Byla Nr. 1T-66-579/2015

Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.1.7

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su Kauno apylinkės teismo atsiųsta baudžiamąja byla Nr. 1-2081-668/2015, kurioje M. L. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teisme 2015 m. rugpjūčio 14 d. su kaltinamuoju aktu gauta baudžiamoji byla, kurioje M. L. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Baudžiamoji byla paskirta nagrinėti Kauno apylinkės teismo teisėjui Raimundui Mikšai, kuris 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Minėtoje nutartyje sprendimas kreiptis į Kauno apygardos teismą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui argumentuojamos tuo, kad byloje nukentėjusiąja yra pripažinta Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė L. L., kuri Kauno apylinkės teisme dalyvauja nagrinėjant baudžiamąsias bylas ir palaiko valstybinį kaltinimą. Nutartyje taip pat nurodyta, kad kaltinamasis M. L. buvo teisiamas Kauno apylinkės teisme ir jo atžvilgiu yra priimti keli apkaltinamieji nuosprendžiai. Nurodytos aplinkybės, teisėjo manymu, tiek proceso dalyviams, tiek ir pašaliniam stebėtojui gali kelti abejonių dėl Kauno apylinkės teismo nešališkumo, o taip pat gali būti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu pareikšti nušalinimą bet kuriam šio teismo teisėjui.

Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nei vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas G.ir kt. v. Prancūzija). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. W. v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; F. and S. v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. C. and Others v. Belgium, no. 32492/96, § 121; S. v. Ukraine, no. 65518/01). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Nagrinėjamu atveju prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui iš esmės yra grindžiamas dviem aplinkybėmis. Vertinant, ar aplinkybė, jog Kauno apylinkės teismas kaltinamojo atžvilgiu jau anksčiau yra priėmęs apkaltinamuosius nuosprendžius, sudaro pagrindą perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso tik įstatymų. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą savo praktikoje yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams. Atsižvelgiant į tai, vien ta aplinkybė, kad Kauno apylinkės teisme jau anksčiau buvo nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kuriose kaltinamasis buvo M. L., ir kad jo atžvilgiu yra priimti keli apkaltinamieji nuosprendžiai, nesudaro pagrindo abejoti Kauno apylinkės teisme dirbančių teisėjų nešališkumu.

Tuo tarpu pripažintina, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo teisėjo Raimundo Mikšos nutartyje nurodyta kita aplinkybė, t. y. kad byloje nukentėjusiąja yra pripažinta Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė L. L., gali sukelti pagrįstų abejonių Kauno apylinkės teismo teisėjų nešališkumu. Byloje nukentėjusiąja pripažintai prokurorei L. L. vykdant savo tiesiogines darbines funkcijas ir Kauno apylinkės teisme nagrinėjamose baudžiamosiose bylose palaikant valstybinį kaltinimą, su Kauno apylinkės teismo teisėjais jai tenka bendrauti tarnybiniais (darbiniais) klausimais, šio teismo teisėjai yra pažįstami su nukentėjusiąja savo tarnybinės veiklos srityje, juos sieja dalykinis bendravimas, o tai objektyviam stebėtojui gali kelti pagrįstų abejonių, ar šio teismo teisėjai nėra nusiteikę priimti nukentėjusiosios atžvilgiu palankius, išimtinai jos interesus atitinkančius teismo procesinius sprendimus. Pažymėtina, kad nors ši aplinkybė per se nereiškia subjektyvaus Kauno apylinkės teisme dirbančių teisėjų šališkumo, suinteresuotumo bylos nagrinėjimo baigtimi (rezultatais), tačiau ji abejonių šio teismo teisėjų nešališkumu visų pirma gali sukelti kaltinamajam M. L., o kartu ir objektyviam (pašaliniam), niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, siekiant užtikrinti teisingumo interesus, byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Spręsdamas, kuriam konkrečiai apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, perduoti nagrinėti baudžiamąją bylą, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas atsižvelgia į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas; antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinęs šias aplinkybes, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sprendžia, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Jonavos rajono apylinkės teismas, kurio veiklos teritorija ribojasi su Kauno apylinkės teismo veiklos teritorija ir jis nėra pernelyg nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų vietų, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais teismais, yra mažesnis už vidutinį apygardoje, todėl tikėtina, kad šiame teisme byla bus išnagrinėta ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai.

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsniu,

n u t a r i a :

baudžiamąją bylą Nr. 1-2081-668/2015, kurioje M. L. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu, perduoti nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Jonavos rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Kauno apylinkės teismo pirmininkui ir baudžiamojo proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas                                           Evaldas Gražys