Administracinė byla Nr. A-2843-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02094-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 37.6.

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei atstovaujamai, Pravieniškių pataisos namų, bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2018 m. balandžio 6 d. raštus Nr. 7-976, 7-977, 7-978, 7-979 ir įpareigoti aplinkybes ištirti iš naujo; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 2S-1720. Skundą grindė šiais argumentais:

1.1. 2018 m. kovo 20 d. Nr. 71(21)-334; 2018 m. kovo 22 d. Nr. 71(21)-348; 2018 m. kovo 22 d. Nr. 71(21)-349; 2018 m. kovo 27 d. Nr. 71(21)-362; 2018 m. kovo 27 d Nr. 71(21)-363; 2018 m. kovo 29 d. Nr. 71(21)-394 skundais kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų. Pravieniškių PN-AK iš pradžių ėmėsi veiksmų, siekdamas spręsti jo problemas, tačiau vėliau visi veiksmai buvo nutraukti ir trūkumai nebuvo pašalinti. Atėjęs pareigūnas jį informavo, jog pareiškėjo skunde nurodyti trūkumai šalinami, todėl jis ir parašė 2018 m. balandžio 5 d. pranešimą, kuriuo prašė tik jam neteikti raštiško atsakymo, tačiau neprašė nutraukti skundų nagrinėjimą. Pravieniškių PN-AK privalėjo išnagrinėti jo skundus žodžiu ir pašalinti skunduose nurodytus trūkumus.

1.2. Pravieniškių PN-AK 2018 m. balandžio 6 d. raštai Nr. 7-976, 7-977, 7-978, 7-979 buvo priimti, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus. Dėl minėtų bei kitų neteisėtų Pravieniškių PN-AK administracijos veiksmų kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą, kuriame išsamiai nurodė visas aplinkybes, tačiau Kalėjimų departamentas į jas nereagavo, 2018 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 2S–1720 pateikė formalų atsakymą, kad pateiktas skundas yra nepagrįstas.

2.       Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

2.1.                       Pareiškėjas Pravieniškių PN–AK direktoriui buvo pateikęs įvairius skundus: 2018 m. kovo 20 d. Nr. 71(21)-334; 2018 m. kovo 22 d. Nr. 71(21)-348; 2018 m. kovo 22 d. Nr. 71(21)-349; 2018 m. kovo 27 d. Nr. 71(21)-362; 2018 m. kovo 27 d Nr. 71(21)-363; 2018 m. kovo 29 d. Nr. 71(21)-394. 2018 m. balandžio 5 d. Pravieniškių PN-AK administracijoje buvo gautas pareiškėjo pranešimas Nr. 42-5428, kuriame jis nurodė, kad jo teikti skundai buvo išnagrinėti žodžiu, trūkumai pašalinti, o raštiškų atsakymų į šiuos skundus teikti nereikia.

2.2.                      Atsakovo atstovas 2018 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 7-979 informavo pareiškėją, jog gavus pareiškėjo 2018 m. balandžio 5 d. pranešimą Nr. 42-5428 dėl minėtuose skunduose išspręstų aplinkybių, vadovaujantis VAĮ 20 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pareiškėjo skundų nagrinėjimo procedūra nutraukiama. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 6 d. raštais Nr.-978; Nr. 7-977 bei Nr. 7-976 taip pat buvo informuotas ir apie jo skundų, kurie buvo persiųsti iš Kalėjimų departamento, nagrinėjimo procedūros nutraukimą. Į visus pareiškėjo skundus buvo pateikti atsakymai, arba pareiškėjas raštiško atsakymo į šiuos skundus atsisakė.

3.       Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1.                      Kalėjimų departamente 2018 m. balandžio 16 d. buvo gauti 2 pareiškėjo skundai. Skunde Nr. 2G-1290 pareiškėjas nurodė, kad buvo užpultas kitų nuteistųjų. Todėl dėl nuteistųjų įvykdyto užpuolimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnį 1 dalį, ikiteisminis tyrimas buvo baigtas surašant ikiteisminio tyrimo veiksmų ataskaitą, kuri buvo perduota prokurorui. Kalėjimų departamentas vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdamas į tai, kad neturi įgaliojimų vertinti ikiteisminio tyrimo medžiagą, plačiau apie ikiteisminio tyrimo medžiagą nepasisakė. Skunde Nr. 2G-1289 pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai nagrinėdami jo skundus, grasino fiziškai susidoroti, todėl pareiškėjas pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog įstaigos pareigūnai nenagrinėtų jo skundų ir nutrauktų jų nagrinėjimo procedūrą. Atsakovo atstovas išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjo skundus ir atsižvelgdamas į surinktą medžiagą nustatė, kad nėra faktinių duomenų ir aplinkybių, jog Pravieniškių PN-AK būtų pažeidę teisės aktus.

3.2.                      Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundus bei visą su jais surinktą medžiagą ir priėmęs 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 2S-1720, veikė teisėtai ir vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, tad minėtas sprendimas neturėtų būti naikinamas.

II.

4.       Regionų apygardos administracinis teismas Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą su 2018 m. kovo 5 d. skundu, kuris 2018 m. kovo 13 d. buvo persiųstas nagrinėti Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, ir į kurį buvo atsakyta skundžiamu 2018 m. balandžio 6 d. raštu Nr.7-976; į Kalėjimų departamentą 2018 m. kovo 8 d. skundu, kuris 2018 m. kovo 15 d. buvo persiųstas nagrinėti Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, ir į kurį buvo atsakyta skundžiamu 2018 m. balandžio 6 d. raštu Nr.7-977; į Kalėjimų departamentą 2018 m. kovo 21 d. skundu, kuris 2018 m. kovo 27 d. buvo persiųstas nagrinėti Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, ir į kurį buvo atsakyta skundžiamu 2018 m. balandžio 6 d. raštu Nr.7-978; į Pravieniškių PN-AK administraciją su skundais: 2018 m. kovo 20 d. Nr. 71(21)-334; 2018 m. kovo 22 d. Nr. 71(21)-348; 2018 m. kovo 22 d. Nr. 71(21)-349; 2018 m. kovo 27 d. Nr. 71(21)-362; 2018 m. kovo 27 d Nr. 71(21)-363; 2018 m. kovo 29 d. Nr. 71(21)-394, į kuriuos buvo atsakyta skundžiamu Pravieniškių PN-AK 2018 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 7-979. Teismas konstatavo, kad nurodytais skundais pareiškėjas skundėsi įvairiais Pravieniškių PN-AK pastebėtais trūkumais, pareiškėjo nuomone, neteisėtais bei nusikalstamais šios pataisos įstaigų pareigūnų veiksmais (dokumentų klastojimu, kyšio reikalavimu, neatlikimu savo pareigų ir pan.) ir prašė dėl tokių veiksmų pradėti tyrimus. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 7-979 buvo informuotas, kad gavus 2018 m. balandžio 5 d. pareiškėjo raštišką pranešimą Nr. 42-5428, klausimai dėl skunduose nurodytų aplinkybių buvo išspręsti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 20 straipsnio 1 dalies 7 punktu pareiškėjo skundų nagrinėjimo procedūros nutraukiamos. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 6 d. raštais Nr. 7-976, 7-977, 7-978 analogiškai buvo informuotas apie jo skundų, kurie buvo persiųsti iš Kalėjimų departamento nagrinėjimo procedūrų nutraukimą.

6.       Teismas vertino, kad į bylą yra pateiktas 2018 m. balandžio 5 d. pareiškėjo pranešimas Nr. 42-5428, kuriame pareiškėjas aiškiai nurodo, jog jo teikti skundai: Nr. 71(21)-334; Nr. 71(21)-348; Nr. 71(21)-349; Nr. 71(21)-362; Nr. 71(21)-363; Nr. 71(21)-394 išnagrinėti žodžiu, nurodė atsakymų raštu į šiuos skundus neteikti. Pareiškėjo teiginius, kad 2018 m. balandžio 5 d. pranešimą jis parašė pareigūnų verčiamas ir pareiškėjui grasinant susidorojimu, paneigia Pravieniškių PN-AK l. e. direktoriaus pavaduotojo pareigas S. C. 2018 m. gegužės 25 d. pažyma Nr.42-8760, kurioje užfiksuota, jog 2018 m. balandžio 5 d. pokalbio su V. K. metu buvo aptartos jo skunduose nurodytos aplinkybės, V. K. išreiškė valią jo pateiktų skundų nenagrinėti, 2018 m. balandžio 5 d. pranešimą parašė laisva valia, nei fiziškai, nei psichologiškai neverčiamas. Todėl teisėjų kolegija sprendė, kad Pravieniškių PN-AK, individualaus pokalbio su pareiškėju metu aptarusi pareiškėjo skunduose nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdami į pareiškėjo pateiktą 2018 m. balandžio 5 d. pranešimą Nr. 42-5428 bei vadovaudamiesi VAĮ 20 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pagrįstai nutraukė pareiškėjo skundų nagrinėjimo procedūrą bei apie tai pareiškėją informavo 2018 m. balandžio 6 d. raštais Nr. 7-976, 7-977, 7-978, 7-979.

7.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir aktualų teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad Kalėjimų departamentas 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 2S-1720 konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK 2018 m. balandžio 6 d. raštai Nr. 7-976, 7-977, 7-978, 7-979 buvo surašyti teisėtai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Kalėjimų departamento 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 2S-1720 turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjo skundą dėl Pravieniškių PN-AK raštų panaikinimo išnagrinėjo išsamiai ir tinkamai. Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, taigi yra teisėtas ir pagrįstas.

8.       Įvertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad Pravieniškių PN-AK 2018 m. balandžio 6 d. raštai Nr. 7-976, 7-977, 7-978, 7-979 ir Kalėjimų departamento 2018 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. 2S-1720 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti; taip pat nėra pagrindo įpareigoti Pravieniškių PN-AK atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

III.

9.       Pareiškėjas V. K. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir panaikinti Pravieniškių PN-AK 2018 m. balandžio 6 d. raštus Nr. 7-976, 7-977, 7-978, 7-979 ir įpareigoti aplinkybes ištirti iš naujo; panaikinti Kalėjimų departamento 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 2S-1720. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1.                      Pareiškėjo skundų nagrinėjimo procedūra vadovaujantis VAĮ 20 straipsnio 1 dalies 7 punktu nutraukta nepagrįstai, nes jis neprašė nutraukti skundų nagrinėjimo procedūros.

9.2.                      Pareiškėjui buvo daromas psichologinis spaudimas pateikti tokį 2018 m. balandžio 5 d. pranešimą, o S. C. 2018 m. gegužės 25 d. pažyma nepaneigia tokių aplinkybių ir yra formali. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas teikė skundą Kalėjimų departamentui, tačiau jis net nenagrinėjimo veiksmų visumos, o teismas jų taip pat nevertino, nesivadovavo 2016 m. spalio 11 d. pažyma Nr. 40-2016/195.

10.       Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

10.1.                      Apeliantas apeliaciniame skunde tik pakartoja tas pačias aplinkybes ir argumentus, kurias pirmosios instancijos teismas visapusiškai išanalizavo ir dėl jų pasisakė. Teismas įvertino visas faktines byloje reikšmingas aplinkybes, taip pat atliko išsamią teisės normų analizę, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju įvertino pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos, pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, sveikatą ir gerovę.

10.2.                      Apeliaciniame skunde apeliantas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ar būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu teisme, taip pat nenurodė, jog teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas.

11.       Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

11.1. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

11.2.                      Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

3.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Pravieniškių PN-AK 2018 m. balandžio 6 d. raštų Nr. 7-976, 7-977, 7-978, 7-979 bei Kalėjimų departamento 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 2S-1720 teisėtumo ir pagrįstumo.

4.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

5.       Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos išaiškinimą, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, surinktų įrodymų pagrindu padarytomis išvadomis, todėl iš naujo jų nebekartoja. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvus tik papildo.

6.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jo skundų nagrinėjimo procedūra vadovaujantis VAĮ 20 straipsnio 1 dalies 7 punktu nutraukta nepagrįstai, nes jis neprašė nutraukti skundų nagrinėjimo procedūros.

7.       Šiuo aspektu primintina, kad Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnyje įtvirtintos asmens, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, teisės ir pareigos. VAĮ 20 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato asmens, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, teisę prašyti viešojo administravimo subjektą, pradėjusį administracinę procedūrą, ją nutraukti.

8.       Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 5 d. pateikė Pravieniškių PN-AK pranešimą Nr. 42-5428, kuriame aiškiai nurodė, jog jo teikti skundai Nr. 71(21)-334; Nr. 71(21)-348; Nr. 71(21)-349; Nr. 71(21)-362; Nr. 71(21)-363; Nr. 71(21)-394 yra išnagrinėti žodžiu ir nurodė atsakymų raštu į šiuos skundus neteikti (b. l. 133–134). Byloje nėra jokių duomenų (išskyrus paties pareiškėjo teiginį, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas parašyti tokį pranešimą), jog pareiškėjui buvo daroma kokia nors įtaka ar jis ne laisva valia būtų parašęs minėtą 2018 m. balandžio 5 d. pranešimą (b. l. 95). Priešingas išvadas leidžiančių daryti įrodymų ar pagrįstų argumentų apeliaciniame skunde nepateikta ir bylos medžiaga nenustatyta. Pareiškėjo argumentas, kad S. C. 2018 m. gegužės 25 d. pažyma yra formali ir nepaneigia pareiškėjo pozicijos, jog jam buvo daromas spaudimas parašyti Pravieniškių PN-AK 2018 m. balandžio 5 d. pranešimą, vertintinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis ir aplinkybėmis.

9.       Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

10.        Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui nustatyti reikalavimai laikytini gero administravimo principo atspindžiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje gero administravimo principas traktuojamas kaip bendrųjų teisės principų dalis, analogiškai kaip ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, pabrėžiamas iš jo kylantis imperatyvas tinkamai pagrįsti privatiems subjektams adresuojamus sprendimus (žr., pvz., 2007 m. gegužės 10 d. sprendimą SGL Carbon AG prieš Komisiją, Nr. C-328/05; 2009 m. kovo 5 d. sprendimą Prancūzija prieš Tarybą, Nr. C-479/07; 2011 m. kovo 17 d. sprendimą AJD Tuna Ltd prieš Direttur, Nr. C-221/09) (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015).

11.       Taigi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010). Individualių administracinių aktų priėmimas – teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui, todėl privalo būti grindžiamas faktais ir teisės normomis. Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.

12.       Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos padarytai išvadai, kad Kalėjimų departamentas 2018 m. gegužės 28 dienos sprendimu Nr. 2S-1720 pagrįstai konstatavo, jog Pravieniškių PN-AK 2018 m. balandžio 6 d. raštai Nr. 7-976, 7-977, 7-978, 7-979 buvo surašyti teisėtai, išsamiai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde niekaip nepagrindžia, kodėl nesutinka su tokia pozicija. Todėl pareiškėjo teiginys, kad Kalėjimų departamentas ir teismas nenagrinėjo ginčo veiksmų visumos, yra taip pat atmestinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas. Be to, iš skundžiamo teismo sprendimo turinio aiškiai matyti, kad teismas atsakė į visus esminius skundo argumentus, tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas faktines aplinkybes, bei padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjo ginčijami Pravieniškių PN-AK 2018 m. balandžio 6 d. raštai Nr. 7-976, 7-977, 7-978, 7-979 ir Kalėjimų departamento 2018 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. 2S-1720 yra pagrįsti ir atitinkantys teisės aktų reikalavimus.

13.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl teisėjų kolegija skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

                                                        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

                                                        Skirgailė Žalimienė