bltbCivilinė byla Nr. e2-7981-433/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22868-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5; 3.2.6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,
sekretoriaujant Julijai Martyncevaitei,
dalyvaujant ieškovo atstovui K. N.,
atsakovo atstovams J. S., advokato padėjėjui P. H.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui UAB „Teisės ir kreditų valdymas“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 676,39 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pradinis kreditorius UAB „Reklamos klasės grupė“ susitarė dėl reklamos iškabos interjero ir montavimo darbų. Šio susitarimo pagrindu pradinis kreditorius atliko darbus ir 2018 m. lapkričio 15 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija RKG Nr. 004881. Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo sumokėti nustatytą užmokestį per 5 darbo dienas nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo. 2019 m. sausio 8 d. pradinis kreditorius atliko reklamos iškabų demontavimo darbus, prekybos centre „OZAS“ ir už atliktus darbus išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija RKG Nr. 004953, o atsakovas įsipareigojo sumokėti nustatytą užmokestį per 5 darbo dienas nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo. Ieškovas nurodo, jog atsakovas savo prievolių neįvykdė ir liko skolingas 676,39 Eur. 2019 m. lapkričio 5 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „Reklamos klasės grupė“ ir ieškovo Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2019/11/05 bei priėmimo-perdavimo aktas Nr. 2 A prie 2019/11/05 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2019/11/05, kurių pagrindu pradinis kreditorius UAB „Reklamos klasės grupė“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolą.
Kadangi atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovo UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ naudai 676,39 Eur dydžio skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (676,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat sprendimu už akių valstybės naudai iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 7,14 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. vasario 7 d. buvo gautas ir 2022 m. vasario 17 d. priimtas atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo su prašymu atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-28270-433/2021 nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime nurodoma, kad ieškovas atsakovui buvo pateikęs 2019 m. lapkričio 6 d. pranešimą „dėl perleisto reikalavimo, reikalavimo įvykdymo ir skolos priteisimo“, kuriuo teigė, kad iš pradinio kreditoriaus UAB „Reklamos klasės grupė“ perėmė skolos reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu. Atsakovas gavęs minėtą pranešimą pamanė, kad tai yra klaida, nes su pradiniu kreditoriumi neturėjo sutartinių santykių ir susiekė su ieškovu telefonu, prašydamas paaiškinti kokiu pagrindu kilo deklaruojama skola bei pateikti ją pagrindžiančius dokumentus. Ieškovas telefonu nebuvo pajėgus paaiškinti už ką ir kodėl atsakovas skolingas, pažadėjo patikslinti minėtą informaciją, tačiau jos nepatikslino, o tik pakartotinai atsiuntė 2019 m. lapkričio 6 d. minėtą pranešimą. Atsakovas pakartotinai gavęs minėtą pranešimą 2019 m. lapkričio 20 d. elektroniniu paštu ieškovo pakartotinai paprašė paaiškinti, kaip ir dėl ko susiformavo skola, nes atsakovui iš ieškovo pateiktų duomenų net nebuvo aišku, ar ieškovo deklaruojama skola kilo dėl nesumokėtos prekių, ar paslaugų kainos ir kokio pobūdžio prekės / paslaugos neva nesumokėtos. Tuo metu, kai atsakovas bandė išsiaiškinti apie tariamą skolą, jos kilimo aplinkybes, jau buvo inicijuota Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr.eL2-40940-1101/2019, kurioje atsakovui pareiškus prieštaravimus, ieškovas ieškinio nebereiškė, skolos susiformavimo aplinkybių ir pagrindo nenurodė / nepaaiškino. Ieškinyje nurodomas skolos faktinis pagrindas itin „skurdus“ - neva pradinis kreditorius UAB „Reklamos klasės grupė“ atsakovui suteikė reklamos ir iškabos montavimo darbus. Atsakovas nėra ir nebuvo užsakęs minėtų paslaugų iš pradinio kreditoriaus - atsakovo vertinimu, pradinis kreditorius galėjo supainioti atsakovą su „kaimyninėmis“ prekybos vietomis „Ozo“ prekybos centre, per klaidą PVM sąskaitas - faktūras išrašyti atsakovo rekvizitais ar net dėl tikrojo užsakovo nesąžiningumo, nurodant atsakovą vietoje savęs. CPK 178 str. nustatyta, kad šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus. Įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia. Iš bylos medžiagos matosi, kad ieškovas reikalavimo (skolos) pagrįstumą grindžia tik 2 vienašališkai surašytomis ir tik pradinio kreditoriaus vienašališkai pasirašytomis PVM sąskaitomis - faktūromis. Byloje nėra įrodymų apie paslaugų suteikimą atsakovui, duomenų, kad minėtos sąskaitos būtų teiktos atsakovui, ar, kad atsakovas bent būtų informuotas apie skolą / jos susidarymo aplinkybes - byloje yra priešinga informacija (teikiama su šiuo pareiškimu), kad atsakovas niekada nepripažino skolos ir bandė išsiaiškinti jos kilimo aplinkybes, tačiau ieškovas jų neatskleidė. Vienašališkai surašyta ir pasirašyta PVM sąskaita - faktūra negali būti pakankamu ir teisėtu skolos reikalavimo pagrindu, priešingu atveju būtų toleruojamas fiktyvių skolų „verslas“, t. y. kai vienašališkai surašomos PVM sąskaitos - faktūros atsitiktiniams subjektams ir iš jų būtų reikalaujama skolos.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartimi buvo patenkintas atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-28270-433/2021, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimas už akių buvo panaikintas ir atnaujintas civilinės bylos Nr. e2-28270-433/2021 nagrinėjimas iš esmės.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai.
Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytus argumentus bei motyvus.
Ieškinys atmestinas.
Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas UAB „Teisės ir kreditų valdymų departamentas“ ir UAB „Reklamos klasės grupė“ 2019-11-05 pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2019/11/05, pagal kurią Pradinis kreditorius (UAB Reklamos klasės grupė“) atlygintinai perleido Naujajam kreditoriui (ieškovui UAB UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“) visas Pradinio kreditoriaus reikalavimo teises ir su jomis susijusias papildomas teises, įskaitant prievolės įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (baudas, delspinigius, netesybas ir kt.), kylančias iš Skolininko įsipareigojimų pagal Pradinio kreditoriaus Priėmimo-perdavimo aktais perduotus dokumentus (Sutarties 2.1. punktas). Ieškovas UAB „Teisės ir kreditų valdymų departamentas“ ir UAB „Reklamos klasės grupė“ 2019 m. lapkričio 5 d. Priėmimo-perdavimo aktą Nr. 2 A prie 2019/11/05 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2019/11/05, pagal kurią Pradinis kreditorius (UAB „Reklamos klasės grupė“) perdavė ieškovui UAB „Teisės ir kreditų valdymų departamentas“) tokius dokumentus: 1) 2018-11-15 PVM Sąskaitą-faktūrą Serija RKG Nr. 004881; 2) 2019-01-08 PVM Sąskaitą-faktūrą Serija RKG Nr. 004953. Iš teismui pateiktos 2018-11-15 PVM Sąskaitą-faktūra Serija RKG Nr. 004881 matyti, kad ji išrašyta 2018 m. lapkričio 15 d. UAB „Reklamos klasės grupė“, sąskaitoje-faktūroje nurodyta 494,89 Eur suma. Minėta sąskaita-faktūra išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, joje nurodyti tokie prekių pavadinimai: iškaba interjere 2500x200x30 (1 vnt.); sumontavimo darbai (1 vnt.). Iš teismui pateiktos PVM Sąskaitos-faktūros Serija RKG Nr. 004953 matyti, kad ji išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. sausio 8 d. UAB „Reklamos klasės grupė“, sąskaitoje-faktūroje nurodyta 181,20 Eur suma. Minėtoje sąskaitoje-faktūroje nurodytas prekės pavadinimas – iškabų demontavimas PC Ozas.
Pirmiausia pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; etc.).
Pažymėtina, kad reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuotas apie UAB „Reklamos klasės grupė“ reikalavimo teisės perleidimą ieškovui.
Nagrinėjamu atveju ieškinio pagrįstumą ieškovas įrodinėja tokiais įrodymais: 2018-11-15 PVM Sąskaita-faktūra Serija RKG Nr. 004881; 2019-01-08 PVM Sąskaitą-faktūrą Serija RKG Nr. 004953; elektroniniu susirašinėjimu tarp UAB „Reklamos klasės grupė“ darbuotojų ir L. M./L. K..
Pažymėtina, kad teismui nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kad tarp UAB „Reklamos klasės grupė“ ir atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta kokia nors paslaugų teikimo sutartis arba kitu būdu iš UAB „Reklamos klasės grupė“ būtų užsakytos kokios nors paslaugos. Pažymėtina, kad aukščiau minėtos 2018-11-15 PVM Sąskaita-faktūra Serija RKG Nr. 004881 ir 2019-01-08 PVM Sąskaitą-faktūrą Serija RKG Nr. 004953 pasirašytos tik UAB „Reklamos klasės grupė“ buhalterės. Jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parašų minėtose sąskaitose-faktūrose nėra. Teismui taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad šios sąskaitos-faktūros buvo įteiktos atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors minėtose sąskaitose-faktūrose nurodoma, kad buvo atliekami iškabų sumontavimo ir iškabų išmontavimo darbai, teismui nepateikti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai. Iš pateiktų sąskaitų-faktūrų negalima tiksliai nustatyti kada ir kokioje konkrečiai vietoje buvo atliekami sąskaitose-faktūrose nurodyti darbai. Atsakovo UAB (duomenys neskelbtini)“ atstovas - šios įmonės vadovas J. S. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių patalpų prekybos centre „Ozas“ neturi. Įrodymų, paneigiančių šias nurodytas aplinkybes teismui nepateikta. Pažymėtina, kad iš teismui pateikto elektroninio susirašinėjimo tarp UAB „Reklamos klasės grupė“ darbuotojų ir L. M./L. K. teismas negali daryti jokių kategoriškų išvadų, nes visiškai neaišku apie kokias perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas-faktūras ir šios bendrovės įsiskolinimus susirašinėjime eina kalba. Be to pažymėtina, jog teismui pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustųjų asmenų, kurių valstybinis socialinis draudimas prasidėjo per laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2022-05-20, sąrašas, iš kurio nustatyta, kad nei L. M. nei L. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo ir nedirba. Teismui nepateikta jokių kitų įrodymų, kad L. M. ar L. K. turėjo kokius nors įgaliojimus veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu.
Iš aukščiau išdėstyto, įvertinęs teismui pateiktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, jog atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo užsakęs kokias nors paslaugas iš UAB „Reklamos klasės grupė“, kad paslaugos atsakovui buvo suteiktos ir, kad atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui 679,39 Eur sumą (CPK 178 straipsnis), todėl ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Ieškinį atmestus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam iš atsakovo nepriteisiamos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmestinas visiškai, iš ieškovo atsakovui priteistinas už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sumokėtas 37,50 Eur žyminis mokestis.
Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Nagrinėjamoje byloje ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteisiamos 1693,83 Eur dydžio išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968).
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 26,87 Eur. Jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl atmetus ieškinį, šios išlaidos priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovo UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“.
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“, juridinio asmens kodas 304861942, ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1693,83 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai devyniasdešimt trys eurai 83 ct) dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“, juridinio asmens kodas 304861942, ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sumokėtą 37,50 Eur (trisdešimt septyni eurai 50 ct) žyminį mokestį.
Priteisti iš ieškovo UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“, juridinio asmens kodas 304861942, į valstybės biudžetą 26,87 Eur (dvidešimt šeši eurai 87 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Edvardas Juozėnas