Administracinė byla Nr. eAS-697-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03236-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir Komisijos) Regioninės Kauno pakomisės 2019 m. kovo 27 d. ekspertinį nutarimą (toliau – ir Ekspertinis nutarimas) ir priimti naują procesinį sprendimą – pripažinti pareiškėją netinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai. Pareiškėjas skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti Ekspertinio nutarimo galiojimą bei uždrausti atsakovui Lietuvos kariuomenei šaukti pareiškėją į karo tarnybą, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje. 

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjo M. B. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė. 

Teismas nutartyje nurodė, jog nagrinėjamu atveju su skundu nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad, nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, pareiškėjui bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pažymėjo, jog pareiškėjas prašymą sustabdyti skundžiamo Ekspertinio nutarimo galiojimą grindžia jam galbūt ateityje kilsiančia žala, t. y. tik prielaidomis dėl galimų neigiamų pasekmių (žalos) dėl jau nustatytų ligų, o toks pagrindimas negali būti pagrindu reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti.

III.

Pareiškėjas M. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį – tenkinti pareiškėjo prašymą ir pritaikyti šioje byloje reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. laikinai sustabdyti Ekspertinio nutarimo galiojimą bei uždrausti atsakovui Lietuvos kariuomenei šaukti pareiškėją į karo tarnybą, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjo nuomone, jis kartu su skundu pateikė pakankamai įrodymų, kad Komisija visiškai nepagrįstai skundžiamu Ekspertiniu nutarimu pripažino jį tinkamu privalomajai karo tarnybai. Pareiškėjui, esant tokios sveikatos būklės, būtų labai pavojinga atlikti karo tarnybą, kadangi jo sveikatai gali būti padaryta nepataisoma žala. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir motyvus bei siekiant apsaugoti vertingiausią pareiškėjo turimą turtą – sveikatą, šioje byloje pareiškėjo prašymu turėjo būti pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemones. Nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjas, būdamas net ir tokios sveikatos būklės, ir toliau bus šaukiamas atlikti karo tarnybą.

Pareiškėjas teigia, kad pateiktais duomenimis jis pagrindė realią, o ne tariamą žalą jo sveikatai, kuri kiltų tarnybos atlikimo atveju. Žala kiltų būtent pareiškėjo sveikatos srityje, kuri daugeliu atveju yra praktiškai neatitaisoma, todėl turi būti saugoma žymiai stipriau ir atidžiau. 

Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai prioritetą skyrė institucijos (Lietuvos kariuomenės) galimybei vykdyti jai priskirtas funkcijas, o ne pareiškėjo sveikatos apsaugai, kurią kaip prioritetinę kitų konstitucinių teisių atžvilgiu garantuoja ir Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Pareiškėjas pažymi, jog Lietuvos kariuomenei nepašaukus pareiškėjo, vietoj jo bus pašauktas kitas su tinkama karo tarnybai sveikata šauktinis, todėl nei Lietuvos kariuomenei, nei valstybei iš esmės jokia reikšminga žala negresia.

Atsakovas Lietuvos kariuomenė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Atsakovas atsiliepime teigia, jog pareiškėjas atskiruoju skundu nepagrindžia savo reikalavimo pagrįstumo. Pareiškėjas neįrodė egzistuojant aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, o prašymo taikymą sieja tik su galimai ateityje kilsiančia žala jo sveikatai, todėl tokia priemonė šiuo atveju negali būti taikoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamojo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo M. B. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, tam įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtina sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teisme siekia panaikinti Ekspertinį nutarimą, kuriuo yra patvirtinta, jog pareiškėjas yra tinkamas pradinei karo tarnybai ir priimti naują procesinį sprendimą – pripažinti pareiškėją netinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai. Pareiškėjas prašo nagrinėjamoje byloje laikinai sustabdyti ginčijamo Ekspertinio nutarimo galiojimą (ABTĮ 70 str. 3 d. 3 p.) bei uždrausti atsakovui Lietuvos kariuomenei šaukti pareiškėją į karo tarnybą (ABTĮ 70 str. 3 d. 1 p.), kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

Pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo. Pareiškėjas iš esmės ginčija jo galimybę atlikti privalomąją karo tarnybą, nurodo, jog Komisijai, nustačius tokius sveikatos sutrikimus, kurie buvo nustatyti jam, išvada turėjo būti priešinga šiuo metu galiojančiai, t. y. kad pareiškėjas yra tinkamas privalomajai pradinei karo tarnybai. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skunde pateikia aiškiai suformuluotą reikalavimo pagrįstumą, nurodo, kokie sveikatos sutrikimai jam konstatuoti, t. y. ne tik kokia jo sveikatos būklė būtų, jei jis atliktų privalomąją karo tarnybą, bet ir tai kokia jo sveikatos padėtis yra šiuo metu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo esmė yra pareiškėjo byloje keliamo reikalavimo laikinas užtikrinimas. Įvertinus nustatytas reikšmingas aplinkybes, pareiškėjo keliamo reikalavimo administracinėje byloje pobūdį ir aplinkybę, kad pareiškėjas turi sveikatos sutrikimų, kurie, tik teismui nagrinėjant administracinę bylą bus įvertinti kaip pagrindas tenkinti jo skundą arba atsisakyti jį tenkinti, teisėjų kolegija sprendžia, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas, kadangi privalomoji karo prievolė jau gali būti įvykdyta. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonė laikinai sustabdyti ginčijamo Ekspertinio nutarimo galiojimą yra adekvati siekiamam tikslui ir proporcinga pareiškėjo keliamam reikalavimui byloje.

Dėl pareiškėjo prašymo uždrausti atsakovui Lietuvos kariuomenei šaukti pareiškėją į karo tarnybą, teisėjų kolegija pažymi, jog toks prašymas yra perteklinis. Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad karo prievolininkai skiriami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Laikinai sustabdžius Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės Kauno pakomisės 2019 m. kovo 27 d. ekspertinio nutarimo galiojimą, Lietuvos kariuomenė iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos neturės teisinio pagrindo šaukti pareiškėją atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo M. B. atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartis naikinama, pareiškėjo M. B. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo M. B. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tenkinti iš dalies. Laikinai sustabdyti Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės Kauno pakomisės 2019 m. kovo 27 d. ekspertinio nutarimo galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė