Civilinė byla Nr. e2-588-450/2025

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00087-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.1

                                                                                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šaltas pienas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Šaltas pienas“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šaltas pienas“ dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šaltas pienas“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė, apeliantė) nemokumo (bankroto) bylą.

2.       Pareiškėja VMI nurodė, kad atsakovės nepriemoka, nesumokėjus privalomų mokėti mokesčių, 2025 m. kovo 13 d. duomenimis sudarė 36 809,83 Eur; mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d.; nepriemokos išieškoti nepavyko. Bendrovė pagal 2023 m. balansą turėjo turto už 82 021 Eur, tačiau jos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 101 716 Eur; bendrovė patyrė 15 367 Eur nuostolį. Bendrovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) 2025 m. kovo 13 d. duomenimis atsakovė turi du darbuotojus, jos įsiskolinimas yra 588,23 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi iškėlė UAB „Šaltas pienas“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Ad legem“.

4.       Teismas, remdamasis Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, nustatė, kad atsakovė nekilnojamojo turto neturi; akcinės bendrovės „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu nėra registruotų transporto priemonių; antstolių informacinės sistemos 2025 m. balandžio 30 d. duomenimis iš atsakovės nėra vykdoma išieškojimų priverstine tvarka.

5.       Teismas iš byloje esančio bendrovės balanso už 2023 m. nustatė, kad atsakovė iš viso turėjo turto už 82 021 Eur (ilgalaikis turtas – 45 397 Eur (materialusis turtas), trumpalaikis turtas – 36 438 Eur (atsargos ir kitas trumpalaikis turtas); mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 101 716 Eur (74 272 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos). Iš pelno (nuostolių) ataskaitos už 2023 m. nustatė, kad bendrovė turėjo 15 367 Eur grynojo nuostolio. Taip pat nustatė, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2023 m. duomenimis sudarė 101 716 Eur. Taigi atsakovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos viršijo turimo turto vertę (101 716 Eur – 82 021 Eur).

6.       Teismas iš atsakovės pateikto balanso už 2024 m. nustatė, kad bendrovė iš viso turėjo turto už 91 158 Eur (ilgalaikis turtas – 29 508 Eur (materialusis turtas), trumpalaikis turtas – 61 582 Eur (atsargos – 47 286 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 12 770 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1 526 Eur); mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 99 126 Eur (67 030 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos, 32 096 Eur po vienerių mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai). Iš pelno (nuostolių) ataskaitos už 2024 m. nustatė, kad bendrovė turėjo 9 781 Eur grynojo pelno; per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2024 m. duomenimis sudarė 99 126 Eur. Taigi atsakovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos viršija turimo turto vertę (99 126 Eur – 91 158 Eur).

7.       Teismas, vertindamas atsakovės pateikto balanso nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d., duomenis, nustatė, kad bendrovė iš viso turėjo turto už 95 925 Eur (ilgalaikis turtas – 25 343 Eur (materialusis turtas), trumpalaikis turtas – 70 514 Eur (atsargos – 47 283 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 19 392 Eur, trumpalaikės investicijos – 3 839 Eur); mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 106 278 Eur (36 334 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos, 69 944 Eur po vienerių mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai). Iš pelno (nuostolių) ataskaitos už 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. nustatė, kad bendrovė turėjo 2 385 Eur grynojo nuostolio; per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2025 m. duomenimis sudarė 106 278 Eur. Atsakovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos viršijo turimo turto vertę (106 278 Eur – 95 925 Eur).

8.       Vertindamas atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis, teismas pažymėjo, kad, remiantis balanso už 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. duomenimis, atsakovė pagal balanso testą laikoma nemokia (turimi įsipareigojimai (106 278 Eur) viršija turto vertę (95 925 Eur)). Teismas atkreipė dėmesį, kad balanse už 2025 m. sausio 1 d.–2025 m. kovo 31 d. laikotarpį didžiąją dalį atsakovės trumpalaikio turto sudaro atsargos (47 283 Eur), tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, jog disponuoja minėtos vertės atsargomis, taip pat nepateikė paaiškinimų (įrodymų) apie atsargų savikainas, likutines arba realizavimo vertes, todėl jų realumas, teismo įvertinimu, yra abejotinas ir neįrodytas. Be to, didelę dalį trumpalaikio turto sudarė per vienerius metus gautinos sumos (debitorių skolos) (19 392 Eur), tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020).

9.       Iš atsakovės pateikto debitorių sąrašo teismas nustatė, kad atsakovė turi šešis debitorius: mažąją bendriją (toliau – MB)  „Inigo social kitchen“, UAB „Pajūrio plovas“, UAB „Gallery 1986“, UAB „Pajūrio arbatos“, UAB „Svarbi žuvis Preila“, MB „Kūnas“, iš viso 14 358,51 Eur, mokėjimo terminai nėra suėję. Bendroji ilgalaikio turto vertė iš atsakovės teismui pateikto sąrašo, apskaičiuota sudėjus visų turto vienetų pradines vertes, yra 132 113,95 Eur. Iš teismui pateiktos 2025 m. kovo 20 d. prekybinės įrangos pirkimo–pardavimo sutarties teismas nustatė, kad atsakovė (pardavėja), atstovaujama vadovo L. R., ir UAB „Pajūrio arbatos“ (pirkėja), atstovaujama vadovo L. R., sutarė dėl prekybinės įrangos pardavimo už 21 000 Eur, įsipareigojant kainą sumokėti per 3 metus, mokant ne mažiau kaip 7 000 Eur plius pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) per kiekvienus sutarties galiojimo metus iki visiško atsiskaitymo. Taip pat atsakovė pateikė duomenis, kad 2025 m. kovo 7 d. sudarė paskolos sutartį su UAB „Taurus fondas“ dėl 40 000 Eur paskolos; paskolos grąžinimo pabaiga 2027 m. rugpjūčio 15 d. Pagal atsakovės pateiktus duomenis, atsakovė yra gavusi 10 000 Eur paskolą pagal skatinamąją finansinę priemonę „Tiesioginės COVID–19 paskolos“.

10.       Nors atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų skolai VMI padengti ir 2025 m. balandžio 22 d. sumokėjo 7 000 Eur, tačiau teismas, vertindamas atsakovės nemokumą likvidumo testo aspektu (skolininko negalėjimas apmokėti skolų suprantamas kaip situacija, kuomet prievolių apmokėjimo terminai suėję ir negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas), nustatė, kad atsakovės negalėjimas apmokėti įsiskolinimus nėra laikinas.

11.       Pasak teismo, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2025 m. kovo 4 d. kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo. VMI prašymo 2025 m. balandžio 16 d. sprendimu netenkino. Atsakovė, atsižvelgdama į VMI 2025 m. balandžio 16 d. išvadoje nurodytus argumentus, 2025 m. balandžio 30 d. pateikė naują prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Duomenų apie VMI sprendimą byloje nėra. Teismas pažymėjo, kad atsakovės įsiskolinimas VMI tęsiasi nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d., priverstinai skolos iš atsakovės išieškoti nepavyko, atsakovė šio įsiskolinimo nepadengė.

12.       Vertindamas byloje pateiktą 2025 m. kovo 20 d. prekybinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartį, teismas nurodė, kad sandoris buvo sudarytas tarp atsakovės (pardavėjos), atstovaujamos vadovo L. R., ir UAB „Pajūrio arbatos“ (pirkėjos), kurią taip pat atstovavo tas pats vadovas L. R., tai, pasak teismo, reiškia, jog sutartis buvo sudaryta tarp tarpusavyje susijusių juridinių asmenų, kuriuos valdo tas pats asmuo, todėl šis sandoris vertinamas kaip sudarytas tarp susijusių šalių. Pagal Sutarties 3.1 papunktį įrangos kaina siekia 21 000 Eur, o pagal 3.2 papunktį pirkėja įsipareigojo sumokėti visą šią sumą per trejų metų laikotarpį, mokėdama ne mažiau kaip 7 000 Eur plius PVM per metus. Šis ilgas atsiskaitymo terminas tarp susijusių subjektų, neturint objektyviai pateisinamų ekonominių motyvų, teismui leido abejoti sandorio tikrumu ir sąžiningumu kitų kreditorių atžvilgiu.

13.       Teismas nustatė, kad atsakovė 2025 m. kovo 7 d. sudarė dar vieną reikšmingą finansinį įsipareigojimą – paskolos sutartį su UAB „Taurus fondas“ dėl 40 000 Eur paskolos, kurios grąžinimo terminas numatytas 2027 m. rugpjūčio 15 d., suteikimo. Iš pateikto 2021 m. gegužės 26 d. įmokų grafiko matyti, kad atsakovė yra gavusi dar vieną – 10 000 Eur paskolą pagal skatinamąją finansinę priemonę „Tiesioginės COVID–19 paskolos“. Visa tai leido teismui daryti išvadą, kad atsakovė yra prisiėmusi daug reikšmingų finansinių įsipareigojimų, kurie didina jos bendrą skolų naštą.

14.       Atsakovė, įrodinėdama galimybes atsiskaityti su ieškove, nurodė, kad ketina parduoti kitą įrangą (nenaudojamą ledų aparatą), už kurį planuoja gauti 5 000 Eur – 7 000 Eur pajamas, kurios bus skiriamos atsiskaitymui su ieškove, tačiau teismui tai patvirtinančiu įrodymų nepateikė.

15.       Vertindamas nustatytas aplinkybes teismas nurodė, kad sudaryta įrangos pirkimo pardavimo sutartimi atsakovė, būdama susijusi su pirkėja per tą patį vadovą, sudarė sandorį su ilgu atsiskaitymo terminu, taip didindama savo įsipareigojimus naujomis paskolomis (paskolos sutartis su UAB „Taurus fondas“). Tai, pasak teismo, patvirtina, kad atsakovė neturi pakankamų finansinių pajėgumų laiku vykdyti prievoles kreditoriams. Vien aplinkybė, kad sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis ir gautos paskolos, savaime neįrodo atsakovės mokumo, priešingai – įrodo didėjantį įsipareigojimų mastą, kuris kelia pagrįstų abejonių dėl jos galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad atsakovė yra nemoki, o nurodytos sutartys bei paskolos tik dar labiau pablogina jos finansinę padėtį. Byloje nustatytos aplinkybės, teismo įvertinimu, nėra pakankamos pagrįsti bendrovės gyvybingumą, leidžiantį jai veikti efektyviai, gauti pakankamą srautą pajamų, iš kurių netolimoje ateityje būtų galima atsiskaityti su kreditoriais. Teismas konstatavo, kad nėra perspektyvų atkurti atsakovės įprastos veiklos vykdymo ir stabilizuoti jos finansinę padėtį, tokių aplinkybių atsakovė neįrodė.

16.       Teismas, įvertinęs atsakovės pradelstas finansines prievoles ir nenustatęs duomenų, kokiais finansavimo šaltiniais atsakovė ketina dengti esamus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, konstatavo, kad atsakovės negalėjimas apmokėti skolas nėra laikinas ir dėl to atsakovė laikytina nemokia. Duomenų apie tai, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, jog atsakovės piniginės prievolės (įsipareigojimai kreditoriams) galėtų būti įvykdytos ateityje, pasak teismo, nėra. Teismas pastebėjo ir tai, kad atsakovė nepaneigė, jog ji yra pajėgi sugeneruoti pajamas ir atkurti mokumą.

17.       Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog atsakovė negeneruoja pajamų, kuriomis galėtų ateityje atsiskaityti su kreditoriais, t. y. atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

      III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.       Atsakovė UAB „Šaltas pienas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti UAB „Šaltas pienas“ bankroto bylą arba panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.                      Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės argumentus dėl derybų tarp jos ir VMI, į tai, kad nebuvo išnaudotos objektyvios galimybės VMI ir atsakovei susitarti dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo.

18.2.                      Atsakovė, siekdama tinkamai atskleisti bylos esmę ir apginti savo interesus, buvo pateikusi prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, tačiau teismas šio prašymo netenkino, tai lėmė, kad atsakovei nebuvo suteikta galimybė išsamiai paaiškinti savo poziciją, t. y. pasisakyti dėl esamos bendrovės finansinės padėties ir numatomų finansinių galimybių atsiskaityti su pareiškėja, taip pat detaliau nurodyti atsakovės prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimo pagrindus ir bendradarbiavimo su pareiškėja proceso eigą. Skubotas bylos išnagrinėjimas įrodo, kad nebuvo gauta esminės informacijos – pagrindinės kreditorės VMI atsakymo dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo. Tokiu būdu buvo nesudarytos objektyvios galimybės įvertinti šį atsakymą, kuris galėjo turėti esminės reikšmės sprendžiant, ar yra pagrindas kelti nemokumo bylą.

18.3.                      Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino atsakovės komercinės ūkinės veiklos specifikos, jos sezoniškumo ir priežasčių, lėmusių laikinus finansinius sunkumus, t. y. kad finansiniai sunkumai kilo ne dėl bendrovės veiklos problemų, o dėl buvusios buhalterinių paslaugų teikėjos padarytų klaidų, pateikus neteisingas deklaracijas VMI, dėl to vėliau, jas patikslinus, atsirado nepriemoka. Atsakovės skola pareiškėjai yra vienkartinis, nesisteminio pobūdžio atvejis, kurį atsakovė yra pajėgi išspręsti.

18.4.                      Pagal naujausią atsakovės balansą už 2025 m. pirmą ketvirtį, matyti, kad: (i) per vienerius metus mokėtinos sumos (G.2) sudaro iš viso 36 334 Eur. Šią sumą iš esmės sudaro tik skola pareiškėjai; kiti kreditorių finansiniai reikalavimai yra išdėstyti ilgesniam laikotarpiui ir paremti bendrovės veikla; skola yra sumažėjusi 7 000 Eur + 4 600 Eur ir sudaro apie 25 000 Eur; (ii) per vienerius metus gautinos sumos (B.2) sudaro 19 392 Eur; į šią sumą patenka susitarimai dėl įrangos pardavimo; atitinkamai gauta suma bus skirta pareiškėjos skolos grąžinimui; (iii) bendrovė turi 47 283 Eur atsargas (B.1), šiose atsargose yra bendrovės apyvartinis kapitalas, kuris buvo investuotas ir yra realizuojamas 2025 m. vasaros sezono metu; bendrovei vykdant įprastą veiklą ir realizuojant atsargas, ji generuos pajamas, iš kurių bus dengiama skola VMI; (iv) bendrovė turi materialaus turto (A.2), kurio vertė – 25 343 Eur; šis turtas yra likvidus.

18.5.                      Atsakovė yra gavusi valstybės garantuotą COVID–19 paskolą (10 000 Eur), kuri grąžinama laikantis grafiko, tai įrodo bendrovės mokumą. Faktas, kad 2025 m. kovo 7 d. atsakovė su UAB „Taurus fondas“ sudarė 40 000 Eur paskolos sutartį, įrodo, jog, net ir turint įsipareigojimų VMI, finansuotoja įvertino bendrovę kaip mokią ir patikimą. Ši paskola buvo skirta apyvartinėms lėšoms ir prekybos sezono pasiruošimui, naujai įrangai įsigyti.

18.6.                      Atsakovės veikla yra sezoniška, esant mokestinei nepriemokai VMI, atsakovė persvarstė savo kaštus, sumažino darbuotojų skaičių, tačiau išsaugojo jų tiek, kiek reikalinga veiklos tęstinumui užtikrinti. 2025 m. gegužės 6 d. duomenimis buvo 4 darbuotojai, o 2025 m. gegužės 21 d. – 7 darbuotojai. Bendrovė planuoja intensyvų vasaros sezoną, kurio metu bus generuojamos pagrindinės pajamos; vasaros laikotarpiu atsakovė įdarbina iki 25 darbuotojų, o generuojamos pajamos sudaro 96,56 proc. (2024 m. duomenys) visos metinės bendrovės apyvartos. Teismas šių aplinkybių neįvertino.

18.7.                      Atsakovė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (moka darbo užmokestį). Byloje nėra duomenų, kad su atsakovės darbuotojais nebūtų atsiskaitoma laiku. Šios aplinkybės nutartyje neįvertintos.

18.8.                      Bendrovė vykdo ūkinę komercinę veiklą. Prekybinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta su UAB „Pajūrio arbatos“, yra galiojanti ir vykdoma, o faktas, kad abi šalys atstovaujamos to paties vadovo, savaime nereiškia nesąžiningumo. Ilgesnis atsiskaitymo terminas (3 metai) pagrįstas pirkėjos ir pardavėjos planuojamais veiklos planais ir yra būdingas sezoninę veiklą vykdančiam verslui.

18.9.                      Teismas nors ir nustatė, kad atsakovės atžvilgiu vykdomųjų bylų nėra užvesta, nevertino ar pareiškėjos interesai negalėtų būti patenkinti įprasta tvarka, kreipiantis ginčo teisenos tvarka dėl skolos priteisimo, nes bankroto bylos iškėlimas yra priemonė ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir šiuo atveju naudojama kaip spaudimas sąžiningam smulkiam verslui.

18.10.                      Atsakovė siekia maksimalių pastangų atsiskaitant su kreditore VMI. Planuotas ledų aparato pardavimo sandoris įvyko 2025 m. gegužės 18 d., kurio metu atsakovė pardavė įrangą už 10 000 Eur, 3 300,00 Eur + PVM per metus, t. y už didesnę kainą nei buvo planavusi. Šios aplinkybės įrodo atsakovės pastangas išsaugoti veiklos tęstinumą. Atitinkamai 2025 m. gegužės 21 d. atsakovė atliko 4 600 Eur mokėjimą VMI ir skolą sumažino iki 25 203,83 Eur, tai įrodo, jog atsakovė gali atsiskaityti su kreditore ir yra moki.

18.11.                      Teismo abejonės dėl atsargų, įtrauktų į atsakovės balansą, yra nepagrįstos. Teismas, būdamas aktyviu, galėjo pareikalauti papildomų įrodymų iš atsakovės. Be to, atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė atsargų nuotraukas.

18.12.                      Teismas nevertino, kad atsakovė, sudarydama paskolos sutartį, ne tik prisiėmė įsipareigojimus, bet kartu įgijo naujų finansinių resursų veiklos vykdymui tiek apyvartinėms lėšoms, tiek įrangai įsigyti – tai nėra nemokumo požymis, o normali verslo plėtros forma. Joks smulkus verslas nėra pajėgus įsigyti įrangos ir vykdyti verslą be veiklos kreditavimo. Dėl to teismo išvada yra nepagrįsta įprasta verslo logika, nes paskolos gavimas iš UAB „Taurus fondas“ įrodo, kad atsakovė realiai vykdo veiklą, sudaro komercinius sandorius.

19.       Pareiškėja VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo dėl atsakovės atskirojo skundo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:

19.1.                      Teismas atsakovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą patenkino iš dalies ir suteikė galimybę padengti bendrovės turimą mokestinę nepriemoką VMI, atidėdamas bylos nagrinėjimą.

19.2.                      Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi byloje pateiktais rašytiniais įrodymais: bendrovės balanso duomenimis, turimais debitoriniais įsiskolinimais, įvertino bendrovės pastangas padengti įsiskolinimą, išanalizavo turimas sutartis bei kitus skolinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams; atsižvelgė, kad atsakovė 2025 m. balandžio 30 d. VMI pateikė prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą.

19.3.                      Atsakovės 2025 m. balandžio 30 d. prašymas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, 2025 m. birželio 2 d. VMI buvo patenkintas ir mokestinės nepriemokos mokėjimas atsakovei atidėtas ir išdėstytas iki 2027 m. spalio 25 d. 

Teismas 

k o n s t a t u o j a : 

           IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). 

21.       Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla. Taigi, atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas bankroto bylos iškėlimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

22.       Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2025 m. gegužės 21 d. mokėjimą VMI; pažymą apie 2024 m. apyvartą; 2025 m. gegužės 18 d. prekybinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartį; atsargų nuotraukas, kuriuos prašo pridėti prie bylos. Atsakovė minėtais duomenimis siekia pagrįsti, kad ji yra moki ir gyvybinga, vykdo ūkinę komercinę veiklą, kuri leis atsiskaityti su bendrovės kreditoriais.

23.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. birželio 13 d. gautas atsakovės prašymas, kuriuo atsakovė prašo prie bylos pridėti naujus įrodymus – 2025 m. birželio 2 d. Mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-59528 ir UAB „Šaltas pienas“ paslaugos kortelę iš VMI elektroninių paslaugų portalo „Mano VMI“. Minėtais įrodymais atsakovė grindžia savo mokumą bei teigia, kad tai sudaro pagrindą taikyti JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir atsisakyti iškelti apeliantei bankroto bylą.

24.       Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai teikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

25.       Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ne tik teisės, bet ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl, įvertinęs byloje keliamus klausimus ir jiems išspręsti svarbias aplinkybes, atsižvelgęs į byloje esantį viešąjį interesą, apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina atsakovės pateiktus naujus įrodymus, kurie gali būti reikšmingi sprendžiant atsakovės gyvybingumo ir mokumo klausimą, atitinkamai ir nemokumo bylos (ne)iškėlimo klausimą. Su naujais įrodymais nagrinėjamoje byloje pareiškėja turėjo galimybę susipažinti, todėl naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo bei nepažeis šalių teisių, be kita ko, lygiateisiškumo ir rungimosi principų (CPK 314 straipsnis).

Dėl atsakovės mokumo ir gyvybingumo

26.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21

27.       Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: (1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; (2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-244-910/2023 19 punktas).

28.       Tačiau bankrotas yra kraštutinė nemokumo problemų sprendimo priemonė ir gali būti taikomas tik tuo atveju, kai mokumo problemų neįmanoma išspręsti kitu būdu. Todėl kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

29.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: (1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; (2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; (3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

30.       Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti jos mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022). Be to, atliekant mokumo situacijos analizę, svarbi ir finansinių rodiklių dinamika (kaip kinta finansinė padėtis, ar ji gerėja, ar blogėja) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-959-330/2016).

31.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo remdamasis tuo, kad atsakovė negali laiku vykdyti savo turtinių prievolių ir šis negalėjimas apmokėti skolų nėra laikinas, taip pat nustatęs, jog jos įsipareigojimai viršija turimo turto vertę. Apeliantė pateiktu atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, kad ji vykdo ūkinę komercinę veiklą, taip pat vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams, maksimaliai siekia pašalinti laikinus finansinius sunkumus ir atsiskaityti su kreditore VMI. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl bendrovės nemokumo ir negyvybingumo.

32.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija suteikia pagrindą nuspręsti, kad nors bendrovė faktiškai atitinka nemokios įmonės apibrėžimą, tačiau, įvertinus vykdomą veiklą ir jos specifiką bei sezoniškumą, susitarimą su kreditore VMI, pastangas mokant mokesčius į valstybės biudžetą, šiuo konkrečiu atveju laikytina, jog bendrovė yra gyvybinga, nes jos finansiniai sunkumai yra laikini ir yra pagrįsta manyti, jog tolesnė veikla leis stabilizuoti bendrovės padėtį.

33.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius atsakovės balansus už 2023 m., 2024 m. bei nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d., iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovė pagal balanso testą laikoma nemokia.

34.       Iš atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikto balanso už 2023 m. matyti, kad jos turtas siekė 82 021, kurį sudarė 45 397 Eur ilgalaikis turtas ir 36 438 Eur trumpalaikis turtas (atsargos ir kitas trumpalaikis turtas), kai mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 101 716 Eur (74 272 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos).

35.       Iš atsakovės pateikto balanso už 2024 m. matyti, kad atsakovės turtas siekė 91 158 Eur, kurį sudarė 29 508 Eur ilgalaikis turtas ir 61 582 Eur trumpalaikis turtas (atsargos, per vienerius metus gautinos sumos bei pinigai ir pinigų ekvivalentai), kai mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 99 126 Eur (67 030 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos, 32 096 Eur po vienerių mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikei įsipareigojimai).

36.       Iš atsakovės pateikto balanso nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. matyti, kad bendrovės  turtas siekė 95 925 Eur, kurį sudarė 25 343 Eur ilgalaikis turtas ir 70 514 Eur trumpalaikis turtas (atsargos, per vienerius metus gautinos sumos ir trumpalaikės investicijos), kai mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 106 278 Eur (36 334 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos, 69 944 Eur po vienerių mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai).

37.       Iš pelno (nuostolių) ataskaitų matyti, kad 2023 m. bendrovė turėjo 15 367 Eur grynojo nuostolio, 2024 m. bendrovė turėjo 9 781 Eur grynojo pelno, o nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. ji turėjo 2 385 Eur grynojo nuostolio.

38.       Taigi, formaliai vertinant pirmiau aptartus duomenis, bendrovės įsipareigojimai viršijo jos turtą ir bendrovė atitiko JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatytą nemokios įmonės apibrėžimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino bendrovės vykdomos veiklos specifiškumo ir sezoniškumo bei jos pastangų pašalinti kilusius finansinius sunkumus.

39.       Negali būti keliama bankroto byla įmonei, kuri yra gyvybinga. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad teismų praktikoje laikomasis pozicijos, jog, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, visų pirma reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas jos gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei įmonė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia įmonė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020 31–36 punktai; 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).

40.       Minėta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo, be kita ko, nusprendęs, jog atsakovės negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas. Pagal naujausio atsakovės balanso už 2025 m. pirmąjį ketvirtį duomenis, atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos siekia 36 334 Eur, kurią iš esmės sudaro skola pareiškėjai VMI. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė ėmėsi aktyvių veiksmų skolai VMI padengti ir 2025 m. balandžio 22 d. VMI sumokėjo 7 000 Eur, atitinkamai 2025 m. gegužės 21 d. atsakovė VMI atliko dar vieną 4 600 Eur mokėjimą, dėl to atsakovės įsiskolinimas VMI sumažėjo iki 25 203,83 Eur. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2025 m. birželio 2 d. atsakovė su VMI sudarė mokestinės paskolos sutartį, pagal kurią VMI atidėjo ir išdėstė atsakovės 21 481,64 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2027 m. spalio 25 d., tai, apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, vertinama kaip pareiškėjos pasitikėjimas bendrovės vykdoma veikla ir siekis mokumo problemas išspręsti kreditorei suteikiant pagalbą, o ne inicijuojant bankroto procesą. Taigi nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė maksimaliai siekia pašalinti kilusius finansinius sunkumus.

41.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis, jog 2025 m. gegužės 18 d. sudarė prekybinės įrangos (ledų aparato) pirkimo–pardavimo sutartį ir pardavė jai priklausančią įrangą už 10 000 Eur, tai leido atsakovei iš dalies padengti įsiskolinimą VMI, sumokant jai pirmiau minėto 4 600 Eur įsiskolinimo dalį.

42.       Bylos duomenimis, atsakovė 2025 m. kovo 20 d. sudarė prekybinės įrangos pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Pajūrio arbatos“, kuria pardavė jai priklausiusią įrangą už 21 000 Eur, išdėstant kainos sumokėjimą trejų metų laikotarpiui, kasmet mokant ne mažiau kaip po 7 000 Eur plius PVM. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje suabejojo nurodyto sandorio tikrumu ir sąžiningumu dėl ilgo atsiskaitymo termino tarp susijusių subjektų, neturint objektyviai pateisinamų ekonominių motyvų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad vien faktas, jog abi sutarties šalys buvo atstovaujamos to paties vadovo, savaime nereiškia sandorio nesąžiningumo. Tuo tarpu ilgesnis atsiskaitymo terminas yra pagrįstas pirkėjos ir pardavėjos planuojamais veiklos planais ir būdingas sezoninę veiklą vykdančiam verslui.

43.       Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė 2025 m. kovo 7 d. sudarė paskolos sutartį su UAB „Taurus fondas“ dėl 40 000 Eur paskolos suteikimo; paskolos grąžinimo pabaiga 2027 m. rugpjūčio 15 d. Pirmosios instancijos teismas pastarąjį sandorį įvertino kaip dar labiau didinantį bendrovės įsipareigojimus. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskolos sandoris padidino atsakovės įsipareigojimus, kita vertus, atsakovė, gavusi paskolą, kartu įgijo ir naujus finansinius resursus savo veiklos vykdymui tiek apyvartinėms lėšoms, tiek įrangai įsigyti.

44.       Apibendrinant nurodytus duomenis dėl atsakovės sudarytų sandorių, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad tokie atsakovės veiksmai įrodo jos siekį atkurti įprastą veiklos vykdymą bei stabilizuoti bendrovės finansinę būklę.

45.       VSDFV duomenimis šios nutarties priėmimo metu UAB „Šaltas pienas“ turi 15 darbuotojų, įsiskolinimo VSDFV biudžetui neturi (CPK 179 straipsnio 3 dalis; https://draudejai.sodra.lt/draudeju_viesi_duomenys). Be to, bendrovės vykdomos veiklos specifiškumas ir sezoniškumas – atsakovės pagrindinę veiklą nuo 2014 m. sudaro ledainės ir desertų parduotuvės Palangoje, lemia, kad bendrovė beveik visas savo metines pajamas sugeneruoja vasaros sezono metu. Pasak atsakovės, bendrovė planuoja intensyvų vasaros sezoną, tai jai leis sugeneruoti pajamas, kurios galės būti skiriamos atsiskaitymui su kreditoriais. Nustatytos aplinkybės dėl bendrovės realiai vykdomos veiklos specifiškumo ir sezoniškumo, o taip pat ir teismui pateikti duomenys dėl skolos mokėjimo VMI išdėstymo bei aplinkybė, kad UAB „Šaltas pienas“ šiuo metu dirba 15 darbuotojų, už kuriuos bendrovė moka valstybinio socialinio draudimo įmokas, apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, patvirtina atsakovės siekį tęsti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.

46.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, nusprendžia, kad, nors bendrovė faktiškai atitinka nemokios įmonės apibrėžimą, tačiau, įvertinus vykdomą bendrovės veiklą, jos veiklos specifiškumą ir sezoniškumą, susitarimą su kreditore VMI, pastangas mokant mokesčius į valstybės biudžetą, bendrovė yra gyvybinga, jos finansiniai sunkumai yra laikini ir yra pagrįsta manyti, jog tolesnė veikla leis stabilizuoti bendrovės padėtį, todėl šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas jos veiklos išsaugojimui. Visos pirmiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė būtų patyrusi tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų tęsti veiklos, ar, jog neegzistuotų jokios perspektyvos įprastam veiklos vykdymui bei stabilizavimui bendrovės finansinės padėties. Tuo tarpu bankroto bylos iškėlimas atsakovei, kuri šiuo metu vykdo veiklą ir siekia atsiskaityti su kreditoriais, būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, o taip pat ir kreditorių interesams, nes iš rinkos pašalinus atsakovę kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas galimai būtų minimalus.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

47.       Įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ištyręs bylos faktinius duomenis, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes bei neteisingai aiškino ir taikė JANĮ normas, reglamentuojančias bankroto bylos iškėlimą, todėl nepagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – VMI pareiškimas dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei UAB „Šaltas pienas“ netenkinamas.

48.       Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas vertinamas kaip iš esmės patenkintas, todėl jai grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina VMI, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis). 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šaltas pienas“ dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atmesti.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Šaltas pienas“, juridinio asmens kodas 303299112, 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį sumokėtą už atskirąjį skundą 2025 m. gegužės 21 d. mokėjimo nurodymu Nr. 4.

             Nutarties kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Turto arešto aktų registrui.

Teisėja                                                                                        Asta Radzevičienė