Civilinė byla Nr. 2S-64-661/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22491-2013-3

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. M. ir V. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šis jų prašymas buvo patenkintas ir teismas 2013-07-17 sprendimu pareiškėjų santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šis sprendimas įsiteisėjo.  Pareiškėja A. M. 2013-08-28 kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto jai išdavimo. 2013-08-28 teisėjo rezoliucija (b.l. 45) šis jos prašymas buvo patenkintas ir jai buvo išduotas vykdomasis raštas.

Teisme gautas pareiškėjo V. M. atskirasis skundas, kuriuo jis prašo CPK 646 str. 2 d. pagrindu panaikinti teismo išduotą vykdomąjį raštą byloje ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą byloje iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartimi V. M. atskirąjį skundą  atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad CPK 646 str. 1 d. (redakcija nuo 2011-10-01) numato, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmos instancijos teismas išduodą vykdomąjį raštą. Pagal teismo sprendimą vykdomasis raštas dėl vaiko išlaikymo išduotas pareiškėjai A. M. pagal jos rašytinį prašymą, nes šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja ir į jos sąskaitą yra pervedamas pareiškėjo mokamas išlaikymas vaikui (sut. 2p.). CPK 646 str. 1 d. nenumato, kad vykdomojo rašto išdavimas pagal įsiteisėjusi sprendimą gali būti skundžiamas  atskiruoju skundu. CPK 290 str. 5d. numato, kad teisėjo rezoliucija, kuria jis išsprendžia procesinius klausimus, neskundžiama. Tad teisėjo rezoliucija dėl vykdomojo rašto išdavimo taip pat neskundžiama.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas A. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti V. M. 2013 m. spalio 17 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą. Nurodo, jog, atsisakydamas priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 646 str. 3 d. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad dėl vykdomojo rašto, išduoto remiantis šalių sudaryta sutartini dėl santuokos nutraukimo pasekmių, negali būti paduotas atskirasis skundas. Pabrėžia, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra laikytina taikos sutartimi. Be to, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. vykdomojo rašto nėra aišku, kokiai sumai šis vykdomasis raštas buvo išduotas. Pareiškėjo vertinimu, toks vykdomasis raštas iš viso negalėjo būti išduotas, kadangi iš jo nėra aišku, ką antstolis turėtų įvykdyti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti V. M. atskirąjį skundą yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, be to, neprieštarauja pagrindiniams civilinio proceso principams, todėl keisti ar naikinti jos atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

CPK 301 str. 1 d., 334 str. 1 d. yra įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusias nutartis apeliacinės instancijos teismui. Tinkamo proceso ir teisės būti išklausytam principai civiliniame procese apima ir teisę nepatenkintai šaliai skųsti teismo sprendimą (nutartį), kaip dar vieną galimybę įrodyti savo teisę, todėl šaliai turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir nereiškia, kad kiekvienas asmens skundas turi būti besąlygiškai išnagrinėtas. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties, kuria teismas V. M. atskirąjį skundą  atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, jog teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, netinkamai aiškino ir taikė CPK 646 str. 3 d. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad dėl vykdomojo rašto, išduoto remiantis šalių sudaryta sutartini dėl santuokos nutraukimo pasekmių, negali būti paduotas atskirasis skundas.

Apeliacinės instancijos teismas su aukščiau nurodytais apelianto argumentais nesutinka bei pažymi, jog vykdomųjų raštų išdavimą reglamentuoja CPK VI dalis „Vykdymo procesas“. CPK 612 straipsnis numato, jog vykdymo procese priimtos teismo nutartys yra neskundžiamos, jeigu CPK nenumato kitaip. Ši taisyklė skiriasi nuo ne vykdymo procese priimtų teismo nutarčių apskundimo atskiraisiais skundais taisyklių, nustatytų CPK 334 straipsnio 1 dalyje. Pastarosios taisyklės vykdymo procese netaikytinos. CPK 646 straipsnis, reglamentuojantis vykdomojo rašto išdavimo tvarką, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį, neįtvirtina teisės apskųsti teismo nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taip pat CPK 290 str. 5 d.  numato, kad teisėjo rezoliucija, kuria jis išsprendžia procesinius klausimus, neskundžiama. Tad teisėjo rezoliucija dėl vykdomojo rašto išdavimo taip pat neskundžiama. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog šiuo atveju turėjo būti taikoma CPK 646 str. 3 d., kadangi kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas šiuo atveju vykdomasis raštas teismo išduotas ne pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, o pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, tad šiuo atveju CPK 646 str. 3 d. netaikoma. Šiuo gi atveju išduotas vykdomasis raštas negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 315 str. 1 d. 3 p.),

Teismas taip pat išaiškina pareiškėjui, kad jeigu vaiko tėvas (skolininkas) norėtų pakeisti vaiko tėvų susitarimą (sutartį) dėl mokamo išlaikymo vaikui sumos, tvarkos ir t.t., tai jis turėtų kreiptis į teismą dėl sprendimu patvirtintos sutarties sąlygų pakeitimo.

Kiti apelianto atskirojo skundo motyvai nėra juridiškai reikšmingi ir neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                Alvydas Barkauskas