakcija, galiojusi nuo 2015 01 01 iki 2015 12 10) 23 straipsnio 8 dalis numato, kad kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.

                            Įgyvendinant šią teisės normą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 buvo patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 01 01 iki 2017 11 01). Metodika yra pagalbinė priemonė, kuri leidžia nestabdyti tam tikros procedūros, nustatyti bent minimalius standartus atitinkantį kompensavimą. Bendro pobūdžio formulės pateikimas turi kitus tikslus nei apimti visus konkrečius turto vertės nustatymo ir nuostolių atlyginimo atvejus – tai preliminarus apskaičiavimas, leidžiantis vykdyti visuomenei svarbias procedūras paprastai ir efektyviai.

                            Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, jog nustačius servitutą privačios žemės sklypui, įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas – nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas ir tokia praktika tiesiogiai susijusi su konstituciniu reikalavimu užtikrinti ribojamų nuosavybės teisių gynimą, atlyginimą už nustatytus nuosavybės teisės ribojimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-93/2014).

                            Nurodytas reguliavimas lemia, kad administraciniu aktu numatyta kompensacija turi būti apskaičiuojama atsižvelgiant į Metodikos nuostatas, tačiau Metodikoje pateikti kompensacijos apskaičiavimo principai (formulė) neužkerta kelio asmeniui atgauti teisingo, realaus atlyginimo dėl servituto nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, tiek kiek jų nepadengia Metodikos pagrindu nustatytas atlyginimas. Jei pareiškėjas siektų įrodyti kitokį kompensacijos dydį negu numato Metodika, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles jis turėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius realiai patiriamų nuostolių dydį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-24-492/2015).

                            Esant minėtam teisinių santykių dėl nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo teisiniam reglamentavimui, šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra tik pagal Metodikos nuostatas apskaičiuotos kompensacijos dydžio klausimas, o kitų nuostolių, kurie nepatenka į Metodikos reguliavimo sritį, atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-2829/2014, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-2955/2014).

                            Metodikos 2 punktas numato, jog nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, atlyginami už: 2.1 sunaikinamus pasėlius ir sodinius; 2.2 iškertamą mišką; 2.3 prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Metodikos 3 punktu yra numatyti subjektai, kurie apskaičiuoja minėtus nuostolius, bei nustatytos formulės bei dydžiai, pagal kuriuos yra apskaičiuojami nuostoliai.

                            Iš atsakovo atsiliepiamų į pareiškėjos skundus, atsakavo atstovės paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu, matyti, kad atsakovas nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais dėl Metodikos 9.1 ir 9.2 punktų netinkamo taikymo, kad pareiškėjai apskaičiuotų nuostolių už prarastą galimybę naudoti žemės sklypus ar jų dalis pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį dydis nepagrįstai nustatytas taikant ne Metodikos 9.2 punkte įtvirtintu būdu apskaičiuotą kapitalizacijos normos rodiklį (Kr), bet pagal Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr.TS-252 duomenis.

Pagal paminėtos Metodikos 3 punktą, nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaujantis Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas. Šioje nagrinėjamoje byloje - UAB „Ardynas“.

Valstybės žemės fondas su UAB „Ardynas“ 2015 m. vasario 12 d. sudarė tyrinėjimo ir projektavimo darbų rangos sutartį Nr. SR-190 (toliau - Sutartis), kurios vienas iš sulygtų įsipareigojimų buvo kompensacijos paskaičiavimas žemės sklypams pagal valstybės patvirtintą metodiką. Valstybės žemės fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus inžinierė E. S. atliko veiksmus:

2015 m. vasario 26 d. parengė Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktą Nr. 440021783377A ir Vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą Nr. 440021783377B žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), kuriais nustatyta kompensacija - 5,120 Eur;

2015 m, vasario 26 d. parengė Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktą Nr. 440021778478A ir Vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą Nr. 440021778478B žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), kuriais nustatyta kompensacija - 8,444 Eur;

2015 m. kovo 24 d. parengė Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktą Nr. 440008492486A ir Vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktą Nr. 440008492486B žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), kuriais nustatyta kompensacija - 325 Eur.

Metodikos 9 punktas reglamentuoja nuostolių apskaičiavimą dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo. Metodikos 9.1 punkte nustatyta formulė, kurios pagrindu yra apskaičiuojami nuostoliai dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų. Metodikos 9.2 punkte nustatyta formulė, kurios pagrindu yra apskaičiuojami nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, išskyrus 9.1 punkte nurodytus nuostolius. Vienas iš Metodikos 9.2 punkte įtvirtintos formulės dėmenų yra (Kr) - kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina.

Valstybės žemės fondas atsiliepimu į pareiškėjos skundą ir atstovių paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2013 m. vasario 27 d. rašte Nr. 20-1027(12.147.) „Dėl nuostolių skaičiavimo“, nurodė, kad nesant tam tikros paskirties privačios žemės nuomos sandorių, nustatant vidutines pajamas iš žemės nuomos, galima atsižvelgti į rajono savivaldybės, kurioje yra žemės sklypas, kuriam nustatomas servitutas, tarybos nustatytą nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą. 2014 m. birželio 19 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos 7 posėdžio sprendime Nr. TS- 252 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio 2014 m. tarifų nustatymo“ Kauno rajone gyvenamųjų teritorijų paskirties žemėje nustatytas 0,45 proc. tarifas, t. y. kapitalizacijos normos rodiklis - 0,0045, tuo tarpu atlikus žemės ūkio paskirties rinkos tyrimus, kapitalizacijos normos rodiklis gautas 0,0249. Todėl skaičiuojant kompensaciją už servitutus buvo priimtas sprendimas taikyti didesnį kapitalizacijos normos rodiklį, palankesnį pareiškėjai. Taip pat patvirtino, jog Metodikos 1 punkte nurodyta, kad Metodika reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimą. Todėl nuostoliai už galimybės naudotis žemės sklypais pagal pagrindinę paskirtį praradimą, žemės sklypams (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) buvo apskaičiuoti vadovaujantis Metodikos 9.2 punktu, o ne rinkos kaina. Taip pat patvirtino, jog Valstybės žemės fondo Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus inžinierė E. S. apskaičiuodama kompensaciją už servitutus žemės sklypams, vadovavosi faktiniais nekilnojamojo turto registre įregistruotais duomenimis, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Todėl kompensacija žemės ūkio paskirties žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), paskaičiuota pagal Metodikos 9.1 punktą, yra pagrįsta, kadangi nėra teisinio pagrindo kompensaciją apskaičiuoti kaip už kitos paskirties žemę (VĮ Registrų centro 2016 m. gegužės 10 d. duomenimis šio žemės sklypo naudojimo būdas: kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) duomenų. Tai, kad, pasak pareiškėjos, yra pradėti žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties keitimo darbai, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog kompensacija turėjo būti skaičiuojama pagal duomenis, kurie galimai ateityje bus įrašyti vietoj Nekilnojamojo turto registre skundžiamo įsakymo priėmimo metu esančių duomenų.

Metodikos 9.2 punktas numato, jog Metodikos 9 punkto pirmojoje pastraipoje nurodyti nuostoliai, išskyrus 9.1 punkte nurodytus nuostolius, (Nk) apskaičiuojami pagal formulę:

Nk = 15´Sk´Vk´Kr´Kn,

čia:

Sk – žemės plotas (hektarais), kuriame nustatomas žemės servitutas, išskyrus žemės ūkio paskirties žemėje esančias žemės ūkio naudmenas;

Vk – vidutinė žemės rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 (Žin., 2012, Nr. 146-7536), nustatyta tvarka;

Kr – kapitalizacijos normos rodiklis, nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina;

Kn – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį laipsnis. Kai žemės servitutu naudojasi tik viešpataujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, Kn lygus 1. Kai žemės servitutu naudojasi tiek viešpataujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, tiek tarnaujančiojo daikto savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, Kn lygus 0,5.

Atsižvelgus į nurodytą formulę, kuria remiantis yra nustatomas atlyginimo dydis kompensuojant už servituto nustatymą, svarbu yra tai, jog administracinėje byloje pateiktuose dokumentuose buvo pripažinta, jog kapitalizacijos normos rodiklis buvo nustatytas nesivadovaujant Metodikos 9.2 punkto reikalavimais, t. y. nebuvo atlikti rinkos tyrimai ir nenustatytas santykis tarp tos vietovės vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina. Pateikti skaičiavimai buvo grindžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktomis rekomendacijomis, kuriose nurodyta, kad vidutines pajamas iš žemės nuomos galima nustatyti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 nuostatas dėl nuomos mokesčio tarifo nustatymo už valstybinę žemę išnuomotą be aukciono (nagrinėjamu atveju - 2014 m. birželio 19 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos 7 posėdžio sprendimas Nr. TS- 252 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio 2014 m. tarifų nustatymo“). Atliekant skaičiavimus dėl kompensacijos už servitutų nustatymą konkrečiu atveju taip pat nebuvo nurodyta, pagrįsta, kad remiantis teisės aktų reikalavimais tinkamai nustatyti minėtą kapitalizacijos normos rodiklį nėra įmanoma, nebuvo keliamas klausimas, kad teisės aktai numato reikalavimus, kurių įgyvendinti viešojo administravimo subjektas neturi galimybių. Taigi patys nurodyti šalių liudijimai, pirmiau minėtos aplinkybės rodo, kad skaičiuojant kompensacijos dydį buvo pažeistas Metodikos 9.2 punktas, nes kapitalizacijos normos rodiklis nebuvo apskaičiuotas pagal šio punkto reikalavimus, žvelgiant į tai, kad ši norma kalba apie tos vietovės būtent privačios, o ne valstybinės žemės rinkos tyrimus. Teisėjų kolegija šiame kontekste sutinka su atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, kad Metodikos 9.2 punktas savaime nereikalauja atlikti atitinkamo privataus žemės sklypo rinkos tyrimo kas buvo nurodyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-2049/2014, jis tik numato, kad kapitalizacijos normos rodiklis (Kr ) nustatomas atlikus tos vietovės privačios žemės rinkos tyrimus ir išreiškiamas santykiu tarp vidutinių pajamų iš žemės nuomos su vidutine parduotos žemės kaina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-362-858/2016).

Pareiškėja taip pat prašo nuostolių už magistralinio dujotiekio apsaugos zonos ir apsaugos juostos pločio, ir jas įskaičiavus į servitutų plotą, atlyginimo, tačiau toks pareiškėjos reikalavimas yra teisiškai nepagrįstas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad Metodikoje nurodytas baigtinis objektų, už kuriuos atlyginami nuostoliai, sąrašas (baigtinis kompensuojamųjų nuostolių sąrašas), tuo tarpu yra galimos situacijos, kai dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo tarnaujančiojo daikto savininkas patirs nuostolių ir dėl kitokių objektų, patirs kitokių rūšių nuostolių, taip pat situacijos, kai, išmokėjus Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuotą nuostolių kompensaciją, tarnaujančiojo daikto savininko realiai patirti dėl žemės servituto nustatymo nuostoliai nebus visiškai ir teisingai atlyginti. Todėl tokiu atveju, kai Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuota nuostolių kompensacija visiškai ir teisingai nekompensuoja visų tarnaujančiojo daikto savininko dėl žemės servituto nustatymo patirtų nuostolių, tai tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu prieš viešpataujančiojo daikto savininką dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo, pateikdamas savo nurodomą nuostolių dydį patvirtinančius faktinius ir teisinius argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 367/2012).

              Įvertinus minėtas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą pripažintina, kad atsakovas – viešojo administravimo sistemos subjektas – turi laikytis ne tik jo veiklą tiesiogiai reglamentuojančių, bet ir kitų teisės aktų, visų pirma, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų. VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.) ir savo priimamus sprendimus pagrįstų.

              Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymas bei dėl išdėstytų argumentų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr.7VĮ-1200-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) .“ 2.5 punktas, kuriuo nurodyta AB „Amber Grid" žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją - 325,00 Eur (trys šimtai dvidešimt penki eurai) per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr.7VĮ-1204-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) .“, 2. 5 punktas, kuriuo nurodyta AB „Amber Grid" žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją - 8444,00 Eur (aštuoni tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt keturi eurai) per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr.7VĮ-1205-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) .“, kurio 2.5 punktu nurodyta AB „Amber Grid" žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją - 5120,00 Eur (penki tūkstančiai vienas šimtas dvidešimt eurų) per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, panaikintini, nes jie neatitinka Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies, Metodikos 9.2 punkto nuostatų, savo turiniu prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 daliai, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemė ūkio misterijos įpareigotina iš naujo nustatyti žemės savininkei M. B. vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytus servitutus žemės sklypuose žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) ., žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) ., žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) , dydį, nes panaikinus skundžiamus administracinius aktus (dalis) dėl nuostolių dėl servituto dydžio nustatymo apskaičiavimo, būtent subjektui, kuris pagal Metodikos nuostatas yra įgaliotas remiantis Metodika apskaičiuoti konkrečius nuostolius ir priklauso pareiga juos konkrečiai apskaičiuoti ir pateikti tokį vertinimą. Tuo tarpu teismo pareiga yra įvertinti, ar tinkamai buvo apskaičiuota kompensacija, ir teismui savaime nėra suteikti įgaliojimai vykdyti viešojo administravimo subjektų ar kitų subjektų įgaliojimus ir apskaičiuoti kompensacijos už servituto nustatymą pagal Metodikos nuostatas, o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta (ABTĮ 56 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos M. B. skundą tenkinti dalinai.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr.7VĮ-1200-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) .“ 2.5 punktą, kuriuo nurodyta AB „Amber Grid" žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją - 325,00 Eur (trys šimtai dvidešimt penki eurai) per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr.7VĮ-1204-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) .“, 2.5 punktą, kuriuo nurodyta AB „Amber Grid" žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją - 8444,00 Eur (aštuoni tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt keturi eurai) per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 8 d. įsakymo Nr.7VĮ-1205-(14.7.2) „Dėl žemės servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) .“, 2.5 punktą, kuriuo nurodyta AB „Amber Grid" žemės savininkui atlyginti nuostolius dėl servituto išmokant vienkartinę kompensaciją - 5120,00 Eur (penki tūkstančiai vienas šimtas dvidešimt eurų) per 30 dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo nustatyti žemės savininkei M. B. vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniais aktais nustatytus servitutus, dydį žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) , žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) ., žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančiam (duomenys neskelbtini) “.

Kitos skundo dalies netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                   Rimantas Giedraitis

                                                                                          Daina Kukalienė

                                                                                          Algis Markevičius