Civilinė byla Nr. e2-251-450/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00131-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos SIA „Proviteks“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Iviltra“.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėja SIA „Proviteks“ kreipėsi į teismą prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Iviltra“ bankroto bylą.

2.       Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-880-432/2020 Vilniaus apygardos teismas nutraukė 2020 m. sausio 13 d. nutartimi atsakovei iškeltą restruktūrizavimo bylą; nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 27 d., t. y. po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas nutartį paliko nepakeistą. 2021 m. spalio 29 d. pareiškėja išsiuntė pranešimą atsakovei dėl nemokumo proceso inicijavimo, kuriame buvo nurodyta, kad tuo atveju, jei pareiškėja nesumokės pranešime nurodytos skolos per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų pareiškėja kreipsis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Pranešimu nustatytas 15 dienų terminas skolai sumokėti baigėsi 2021 m. lapkričio 20 d. Pasibaigus pranešime nustatytam terminui, pareiškėja (atsakovės kreditorė) įgijo teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Iviltra“.

4.       Teismas nustatė, kad pareiškėja 2021 m. spalio 29 d. išsiuntė atsakovei 2021 m. spalio 26 d. pakartotinį pranešimą dėl UAB „Iviltra“ nemokumo proceso inicijavimo; atsakovė šį pranešimą gavo ir į jį atsakė 2021 m. lapkričio 16 d., nurodydama, kad nėra galimybės atsakovei iškelti bankroto bylą vykstant restruktūrizavimo procedūroms.

5.       Teismas nurodė, kad pareiškėja neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 9 straipsnio reikalavimų, kadangi pareiškėjos pranešimas dėl nemokumo proceso inicijavimo buvo išsiųstas dar tuomet, kai galiojo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartis dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo.

6.       Teismo vertinimu, esant iškeltai restruktūrizavimo bylai ir tebevykstant restruktūrizavimo procedūroms, bankroto bylos iškėlimas atsakovei buvo neįmanomas vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi bei JANĮ 114 straipsnio 3 dalimi.

7.       Teismas pažymėjo, esant aplinkybėms, kai atsakovės bankroto bylos iškėlimas būtų galimas, atsakovės atsakymas galėtų būti kitoks (atsakovas galėtų nurodyti, jog pasinaudos JANĮ 9 straipsnio 2 dalyje nurodytomis galimybėmis (įvykdys prievolę, sudarys susitarimą dėl pagalbos arba bus priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka)).

8.       Teismas nusprendė, kad pareiškėjos 2021 m. spalio 26 d. pranešimas dėl UAB „Iviltra“ nemokumo proceso inicijavimo, esant iškeltai UAB „Iviltra“ restruktūrizavimo bylai, nesukūrė teisinių pasekmių, numatytų JANĮ 9 straipsnyje ir 16 straipsnio 1 dalyje – sąlygų pareiškėjai kreiptis į teismą dėl UAB „Iviltra“ bankroto bylos iniciavimo. Teismas vertino, kad pareiškėja nesilaikė JANĮ numatytos išankstinio šios bylų kategorijos sprendimo ne teisme tvarkos, o tai yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

9.       Apeliantė SIA „Proviteks“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl pareiškėjos pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Teismas netinkamai aiškino ir taikė JANĮ nuostatas, dėl ko padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėja neįvykdė JANĮ 9 straipsnio reikalavimų. Tiek JANĮ, tiek susiformavusi teismų praktika, esant tam tikroms aplinkybėms, leidžia juridiniam asmeniui iškelti bankroto bylą net jei juridiniam asmeniui tuo pačiu metu yra iškelta restruktūrizavimo byla.

9.2.                      Iki 2021 m. liepos 15 d. galiojęs JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 3 punktas numatė, kad teismas atsisako iškelti bankroto bylą, be kita ko, jeigu juridiniam asmeniui yra iškelta restruktūrizavimo byla. Ši įstatymo nuostata 2021 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIV-450 buvo pripažinta netekusi galios nuo 2021 m. liepos 15 d.

9.3.                      Bankroto bylos iškėlimas įmonėms, kurių atžvilgiu vis dar vyksta restruktūrizavimo procesas, yra galimas tais atvejais, kai iš tam tikrų aplinkybių yra akivaizdu, kad restruktūrizavimo procesas dėl vienokių ar kitokių priežasčių netolimoje ateityje bus nutrauktas, nes atsiras įstatyme nustatyti pagrindai, kurie bet kuriuo atveju sudarys pagrindą nutraukti restruktūrizavimo bylą.

9.4.                      Be kita ko, bankroto byla restruktūrizuojamai įmonei gali būti iškelta ir JANĮ 114 straipsnio 3 dalies pagrindu. Nurodyta įstatymo nuostata įstatymų leidėjas iš esmės suteikė teisę iškelti bankroto bylą įmonei, kuri vis dar turi restruktūrizuojamos įmonės statusą, kadangi ta pačia nutartimi nutraukus restruktūrizavimo bylą ir iškėlus bankroto bylą teismo sprendimas nei vienoje iš sprendimo dalių neįsiteisėja.

9.5.                      Nepriklausomai nuo to, ar atsakovės atžvilgiu bankroto bylos iškėlimas tapo galimas net ir nesant įsiteisėjusiai nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, pareiškėja net ir esant iškeltai restruktūrizavimo bylai galėjo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsakovei ir pareiškėjos atlikti veiksmai, priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, sukūrė teisines pasekmes, numatytas JANĮ 9 straipsnyje.

9.6.                      JANĮ nenumato jokių draudimų nei juridinio asmens vadovui, nei kreditoriui inicijuoti nemokumo procesą esant iškeltai restruktūrizavimo bylai. Šią teisę tiek juridinis asmuo, tiek juridinio asmens kreditorius gali įgyvendinti per 3 mėn. nuo jos atsiradimo dienos (JANĮ 16 straipsnio 2 dalis). Per 3 mėnesių laikotarpį finansinių sunkumų turinčios įmonės turtinė padėtis gali pasikeisti, dėl to gali keistis įmonės kreditorių nuomonė dėl pagalbos jai suteikimo ar dėl galimybės bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka.

9.7.                      Ginčo atveju pareiškėjos teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei atsirado 2021 m. lapkričio 20 d. ir pareiškėja galėjo ją įgyvendinti iki 2022 m. vasario 20 d. Nors atsakovei buvo žinoma apie pareiškėjos pranešimą dėl nemokumo proceso inicijavimo, atsakovė net ir įsiteisėjus nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo nepranešė apie ketinimą padengti esamą neginčijamą įsiskolinimą pareiškėjai.

9.8.                      Tik savalaikis įmonės nemokumo proceso inicijavimas apsaugo kreditorių interesus, nes lieka daugiau turto patenkinti jų reikalavimus. Todėl tais atvejais (kaip atsakovės atveju), kai yra akivaizdžiai matomas įmonės nemokumas, bet koks ribojimas reikšti reikalavimą įvykdyti prievolę tam, kad vėliau per įstatymo nustatytą terminą nepasikeitus aplinkybėms būtų galima kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo siekiant išvengti dar didesnės žalos kreditoriams, yra nesuderinamas su nurodytais tikslais.

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.

11.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos (kreditorės) SIA „Proviteks“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Iviltra“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis. Į šias išimtis inter alia (liet. be kita ko) patenka JANĮ nuostatos, reguliuojančios: reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 3–4 punktai). Nagrinėjamu atveju, nors UAB „Iviltra“ restruktūrizavimo procesas pradėtas pagal iki JANĮ galiojusias ĮRĮ nuostatas, tačiau bankroto bylos atsakovei iškėlimo klausimas iškilo įsigaliojus JANĮ, jis nepatenka į JANĮ 155 straipsnio 1–5 punktuose nustatytas išimtis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė JANĮ nuostatas, kurios taikomos ir apeliaciniam procesui.

13.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-880-432/2020 iškėlė atsakovei UAB „Iviltra“ restruktūrizavimo bylą; nutartis įsiteisėjo 2021 m. sausio 21 d. UAB „Iviltra“ restruktūrizavimo byla buvo nutraukta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo, Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2022 m. sausio 27 d. nutartį. Byloje nėra ginčo, kad JANĮ 9 straipsnyje nurodytas pranešimas atsakovei buvo išsiųstas tuo metu, kai galiojo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartis dėl UAB „Iviltra“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

14.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėja neįvykdė JANĮ 9 straipsnio reikalavimų, kadangi pareiškėjos SIA „Proviteks“ pranešimas dėl nemokumo proceso inicijavimo buvo išsiųstas dar tuomet, kai galiojo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartis dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo, tuo tarpu, pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalies nuostatas bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos 2021 m. spalio 26 d. pranešimas dėl UAB „Iviltra“ nemokumo proceso inicijavimo, esant iškeltai UAB „Iviltra“ restruktūrizavimo bylai, nesukūrė teisinių pasekmių, numatytų JANĮ 9 straipsnyje ir 16 straipsnio 1 dalyje – sąlygų pareiškėjai kreiptis į teismą dėl UAB „Iviltra‘ bankroto bylos iniciavimo.

15.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė JANĮ nuostatas, dėl ko padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėja neįvykdė JANĮ 9 straipsnio reikalavimų.

16.       Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nemokumo procese taikoma privaloma ikiteisminė tvarka, reglamentuojama JANĮ 8–9 straipsniuose. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų. Nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslas – sudaryti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą, neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos, ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taip pat ja siekiama informuoti visus įmonės kreditorius apie bankrutuoti ar restruktūrizuotis siekiančio juridinio asmens finansinius sunkumus, skatinant kreditorius aktyviai įsitraukti į nemokumo procesą bei užtikrinti nemokumo proceso dalyvių lygiateisiškumą (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

17.       Kita vertus, pagal JANĮ 114 straipsnio 3 dalį teismas turi pareigą nutraukdamas restruktūrizavimo bylą spręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokia pareiga teismui kyla dėl to, kad nesant jokio objektyvaus pagrindo tikėtis, jog restruktūrizavimo procesu siekiami tikslai bus pasiekti ateityje, t. y. nutraukus restruktūrizavimo bylą, operatyviai turi būti pereinama prie kitos galimos priemonės – bankroto bylos iškėlimo svarstymo, kadangi laiku nepašalinus nemokaus rinkos dalyvio iš rinkos, bus daroma žala kreditoriams ir bendrovei bei didinami jos įsiskolinimai.

18.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad viena iš priežasčių, kodėl teismas nutraukdamas restruktūrizavimo bylą turėtų spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad kreditoriams nebebūtina laikytis ikiteisminės bankroto bylos iškėlimo tvarkos numatytos JANĮ 9 straipsnyje: apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutraukus atsakovės restruktūrizavimo bylą, naujas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme nebuvo gautas, o bankroto bylos iškėlimo klausimą teismas sprendė remdamasis JANĮ 114 straipsnio 3 dalimi, todėl jokie ikiteisminės bankroto procedūros veiksmai neturėjo būti atliekami, o apie tai, kad teismas spręs klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, atsakovė buvo informuota Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-585/2020). Pažymėtina, kad teismų praktikoje be kita ko nurodoma, jog teismui nutraukus restruktūrizavimo bylą ir tuo pačiu procesiniu sprendimu kompleksiškai neišsprendus klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo, yra pažeisti JANĮ įtvirtinti procedūros ekonomiškumo, operatyvumo ir kreditorių interesų apsaugos principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-662-450/2021).

19.       Nurodytina, kad nors civilinėje byloje Nr. e2-121-450/2022 apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo pareigos tuo pačiu procesiniu sprendimu išspręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo galimybės, o tik konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė restruktūrizavimo bylą, tačiau tai neatleidžia pirmosios instancijos teismo nuo pareigos, kaip minėta šios nutarties 18 punkte, nutraukus restruktūrizavimo bylą išspręsti klausimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

20.       Atsižvelgiant į tai, kad nutraukiant restruktūrizavimo bylą jau galiojo JANĮ 114 straipsnio 3 dalis, numatanti, jog teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškelia bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent vienas JANĮ 114 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, be to, ši JANĮ nuostata yra procesinio pobūdžio, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo reikalauti iš naujo laikytis JANĮ 9 straipsnyje įtvirtintos ikiteisminės tvarkos, nes šioje byloje yra svarstoma dėl bankroto bylos iškėlimo nutraukus restruktūrizavimo bylą. Toks reikalavimas tiesiogiai įtvirtintas JANĮ 114 straipsnio 3 dalyje, todėl jis yra privalomas pirmosios instancijos teismui.

21.       Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas apeliantės atskirąjį skundą tenkinti – skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjos SIA „Proviteks“ pareiškimo iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Iviltra“ bankroto bylą priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja                                                Asta Radzevičienė