Civilinė byla Nr. e2-5706-907/2020

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01612-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.2; 3.2.6.4; 3.2.6.1 

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 4 d.

Šiauliai

        Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ (toliau – UAB „Juris LT“) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ratida“ (toliau – UAB „Ratida“) dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

        Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė UAB „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Ratida“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka (b. l. 1-3).

2.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. kovo 26 d. išnagrinėjo civilinę bylą dokumentinio proceso tvarka ir priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo visiškai patenkino ieškinį ir priteisė ieškovei UAB „Juris LT“ iš atsakovės UAB „Ratida“ 6 259,50 Eur skolą, 1 202,41 Eur delspinigius, 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 501,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 84,00 Eur žyminį mokestį ir 500,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 32-34).

3.       2020-04-16 teisme gauti atsakovės UAB „Ratida“ prieštaravimai, kuriuose atsakovė su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 26 d. preliminariu sprendimu ir ieškovės ieškiniu nesutinka. Atsakovė nurodo, jog gavusi pranešimą nedelsiant susisiekė su ieškove ir dėl įmonės sunkios finansinės padėties kreipėsi dėl delspinigių dydžio sumažinimo iki 0,02 procentų bei skolos mokėjimo grafiko sudarymo 3 mėnesių laikotarpiui, išdėstant skolą lygiomis dalimis, tačiau ieškovė nesutiko mažinti delspinigių dydžio, pareikalavo papildomai sumokėti už taikos sutarties rengimą, tvirtinimą ir administravimą 300 Eur plius PVM užmokesčio bei už mokėjimų išskaidymą dalimis 3 mėnesiams - 10 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų pagal faktinį apmokėjimą. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) punkte nustatyti delspinigiai už pradelstus mokėjimus yra 0,2 procentai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma 1202,41 Eur sudaro ženklią skolos (6 259,50 Eur) dalį, t.y. netesybos akivaizdžiai per didelės ir neproporcingos. Atsakovė siekė atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi ir 2020 m. sausio - vasario mėnesiais skolą už prekes mokėjo dalimis, tiek kiek leido jos finansinė padėtis (pridedami pinigų priėmimo kvitai), likusi skolos suma nėra didelė, atsakovė siekė prievolę įvykdyti gera valia, tai patvirtina pateikiami į bylą 2020-03-16 elektroniniai laiškai. Atsakovės finansinė padėtis sunki, pagal finansinės atskaitomybės dokumentus - balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą 2019 m. finansinius metus baigė su 39133,00 Eur nuostoliu, atsakovė 2017-07-10 paėmė paskolą ir įsigijo autoserviso paslaugų teikimui patalpas, esančias Neringos g. 51, Kaune, kurios yra įkeistos bankui, ir bankui turi įsipareigojimų, kurie 2019-12-31 sudarė 157160,00 Eur, taip pat pagal informaciją apie draudėjo viešus duomenis 2020-03-26 įsiskolinusi VSDFV biudžetui 1367,98 Eur. Pagal 2020-03-14 LR Vyriausybės nutarimą Nr. 207 nuo 2020 m. kovo 16 d. šalyje įvedus karantiną atsakovė atsidūrė dar sunkesnėje finansinėje padėtyje. Atsakovė užsiima autoserviso veikla - dirbti gali, tačiau fiziškai paslaugų teikimas yra labai apsunkintas. Dėl karantino apribotas gyventojų judėjimas, žieminių padangų keitimo terminas pratęstas iki karantino pabaigos, o tolerancijos laikotarpis truks 14 dienų nuo jo pabaigos, pakeista privalomoji transporto priemonių apžiūros atlikimo tvarka, pasibaigus jos galiojimui, o gyventojai atleisti nuo atsakomybės, ko pasekoje atsakovė prarado klientus. Užsidarius detalių tiekėjams, negalima įsigyti dalių, tiekėjai reikalauja už dalis susimokėti iš karto, netgi nesvarbu kaip, kad ir grynais pinigais. Karantino metu privaloma tiek darbuotojams, tiek klientams užtikrinti saugias sanitarines, higienos sąlygas bei aprūpinimą būtinomis apsaugos priemonėmis, atsižvelgiant į valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo nustatytus reikalavimus, už ką vadovams numatyta griežta atsakomybė. Ieškovė, siekdama išieškoti 0,2 procentų dydžio delspinigius (1202,41 Eur), nepagrįstai siekia apsunkinti ir taip atsakovės sunkią finansinę padėtį, todėl atsakovė turi pagrindo prašyti teismo netesybas pripažinti neprotingai didelėmis ir dėl to jas sumažinti iki 120,25 Eur. Ieškovė ieškinį pareiškė 2020-03-23, kai pagal 2020-03-14 LR Vyriausybės nutarimą Nr. 207 šalyje jau 8 dienas buvo paskelbtas karantinas, kurio terminas pratęstas iki 2020-04-27. Ieškovė teismui pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovės maksimalias 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo pagal specialųjį Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, nors galėjo pareikalauti ir mažesnių pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį 6 procentų dydžio metinių palūkanų, todėl prašo jas mažinti. Atsakovei esant sunkioje finansinėje padėtyje, ji taip pat susidūrė ir su neigiamu poveikiu dėl COVID-19 plitimo. Atsakovė sumokėjo tik dalį skolos būtent dėl sunkios turtinės padėties, ji negalėjo numatyti išimtinių aplinkybių, kurios susiklostė dėl COVID-19 viruso plitimo bei šalyje paskelbtos ekstremalios padėties ir karantino. Atsakovė tikisi, kad pasinaudojus galimybėmis, kurias dar tik ateityje suteiks vyriausybė dėl mokesčių lengvatų, pasibaigus karantino terminui ir(ar) jį atšaukus, atnaujinti veiklą, suteikti daugiau paslaugų ir užsidirbti bei įvykdyti prievolę atsiskaityti su ieškove, todėl turi pagrįstą pagrindą prašyti teismo 6 mėnesiams atidėti sprendimo įvykdymą po karantino pabaigos ir(ar) atšaukimo. Atsakovė teismo prašo pakeisti preliminarų sprendimą, sumažinti delspinigių dydį iki 120,25 Eur, palūkanų dydį iki 6 procentų nuo bylos iškėlimo teismo iki visiško sprendimo įvykdymo ir teismo sprendimo įvykdymą atidėti 6 mėnesiams po ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo arba suėjus bent vieno iš jų paskelbimo terminui (b. l. 37-40).

4.       Ieškovė UAB „Juris LT“ per nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareikštus atsakovės prieštaravimus, nurodydama, kad su atsakovės prieštaravimais nesutinka, mano, jog jie yra nepagrįsti ir atmestini ieškinyje ir atsiliepime nurodytais argumentais. Papildydama nurodė, jog pirma, ginčo byloje dėl paties reikalavimo perleidimo, tinkamo atsakovo informavimo apie tai nėra. Antra, byloje taip pat nėra ginčo, kad tarp pradinės kreditorės UAB „Autoera“ ir atsakovės UAB „Ratida“ buvo sudaryta 2018-06-06 sutartis (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis). Trečia, atsakovė neginčija fakto, jog yra skolinga ieškovei. Ketvirta, atsakovė nurodo, kad 0,2 procentų dydžio delspinigiai yra pernelyg dideli, dėl ko prašo teismo šią delspinigių sumą sumažinti. Su tokiais atsakovės argumentais nesutinka dėl toliau nurodomų priežasčių: atsakovė neginčija fakto, kad prievolių įvykdymo terminus praleido 144, 113, 83 ir 52 dienas, kaip tai nurodyta ieškinyje. Pastebėtina, kad atsakovė savo prieštaravimuose vienpusiškai savo naudai vertina susidariusią situaciją. Ji ignoravo tiek pradinę kreditorę, kuri dėl piktybinio atsakovės neatsiskaitymo privalėjo kreiptis dėl skolos išieškojimo, tiek naująją kreditorę, kuri privalėjo paduoti ieškinį į teismą tam, kad jos teisės ir teisėti interesai būtų apginti. Pažymėtina, kad ieškovė siūlė atsakovei skolos padengimo būdus, tačiau atsakovė laikėsi tik savo pozicijos ir nesileido į derybas dėl ieškovės siūlomų sąlygų (atsakovė nepridėjo pilno susirašinėjimo su ieškove, tad ieškovė pateikia elektroninio susirašinėjimo kopiją, kur yra paskutinis atsakovės atsakymas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keisti sutarties sąlygas (delspinigių dydžio, apmokėjimo terminų keitimas yra sutarties sąlygų keitimas) yra kreditoriaus teisė, bet ne pareiga, kaip bando įrodyti atsakovė prieštaravimuose. Todėl tai, kad nebuvo pasiektas susitarimas dėl skolos padengimo yra ne ieškovės, bet atsakovės kaltė. Tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės sudarytoje sutartyje, kuri, beje, sutarties šalims turi įstatymo galią, o konkrečiai sutarties 3.4 punkte buvo nustatytas delspinigių dydis 0,2 %. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad teismų praktikoje yra nurodoma, jog teismas turi diskrecijos teisę sumažinti delspinigių sumą, tačiau aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-401/2008; Nr. 3K-3-235-690/2016; kt.). Paprastai netesybų dydis teismų praktikoje yra mažinamas tokiais atvejais, kai pernelyg didelių netesybų priteisimas galėtų iškreipti šalių interesų pusiausvyrą, viena šalis praturtėtų kitos sąskaita nepagrįstai ir pan. Dažniausiai pasitaikantis atvejis, kai netesybos yra mažinamos tada, kai netesybų suma viršija pagrindinės prievolės sumą ir/ar kai teisinių santykių šalys yra nelygiavertės, pavyzdžiui, verslo subjektas (įmonė) ir fizinis asmuo (vartotojas). Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos iš šių sąlygų, kaip antai, abi sutarties šalys (pradinis kreditorius ir atsakovė) yra verslininkai, t.y. lygiaverčiai subjektai, kurie, sudarydami sutartį turėjo visiškai lygias galimybes derėtis dėl jos sąlygų, o tame tarpe ir dėl sutarties 3.4 punkto, kuriuo nustatė netesybas už netinkamą sutarties vykdymą. Atsakovė nagrinėjamu atveju nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad tokia sąlyga jos netenkino ar ji bent bandė tokią sąlygą pakeisti, o pradinė kreditorė su tokiais pakeitimais nesutiko, o mažesnių netesybų nustatymas galėjo lemti sutarties nesudarymą. Priešingai, sutartis sudaryta dar 2018-06-06 ir nuo pat jos sudarymo iki ieškovės kreipimosi į teismą atsakovei ši sutarties nuostata tiko. Taigi, atsakovė, būdama lygiaverte sutarties šalimi, sutiko su nustatytų netesybų dydžiu, esant sutartinių įsipareigojimų pažeidimui (prievolės įvykdymo termino praleidimui), neginčija, kad praleido prievolės įvykdymo terminą, jokių svarbių priežasčių dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo nenurodė, elgėsi nerūpestingai ignoruodama naujosios kreditorės bandymus ikiteismine tvarka atgauti netesybas. Visos nurodytos aplinkybės ir argumentai nuneigia atsakovės prieštaravimuose išdėstytus teiginius ir bendrojo pobūdžio samprotavimus dėl netesybų mažinimo. Penkta, atsakovė kaip delspinigių mažinimą nurodo sudėtingą ekonominę situaciją dėl esamo karantino. Tačiau, pažymėtina, kad įsiskolinimas yra atsiradęs dar nuo 2019 m. spalio mėnesio, o pagal paskutinę PVM sąskaitą - faktūrą atsakovė turėjo atsiskaityti iki 2020-01-30, t.y. gerokai iki karantino paskelbimo. Taigi, karantino paskelbimas nebuvo priežastimi, trukdžiusia atsiskaityti laiku, kaip numatyta sutartyje. Be to, atsakovė nurodo, jog jau 2019 m. jos finansinė padėtis buvo sunki (iš finansinių dokumentų matyti, kad atsakovės veikla nuostolinga buvo 2018 ir 2019 metais), taigi atsakovė, žinodama, jog jos finansinė padėtis yra sudėtinga, vis tiek toliau sudarinėjo sandorius, todėl turi prisiimti riziką dėl tokių savo veiksmų. Šešta, nėra jokio teisinio pagrindo mažinti palūkanas nuo 8 procentų dydžio iki 6 procentų dydžio. Skatinant atsakovę greičiau įvykdyti teismo sprendimą, iš atsakovės priteistinos procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Atsakovės mokėtina procesinių palūkanų norma yra nustatytina pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 1-2 dalyse, 2 straipsnio 5 dalyje. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, įskaitant minimalius nuostolius (palūkanas, delspinigius), išskyrus bylinėjimosi išlaidas. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog šis ieškinys teismui teikiamas 2020 m. pirmojo pusmečio laikotarpiu, remiantis Įstatymo 1 straipsnio 1-2 dalimis, 2 straipsnio 5 dalimi, iš atsakovės priteistina procesinių metinių palūkanų norma yra 8,00 procentų. Septinta, ieškovė nesutinka su atsakovės prašymu atidėti sprendimo vykdymą. Sprendimo vykdymo atidėjimą reglamentuoja CPK 284 straipsnis. Ši norma turi būti suprantama, kaip suteikianti teismui teisę nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti. Tai reiškia nukrypimą nuo bendros vykdymo tvarkos, kuris galimas tik išimtiniai atvejais, dėl labai sunkios skolininko turtinės padėties arba dėl susidariusių nepalankių aplinkybių, dėl kurių sunku įvykdyti teismo sprendimą. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Teismo sprendimo vykdymas atidedamas ar išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku. Atsakovė prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą grindžia nepalankia savo finansine padėtimi, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, kad jos padėtis ateityje pagerės, be to, kaip nurodė pati atsakovė, jos veikla buvo nuostolinga jau 2019 metais, o iš finansinių dokumentų matyti, kad jos veikla nuostolinga buvo ir 2018 metais. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškinys yra pagrįstas, o naikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti nėra teisinio pagrindo (b. l. 71-73).

5.       Civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, apie tai informavus šalis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 441 straipsnis). Šalys prašymų, papildymų, rašytinių paaiškinimų nepateikė.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

6.       Iš byloje esančios 2018 m. birželio 6 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Autoera“ ir atsakovės UAB „Ratida“ sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-5) matyti, kad pradinė kreditorė UAB „Autoera“ įsipareigojo atsakovei parduoti prekes ir kitą turtą pirkėjo nuosavybėn, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ar kitą turtą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (sutarties 1.1 punktas). Pradinė kreditorė UAB „Autoera“ įsipareigojo parduoti prekes atsakovei pagal jos pateiktus užsakymus (sutarties 1.2 punktas), išrašydama PVM sąskaitas - faktūras (sutarties 1.3 punktas). Atsakovė įsipareigojo apmokėti už prekes PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytą kainą per 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo dienos (sutarties 3.2 punktas). Pradinė kreditorė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė - prekes atsakovei pardavė, jas perdavė, išrašė PVM sąskaitas - faktūras, kurias pateikė apmokėjimui, atsakovė prekes ir PVM sąskaitas - faktūras gavo, ji to neginčija, pretenzijų dėl prekių kokybės ar kiekio nepareiškė, tai patvirtino savo parašu PVM sąskaitose - faktūrose, tačiau su pradine kreditore laiku neatsiskaitė.

7.       Byloje pateiktos pradinės kreditorės UAB „Autoera“ atsakovei UAB „Ratida“ už parduotas prekes išrašytos PVM sąskaitos - faktūros (b. l. 6-18): 1) 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) 2190,18 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. spalio 30 d., skolos likutis - 453,47 Eur, 2) 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) 2917,57 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. lapkričio 30 d., skolos likutis - 2917,57 Eur, 3) 2019 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) 1807,09 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2019 m. gruodžio 30 d., skolos likutis - 1807,09 Eur, 4) 2019 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita – faktūra (duomenys neskelbtini) 1081,37 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2020 m. sausio 30 d., skolos likutis - 1081,37 Eur. Kiekvienoje PVM sąskaitoje - faktūroje pažymėta, iki kada atsakovė turi atsiskaityti su pradine kreditore, ir nurodyta, jog neapmokėjus sąskaitos iki nurodytos datos, skaičiuojami 0,2 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, kaip ir sutarties 3.4 punkte. Iš 2019-12-31 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo matyti, kad pagal pateiktas apmokėjimui PVM sąskaitas - faktūras atsakovė pradinei kreditorei minėtai dienai buvo skolinga - 7795,88 Eur (b. l. 19).

8.       Ieškovė UAB „Juris LT“ (naujoji kreditorė) su UAB „Autoera“ (pradine kreditore) 2020 m. vasario 25 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį (b. l. 23-24), kurios pagrindu (pradinė kreditorė) UAB „Autoera“ perleido ieškovei (naujajai kreditorei) savo reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Ratida“ 6259,50 Eur skolą kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais), palūkanomis bei nuostoliais, o taip pat bet kokias kitas iš minėtų skolų kylančias ir/ar su ja susijusias reikalavimo teises (sutarties 1 punktas). Pradinė kreditorė, pagal šią sutartį perleisdama reikalavimo teisę, pareiškia, patvirtina ir garantuoja, kad reikalavimo teisę sudaro: 6259,50 Eur bendra skola, delspinigiai nuo neapmokėtos sumos, palūkanos ir kitos su reikalavimo teisės įgyvendinimu susijusios išlaidos (sutarties 3 punktas (i) papunktis).

9.       Ieškovė 2020 m. vasario 26 d. pranešime dėl kreditoriaus pasikeitimo nurodė, kad minėta sutartimi pradinė kreditorė perleido savo reikalavimo teisę į atsakovės skolą pagal 2018-06-06 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaitas – faktūras (duomenys neskelbtini) kartu su visomis netesybomis (bauda, delspinigiais), palūkanomis bei nuostoliais, skolą sudaro: 6259,50 Eur pagrindinė skola, 1088,41 Eur palūkanos ir 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą (b. l. 25, 26). Atsakovė 2020 m. sausio 14 d. (150 Eur), 2020 m. sausio 24 d. (200 Eur), 2020 m. sausio 31 d. (150 Eur), 2020 m. vasario 6 d. (220 Eur), 2020 m. vasario 14 (300 Eur), 2020 m. kovo 7 d. (200 Eur), 2020 m. kovo 9 d. (200 Eur), 2020 m. kovo 10 d. (100 Eur) pinigų priėmimo kvitais dalį (1520,00 Eur) skolos pradinei kreditorei sumokėjo (b. l. 58-65), tačiau atsakovė per pranešime nurodytą terminą (iki 2020-03-04) likusios skolos ieškovei nepadengė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. kovo 26 d. išnagrinėjo civilinę bylą dokumentinio proceso tvarka ir priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo visiškai patenkino ieškinį ir priteisė ieškovei UAB „Juris LT“ iš atsakovės UAB „Ratida“ 6 259,50 Eur skolą, 1 202,41 Eur delspinigius, 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 501,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 84,00 Eur žyminį mokestį ir 500,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 23-25). Atsakovė pareiškė prieštaravimus.

10.       Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė kartu su ieškiniu teismui pateikė 2018 m. birželio 6 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Autoera“ ir atsakovės UAB „Ratida“ sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei keturias UAB „Autoera“ išrašytas PVM sąskaitas - faktūras. Atsakovė neginčija, kad tarp UAB „Autoera“ ir atsakovės buvo susiklostę nevienkartiniai prekių pirkimo - pardavimo santykiai, kad pagal susiklosčiusią komercinę praktiką UAB „Autoera“ už parduotas ir perduotas atsakovei prekes išrašydavo PVM sąskaitas - faktūras, kurias atsakovei pateikdavo apmokėjimui. Atsakovė neginčija fakto, jog prekes ir PVM sąskaitas - faktūras gavo. Taip pat neginčija susidariusios skolos, jos dydžio, paties reikalavimo perleidimo ir jos apie reikalavimo perleidimą informavimo. Iš atsakovės pateiktų prieštaravimų matyti, jog ieškovės 2020 m. vasario 26 d. jai siųstą pranešimą elektroniniu paštu gavo, tačiau su ieškove neatsiskaitė.

11.       Atsakovė nesutinka su priimtu preliminariu sprendimu ir ieškovės ieškiniu, t. y., nesutinka su 1 202,41 Eur delspinigiais ir 8 procentų dydžio metinėmis palūkanomis už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, mano, jog jie per dideli, delspinigiai turi būti sumažinti iki 120,25 Eur, skaičiuojant po 0,02 procentus už uždelstą atsiskaityti sumą, ir 8 procentų dydžio metinės palūkanos, priteistos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, turi būti pakeistos į 6 procentų dydžio metines palūkanas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.210 straipsnio 2 dalyje. Savo nesutikimą motyvuoja tuo, kad atsakovė turi laikinų finansinių sunkumų, pagal finansinės atskaitomybės dokumentus - balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą bendrovė 2019 m. finansinius metus baigė nuostolingai, 2017-07-10 atsakovė, paimdama banko paskolą, įsigijo autoserviso paslaugų teikimui patalpas, esančias Neringos g. 51, Kaune, kurios yra įkeistos bankui, todėl bankui turi mokėti įmokas, skolinga VSDFV biudžetui, pagal 2020-03-14 LR Vyriausybės nutarimą Nr. 207 šalyje dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių yra paskelbtas ir vėliau pratęstas karantinas, dėl ko verslas patiria sunkumų.

12.       Kadangi ginčo byloje dėl paties reikalavimo perleidimo, tinkamo atsakovės informavimo apie tai, pagrindinės skolos ir jos dydžio, 40,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų nėra, galutiniame sprendime teismas pasisako tik dėl atsakovės ginčijamų delspinigių ir palūkanų, numatytų Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme dydžio, taip pat sprendžia atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

Dėl delspinigių dydžio

13.       Atsakovė prašo sumažinti sutarties 3.4 punkte numatytų 0,2 procentų delspinigių dydį iki 0,02 procentų dydžio, mano, jog delspinigių suma 1202,41 Eur sudaro ženklią skolos 6 259,50 Eur dalį, t.y. netesybos akivaizdžiai per didelės ir neproporcingos. Nurodo, jog gavusi pranešimą apie reikalavimo perleidimą, nedelsiant susisiekė su ieškove ir dėl įmonės sunkios finansinės padėties prašė sumažinti delspinigių dydį iki 0,02 procentų ir skolos mokėjimą išdėstyti trims mėnesiams lygiomis dalimis. Tačiau ieškovė nesutiko mažinti delspinigių dydžio, pareikalavo papildomai sumokėti už taikos sutarties rengimą, tvirtinimą ir administravimą 300 Eur plius PVM užmokesčio bei už mokėjimų išskaidymą dalimis 3 mėnesiams - 10 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų pagal faktinį apmokėjimą. Atsakovė siekė atsiskaityti su pradine kreditore, 2020 m. sausio - kovo mėnesiais skolą už prekes mokėjo dalimis, tiek kiek leido jos finansinė padėtis, likusi skolos suma nėra didelė. Atsakovės finansinė padėtis sunki, pagal finansinės atskaitomybės dokumentus - balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą 2019 m. finansinius metus ji baigė su nuostoliu, yra paėmusi iš banko paskolą, nes 2017-07-10 įsigijo autoserviso paslaugų teikimui patalpas, esančias Neringos g. 51, Kaune, kurios yra įkeistos bankui, turi bankui įsipareigojimų, taip pat 2020-03-26 dienos duomenimis skolinga VSDFV biudžetui 1367,98 Eur. O pagal 2020-03-14 LR Vyriausybės nutarimą Nr. 207 nuo 2020 m. kovo 16 d. šalyje įvedus karantiną atsakovės finansinė padėtis dar pasunkėjo dėl karantino taikomų suvaržymų.

14.       Ieškovė nurodė, jog nesutinka mažinti delspinigių dydžio. Pabrėžė, jog atsakovė neginčija fakto, kad prievolių įvykdymo terminus praleido 144, 113, 83 ir 52 dienas, kaip tai nurodyta ieškinyje. Pastebėjo, kad atsakovė savo prieštaravimuose vienpusiškai savo naudai vertina susidariusią situaciją. Ji ignoravo tiek pradinę kreditorę, kuri dėl piktybinio atsakovės neatsiskaitymo privalėjo kreiptis dėl skolos išieškojimo, tiek naująją kreditorę, kuri privalėjo kreiptis į teismą su ieškiniu tam, kad jos teisės ir teisėti interesai būtų apginti. Pažymėjo, kad ieškovė siūlė atsakovei skolos padengimo būdus, tačiau atsakovė laikėsi tik savo pozicijos ir nesileido į derybas dėl ieškovės siūlomų sąlygų. Abi sutarties šalys (pradinė kreditorė ir atsakovė) yra verslininkai, t.y. lygiaverčiai subjektai, kurie, sudarydami sutartį turėjo visiškai lygias galimybes derėtis dėl jos sąlygų, o tame tarpe ir dėl sutarties 3.4 punkto, kuriuo nustatė netesybas už netinkamą sutarties vykdymą. Atsakovė nagrinėjamu atveju nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad tokia sąlyga jos netenkino, ar ji bent bandė tokią sąlygą pakeisti, o pradinis kreditorius su tokiais pakeitimais nesutiko, o mažesnių netesybų nustatymas galėjo lemti sutarties nesudarymą. Priešingai, sutartis sudaryta dar 2018-06-06 ir nuo pat jos sudarymo iki ieškovės kreipimosi į teismą atsakovei ši sutarties nuostata tiko. Taigi, atsakovė, būdama lygiaverte sutarties šalimi, sutiko su nustatytų netesybų dydžiu, esant sutartinių įsipareigojimų pažeidimui (prievolės įvykdymo termino praleidimui), neginčija, kad praleido prievolės įvykdymo terminą, jokių svarbių priežasčių dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo nenurodė, elgėsi nerūpestingai ignoruodama naujosios kreditorės bandymus ikiteismine tvarka atgauti netesybas. Be to, atsakovė, kaip delspinigių mažinimo pagrindą, nurodo sudėtingą ekonominę situaciją dėl esamo karantino. Tačiau pažymėtina, kad įsiskolinimas yra atsiradęs dar nuo 2019 m. spalio mėnesio, o pagal paskutinę PVM sąskaitą - faktūrą atsakovė turėjo atsiskaityti iki 2020-01-30, t.y. gerokai iki karantino paskelbimo. Taigi, karantino paskelbimas nebuvo priežastimi, trukdžiusia atsiskaityti laiku, kaip numatyta sutartyje. Be to, atsakovė nurodo, jog jau 2019 m. jos finansinė padėtis buvo sunki, tačiau iš finansinių dokumentų matyti, kad atsakovės veikla nuostolinga buvo 2018 ir 2019 metais, taigi atsakovė, žinodama, jog jos finansinė padėtis yra sudėtinga, vis tiek toliau sudarinėjo sandorius, todėl turi prisiimti riziką dėl tokių savo veiksmų.

15.       2018 m. birželio 6 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Autoera“ ir atsakovės UAB „Ratida“ sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) punktu atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už prekes per 30 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo dienos, o pagal sutarties 3.4 punktą – pradelsusi atsiskaityti, atsakovė įsipareigojo sumokėti 0,2 % dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Remdamasi tuo, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės delspinigius, pagal pradelstas apmokėti PVM sąskaitas - faktūras: 1) 2019-09-30 (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas suėjo 2019-10-30): 453,47 Eur skola (likutis) x 0,2 % delspinigiai x 144 pradelstos dienos = 130,60 Eur; 2) 2019-10-31 (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas suėjo 2019-11-30): 2917,57 Eur skola x 0,2 % delspinigiai x 113 pradelstų dienų = 659,37 Eur; 3) 2019-11-30 (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas suėjo 2019-12-30): 1807,09 Eur skola x 0,2 % delspinigiai x 83 pradelstos dienos = 299,98 Eur; 4) 2019-12-31 (duomenys neskelbtini) (apmokėjimo terminas suėjo 2020-01-30): 1081,37 Eur skola x 0,2 % delspinigiai x 52 pradelstos dienos = 112,46 Eur. Viso delspinigių: 1202,41 Eur (b. l. 2).

16.       CK 6.258 straipsnis numato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalis netesybas (baudą, delspinigius) apibrėžia kaip įstatymų, sutarties ar teismo nustatytą pinigų sumą, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

17.       Jei šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; kt.).

18.       Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Paprastai netesybų dydis teismų praktikoje yra mažinamas tokiais atvejais, kai pernelyg didelių netesybų priteisimas galėtų iškreipti šalių interesų pusiausvyrą, viena šalis praturtėtų kitos sąskaita nepagrįstai ir pan. Dažniausiai pasitaikantis atvejis, kai netesybos yra mažinamos tada, kai netesybų suma viršija pagrindinės prievolės sumą ir/ar kai teisinių santykių šalys yra nelygiavertės, pavyzdžiui, verslo subjektas (įmonė) ir fizinis asmuo (vartotojas).

19.       Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas, be kita ko, reiškiantis ir tai, kad šalys sutartyje savo nuožiūra gali susitarti dėl visko, kas neprieštarauja įstatymams, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Tai leidžia šalims susitarti ir dėl sutartinės civilinės atsakomybės ribų ir jos dydžio, taip pat ir dėl netesybų taikymo. Ginčo sutarties 3.2 ir 3.4 punktuose numatyta, kad pirkėjas laiku neįvykdęs šioje sutartyje numatyto ar iš šios sutarties kylančio piniginio įsipareigojimo, įsipareigoja mokėti pardavėjui delspinigius, kurių dydis yra 0,2 procento nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Tai nurodyta ir kiekvienoje PVM sąskaitoje - faktūroje, kurias atsakovė gavo, ji to fakto neginčijo, pažymėta, iki kada atsakovė turi atsiskaityti su pradine kreditore, ir nurodyta, jog neapmokėjus sąskaitos iki nurodytos datos, skaičiuojami 0,2 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, kaip ir sutarties 3.4 punkte. Nagrinėjamu atveju abi sutarties šalys (pradinė kreditorė ir atsakovė) yra verslininkai, t.y. lygiaverčiai subjektai, kurie, sudarydami sutartį turėjo visiškai lygias galimybes derėtis dėl jos sąlygų, o tame tarpe ir dėl sutarties 3.4 punkto, kuriuo nustatė netesybas už netinkamą sutarties vykdymą. Atsakovė nagrinėjamu atveju nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad tokia sąlyga jos netenkino, kad ji bent bandė tokią sąlygą pakeisti, o pradinė kreditorė su tokiais pakeitimais nesutiko, o mažesnių netesybų nustatymas galėjo lemti sutarties nesudarymą. Priešingai, sutartis sudaryta dar 2018 m. birželio 6 d. ir nuo pat jos sudarymo iki ieškovės kreipimosi į teismą atsakovei ši sutarties nuostata tiko. Teismo vertinimu, šalių susitarimas dėl netesybų sutartyje yra aiškiai išreikštas, netesybos siejamos su nustatytų įsipareigojimų neįvykdymu, tai atitinka CK 6.71 straipsnio 1 dalyje pateiktą netesybų sampratą. Sutartis patvirtinta šalių atstovų parašais. Atsakovė neteikė įrodymų, kad sutartis buvo pasirašyta ne laisva valia, o duomenų apie tai, jog atsakovė nesuprato sutarties sąlygų, taip pat nėra. Sutartis sudaryta laisva valia tarp verslo subjektų, kadangi tokiu atveju atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, keliami didesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartų jos veikloje reikalavimai. Iš viešai skelbiamų duomenų atsakovė savo veiklą vykdo daugiau nei 12 metų, pardavimo pajamos 2019 metais sudarė 100 001 - 200 000 Eur be PVM, tad ji turėjo suprasti sudarytos su ieškove sutarties reikšmę, teisines pasekmes ir prisiimtą riziką dėl sutarties netinkamo vykdymo. Duomenų, kad atsakovė po sutarties sudarymo būtų pareiškusi pretenzijas dėl delspinigių dydžio, byloje nėra. Tai, kad atsakovė, kaip verslo subjektas, neįvertino su verslu susijusios rizikos, nesudaro pagrindo ją atleisti nuo prievolės vykdymo ar mažinti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl atsakomybės už tokios prievolės netinkamą vykdymą.

20.       Vien atsakovės teiginiai, kad delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis, sudaro ženklią skolos dalį (kai tuo tarpu pati atsakovė savo prieštaravimuose pagrindinę skolą vertina kaip nedidelę), nėra pagrindas vertinti jų kaip neprotingai didelių ir nesąžiningų. Ieškovės prašoma priteisti delspinigių suma palyginti su skola sudaro tik 19 procentų skolos, t. y. net mažiau kaip pusė, tik penktadalį. Be to, delspinigiai susidarė dėl atsakovės neveikimo, t. y. atsakovė prievolės pradinei kreditorei ilgą laiką visiškai nevykdė (tik 2020 m. sausio - vasario mėnesiais pradėjo mokėti), net ir naujajai kreditorei perėmus reikalavimą, ji jai nei vienos įmokos nepervedė, teisminio proceso metu taip pat skolos dydžio nesumažino, jos sumokėta 1520,00 Eur dalis skolos nesudaro nei pusė visos skolos, atsakovė sutartinės prievolės nevykdo pakankamai ilgą laiką (PVM sąskaitos faktūros išrašytos dar 2019 m. rugsėjį - gruodį, pagal paskutinę PVM sąskaitą - faktūrą turėjo atsiskaityti iki 2020-01-30, t. y. neatsiskaito beveik pusė metų). Atsakovė turėjo visas galimybes ženkliai sumažinti skolinius įsipareigojimus ir po sutartyje nustatyto termino iki ieškovės kreipimosi į teismą, taip pat ir teisminio proceso metu, tad netesybų suma būtų buvusi ženkliai mažesnė. Tačiau teisme ji pareiškė tik prieštaravimus, bet skolos nė kiek nesumažino, nors bylos nagrinėjimas užtruko dėl jos pareikštų prieštaravimų.

21.       Atsakovė net pasikeitus kreditoriui skolos nesumažino, nors deklaravo, kad siekia sudaryti taikos sutartį, tačiau duomenų apie tokio ketinimo faktinį įgyvendinimą teismui neteikė. Šalių pateiktas elektroninis susirašinėjimas neįrodo, jog buvo svarstomi realūs šalių pasiūlymai, derinamos pozicijos, kiekviena iš šalių tik pareiškė savo poziciją ir toliau derybų dėl taikaus ginčo sprendimo nevedė, nėra duomenų, jog atsakovė paruoštas taikos sutarties sąlygas išsiuntė ieškovei ir ši pasirašyti ir/ar toliau derinti jos sąlygas nesutiko. Be to, atsakovė dėl taikos sutarties sąlygų paruošimo galėjo kreiptis į bet kurį kitą teisininką, nebūtinai į ieškovės teisininkus, jeigu jų paslaugos atsakovei pasirodė per brangios, tačiau nesikreipė. Tai, teismo vertinimu, tik patvirtina, kad ginčijama netesybų suma, susidarė būtent dėl pačios atsakovės akivaizdaus delsimo bendradarbiauti su ieškove.

22.       Skirtingai, nei teigia atsakovė, jos skola pradinei kreditorei ir ieškovei susidarė dar gerokai iki karantino paskelbimo, taip pat dar iki karantino paskelbimo ji turėjo atsiskaityti su pradine kreditore, tačiau to nepadarė, todėl remtis tuo, jog šalyje buvo paskelbtas, o vėliau ir pratęstas karantinas, ji negali. Be to, ji užsiima veikla, kuri karantino metu nebuvo nei apribota, nei uždrausta, karantino metu taikomi suvaržymai nelietė atsakovės, ji galėjo dirbti, o dėl karantino įvedimo visi (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) patyrė papildomų išlaidų (dezinfekavimo priemonėms, kaukėms ir t.t.), todėl tai tikrai nėra pagrindas mažinti delspinigius, nes kiti ūkio subjektai (turizmo sektorius, renginių organizatoriai ir t. t.) patyrė ypač didelių nuostolių. Pažymėtina ir tai, kad tiek karantino metu, tiek ir praeitais metais atsakovė dirbo nuostolingai, todėl vien karantino nustatymu atsakovė remtis negali. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, jog atsakovė nurodė, jog nuo balandžio mėnesio prasideda ratų keitimo bumas, todėl apyvarta padidėja ženkliai, dėl ko galės atsiskaityti su ieškove, tačiau teismui iki šiol nėra pateikta jokių duomenų, jog atsakovė nors kiek skolos būtų sumokėjusi ieškovei teisminio proceso metu po balandžio mėnesio. Atsakovė nurodo, jog paėmė paskolą iš banko, įsigijo nekilnojamojo turto, tačiau tai buvo 2017 metais, t. y., iki šios skolos susidarymo, net iki sutarties su pradine kreditore sudarymo, o bankui įmokas ji taip pat nuo tada moka, todėl sudarydama sutartį ir pirkdama prekes iš pradinės kreditorės turėjo vertinti savo galimybes atiduoti skolą bankui ir atsiskaityti su kreditore, nes tai nėra pagrindas mažinti delspinigius. Be to, atsakovė nurodė, jog ji 2020-03-26 dienos duomenimis skolinga VSDFV biudžetui 1367,98 Eur, tačiau iš viešai skelbiamų (www.rekvizitai.lt) duomenų matyti, jog nuo 2020-04-16 VSDFV biudžetui ji neskolinga. Atsižvelgiant į viešai skelbiamus (www.rekvizitai.lt) atsakovės pardavimų pajamų metinius dydžius, į tai, kad nuo 2020-04-16 VSDFV biudžetui ji skolos neturi, jos, kaip juridinio asmens veiklos pobūdį, dirbančių asmenų skaičių, spręsti, kad prievolės suma tokiam juridiniam asmeniui buvo didelė, nėra pagrindo.

23.       Teismo vertinimu, sutartyje nustatytas 0,2 procento delspinigių dydis nei absoliučiu dydžiu, nei procentine išraiška negali būti laikomas neprotingai dideliu. Tokio vertinimo nekeičia ir atsakovės šiuo aspektu teisiškai nereikšmingi argumentai, kad delspinigių suma sudaro ženklią skolos dalį, kai ji pati pačią skolą laiko nedidele. Atsakovės pozicija, kad 0,02 procento dydžio netesybos atitiktų protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus, yra nepagrįsta. Atsakovė nenurodo, dėl ko būtent dešimt kartų, nei šalių susitarta aptartoje sutartyje, mažesnės netesybos būtų protingos, nors pati pripažino, kad prievolės nevykdė tinkamai ir gana ilgą laiką, su kreditore pradėjo atsiskaitinėti tik 2020 m. sausio - kovo mėnesiais. Atsakovės pripažinti silpnesniąja sutarties šalimi vien dėl to, kad ji nevykdo sutarties taip, kaip buvo įsipareigojusi, nėra jokio pagrindo, dėl ko nėra jokio pagrindo ir mažinti šalių susitartus delspinigius.

24.       Aptartų aplinkybių pagrindu, įvertinus tai, jog atsiskaityti už prekes atsakovė pradelsė ilgą laiko tarpą, delspinigių dydis aptartas šalių pasirašytoje sutartyje, kuria šalys pripažino ir tai, kad jo dydis yra tinkamas, sutarties šalys - verslo subjektai, turintys galimybę aptarti ir pakeisti sutarties sąlygas, bei atsižvelgiant į tai, kad teismas neturėtų paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, į nustatytą ginčo šalių sutartinių santykių pobūdį, prisiimtus įsipareigojimus ir šalių sutartos atsakomybės už sutarties nevykdymą apimtis, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, ieškovės teisėtų lūkesčių principą, būtinybę užtikrinti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, spręstina, jog sutartį pažeidusi atsakovė turi mokėti netesybas – 1202,41 Eur delspinigius, nes pagrindo mažinti netesybų dydžio nėra, todėl preliminarus sprendimas dalyje dėl 1202,41 Eur delspinigių priteisimo teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.

Dėl procesinių palūkanų dydžio

25.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme numatytas 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė su tuo nesutinka, mano, jog ieškovė galėjo pareikalauti mažesnių - 6 procentų dydžio metinių palūkanų, numatytų CK 6.210 straipsnio 2 dalyje, todėl prašo jas mažinti. Ieškovė su tuo nesutinka. CK 6.261 straipsnis numato, kad, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ir įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda įstatymo pagrindu. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-284-656/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1275-603/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1211-567/2019; Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1197-638/2019; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-741-357/2019; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-769-883/2019; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-151-372/2020; kt.).

26.       Kaip aukščiau paminėta, šalys sutartyje palūkanų dydžio nenustatė, todėl joms turi būti taikomos įstatymo nustatytos palūkanos. Po bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

27.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tiek pradinė kreditorė, tiek naujoji kreditorė, tiek atsakovė yra juridiniai asmenys, verslininkai (CK 2.4 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį komercinė sutartis – tai ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, 5 dalis, 3 straipsnis). Tai specialus įstatymas CK 6.210 straipsnio 2 dalies atžvilgiu ir taikomas, jeigu to prašo kreditorius ir šalių sudarytas komercinis sandoris atitinka įstatyme numatytus požymius.

28.       Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, tarp pradinės kreditorės UAB „Autoera“ ir atsakovės UAB „Ratida“ 2018 m. birželio 6 d. buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prekių pirkimo - pardavimo, kuri laikoma komercine sutartimi. 2020 m. vasario 25 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties 1 punkte numatyta, jog pradinis kreditorius naujam kreditoriui perleidžia savo reikalavimo teisę į nurodytas skolas su visomis netesybomis, palūkanomis bei nuostoliais. Pradinė kreditorė UAB „Autoera“ turėjo teisę reikalauti iš atsakovės priteisti palūkanas, tačiau nurodyta reikalavimo perleidimo sutartimi šį reikalavimą perleido ieškovei.

29.       Kaip Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnis numato, kad pasibaigus šio įstatymo 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyse nurodytiems laikotarpiams, kreditorius turi teisę į komercinėje sutartyje ar šiame įstatyme nustatytas palūkanas be įspėjimo skolininkui, jeigu kreditorius: 1) ir įvykdė komercinėje sutartyje ir (ar) įstatymuose jam nustatytas pareigas, 2) ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti. Jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos.

30.       Kadangi pradinę kreditorę ir atsakovę siejo komerciniai teisiniai santykiai, buvo sudaryta rašytinė komercinė sutartis, t. y., sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas, ko neginčijo atsakovė, palūkanos ar palūkanų dydis tarp šalių nebuvo nustatytas, pradinė kreditorė pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį įgijo teisę gauti palūkanas, kurios apskaičiuojamos pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje ir 3 straipsnyje nurodytas taisykles. Remiantis http://www.euribor-rates.eu/ecb-refinancing-rate.asp. pateikiama informacija apie pagrindines Europos centrinio banko refinansavimo operacijoms taikomas fiksuotąsias palūkanų normas, įstatyme numatyti palūkanų dydžiai skaičiavimams atlikti yra 8%. Kadangi pirkimo - pardavimo sutartyje nėra nurodytos šalių sutartos palūkanos, konstatuotina, jog ieškovė pagrįstai palūkanas skaičiuoja ir prašo priteisti iš atsakovės pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą (žr., pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1211-567/2019; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-741-357/2019; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-769-883/2019; kt.).

31.       Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis numato, jog šis įstatymas netaikomas: 1) sandoriams su vartotojais, perkančiais prekes, paslaugas ar darbus nesusijusiems su verslu ar profesija savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti; 2) palūkanoms, susijusioms su mokėjimais pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą ir Lietuvos Respublikos čekių įstatymą; 3) palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti, taip pat su draudimo įmonių mokamomis draudimo išmokomis; 4) mokėjimams, kai skolininkui iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla ir kai skolininkui vykdomos bankroto procedūros ne teismo tvarka; 5) žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartims, kurių vykdymą nustato Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas. Atsakovė prašo netaikyti minėtame įstatyme numatytų palūkanų dydžio, tačiau nenurodo ir nepagrindžia, kodėl to prašo. Byloje nėra jokių duomenų, jog jos ir pradinės kreditorės sudaryta sutartis nebūtų laikoma komercine sutartimi, jog minėto įstatymo nuostatos negalėtų būti taikomos atsakovei ir jos sudarytai sutarčiai, todėl atsakovės argumentai dėl palūkanų dydžio sumažinimo atmestini, kaip nepagrįsti.

32.       Atsakovė yra praleidusi terminus įvykdyti piniginę prievolę dar gerokai iki viruso paplitimo ir karantino paskelbimo, todėl iš jos priteistinos procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, sandoris atitinka Įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, atsakovei karantino metu nebuvo draudžiama vykdyti veiklos, ji dar iki to laiko dirbo nuostolingai, tačiau jokių pastangų pagerinti savo padėtį nedėjo, laiku nesistengė atsiskaityti su kreditoriais, elgėsi aplaidžiai, todėl preliminarus sprendimas dalyje dėl 8 procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.

33.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prieštaravimų argumentai nepagrįsti, preliminarus sprendimas, kuriuo visiškai patenkinti ieškovės reikalavimai, paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas), bylinėjimosi išlaidų paskirstymas paliktinas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 26 d. preliminarų sprendimą (b. l. 32-34) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

34.       Atsakovė prašo teismo sprendimo įvykdymą atidėti 6 mėnesiams po ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo arba suėjus bent vieno iš jų paskelbimo terminui, nes atsakovei esant laikinoje sunkioje finansinėje padėtyje ir įvedus bei pratęsus karantiną dėl COVID-19 plitimo, ji neturi galimybės šiuo metu sumokėti preliminariu sprendimu priteistų sumų. Atsakovė tikisi, kad pasinaudojusi galimybėmis, kurias dar tik ateityje suteiks vyriausybė dėl mokesčių lengvatų, pasibaigus karantino terminui ir(ar) jį atšaukus, atnaujinti veiklą, suteikti daugiau paslaugų ir užsidirbti bei įvykdyti prievolę atsiskaityti su ieškove. Ieškovė su prašymu nesutinka, nurodo, jog atsakovė prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą grindžia nepalankia savo finansine padėtimi, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, kad jos padėtis ateityje pagerės, be to, kaip nurodė pati atsakovė, jos veikla buvo nuostolinga jau 2019 metais, o iš finansinių dokumentų matyti, kad jos veikla nuostolinga buvo ir 2018 metais, todėl nemano, jog atsakovės finansinė padėtis kada nors pagerės.

35.       Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas visada turi būti siejamas tiek su atsakovo (skolininko), tiek su ieškovo (kreditoriaus) interesais. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis), lemia, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Tuo pačiu turi būti nagrinėjamos kitos aplinkybės, kuriomis remiasi šalys. Ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą, todėl išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo įvykdymą galima tada, kai reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių.

36.       Atsakovė pateikė teismui prašymą dėl preliminaraus sprendimo vykdymo atidėjimo, tokia teisė numatyta CPK 284 straipsnyje. Atsakovė prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti 6 mėnesiams po ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo arba suėjus bent vieno iš jų paskelbimo terminui dėl karantino paskelbimo ir laikino finansinės padėties pablogėjimo. Ieškovė su tuo nesutinka, nurodydama, jog skola susidarė dar iki karantino paskelbimo, o atsakovės sunki finansinė padėtis buvo dar 2018 metais ir iki šiol ji nebuvo pagerėjusi, tačiau ji ir toliau sudarinėjo sandorius, todėl turi prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes.

37.       Vykdymo procese siekiama įvykdyti sprendimą kuo ekonomiškiau, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo, būtų užkirstas kelias nepagrįstiems nuostoliams ir išieškotojas gautų kuo didesnį ieškinio patenkinimą. Siekiant, kad vykdymo procesas būtų sėkmingas, jis turi vykti sparčiai, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į skolininko ypatumus ir išieškotojo galimybes realizuoti savo teises. Teismas sutinka su ieškovės atsiliepime nurodytais argumentais, atsakovės finansinę padėtį ir kiek ji susijusi su karantino paskelbimu teismas išnagrinėjo ir išdėstė motyvus aukščiau, tačiau atsižvelgiant į tai, kad LR Vyriausybei paskelbus ir pratęsus karantiną, kuri pripažintina išimtine aplinkybe, į tai, kad atsakovė, kaip ir dauguma verslo subjektų, šiuo metu patiria laikinų finansinių sunkumų, tačiau karantino sąlygos nuolat švelninamos, į tai, kad abi šalys nedėjo pakankamai pastangų, kad ginčą išspręsti taikiai, nedarė viena kitos atžvilgiu nuolaidų, nesiekė suderinti pozicijų, todėl atsakovės prašymas tenkintinas ir preliminaraus sprendimo vykdymas atidėtinas.

38.       Sprendžiant dėl laikotarpio, kuriam prašoma atidėti teismo sprendimo vykdymą, manytina, jog atsakovės prašomas 6 mėnesių laikotarpis yra per ilgas ir neprotingas, aiškiai pažeidžiantis šalių lygiateisiškumą, pusiausvyrą ir nenaudingas kreditoriui. Iš elektroninio šalių susirašinėjimo matyti, jog šalys svarstė galimybę skolą išdėstyti lygiomis dalimis trijų mėnesių laikotarpiui, todėl manytina jog šis laikotarpis yra protingas ir teisingas abiejų šalių atžvilgiu bei atsižvelgiant į esamą situaciją. Be to, atsakovė prašo atidėti sprendimo vykdymą po ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo arba suėjus bent vieno iš jų paskelbimo terminui dėl karantino paskelbimo ir laikino finansinės padėties pablogėjimo, tačiau tai yra neapibrėžtas terminas, sprendimo vykdymas taip gali nusitęsti neribotam laikui, taip paneigiant įsiteisėjusio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principus, kreditorės teises ir teisėtus interesus, tuo labiau, kad karantino sąlygos nuolat švelninamos ir atsakovė turi galimybę dirbti ir gauti pajamas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos - 2020 m. birželio 4 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkintinas iš dalies: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 26 d. preliminaraus sprendimo vykdymas atidėtinas trijų mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 4 d., kitoje dalyje jos prašymas atmestinas. Atsakovei išaiškintina, jog ji turi teisę sprendimą įvykdyti ir iki teismo nurodytos datos - dalimis ar visą iš karto.

39.       Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis) yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, be to, byla elektroninė ir dokumentai buvo teikiami per EPP, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 284 straipsnis, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 8 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 26 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovei UAB „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, iš atsakovės UAB „Ratida“, juridinio asmens kodas 301938561, priteista 6 259,50 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 50 centų) skola, 1 202,41 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dviejų eurų 41 cento) delspinigiai, 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos, 8 (aštuonių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (7 501,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos – 84,00 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų) žyminis mokestis ir 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) išlaidos advokato pagalbai apmokėti, - palikti nepakeistą.

Atsakovės UAB „Ratida“ prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkinti iš dalies: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 26 d. preliminaraus sprendimo vykdymą atidėti 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 4 d., kitoje dalyje prašymą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Teisėja                                                                                       Asta Čebatoriūtė