Administracinė byla Nr. N62-2925/2010

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 12 d.

Vilnius

              Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutarties K. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

              2008 m. rugpjūčio 25 d. Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas K. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E947455 (toliau – ir Protokolas).

              Protokole nurodoma, kad K. M., 2008 m. rugpjūčio 19 d., apie 18.00 val., Kaune, kelyje A1 Klaipėda–Kaunas–Vilnius, vairavo automobilį „Opel Astra“, v. n. (duomenys neskelbtini), ir persirikiuodamas, nedavė kelio transporto priemonėms, ta pačia kryptimi važiuojančioms gretima juosta, ir taip privertė jų vairuotojus staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį. Tokiais veiksmais sudarė pavojingas situacijas. Vairuotojo pažymėjimo nepateikė.

              Institucija 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. E947455 (toliau – ir Nutarimas) K. M. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1242 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

              Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

              Skunde teigė, kad jo kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą nebuvo įrodyta. Pažymėjo, jog buvo pasiremta tik pareiškėjo skundu ir jam labai artimo asmens paaiškinimu, kuriais pasitikėti negalima. Tvirtino, kad būtent pareiškėjas pirmas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintas Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), nes jis, važiuodamas pirmąją eismo juosta, staiga, prieš pat K. M. vairuotą automobilį, įsuko į antrąją eismo juostą, dėl ko jis buvo priverstas staigiai stabdyti. Teigė, jog dėl to jis įjungė garsinį signalą, o pareiškėjas pradėjo rodyti nepadorius gestus. Pažymėjo, kad tada administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pradėjo gestais rodyti, idant anas sustotų ir jie išsiaiškintų, o vėliaus sustojo kelkraštyje ir mojavo pareiškėjui, jog šis sustotų. Pabrėžė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam sukels sunkias pasekmes, kadangi jam yra būtina vairuoti automobilį, be to, nukentėtų jo šeima, kurioje yra du mažamečiai vaikai.

II.

              Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą atmetė ir Nutarimą paliko nepakeistą.

              Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ATPK 9 straipsnio 1 dalimi, 1242 straipsnio 1 dalimi, 256 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad liudytojais apklausti I. G. ir A. M. davė nuoseklius parodymus, sutampančius su administracinio teisės pažeidimo byloje duotais parodymais. Be to, administracinio teisės pažeidimo faktas buvo užfiksuotas telefoniniu I. G. pranešimu policijos budėtojui. K. M. duotus paaiškinimus vertino kritiškai, kadangi jis yra suinteresuotas nagrinėjamos bylos baigtimi, be to, jis pats nurodė, kad dėl jo ir I. G. veiksmų kelyje atsirado pavojinga situacija, galėjusi sukelti pasekmes ir kitiems eismo dalyviams. Padarė išvadą, jog K. M. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą buvo įrodyta byloje surinkta medžiaga, jo veika buvo kvalifikuota tinkamai, administracinė nuobauda jam buvo paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.

III.

K. M. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį ir Nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Apeliaciniame skunde akcentuoja, jog su jokia moterimi kelyje konflikto jis neturėjo. Teigia, kad matė, jog keleivė moteris sedėjo A. M. vairuotame automobilyje. Mano, kad ji galinti būti tik liudytoja, o ne nukentėjusiąja. Teigia, jog I. G. ir A. M. susimokė prieš jį. Pažymi, kad yra svarbu nustatyti, kas pirmas pažeidė KET – jis ar A. M., kokie santykiai yra susiklostę tarp A. M. ir I. G., išsiaiškinti, kodėl jie skirtingai aiškina nagrinėjamo konflikto aplinkybes.

Kiti K. M. apeliacinio skundo argumentai yra analogiški jo skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.

I. G. atsiliepime į K. M. apeliacinį skundą teigia, kad K. M. siekia išvengti administracinės atsakomybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

K. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto Adminsitracinių teisės pažeidimų kodekso 1242 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. K. M. surašytame protokole nurodyta konkreti jo padaryta veika – vairavo transporto priemonę, persirikiuodamas nedavė kelio transporto priemonėms, važiuojančioms gretima juosta ta pačia kryptimi, tuo privertė jų vairuotojus staiga stabdyti, keisti važiavimo kryptį. Tokiais savo veiksmais sudarė pavojingas situacijas. Institucija nutarime nurodė, kad tokia veika pažeidžia Kelių eismo taisyklių 148 punktą.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažįsta padaręs pažeidimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu.

Iš byloje esančių nukentėjusiųjų I. G. (b. l. 14) ir A. M. (b. l. 15) pareiškimų matyti, kad K. M., vairuodamas automobilį Opel Astra, persirikiuodamas ir staigiai stabdydamas automobilį, sukėlė avarines situacijas ir privertė staigiai stabdyti tiek I. G., vairavusią automobilį Opel Vectra, tiek A. M., vairavusį automobilį VW Golf. Analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir Pranešimo, perduoto bendruoju pagalbos telefonu „112“ garso įrašo protokole (b. l. 54-55). Nors apeliantas teigia, kad nukentėjusieji yra susiję vienas su kitu ir siekia jam pakenkti, tokie jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Tiek iš I. G. (b. l. 47-48), tiek iš A. M. (b. l. 57) parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu matyti, kad nukentėjusieji vienas kito nepažįsta, susitiko tik po to, kai K. M. pavojingas vairavimas privertė I. G. sustabdyti jos vairuotą transporto priemonę.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pats K. M. pripažįsta, jog vairuodamas transporto priemonę, aplenkė automobilį Opel ir bandė jį sustabdyti bei per langą išmetė tualetinį popierių, kadangi šis, išvažiuodamas į antrąją eismo juostą, užkirto jam kelią (b. l. 16, 47). Pažymėtina, kad netgi tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad nukentėjusio asmens vairuotas automobilis Opel būtų išvažiavęs į antrą eismo juostą ir tuo sutrukdęs ja važiuoti K. M., tai nešalina jo atsakomybės dėl vėlesnių pavojingų veiksmų kelyje. Taip pat nagrinėjamuoju atveju nėra aktualu, vyras ar moteris vairavo nukentėjusiųjų automobilius – byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, jog K. M. vairavo pavojingai ir sukėlė avarines situacijas. Be to, surinkti duomenys patvirtina, kad vieną automobilį vairavo vyras (b. l. 15, 57), o kitą – moteris (b. l. 14, 46), kuri dalį kelio važiavo su keleiviu vyru.

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuri yra teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

K. M. apeliacinį skundą atmesti.

              Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

              Nutartis neskundžiama.