Baudžiamoji byla Nr. e1-1570-1128/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06501-2025-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.9.2; 1.1.9.7.; 1.2.25.5.; 2.12.1.4

(S)                

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S

Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Rekertienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

V. B. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2025 m. vasario 21 d., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Vilniaus mieste vairavo automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ties pastatu Baltupio g. 71A jį sustabdę policijos pareigūnai 2025 m. vasario 21 d. 3.50 val. alkoholio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ nustatė 1,73 promilių neblaivumą.

Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. vasario 21 d. naktį, tikslaus laiko neprisimena, apie 2.00-3.00 val., važiavo automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Vilniaus miesto centro link namų, esančių (duomenys neskelbtini). Važiuojant Baltupio gatve link Visorių pusės, jį sustabdė policijos pareigūnai. Paklaustas, ar vartojo alkoholį, jis atsakė, kad vartojo, tačiau tikslaus pokalbio su pareigūnais neprisimena. Pareigūnai pamatė, jog jis yra pavartojęs alkoholio ir patikrino jo girtumą alkoholio matuokliu du kartus. Jis taip pat nurodė, kad alkoholį vartojo maždaug prieš porą valandų iki sustabdymo, gėrė stipriuosius gėrimus – apie 200 g, tačiau tikslaus kiekio neprisimena. Alkoholį jis vartojo viename iš Vilniaus miesto centro barų. Automobilis „Škoda Octavia“ priklauso jo sutuoktinei A. B., kuri transporto priemonę įsigijo (duomenys neskelbtini)  santuokos metu ir ja naudojasi. Sutuoktinė šiuo metu yra išvykusi į užsienį ir buvo palikusi automobilį Vilniaus miesto centre, (duomenys neskelbtini). Dėl to jis nusprendė 2025 m. vasario 21 d. naktį parvaryti automobilį iš miesto centro į namų kiemą (duomenys neskelbtini). Automobilio rakteliai buvo palikti (duomenys neskelbtini). Šeima turi (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Sutuoktinė apie tai, kad jis pasiėmė jos automobilį, nežinojo ir iki šiol nežino. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. 2017 m. jau buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką, jam buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, kurio iki šiol nėra atgavęs. Tuo metu jam buvo paskirta bauda, kurią jis yra sumokėjęs.

BK 2811 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Be V. B. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: neblaivumo nustatymo aktu, kitų objektų apžiūros protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad V. B. 2025 m. vasario 21 d., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Vilniaus mieste vairavo automobilį ŠKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 2025 m. vasario 21 d. 3.50 val. alkoholio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“ nustatė 1,73 promilių neblaivumą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus V. B. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Skiriant bausmę V. B. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. B. – dirbantis, baustas administracine tvarka, neteistas (teistumas išnykęs), Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta V. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą ir BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Nors prokurorė siūlo kaltinamajam skirti 120 MGL dydžio baudą, tačiau teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. B. paskyrus mažesnę – 75 MGL dydžio – baudą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. V. B. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai patikros metu nustatytas 1,73 promilių neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Nors V. B. padarė BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, teismo nuomone, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 2811 straipsnio 1 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Prokurorė prašo uždrausti V. B. naudotis specialia teise 5 metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, kad V. B. administracine tvarka už KET pažeidimus nebaustas, anksčiau baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – jam taikyta beveik prieš 7 metus, spręstina, kad V. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – paskyrimo, t. y. nuo 2025 m. vasario 21 d.

BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. V. B. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ši transporto priemonė atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Nors iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoju ir savininku registruota V. B. sutuoktinė A. B., nustatyta, kad šis automobilis yra bendroji jungtinė V. B. ir A. B. nuosavybė, kadangi įgytas santuokos metu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, Nr. 2K-81-976/2019). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo V. B. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu prokurorė apribojo V. B. nuosavybės teises į automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą ir leidžiant naudotis automobiliu. Kadangi automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, ikiteisminio tyrimo metu prokurorės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikintinos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. skirti galutinę bausmę – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. vasario 24 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

V. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šias kardomąsias priemones panaikinti.

Išaiškinti V. B., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                  Linas Pukinskas