Civilinė byla Nr. e2A-713-513/2019
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02880-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2;
(S)
2.6.10.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 18 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Danutės Žvinklytės,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-363-867/2018 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovams A. V. ir Ž. V. dėl daiktinių teisių gynimo, iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. J. ieškiniu prašė uždrausti atsakovams ardyti ar kitaip gadinti / naikinti sodo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), išorės ir vidaus apdailą bei name esančią inžinerinę įrangą, užfiksuotus varžytynių Nr. 142022 nuotraukose; iškeldinti atsakovus bei kartu su jais gyvenančius nepilnamečius vaikus su visais jiems priklausančiais daiktais iš sodo pastato; priteisti iš atsakovų po 500,00 Eur kas mėnesį nuostolių atlyginimą nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo dienos iki faktinio atsakovų išsikėlimo iš sodo pastato dienos ir priteisti iš atsakovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – atsakovai A. V., Ž. V. ir kartu su jais gyvenantys nepilnamečiai vaikai S. V., U. V. ir N. V. su visais jiems priklausančiais daiktais iškeldinti iš sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant išsikraustyti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovams uždrausta ardyti ar kitaip gadinti / naikinti sodo pastato išorės ir vidaus apdailą bei name esančią inžinerinę įrangą, užfiksuotą varžytynių Nr. 142022 nuotraukose. Iš atsakovų ieškovei priteistas nuostolių atlyginimas po 250,00 Eur iš kiekvieno kas mėnesį nuo 2017 m. spalio 30 d. iki visiško sprendimo dėl iškeldinimo dienos įvykdymo.
3. Teismas nustatė, jog ginčo turto savininkė yra ieškovė, įsigijusi turtą varžytynėse, ir konstatavo, jog atsakovams nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. turėjo būti žinoma, kad nekilnojamuoju turtu jie naudojasi be teisinio pagrindo, nes ieškovė nėra davusi sutikimo atsakovams naudotis jai priklausančiu turtu. Teismas konstatavo, jog nėra duomenų, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų panaikintas varžytynių aktas, kuriuo ieškovė įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra susiklosčiusių nuomos ar kitų sutartinių santykių dėl naudojimosi ginčo turtu, todėl atsakovai, be teisinio pagrindo naudodamiesi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, pažeidžia ieškovės nuosavybės teises ir egzistuoja abi negatorinio ieškinio sąlygos – ieškovė yra turto savininkė ir jos, kaip savininkės, teisės yra pažeidžiamos atsakovų, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovų ir jų vaikų iškeldinimo iš užimamų patalpų CK 4.98 straipsnio pagrindu.
4. Teismas vertino, jog aplinkybė, kad atsakovai turi nepilnamečių vaikų, kurie gyvena ginčo patalpose, nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio. Nurodė, jog teisės aktai, užtikrinantys vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Teismas nurodė, jog atsakovai nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, kad jie ėmėsi priemonių susirasti kitą būstą, kad kreipėsi dėl socialinio būsto ar prašė ieškovės leidimo gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame ginčo turte, iki susiras kitą būstą, t. y. kad ėmėsi aktyvių veiksmų užtikrinti savo nepilnamečių vaikų teisę į būstą. Teismas pažymėjo, jog atsakovai, o ne ieškovė, privalo rūpintis savo nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimu.
5. Teismas nurodė, jog prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Nurodė, jog ieškovė yra ginčo patalpų savininkė nuo 2017 m. rugsėjo 26 d., tačiau iki šiol negali naudotis jai nuosavybės teise priklausančio ginčo turtu, nes atsakovai be jokio teisinio pagrindo gyvena ieškovei priklausančiame ginčo turte, nebendrauja su ieškove bei elgiasi priešiškai. Teismas vertino, jog yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad egzistuoja reali žalos grėsmė, nes nors byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai gadina ar ardo vidaus ar lauko apdailą bei inžinerinius įrenginius ginčo turte, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai ir ieškovės teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės nepaneigia, kad atsakovai gavę teismo sprendimą dėl iškeldinimo gali gadinti turtą, o šiuo metu tokių veiksmų neatlieka, nes patys gyvena ginčo turte.
6. Teismas netenkino atsakovų prašymo atidėti sprendimo vykdymą dvejiems metams. Teismas konstatavo, jog 30 dienų sprendimo įvykdymo atidėjimo terminas yra optimalus, ir vertino aplinkybes, jog ginčo turto varžytynės įvyko 2017 m. rugsėjo 26 d., apie tai, kad ginčo turtas parduodamas iš varžytynių, atsakovams buvo žinoma, atsakovai nuo 2009 m. rugsėjo mėn. nebemokėjo kreditoriui paskolos ir kreditavimo sutartis nutraukta, bylos dėl iškeldinimo nagrinėjimas užtruko vienerius metus, todėl konstatavo, jog atsakovai, būdami apdairūs ir sąžiningi, turėjo pakankamai laiko susirasti kitą būstą.
7. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad ieškovė turi gyvenamąjį būstą, o ginčo turtą įsigijo siekdama investuoti, į tai, kad ieškovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų negali tinkamai disponuoti ginčo turtu ir gauti iš jo pajamas, pripažino, kad ieškovė patyrė nuostolius – negavo pajamų už ginčo turto nuomą, kurias pagrįstai tikėjosi gauti išnuomojusi ginčo turtą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) A. V. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
9. Argumentuoja, jog teismui pateikė duomenis, kad nebaigtas ginčas dėl turto pardavimo iš varžytynių teisėtumo, todėl nenustatyta, kad ieškovė teisėtai įsigijo nuosavybės teisę į sodo namą ir teismas negalėjo baigti bylos nagrinėjimo ir priimti sprendimo. Teigia, jog vykdomojoje byloje nebuvo tinkamai įvertintas turtas, ji nebuvo informuota apie tai, kad turi teisę pasiūlyti turto pirkėją.
10. Nurodo, jog turi tris nepilnamečius vaikus, jos pajamos per mėnesį sudaro tik 380 Eur, sutuoktinis ją paliko, jokio kito gyvenamojo būsto ji neturi. Teigia, jog vaikai nėra kalti dėl to, kad tėvas juos paliko ir kad ji nesugebėjo uždirbti daugiau ir sumokėti bankui paskolą.
11. Apeliantė argumentuoja, jog ieškovė neįrodė realios žalos padarymo grėsmės, todėl nepagrįstai patenkintas prevencinis ieškinys. Teigia, jog reali grėsmė nėra preziumuojama, ją turi įrodyti ieškovė, o tai, kad kilęs ginčas dėl iškeldinimo, nereiškia, kad ji ardys ar gadins pastatą. Teigia, jog toks teismo sprendimas yra ne tik nepagrįstas, bet ir pažeidė jos garbę bei orumą. Taip pat argumentuoja, jog teismas nepagrįstai priteisė ieškovei nuostolius, kurių dydžio ieškovė neįrodė.
12. Apeliantės teigimu, bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka. Nurodo, jog 2018 m. lapkričio 14 d. pateikė prašymą dėl teisėjo nušalinimo ir informavo atstovę, jog susirgo vaikas, todėl ji negali dalyvauti bylos nagrinėjime, tačiau teismas nutarė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.
13. Ieškovė V. J. atsiliepimu apeliacinį skundą prašo atmesti. Teigia, jog apeliacinio skundo dalis dėl iškeldinimo nepagrįsta jokiais teisiniais argumentais. Nurodo, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo sustabdyta, kol teisme bus išnagrinėtas atsakovės skundas dėl turto pardavimo iš varžytynių, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-12-21 civilinėje byloje Nr. 2YT-17608-1067/2017 atsakovės skundą atmetė, nutartis įsiteisėjo 2018-05-24, todėl nepagrįsti atsakovės teiginiai, jog ginčas dar nesibaigė.
14. Ieškovė argumentuoja, jog prevenciniu ieškiniu reikalaujama ne žalos ar nuostolių priteisimo, o siekiama užkirsti kelią, kad jų ateityje neatsirastų. Pavojų gali rodyti teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas, o neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai. Teigia, jog iš bylos nagrinėjimo metu surinktos rašytinės medžiagos ir atsakovų elgesio akivaizdu, jog atsakovai nepripažįsta savo gyvenimo ginčo name prieš ieškovės valią teisę pažeidžiančiais veiksmais, aktyviai ginčijosi viso proceso metu, todėl ši aplinkybė pakankama išvadai, jog atsakovų neteisėti veiksmai, trunkantys ilgiau kaip metus, yra netiesiogiai susiję su žalos atsiradimo galimybe. Mano, jog vien aplinkybė, kad atsakovė skundžia teismo sprendimo dalį dėl prevencinio ieškinio, rodo, kad išsikeldama iš ginčo turto atsakovė ketina pabloginti namo būklę. Jeigu tokio ketinimo neturėtų ir išsikeltų tik su jai priklausančiais daiktais, teismo sprendimo dalis dėl prevencinio ieškinio atsakovams jokių neigiamų pasekmių neturėtų.
15. Nurodo, jog turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Sprendžiant klausimą dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovo neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių pavidalu atsirado neigiamų padarinių ieškovui. Pažymi, jog atsakovei atstovavo VGTP paskirta advokatė, tačiau per visą laikotarpį teismui atsakovė nepateikė jokių ieškovės pateiktus įrodymus dėl nuomos mokesčio dydžio pagrįstumo paneigiančių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės prašoma nuostolių suma yra nepagrįstai didelė. Taip pat nurodo, jog atsakovės advokatė pakeista jos pačios prašymu. Argumentuoja, jog, priešingai nei teigia atsakovė, įrodė, kad pajamos iš nuomos buvo realiai tikėtinos gauti, nes ji pagrįstai tikėjosi, kad kaip savininkė galės įgyvendinti teisę naudotis įsigytu turtu.
16. Pažymi, jog nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl jos procesinių teisių pažeidimo. Nurodo, jog teismas pagrįstai neatidėjo bylos nagrinėjimo, nes iš 2018 m. lapkričio 14 d. atsakovės prašymo nebuvo galima nustatyti atsakovės nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių. Be to, atsakovės prašymu nuolat buvo atidedami teismo posėdžiai, byla buvo sustabdyta beveik aštuonis mėnesius, todėl atsakovei sudarytos visos galimybės teikti įrodymus, o byla išnagrinėta dalyvaujant atsakovės advokatei. Mano, kad atsakovės elgesys nesuderinamas su procesine pareiga siekti kuo greitesnio bylos išnagrinėjimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir įrodymų vertinimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių atsakovės apeliacinio skundo argumentų.
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis numato savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Vienas iš įstatyme numatytų savininko pažeistų teisių gynimo būdų yra be teisinio pagrindo gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų iškeldinimas.
21. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ginčo žemės sklypas ir sodo pastatas, iš kurio atsakovai atsisako išsikraustyti, nuosavybės teise priklauso ieškovei (e. bylos t. 1, b. l. 8–9, 12–13), taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, kad šalių nesieja nuomos, panaudos ar pan. sutartiniai teisiniai santykiai, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovai, be teisinio pagrindo naudodamiesi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, pažeidžia ieškovės nuosavybės teises, nes ieškovė negali naudotis turtu savo nuožiūra. Akivaizdu, kad egzistuoja negatorinio ieškinio sąlygos – ieškovė yra aptariamo turto savininkė ir jos, kaip savininkės, teisės yra pažeidžiamos atsakovų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, šį turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, taip pat turi teisę ginti savo pažeistas teises – reikalauti pašalinti bet kuriuos jų teisių pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tarp jų ir prašyti iškeldinti atsakovus, tarp kurių yra nepilnamečių asmenų, iš ieškovei priklausančio turto (Civilinio kodekso 4.37, 4.98 straipsniai).
22. Nors atsakovė argumentuoja, kad dar nėra baigti ginčai dėl varžytynių teisėtumo ir pirmosios instancijos teismas dėl to negalėjo išnarinėti bylos, iš bylos duomenų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti priešingai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-17608-1067/2017 pareiškėjos A. V. skundas dėl antstolio veiksmų atmestas. Nutartis palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-608-826/2018. Pareiškėjos A. V. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2S-608-826/2018 atsisakyta priimti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1212-613/2018, taip pat Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-17608-1067/2017, nutartis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 4 d. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo atsakovės teiginiams, kad ginčas dėl varžytynių teisėtumo dar nepasibaigęs.
23. Atsakovė atsisakymą išsikraustyti ir perduoti turtą ieškovei argumentuoja aplinkybe, jog neturi kito gyvenamojo būsto, ją paliko vyras, viena augina tris nepilnamečius vaikus, o jos pajamos laba nedidelės, todėl negalėjo mokėti bankui kredito įmokų ir dėl to vaikai nėra kalti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės argumentai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl iškeldinimo. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kam priklauso ginčo turtas ir ar atsakovas trukdo savininkui naudotis šiuo nekilnojamuoju turtu, o šios aplinkybės, kaip minėta anksčiau, nustatytos ir įrodytos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovai patys turi rūpintis savo ir nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimu, o ne perkelti šią naštą ieškovei, kurios nuosavybės teisė taip pat yra ginama, ir vien aplinkybė, kad jai priklausančiame turte gyvena nepilnamečiai vaikai, nesudaro pagrindo savininko nuosavybės teisę riboti ar pažeisti.
24. Ieškovės nuosavybės teisė ir atitinkamai teisė reikalauti, jog asmenys, neturintys teisėto pagrindo būti ieškovei nuosavybės teise priklausančiame turte, išsikeltų, pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo tik patvirtinta, t. y. teismo sprendimo priėmimo dieną ieškovės teisė ne atsirado, o buvo tik patvirtintas šios reikalavimo teisės pagrįstumas, todėl ieškovės teisė į nuosavybę buvo pažeidžiama nuo pat pareikšto atsakovams reikalavimo atlaisvinti patalpas neįvykdymo dienos (e. bylos t. 1, b. l. 14, 17, 18), o ne nuo teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovai, neatlaisvinę ginčo turto iki teisėtos savininkės nurodyto išsikėlimo termino pabaigos, savo neteisėtais veiksmais pažeidė ieškovės nuosavybės teisę. Ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovus, neturinčius teisėto pagrindo būti ginčo pastate, tenkintas visiškai pagrįstai, o įvertinus aplinkybes, kad atsakovai nuo 2009 m. nebemokėjo kredito įmokų, kredito sutartis nutraukta, apie 2017 m. rugsėjo 26 d. įvykusias ginčo turto varžytynes atsakovams buvo žinoma, todėl būdami apdairūs ir rūpestingi jie turėjo pakankamai laiko pasirūpinti kita gyvenamąja patalpa, be to, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko ilgiau kaip metus, teisėjų kolegija sutinka, kad 30 dienų sprendimo įvykdymo atidėjimo terminas yra optimalus, protingas ir teisingas.
25. Apeliantė, nesutikdama su ieškovei priteistų nuostolių dydžiu, nurodo, jog šis dydis nustatytas vadovaujantis UAB „Baltic Clouds“ 2017 m. lapkričio 2 d. atsakymu į ieškovės užklausimą dėl turto nuomos vertės, jame nurodyta, jog vidutinė ginčo turto nuomos kaina yra 500,00 Eur (e. bylos t. 1, b. l. 22), tačiau jokių šiame atsakyme nurodytą turto nuomos vidutinę kainą paneigiančių įrodymų nepateikė. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė, įsigydama ginčo turtą, tikėjosi jį išnuomoti ir gauti pajamas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir iš byloje pateiktų įrodymų visumos padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo nuo 2017 m. spalio 30 d. iki visiško sprendimo dėl iškeldinimo dienos įvykdymo.
26. Apeliantė taip pat argumentuoja, jog ieškovė neįrodė realios žalos padarymo grėsmės, todėl nepagrįstai patenkintas prevencinis ieškinys. Su šiais atsakovės argumentais nesutiktina.
27. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos. Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis Nr. 3K-3-123/2011; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-421/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-969/2019).
28. Pažymėtina, jog prevenciniu ieškiniu siekiama užkirsti kelią žalai, kuri gali atsirasti ateityje, ir jo patenkinimas reiškia tai, kad yra įrodyta, jog atsakovas atlieka (gali atlikti) neteisėtus veiksmus, sudarančius sąlygas žalai atsirasti ateityje, bet ne tai, kad šiais veiksmais žala jau yra padaryta ir yra visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2018). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertimu, nagrinėjamu atveju yra nustatytos prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos: atsakovų neteisėti veiksmai – atsisakymas išsikelti iš ieškovei priklausančio turto, į kurį ieškovai neturi jokių teisių, priešiškas elgesys, ilgalaikis ieškovės teisių pažeidimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės elgesį įvertino kaip keliantį realią grėsmę ieškovės turtui ateityje (pavyzdžiui, išsikeliant iš ginčo turto) ir uždraudė atsakovams ardyti ar kitaip gadinti / naikinti sodo pastato išorės ir vidaus apdailą bei name esančią inžinerinę įrangą, užfiksuotą varžytynių Nr. 142022 nuotraukose.
29. Nepagrįsti apeliantės teiginiai dėl pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo ir jos procesinių teisių pažeidimo. Atsakovės 2018-02-19 prašymas dėl teisėjos nušalinimo išnagrinėtas ir Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo, laikinai einančio teismo pirmininko pareigas, 2018 m. vasario 22 d. nutartimi teisėja nenušalinta (e. bylos t. 1, b. l. 88, 113–114). Nors nutartis neskundžiama, atsakovė dėl teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties ir 2018 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jos priešieškinį, padavė atskirąjį skundą, kurį 2018 m. kovo 15 d. nutartimi atsisakyta priimti (e. bylos t. 1, b. l. 130, 133–134). Dėl 2018 m. kovo 15 d. nutarties Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo atsakovės atskirąjį skundą ir 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nurodytą nutartį, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl teisėjos nenušalinimo, paliko nepakeistą, o apeliacinio proceso dalį dėl atsisakymo priimti atsakovės priešieškinį nutraukė (e. bylos t. 1, b. l. 138, 149–152).
30. Atsakovė 2018 m. spalio 22 d. pareiškė pakartotinį prašymą nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją, 2018 m. spalio 24 d. nutartimi prašymas netenkintas. Dėl šios neskundžiamos nutarties atsakovė vėl padavė atskirąjį skundą, kurį 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakyta priimti (e. bylos t. 2, b. l. 12, 16–18, 21, 38–39). Atsakovė 2018 m. lapkričio 15 d., t. y. jau po pirmosios instancijos teismo posėdžio, kuriame išnagrinėta byla, padavė atskirąjį skundą dėl 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties (e. bylos t. 2, b. l. 51). Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi nustatyti atskirojo skundo trūkumai, o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi apeliacinis procesas nutrauktas (e. bylos t. 2, b. l. 110–112).
31. Nustatytos aplinkybės paneigia apeliantės teiginius, kad byla išnagrinėta neišsprendus teisėjos nušalinimo klausimo, nes, kaip nurodyta, atsakovės 2018 m. spalio 22 d. pakartotinis prašymas dėl teisėjos nušalinimo išnagrinėtas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi. Tai, kad atsakovė skundė pagal CPK normas neskundžiamas nutartis, juo labiau, kad atskirasis skundas paduotas po teismo posėdžio, kuriame išnagrinėta byla, nereiškia, kad teisėjos nušalinimo klausimas nebuvo išspręstas. CPK teisės normos, įtvirtinančios proceso dalyvių teisę pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, teisėjo pareigą įstatymo nustatytais atvejais nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, taip pat klausimų, susijusių su teisėjo nu(si)šalinimu, nagrinėjimo tvarką, nenustato, kad nurodytais klausimais priimtos nutartys, nepriklausomai nuo to, ar nušalinimo pareiškimai buvo patenkinti ar ne, gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais. Tokios galimybės neįtvirtina ir kitos CPK nuostatos ir jos nepatenka nei į CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nei į 2 punkte įtvirtintą sąrašą nutarčių, kurios gali būti atskirojo skundo objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-915/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-530-370/2019).
32. Atsakovei argumentuojant, jog byla išnagrinėta jai nedalyvaujant, nors prašė bylos nagrinėjimą atidėti, išklausius 2018 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, jog atsakovės advokatė nurodė, kad atsakovė ją informavo, jog susirgo vaikas, nedarbingumo pažymėjimo dar neturi, vyks pas gydytoją, todėl teismo posėdyje ji nedalyvaus, ir prašė teismo posėdį atidėti. Teismas bylos nagrinėjimo neatidėjo nurodęs, jog atsakovės dalyvavimas nėra privalomas, jai atstovauja advokatė, su atsakove buvo derinta 2018 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio data, tačiau ji vis tiek jame nedalyvavo ir prašė atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo ir teismo posėdžio neatidėjo. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis CPK 1622 straipsnio 1 dalimi bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas dėl svarbių priežasčių. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, jog 2018 m. lapkričio 14 d. po pertraukos buvo tęsiamas 2018 m. lapkričio 7 d. teismo posėdis. Pažymėtina, jog atsakovė 2018 m. lapkričio 6 d. prašymu prašė atidėti teismo posėdį, nes „vyksta tyrimai“, 2018 m. lapkričio 7 d. prašymu prašė atidėti teismo posėdį, nes dirba (e. bylos t. 2, b. l. 32–33), tačiau šių prašymų nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Vis dėlto 2018 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio pertrauka paskirta, kad atsakovės atstovė advokatė galėtų suderinti poziciją su atsakove ir teikti įrodymus (e. bylos t. 2, b. l. 43–45), t. y. sudarytos sąlygos atsakovei tinkamai įgyvendinti savo procesines teises. Pažymėtina, jog advokatė paskirta 2018 m. lapkričio 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atsakovės prašymu pakeitus jai atstovavusią advokatę (e. bylos t. 2, b. l. 31). Be to, iš bylos duomenų matyti, jog byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta metus, ilgiau kaip pusę metų buvo sustabdyta (e. bylos t. 1, b. l. 120–121, 161–162), kol buvo nagrinėjama kita civilinė byla dėl antstolio veiksmų, atsakovei buvo išaiškinta teisė pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir galimybė teikti įrodymus (e. bylos t. 1, b. l. 67–68, 84–85). Atsakovė prieš kiekvieną teismo posėdį prašydavo jį atidėti arba reikšdavo bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimus, skųsdavo kiekvieną pirmosios instancijos teismo nutartį, net ir tais atvejais, kai nutartis neskundžiama, dėl teismo procesinių veiksmų rašė skundus Generalinei prokuratūrai, teikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą ir pan. Nors atsakovė turi procesinę teisę ginčyti procesinius teismo sprendimus, tačiau visi jos skundai atmesti kaip nepagrįsti. Be to, atsakovė turi ne tik procesines teises, bet ir procesines pareigas, tarp jų – rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, o nepagrįstų skundų reiškimas, neskundžiamų teismo nutarčių ginčijimas, neprocesinių skundų rašymas negali būti vertinamas kaip sąžiningas ir tinkamas procesinis šalies elgesys. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovės dalyvavimas nėra pripažintas būtinu ir jai atstovauja advokatė, įvertinęs ankstesnį atsakovės procesinį elgesį, pagrįstai išnagrinėjo bylą atsakovei nedalyvaujant ir jos teisių nepažeidė (e. bylos t. 1, b. l. 88, 130, 138, 156, t. 2, b. l. 12, 21, 32, 33, 51).
33. Atsižvelgdama į atsakovės apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Apeliantas apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jo manymu, prieštarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodo teisinių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, jos teigimu, neteisėtas ir nepagrįstas, o tai, kad faktines bylos aplinkybes interpretuoja kitaip, nei jas nustatė ir vertino bylą išnagrinėjęs teismas, nesudaro teisinio pagrindo ginčijamą sprendimą panaikinti ar pakeisti. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
34. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
35. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų, taip pat ir už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, atlyginimą, kurios priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsakovei teikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, jog advokato užmokestis sudaro 185,72 Eur, tačiau jos apeliacinis skundas atmestas, todėl iš ieškovės valstybei nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
37. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 420 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos pagrįstos, atmetus apeliacinį skundą konstatuotina, jog ieškovė turi teisę į išlaidų atlyginimą. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punkte įtvirtinto dydžio ir priteistina ieškovei iš atsakovės.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. V. ieškovei V. J. 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėjos Irma Čuchraj
Albina Pupeikienė
Danutė Žvinklytė