Pranešėja Erika Misiūnienė                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-1117-524/2014

Teisėjas Robertas Povilaitis                                                                      (Proceso Nr. 2-43-3-01042-2013-5)

Procesinio sprendimo kategorija 28.2.;

(S)

43.2.; 114.11; 121.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-53-733/2014 pagal ieškovo S. T. (S. T.) ieškinį atsakovui V. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo, trečiasis asmuo UAB „Redesa“, bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-03-19 sprendimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

ieškovas teismo prašė jam iš atsakovo priteisti 27 500 Lt nepagrįstai gautų lėšų ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad 2012-12-05 su sūnumi N. T. (N. T.) ir pažįstamu M. K. nuvyko į automobilių pardavimo aikštelę, esančią Pramonės g., Tauragėje, kur iš atsakovo nusipirko automobilį „Peugeot Boxer“, 2009 m. gamybos. Už automobilį atsakovui sumokėjo 27 500 Lt: 20 000 Lt pervedimu į atsakovo banko sąskaitą ir 7 500 Lt grynaisiais pinigais (7 000 Lt banke, o 500 Lt buvo sumokėta kaip rankpinigiai). Sumokėjus daikto kainą, atsakovas jį nusivežė į Taurų k., Tauragės r., kur jam įteikė įmonės UAB „Redesa“ pažymą-sąskaitą Nr. 397121, pasirašytą direktorės R. M., kurioje nurodyta, kad jo įsigyto automobilio pardavėjas (buvęs savininkas) yra UAB „Redesa“. Be to, šiame dokumente nurodyta automobilio kaina – 17 200 Lt, kuri neatitinka jo sumokėtos kainos atsakovui. Taip pat pažymoje neteisingai nurodyta: „Pinigai, septyniolika tūkstančių du šimtai Lt, sumokėti kasoje“. Ieškovas tai pastebėjo gal po 2–3 savaičių. Taip pat paaiškėjo ir tai, kad atsakovas pardavė ne savo, o UAB „Redesa“ turtą. Nebūdamas automobilio savininku, atsakovas negalėjo jo parduoti ieškovui ir gauti pinigus. Atsakovas automobilį pardavė kaip savo ir neminėjo, kad yra kažkokios firmos atstovas. Kadangi atsakovas nepagrįstai priėmė iš jo pinigus už automobilį, jis privalo jam grąžinti visus pinigus, kuriuos iš jo nepagrįstai gavo. Atsakovui grąžinus pinigus, ieškovas privalėtų sumokėti automobilio savininkei UAB „Redesa“ tikrąją automobilio kainą – 17 200 Lt. Paaiškėjus, kad atsakovas buvo automobilio savininko įgaliotas parduoti jam automobilį ir priimti iš jo pinigus, atsakovas turėtų grąžinti jo sumokėtos ir tikrosios automobilio kainos skirtumą, t. y. 10 400 Lt (27 600 – 17 200 Lt). Atsakovas, nurodydamas net 10 400 Lt didesnę kainą, ieškovą įžūliai apgavo. Be to, prireikus atlikti automobilio techninę apžiūrą, prasidėjo problemos: visos stabdžių kaladėlės, diskai buvo susidėvėję, katalizatorius išimtas, reikėjo jį įmontuoti. Į teismą ieškovas kreipiasi, nes apskaičiavo, kiek išleido remontui, po to pastebėjo, kad įrašyta kita suma, ir nutarė, jog atsakovas turi būti nubaustas. Nori, kad jam būtų uždrausta pardavinėti automobilius, nes jis gali apgauti ir kitus žmones. Ieškovo atstovas nurodė, jog dėl defektų ieškovas nesikreipė, ieškinį lėmė ne tai, kad automobilis buvo su defektais.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2012-11-19 įgaliojimo pagrindu buvo pavesta atstovauti trečiojo asmens UAB ,,Redesa“ interesams derybose su pirkėjais dėl automobilio „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo, gauti pinigus pagal įgaliojimą pardavus šį automobilį ir juos perduoti trečiajam asmeniui. Ieškovą, atvykusį į automobilių pardavimo aikštelę ir apžiūrėjusį automobilį „Peugeot Boxer“, tenkino bendra automobilio būklė ir jis, norėdamas įsigyti šį automobilį, pradėjo intensyviai derėtis dėl jo kainos. 2012-12-04 buvo sutarta preliminari automobilio kaina – 27 600 Lt. 2012-12-05 susitikus su ieškovu, po ilgų derybų buvo sutarta galutinė automobilio kaina – 20 000 Lt, iš kurių 17 200 Lt ieškovas sumokės automobilio savininkei UAB „Redesa“, o 2 800 Lt – atsakovui asmeniškai už tarpininkavimą parduodant šį automobilį. Nežino, kokie 500 Lt nurodyti ieškovo lapelyje. Ieškovas jam sakęs pasirašyti, kad atsakovas neapsigalvotų dėl mašinos pardavimo. Tą pačią dieną ieškovas su juo nuvyko į AB SEB banką, kur ieškovas į atsakovo sąskaitą pervedė 20 000 Lt, po to jie iškart nuvyko į Taurų k., Tauragės r., kur ieškovas pasirašė UAB „Redesa“ pažymą-sąskaitą Nr. 397121, išduotą UAB „Redesa“ darbuotojo A. Č. Ten pinigai jau nebuvo mokami. Kai buvo išrašyta sąskaita, atsakovas savo pinigais 17 200 Lt grynaisiais sumokėjo UAB „Redesa“ darbuotojui A. Č. Grynųjų pinigų atsakovas iš ieškovo negavo. 2 800 Lt atsakovas norėjęs gauti grynaisiais už tai, ką investavo į automobilį, ši suma liko jam. Derybų dėl automobilio pirkimo–pardavimo metu ieškovas buvo išsamiai informuotas apie tai, jog atsakovas veikia kaip trečiojo asmens UAB „Redesa“ įgaliotas asmuo, taip pat ieškovas buvo informuotas apie jo duotų pinigų paskirtį, jų perdavimą trečiajam asmeniui UAB „Redesa“. Ieškovas su tokiomis sąlygomis sutiko ir automobilį įsigijo. Ieškovas elgiasi nesąžiningai, praėjus daugiau kaip septyniems mėnesiams nuo automobilio įsigijimo pateikdamas nepagrįstą ieškinį. Panašu, kad ieškovas nori pasipelnyti atsakovo sąskaita, nes atsirado automobilio defektų, kurie neįrodyti. 

Trečiojo asmens UAB „Redesa“ vadovė R. M. nurodė, jog įmonė užsiima automobilių prekyba, atsakovas nėra įmonės darbuotojas. Atsakovas norėjo pardavinėti automobilį „Peugeot Boxer“, trečiasis asmuo sutiko. Įmonės darbuotojas A. Č. užpildė dokumentus. Jis turi įgaliojimus atlikti tuos veiksmus. Automobilio pardavimo pirminė kaina būna aptariama, bet ji gali kisti. Jei žmogus sugeba parduoti už didesnę kainą, tai jo reikalas. Kasos pajamų orderis yra vidaus dokumentas, tai nėra pinigų paėmimo faktą įrodantis dokumentas. Sąskaita atitinka daikto priėmimo–perdavimo aktą. Tos dienos apskaitoje kasos aparate yra užpajamuoti tą dieną gauti pinigai. Pinigų priėmimo kvitas duodamas klientui tik jo pageidavimu. Parašai ant pažymos-sąskaitos yra jos, jie buvo sudėti ant dar neužpildyto blanko. Iš ieškovo ji asmeniškai į rankas negavo 17 200 Lt, pinigai buvo įnešti į įmonės kasą.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-03-19 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas teisėtai veikė UAB „Redesa“ 2012-11-19 įgaliojimo pagrindu, turėjo teisę atstovauti įmonės interesams derybose su pirkėjais dėl automobilio „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo, gauti pinigus pagal įgaliojimą pardavęs jį ir juos perduoti įmonei. Jei atsakovas ir būtų neinformavęs ieškovo, kad veikia kaip įgaliotinis, ieškovas turėjo suprasti, kad sudaro sandorį su įgaliotiniu, pasirašydamas 2012-12-05 pažymą-sąskaitą Nr. 397121, kurioje pardavėju nurodyta UAB „Redesa“. Be to, teismo nuomone, ieškovui neturėjo jokios reikšmės, su kuriuo asmeniu sudaro sandorį, kadangi jis norėjo pirkti būtent tą automobilį už susitartą kainą, sandoris įvyko, automobilis buvo jam perduotas. Trečiasis asmuo UAB „Redesa“ neturi jokių pretenzijų atsakovui dėl atstovavimo fakto, sandorio sudarymo ar aplinkybių, parduodant automobilį bei paskirstant už jį gautas lėšas, patvirtino, jog atsakovas galėjo susitarti dėl bet kokios automobilio pardavimo kainos. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčija įgaliojimo ar šalių sudaryto sandorio. Ieškovas neįrodė, kad įgaliojimas negalioja, kad sudarytas atgaline data. Taip pat ieškovas neįrodė, kad atsakovui perdavė 7 500 Lt grynųjų pinigų. Liudytojas N. T. yra ieškovo sūnus, todėl gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, jo parodymai negali būti laikytini tinkamu pinigų perdavimo įrodymu. Tinkamu įrodymu nelaikytinas ir ieškovo pateiktas raštelis, surašytas vokiečių kalba, kuriame nurodytas automobilis „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei kuriame yra užfiksuota tokia informacija, kad „Įmokėta už automobilį 7 000“; „Bendra suma: 27 600“; „Banko pavedimu: 17 900“; „9 700 grynaisiais“; „Įmokėta 500 litų V. S.“. Šis dokumentas ganėtinai padrikas, neinformatyvus, jį analizuojant negalima vienareikšmiškai daryti išvados apie susitarimo šalis ir aplinkybes ar pinigų perdavimo faktą. Be to, atsakovui aiškinant, kad jis nesupranta vokiečių kalbos, o ieškovui – kad jis nesupranta lietuvių kalbos, sunku spręsti dėl šalių valios, jei būtent tos šalys būtų surašiusios šį raštelį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas iš ieškovo gavo pinigus turėdamas tam teisinį pagrindą, t. y. atstovaudamas UAB „Redesa“, parduodant jai priklausantį automobilį. Trečiojo asmens išduotas įgaliojimas sudarė teisinį materialinį atsakovo gautų iš ieškovo piniginių sumų įgijimo pagrindą.

Apeliaciniu skundu apeliantas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino trečiojo asmens atsakovui duotą įgaliojimą. Teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-12-20 įsakymu Nr. V-152 patvirtintomis taisyklėmis, pagal kurių 6 punktą įgaliojimas turi būti įregistruotas dokumentų registruose, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kadangi byloje nagrinėjamu atveju trečiojo asmens 2012-11-19 įgaliojimas neturi registracijos numerio, darytina išvada, kad jis galbūt yra suklastotas, t. y. surašytas atgaline data. Teismas neįvertino aplinkybių, kad pinigai už automobilį buvo sumokėti į atsakovo asmeninę banko sąskaitą ir kad nėra pateikta įrodymų apie pinigų perdavimą UAB „Redesa“. Teismas konstatavo, kad ieškovas privalėjo suprasti sudarąs sandorį su įgaliotiniu pasirašydamas 2012-12-05 pažymą-sąskaitą Nr. 397121, neatsižvelgęs į aplinkybę, kad ieškovas yra Graikijos pilietis ir nemoka lietuvių kalbos. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes reikalavo ieškovą įrodyti, kad atsakovas turtą gavo be teisėto pagrindo, kad įgaliojimas surašytas atgaline data, bet nereikalavo iš atsakovo įrodyti, kad jis pinigus gavo teisėtai, kad įgaliojimas buvo surašytas būtent jame nurodytą dieną ir kad parduodamas automobilį atsakovas turėjo tą įgaliojimą. Pažymoje-sąskaitoje nenurodyta, kad automobilį parduoda atsakovas kaip įgaliotinis. UAB „Redesa“ vadovė teismo posėdžio metu pripažino, kad pažymą-sąskaitą pildė ne ji, kad ji pasirašė šio dokumento tuščią blanką ir atidavė įmonės darbuotojui A. Č., kuris dokumentą užpildė savo nuožiūra. Taigi oficialaus dokumento klastojimo faktas buvo pripažintas, todėl teismas nepagrįstai pripažino R. M. ir A. Č. nusikalstamus veiksmus teisėtais. Teismas nepagrįstai tinkamu nepripažino atsakovo pasirašyto raštelio, kuriuo jis patvirtino gavęs nurodytas pinigų sumas. Šio raštelio esmė yra skaičiai, todėl teismas nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovas nemoka vokiečių kalbos. Teismas visiškai kitaip vertino pažymą-sąskaitą, kurią ieškovas neva turėjo suprasti. Teismas besąlygiškai tiki atsakovo paaiškinimais, kad automobilio kaina buvo 20 000 Lt, nors pažymoje-sąskaitoje aiškiai nurodyta 17 200 Lt. Konstatavęs, kad atsakovas, veikdamas pagal įgaliojimą, iš ieškovo gavo 20 000 Lt, teismas turėjo spręsti dėl 2 800 Lt gavimo pagrįstumo, kadangi atsakovas galėtų būti laikomas teisėtai įgijusiu tik 17 200 Lt. Teismas nevertino atsakovo veiklos teisėtumo, atsakovui nurodžius, kad 2 800 Lt jam liko už tarpininkavimą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad yra įregistravęs savo veiklą, kad gautos pajamos deklaruotos Mokesčių inspekcijoje ir kad nuo pajamų yra sumokėti mokesčiai. Jeigu atsakovas veikė kaip UAB „Redesa“ atstovas, tada pažymoje-sąskaitoje nurodyti duomenys, žinant, kad jie yra melagingi, nes atsakovas pats pripažino, jog gavo 20 000 Lt, o atsakovo pasirašytame raštelyje nurodyta, kad galutinė suderėta kaina yra 27 600 Lt. Teismas sprendimu pateisino neteisėtą ir netgi nusikalstamą atsakovo ir trečiojo asmens veiklą.

Ieškovas atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas teisėtai veikė įgaliojimo pagrindu, UAB „Redesa“ atstovė R. M. nurodė, kad įgaliojimai parduoti automobilius neregistruojami. Be ieškovo prielaidos, jokių objektyvių aplinkybių ar įrodymų, galinčių patvirtinti, kad įgaliojimas surašytas atgaline data, nėra. Pinigų perdavimo UAB „Redesa“ faktą patvirtino įmonės atstovė, todėl apelianto teiginiai, kad nėra įrodymų, jog atsakovas perdavė pinigus įmonei, nepagrįsti. Teismas išsamiai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus ir juos teisingai įvertino, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų.

Trečiasis asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Automobilis yra kilnojamasis daiktas. Jam privaloma teisinė registracija. Nuosavybės teisę į tokį daiktą patvirtina automobilio įsigijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys, šioje byloje įrodyta, kad automobilio pardavėjas buvo trečiasis asmuo, o ne atsakovas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas S. T. 2012-12-05 iš atsakovo V. S. nusipirko trečiajam asmeniui UAB „Redesa“ priklausantį automobilį „Peugeot Boxer“, 2009 m. gamybos. Atsakovas 2012-11-19 įgaliojimu buvo įgaliotas atstovauti trečiojo asmens UAB „Redesa“ interesams derybose su minėto automobilio pirkėjais, parduoti automobilį, gauti už parduotą automobilį pinigus ir juos perduoti UAB „Redesa“ (b. l. 49). Tačiau jokio rašytinio susitarimo su ieškovu atsakovas nepateikė ir neįrodinėjo, jog toks buvo sudarytas žodine tvarka, todėl kolegija nustatė, kad automobilis buvo įgytas ne komiso, bet pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovas į atsakovo asmeninę banko sąskaitą už automobilį 2012-12-05 pervedė 20 000 Lt (b. l. 4). Atsakovas tą pačią dieną 17 200 Lt perdavė trečiajam asmeniui UAB „Redesa“, įmonės vadovė patvirtino, kad ši suma yra užpajamuota įmonės apskaitoje – kasoje. Ieškovui trečiasis asmuo UAB „Redesa“ išrašė pažymą-sąskaitą Nr. 397121, kurioje nurodyta, kad automobilį ieškovui S. T. už 17 200 Lt pardavė UAB „Redesa“ (b. l. 31). Pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą (susitartą) kainą. Pardavėjas privalo parduodamą daiktą perduoti pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti savo turėtą nuosavybės teisę į perduodamą daiktą. Tik savininkas ar jo įgaliotas asmuo turi teisę perduoti kitam asmeniui nuosavybės teisės objektą ir nuosavybės teisę (CK 4.37, 6.317 straipsniai). Taigi daikto pardavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir nupirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai pirkėjas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tampa teisėtu daikto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008).

Byloje nėra ginčo, kad automobilis „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui UAB „Redesa“. Ieškovo ir pardavėjos UAB „Redesa“ 2012-12-05 pasirašyta pažyma-sąskaita Nr. 397121 laikytina įstatymo reikalavimus atitinkančia pirkimo–pardavimo sutartimi, kadangi šiuo dokumentu automobilis buvo perduotas pirkėjui (CK 6.305 str. 1 d., 6.309 str. 1 d.), joje aiškiai ir tiesiogiai nustatyta automobilio kaina (CK 6.313 str. 2 d.). Parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu (CK 6.313 str. 1d.). Byloje nagrinėjamu atveju pirkimo–pardavimo sandorio šalys yra ieškovas ir UAB „Redesa“ ir atsakovas šioje byloje nekėlė ginčo dėl pirkimo–pardavimo sutarties šalies – pardavėjo ar kainos, todėl byloje nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovo nupirkto automobilio kaina buvo 27 600 Lt, t. y. ta suma, kurią sumokėjo ieškovas atsakovui. Todėl tokia atsakovo pozicija negali būti laikoma sąžininga, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad nesąžiningi veiksmai negali sukelti teisėtų pasekmių. Dvišalis sandoris, kuriam sudaryti yra būtina dviejų šalių suderinta valia, yra sutartis (CK 1.63 str. 6 d.) ir šioje byloje ji buvo sudaryta rašytine forma, kurioje nurodyta parduodamo daikto kaina – 17 200 Lt. Trečiasis asmuo, išduodamas dokumentus, patvirtintus savo antspaudu, atsako už duomenų dokumentuose teisingumą. Tik kilus pirkėjo ir pardavėjo ginčui, pardavėjas, teigdamas, t. y. šiuo atveju sutarė faktiškai dėl kitos kainos, nei buvo nurodyta pažymoje-sąskaitoje, privalo įrodyti savo teiginius (CPK 178 straipsnis), tačiau šiuo atveju atsakovas nebuvo pardavėjas, byloje nėra įrodymų, kad automobilis buvo parduodamas komiso pagrindais, todėl byloje konstatuoti, kad ginčo automobilio kaina buvo 27 600 Lt, nėra teisinio pagrindo. Šioje byloje nustatyta, kad ginčas tarp šalių kilo dėl tarpininkavimo mokesčio, nes atsakovo ir trečiojo asmens pozicija patvirtina, kad atsakovas buvo trečiojo asmens atstovas, nes tokį faktą trečiasis asmuo pripažįsta. Jei sandorį patvirtinančius dokumentus pasirašė ir kitus veiksmus įmonės vardu atliko jos įgaliotas asmuo, šio asmens veiksmų pasekmės tenka įmonei (CK 2.133 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovas, rengdamas trečiojo asmens pardavimo dokumentus, nurodydamas kitą sumą – 17 200 Lt, nei faktiškai gavo, pirkimo–pardavimo dokumentuose, patvirtino savo atstovaujamojo poziciją dėl automobilio kainos.

Atsakovas teigdamas, jog jis turi pagrindą iš atsakovo gauti skirtumą tarp jam sumokėtos sumos ir pažymoje-sąskaitoje nurodytos automobilio kainos, privalo įrodyti prievolinių santykių buvimą tarp jo ir ieškovo. Teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad jis įvykdytų savo pareigą, civilinėje teisėje apibrėžiamas kaip prievolė (CK 6.1 str.). Atsakovas tokią prievolę ieškovui kildina iš tarpininkavimo trečiajam asmeniui fakto, tačiau byloje akivaizdu, jog ieškovas nebuvo sudaręs jokio susitarimo dėl atlygintinų paslaugų (tarpininkavimo) teikimo, automobilis nebuvo parduodamas komiso pagrindais. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas su atsakovu sudarė atlygintinių paslaugų teikimo (tarpininkavimo) sutartį, kurios pagrindu atsakovas įgytų teisę į atlyginimą iš ieškovo už tarpininkavimą surandant ieškovui automobilį (CK 6.716 str., 6.720 str., 6.758 str.), konkrečiai – kad ieškovas įsipareigojo atsakovui sumokėti už tarpininkavimą – skirtumą tarp ieškovo sumokėtos sumos ir pažymoje-sąskaitoje nurodytos sumos, kaip teigia atsakovas. Byloje atsakovas nepateikė pakankamų įrodymų, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo žodinis susitarimas dėl pardavėjo suradimo, tarpininkavimo paslaugos teikimo, tarpininkavimo užmokesčio dydžio, todėl vien tai, jog ieškovas atvyko į automobilių pardavimo aikštelę, nesukuria jam prievolės mokėti tarpininkavimo mokestį, dėl kurio nebuvo susitarta, toks mokėjimas nebuvo išviešintas aikštelėje, t. y. viešoji oferta CK 6.171 str. prasme, ar įskaičiuotas į automobilio kainą, nes pats atsakovas nurodė automobilio kainą – 17 200 Lt, o ne 27 600 Lt. Šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, jog atsakovas yra trečiojo asmens, o ne ieškovo atstovas, nes pavedimo sutartis sudaryta su trečiuoju asmeniu, todėl įrodyta, jog prievoliniai santykiai susiklostė tarp atsakovo ir trečiojo asmens.

Atsakovo susitarimas su UAB „Redesa“, kad atsakovas parduos automobilį už didesnę nei 17 200 Lt kainą ir tą skirtumą atsakovas galės pasilikti sau, nesukuria ieškovui pareigos sumokėti daugiau, nei sandorio šalių sutarta kaina, kadangi ieškovas nebuvo minėto (atsakovo ir UAB „Redesa“) susitarimo šalimi, byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovas su tuo sutiko, kad automobilio pardavėja, jos atstovas susitarė leistina įstatymo forma su ieškovu dėl to, kad su atsakovu už tarpininkavimą atsiskaitys būtent ieškovas, o ne trečiasis asmuo. Tokio leistinais įrodymais įrodyto susitarimo byloje nėra. Ieškovo prievolinių teisinių santykių buvimo faktas atsakovui yra neįrodytas šioje byloje ir byloje atsakovas neginčijo pirkimo–pardavimo sutarties dėl pardavėjo ir dėl neteisingai nurodytos kainos, todėl atmesti ieškinio viso nėra teisinio pagrindo.

Įgaliotinis privalo visa, ką gauna vykdydamas pavedimą, perduoti įgaliotojui (CK 6.760 str. 5 d.). Aplinkybės, kad atsakovas įgaliotojai UAB „Redesa“ perdavė tik 17 200 Lt ir ieškovo bei UAB „Redesa“ sutarta automobilio pirkimo–pardavimo kaina buvo 17 200 Lt, sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovo atsakovui sumokėta suma, viršijanti automobilio pirkimo–pardavimo kainą (17 200 Lt), atsakovo yra įgyta nesąžiningai be teisėto pagrindo, todėl turi būti grąžinta ieškovui (CK 6.237 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais jo atsakovui sumokėtos sumos klausimu. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas į atsakovo banko sąskaitą už automobilį pervedė 20 000 Lt. Be to, atsakovas savo parašu patvirtino, kad iš ieškovo gavo dar 7 500 Lt (b. l. 95–96). Atsakovo argumentai, kad neaišku, kas sudarė šį raštelį (ar ieškovas, ar kitas asmuo), ar nurodytos pinigų sumos yra būtent ieškovo (ar kito asmens) pinigai, kad raštelį pasirašė tik atsakovas, yra atmestini. Atsakovas nepateikė jokios įtikinamos kitos šio raštelio atsiradimo versijos, t. y., kad šio raštelio sudarymas ir pasirašymas nesusijęs su šioje byloje nagrinėjamais automobilio pirkimo–pardavimo santykiais, savo parašo šiame raštelyje neginčijo. Raštelis įrodo, jog atsakovas parašu patvirtino, jog už automobilį buvo įmokėta grynaisiais 7000 Lt ir 500 Lt, šiame raštelyje (b. l. 96–97) ir pažymoje-sąskaitoje (b. l. 31) automobilio identifikaciniai duomenys: jo markė, valstybiniai numeriai, sutampa. Minėtas atsakovo pasirašytas raštelis yra rašytinis įrodymas (CK 6.871 str. 3 d.), kuriame užfiksuotų faktinių aplinkybių, tarp jų – 7 000 Lt ir 500 Lt perdavimo atsakovui fakto, atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė (CPK 12, 178 str.). Skolos dokumentas yra pas ieškovą, atsakovas nepateikė įrodymų, kad pagal šį skolos dokumentą su ieškovu yra bent iš dalies atsiskaitęs (CK 6.65 str. 2 d.). Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepagrįstai iš ieškovo gavo 10 300 Lt.

Bet kuriuo atveju konstatuoti, jog automobilio pardavimo kaina buvo kita, nei nurodyta pažymoje-sąskaitoje, ar 10 300 Lt sumą laikyti tarpininkavimo mokesčiu nesant įrodytam tarp šios bylos šalių susitarimui dėl tarpininkavimo paslaugų suteikimo, nėra teisinga, nes tai neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies XX skyriaus normų (CK 6.237–6.242 str.). Šios teisės normos užtikrina vieną civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo – įgyvendinamą.

Iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 str., CK 6.240 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas – ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Priėmus naują sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).

Ieškovas byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 828 Lt žyminio mokesčio (b. l. 13, 33), 1 900 Lt teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 12, 100), 35 Lt vertimo išlaidų (b. l. 101) pirmosios instancijos teisme, taip pat 825 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b. l. 124) ir 600 Lt teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b. l. 122, 13), iš viso – 4 188 Lt.

Atsakovas byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1 300 Lt teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme (b. l. 102–103) ir 600 Lt apeliacinės instancijos teisme (b. l. 135), iš viso – 1 900 Lt.

Ieškovas ieškiniu reikalavo jam priteisti 27 500 Lt, tą pačią sumą jis ginčijo ir apeliaciniu skundu. Ieškovui priteista tik 10 300 Lt, t. y. patenkinta ~37 proc. ieškinio ir apeliacinio skundo reikalavimo. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1 549,56 Lt, o atsakovui iš ieškovo – 1 197 Lt (CPK 93 str., 2 d., 98 str.). Šios sumos įskaitytinos ir ieškovui iš atsakovo priteistina 352,56 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atitinkamai tarp šalių paskirstytinos pirmosios instancijos teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (72 Lt): iš ieškovo valstybei priteistina 45 Lt, o iš atsakovo – 27 Lt išlaidų (CPK 96 str. 3 d.).

Byloje taikytos laikinosios pasaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-03-19 sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovui S. T. priteisti iš atsakovo V. S. 10 300 Lt (2 983,09 EUR) nepagrįstai gautų lėšų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-06-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 352,56 Lt (102,11 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei priteisti procesinių dokumentų siuntimo išlaidas: 45 Lt (13 EUR) iš ieškovo S. T. ir 27 Lt (8 EUR) iš atsakovo V. S.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-06-13 nutartimi (2013-07-22 nutartimi ištaisyti rašymo apsirikimai) civilinėje byloje Nr. L2-1489-299/2013 taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Kolegijos pirmininkė                                                                      Erika Misiūnienė

Kolegijos teisėjai                                                                                                  Rimvida Zubernienė

Almantas Padvelskis