Civilinė byla Nr. 2S-1224-254/2010

                                                 Pirmosios instancijos teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė

Procesinio sprendimo kategorija 128.11, 122.4

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko, Algimanto Kukalio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. J. L. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolių veiksmų,

            Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

            pareiškėja pateikė skundą dėl antstolių veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio A. M. 2010-01-07 surašytą turto arešto aktą Nr. B-151 vykdomojoje byloje Nr.0135/10/00040 ir šio akto pagrindu taikytą areštą akte nurodytam nekilnojamajam turtui. Vykdant Kauno apygardos teismo 2009-04-27 vykdomąjį raštą buvo areštuotas gyvenamasis namas, garažas, elingas ir šiltnamis, esantys (duomenys neskelbtini), apribojant disponavimo teises. Pareiškėja nurodė, kad minėtas nekilnojamasis turtas jai nepriklauso, ji yra tik šio turto naudotoja. Kadangi ji nėra turto savininkė, todėl negalėjo būti apribotos neegzistuojančios disponavimo teisės.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Nurodė, kad antstolis, areštuodamas nekilnojamąjį turtą, siekdamas užtikrinti teismo įsakymo įvykdymą, pasielgė teisingai. Dėl pareiškėjos argumentų, kad ji nėra areštuoto turto savininkė, nurodė, kad tokie asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu ieškinio teisenos tvarka.

Atskiruoju skundu pareiškėja T. – J. L. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti kausimą iš esmės.

Nurodė, kad teismas iš esmės nevertino skunde nurodytų argumentų, susijusių su tuo, kad antstolis galėjo areštuoti turto arešto akte nurodytus statinius tik tuo atveju, jei pagal galiojančius teisės aktus patvarkyme dėl arešto nurodytas turtas būtų suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas (CK 4.56 str.) bei VĮ „Registrų centras" būtų įregistruotos nuosavybės teisės į šiuos nekilnojamojo turto objektus skolininkės vardu. Kadangi šio turto savininke ji nėra, patvarkyme dėl arešto nurodytas turtas nėra suformuotas kaip nekilnojamasis turtas, tai ir neegzistuojančios nuosavybės teisės sudedamoji dalis - disponavimo teisė - negalėjo būti apribota. Pareiškėja taip pat nurodė, kad šiuo metu nėra jokio ginčo tarp jos ir A. P. dėl turto priklausymo, nes šis turtas yra tik formuojamas (statomas), ko pasėkoje nėra jokio pagrindo reikšti ieškinį remiantis LR CK 603 str. nuostatomis.

            Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. P. prašo atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodė, kad antstolio patvarkymu areštuotas turtas (statiniai) nėra suformuotas kaip nekilnojamasis turtas ir jokios teisės į jį, tame tarpe ir savininko teisės, kurios gali būti apribotos taikant areštą, nėra įregistruotos. Patvarkyme nurodytas turtas nėra T.J. L. asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas. Tai yra statomi statiniai, į kuriuos nuosavybės teisė atsiras tik juos pastačius (suformavus) ir įregistravus teisės aktų nustatyta tvarka. Tik atlikus šių statinių teisinę registraciją bei įregistravus kiekvieno iš savininkų teisę į šiuos statinius, galima bus taikyti konkretaus savininko - skolininko turto atžvilgiu areštą.

            Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB DnB NORD bankas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėja pripažįsta, kad stato gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini). Todėl skolininkė, siekdama ginčyti turto, iš kurio išieškoma, priklausymą, turi reikšti ieškinį, teikti atitinkamus įrodymus ir šį klausimą spręsti ginčo teisenos tvarka, kaip ir numato CPK 603 str. Taip pat nurodė, kad teismas teisingai konstatavo, jog inventorizacinės bylos kopija, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2010-04-06 raštas patvirtina, jog gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančio (duomenys neskelbtini), savininku nurodyta pati pareiškėja T. J. L., valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) naudoja taip pat T. J. L., kaip valstybinės žemės sklypo naudotojas moka žemės nuomos mokesčius. Nors šiuo metu ji ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip minėto turto naudotoja, tačiau iš pateiktų įrodymų, o taip pat ir pačios pareiškėjos teiginių, akivaizdu, jog ji yra reali minėto turto savininkė. Priešingu atveju, minėtas turtas galėtų būti pripažintas bešeimininkiu ir pereiti Lietuvos Respublikos nuosavybėn (CK 4.57-4.58 str.), tačiau iš pareiškėjos aktyvių veiksmų byloje aiškiai matyti, kad taip nėra. Suinteresuoto asmens teigimu, byloje pateikta sutartis dėl jungtinės nuosavybės nėra įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (išrašas iš Nekilnojamojo turto registro pridedamas), todėl ji negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis ir nesukelia jiems teisinių pasekmių (CK 1.75 str.).

            Atskirasis skundas tenkintinas.

            Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

            CPK 510 str. įtvirtinta vykdymo proceso dalyvių teisė paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. Kitų asmenų (ne vykdymo proceso dalyvių) teisių pažeidimo vykdymo proceso metu atveju CPK įtvirtintas specialus teisių gynimo būdas. CPK 603 str. 1 d. nustatyta, kad kiti asmenys (t. y. asmenys, nesantys tiesioginiai vykdymo proceso dalyviai) gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008, 2008-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008). Nagrinėjamoje byloje pareiškėja yra vykdymo proceso dalyvė - skolininkė, todėl savo teises pagrįstai gina CPK 510 str. įtvirtinta tvarka. Savo atskirąjį skundą pareiškėja taip pat grindžia 1996-01-12 Jungtinės veiklos sutartimi, sudaryta su A. P., kuri nėra vykdymo proceso dalyvė, tačiau buvo įtraukta į nagrinėjamą bylą pareiškėjos iniciatyva. Šis asmuo nepateikė įrodymų, kurie būtų pagrindu spręsti, kad ginčo turtas yra jos nuosavybė. Vienok, esant ginčui dėl to, ne vykdymo proceso dalyvio skundas nagrinėtinas CPK 603 str. 1 d. nustatyta tvarka ieškinio teisenos tvarka.

Byloje nustatyta, kad antstolis A. M. vykdo Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-1712-259/2009 dėl 600 000 Lt skolos išieškojimo solidariai iš skolininkų UAB „Vėtrungė“, T. J. L., A. L. išieškotojo AB DnB NORD bankas naudai. Pareiškėja skundžia antstolio A. M. veiksmus ir prašo panaikinti  2010-01-07 turto arešto aktą Nr. B-151 kaip neteisėtą dėl to, kad areštavo ne savininko, o T. J. L., kaip naudotojos, vardu nekilnojamojo turto registrų centre registruotą turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis laikoma neteisėta ir nepagrįsta.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų, tikrina teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertina kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams tuo metu, kai jie buvo atliekami.

Priverstinis vykdomojo dokumento dėl piniginių sumų išieškojimo vykdymas susideda iš skolininko turto paieškos, skolininko turto arešto ir šio turto priverstinio realizavimo (CPK 662-727 straipsniai). Atlikdamas vykdymo veiksmus pagal vykdomąjį dokumentą antstolis privalo nukreipti išieškojimą į skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą (CPK 694 straipsnis). Sprendžiant dėl išieškojimo nukreipimo į konkretų turtą turi būti patikrinama, ar suieškotas turtas iš tikrųjų nuosavybės teise priklauso skolininkui. Kai išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį turtą, tokio turto priklausymas skolininkui nustatomas pagal registro įstaigos rašytinius duomenis (CPK 690 straipsnis). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centro duomenys nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o tai reiškia, kad apeliantė yra antstolio areštuoto turto naudotoja ir nuosavybės teisės į areštuotą turtą jos vardu nėra įregistruotos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog antstolis A. M. nepagrįstai areštavo 2010-01-07 turto arešto aktu Nr. B-151 skolininkei T. – J. L. nepriklausantį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), taip pažeidė CPK nustatytas išieškojimo iš skolininko turto taisykles, kadangi tolesnis išieškojimas iš šio turto tampa negalimas (CPK 694 straipsnis). Pripažinusios antstolio veiksmų neteisėtumą pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o pareiškėjos T. – J. L. skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas.

Pažymėtina, kad kreditorius AB DnB NORD bankas, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkei, savo pažeistas teises gali ginti įstatymo nustatyta tvarka pareikšdamas ieškinį teisme, jeigu turi pagrindo manyti, kad skolininkė neįgyvendina savo daiktinių teisių, siekdama išvengti priverstinio išieškojimo veiksmų (CK 6.68 str.).

Išdėstyti argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir išaiškino procesines teises normas reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko turto, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 2 p.).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 2 p.,

nutaria:

            Atskirąjį skundą tenkinti.

            Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. P. T. J. L. skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti ir panaikinti antstolio A. M. 2010-01-07 turto arešto aktą Nr. B-151 vykdomojoje byloje Nr.0135/10/00040.

Kolegijos pirmininkė                                                                                              Dalė Burdulienė

Teisėjai                                                                                                                 Albinas Čeplinskas

                 Algimantas Kukalis