Baudžiamoji byla Nr. 1A-191-616/2017
Proceso Nr. 1-05-2-00186-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.8.11; 1.1.8.14; 1.2.14.1.2.1; 2.4.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. liepos 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,
teisėjų Alfredo Vilbiko, Laisvydo Zederštremo,
sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,
dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei,
nuteistojo R. B. gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams; vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. gruodžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu neatliktos bausmės dalimi ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 6,67 MGL (BBD) – 251,19 (dviejų šimtų penkiasdešimt vieno euro 19 euro centų) dydžio bauda; laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. kovo 31 d.
Kolegija,
n u s t a t ė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. B. pagal BK 178 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 15 d. apie 2 val. iš P. ir V. J. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atvirai – matant liudytojams A. D. ir M. J., nuo rašomojo stalo pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nešiojamą kompiuterį (duomenys neskelbtini) 156,11 Eur vertės.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo atsižvelgti į skundo argumentus ir priimti teisingą spendimą.
2.1. Nurodo, kad buvo pagrobtas tik nešiojamas kompiuteris, bet byloje minimi ir kiti daiktai, apie kuriuos jis nieko nežino, kurių negrobė.
2.2. Apeliantas pažymi, kad jis prisipažino tik dėl nešiojamo kompiuterio pagrobimo, nes kitų daiktų nepagrobė.
2.3. Atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nepaminėta, jog jis buvo sulaikytas nuo 2014-09-04 iki 2014-10-28 ir nuo 2016-09-28 iki 2017-03-31, paskirta bausmė subendrinta tik su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu ir bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. B. gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir vertinimas
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, R. B. pripažino kaltu dėl kvalifikuotos vagystės pagal BK 178 str. 2 d. Apeliantas savo skunde aiškiai nenurodo, koks sprendimas, jo nuomone, turėtų būti priimtas apeliacinės instancijos teisme ir dėl ko jis mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas. Kita vertus, nuteistasis R. B. neneigia įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau kritikuoja nuosprendį kitais aspektais – kad nuosprendyje minima daugiau daiktų nei jis pagrobė, kad nuosprendyje neužsiminta apie sulaikyme jo praleistus laikotarpius ir pan. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 str. 3 d.), atskirai pasisakydamas dėl kiekvieno apeliacinio skundo argumento.
Dėl pagrobtų daiktų
6. Iš apeliacinio skundo galima suprasti, kad R. B. pripažįsta tik nešiojamojo kompiuterio vagystę ir nesupranta, kodėl skundžiamame nuosprendyje minimi ir kiti pagrobti daiktai. Atsakant į tokius teiginius pažymėtina, kad skundžiamu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu R. B. yra pripažintas kaltu tik dėl vieno daikto – nešiojamo kompiuterio (duomenys neskelbtini) 156,11 Eur vertės, vagystės, nors, kaip matyti iš kaltinamojo akto ir prokurorės prašymo pakeisti kaltinimą (2 t., b. l. 34–39; 136), R. B. buvo kaltinamas tuo pat metu ir toje pačioje vietoje dar pagrobęs mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG GALAXY S2 116 Eur vertės, garso kolonėlę PHILIPS 2000/00 65 Eur vertės, mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG DUO2 50 Eur vertės, planšetę (duomenys neskelbtini) Eur vertės, du auksinius vestuvinius žiedus, kurių vieno vertė 100 Eur, moterišką auksinį žiedą su lapeliais 100 Eur vertės, vyrišką rankinį laikrodį 100 Eur vertės, vyrišką auksinę kaklo grandinėlę 209,68 Eur vertės, raktų komplektą (duomenys neskelbtini) Eur vertės, USB atmintinę 11 Eur vertės, nešiojamą 1Tb atmintinę 72 Eur vertės, grynuosius pinigus – 2000 Eur. Visų kitų daiktų vagystė R. B. nėra inkriminuota, teismui padarius išvadą, kad byloje nėra surinkta neabejotinų įrodymų, kad būtent apeliantas pagrobė šiuos daiktu.
7. Dėl to, kas paminėta 6 punkte, nėra būtinybės plačiau aptarinėti kitų daiktų, kurie neinkriminuoti apeliantui, dingimo aplinkybių, tuo labiau, kad tai nei teisinės, nei faktinės reikšmės skundžiamo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumui, konkrečiu atveju, neturi.
Dėl prisipažinimo įvykdžius nusikalstamą veiką
8. Apeliantas savo skunde akcentuoja, kad jis prisipažino tik dėl to daikto vagystės, kurį pagrobė. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas įvertino ir pripažino ją R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į kurią kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmę. Dėl to dar sykį nustatinėti tą pačią aplinkybę, kuri jau nustatyta, nėra jokios priežasties.
Dėl paskirtos bausmės ir galutinės subendrintos bausmės
9. BK 54 str. 2 d. nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skirdamas nuteistajam BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją (R. B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei), į nuteistąjį apibūdinančius duomenis (iki skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikaltimų padarymo M. Š. buvo teistas net 6 kartus, tarp jų ne sykį ir kvalifikuotas vagystes, skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankščiau padarytas nusikalstamas veikas, bausmės vykdymo atidėjimo metu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad po nusikalstamos veikos, dėl kurios priimtas skundžiamas nuosprendis, padarymo R. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 242 str. Visos paminėtos aplinkybės itin neigiamai apibūdina apeliantus ir rodo tiek jo paties, tiek padaryto nusikaltimo didesnį pavojingumą visuomenei. Galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad apelianto padaryta ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuota veika – yra dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo, piktybiško nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Vien tai, kad R. B. neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu toliau daro nusikaltimus – suponuoja išvadą, kad jis turi būti baudžiamas griežčiau, nes, kaip matyti, jis jokių pozityvių išvadų dėl savo ankstesnio elgesio nedaro ir keistis teigiama linkme nelinkęs. Tai yra itin reikšminga aplinkybė, sprendžiant, kad nepavyktų pasiekti bausmės tikslus (BK 41 str.), jei apeliantui būtų paskirta švelnesnė bausmės rūšis.
10. Savo skunde apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų nežinomos ar į kurias būtų neatsižvelgęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl jam taikytinos baudžiamosios atsakomybės.
11. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgęs į nustatytą R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatęs, paskyrė žymiai mažesnę už BK 178 str. 2 d. sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri dėl 9 punkte nurodytų aplinkybių, nelaikytina aiškiai per griežta ir mažinti jos nėra teisinio pagrindo.
12. Be kita ko, apeliantas savo skunde užsimena apie laikotarpius (nuo 2014-09-04 iki 2014-10-28; nuo 2016-09-28 iki 2017-03-31), kuriuos yra išbuvęs laikinajame sulaikyme ir suėmime ir kurie, kaip galima suprasti iš skundo esmės, turėtų būti įskaityti į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Atsakant į apelianto deklaruojamus teiginius, pažymėtina, kad BK 63 str. ir 64 str. yra reglamentuotos bausmės skyrimo kaltininkui už kelias nusikalstamas veikas ar kai neatlikęs bausmės, pastarasis padaro naują nusikalstamą veiką, taisyklės. Nuteistasis R. B. nekvestionuoja minėtų baudžiamųjų įstatymų taikymo pagrįstumo ir teisėtumo. Faktas tas, kad R. B. nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu padarė neatlikęs laisvės atėmimo bausmės, paskirtos to paties teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, bausmės vykdymo atidėjimo metu. Kaip minėta jau šioje nutartyje, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu R. B. buvo pripažintas kaltu pagal BK 242 str. ir jam paskirta bauda – 6,67 MGL (251,19 Eur), kurią, vadovaudamasis BK 64 str. 1, 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrino su 2015 m. sausio 30 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi ir nustatė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui 16 (šešiolikai) dienų ir 6,67 MGL (251,19 Eur) baudą. Iš bylos duomenų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas R. B. buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę 1 metus 4 mėnesius. Tačiau nuo bausmės vykdymo R. B. pasislėpė ir buvo sulaikytas tik 2016-09-28, o nuo 2016-09-30 pradėjo atlikinėti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
13. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 straipsniais, nustatė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu į R. B. paskirtą bausmę buvo įskaitytas laikas, atliktas pagal 2014 m. sausio 24 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. spalio 2 d., 2014 m. spalio 22 d., 2014 m. gruodžio 8 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžius – viso 6 mėnesius 2 dienas, vadinasi, Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dieną – 2016 gruodžio 12 d., R. B. pagal to paties teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendį neatlikta laisvės atėmimo bausmė buvo 7 mėnesiai 14 dienų, todėl, vadovaudamasis BK 64 straipsniu, prie šios bausmės pridėjo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą 6,67 MGL (251,19 Eur) ir nustatė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 mėnesiams 14 dienų ir 6,67 MGL (251,19 Eur) baudą.
14. Be abejonės, R. B. iki Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, buvo subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, patikslintu to paties teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi, paskirta subendrinta bausme, priėmimo pataisos įstaigoje nuo 2016-09-30 atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendį ir, aišku, kad dalį tos bausmės iki 2017 m. kovo 31 d. buvo atlikęs. Iš pateikto skundo teiginių galima suprasti, kad būtent pagal ankstesnius nuosprendžius paskirtų ir atliktų bausmių dalis, suėmime ir laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, nuteistojo nuomone, turėtų būti įskaityti į jam Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausmė su to paties teismo 2016 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme buvo bendrinama pagal BK 64 str. nuostatas, o dalinio sudėjimo būdu bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes pagal BK 64 str. taisykles, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, o jei neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 str. 3 d.). Šiuo atveju į paskirtą galutinę subendrintą bausmę nebereikia įskaityti bausmės dalies, kurią nuteistasis gali būti atlikęs iki paskutiniojo nuosprendžio priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismas prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės – laisvės atėmimo vieneriems metams, pridėjęs vieną mėnesį iš ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir baudą, teisingai nustatė laisvės atėmimo bausmės pradžią – nuosprendžio paskelbimo dieną – 2017-03-31.
15. Nėra duomenų apie R. B. laikinajame sulaikyme ar suėmime išbūtą laiką šioje baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas skundžiamas nuosprendis, todėl ir nėra teisinio pagrindo taikyti BK 66 str. nuostatas.
16. Dėl to, kas išdėstyta šios nutarties 9–15 punktuose, keisti skundžiamą nuosprendį ir šioje dalyje apeliacinio skundo motyvais nėra pagrįsto pagrindo.
17. Be kita ko kolegija pažymi, kad skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimas paprastai yra susijęs su nuteistojo teisinės padėties bloginimu, nuteistais R. B. neprašo perbendrinti jam skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniu skundu. Kita vertus, kolegija taip pat nurodo, kad BPK 362 str., reglamentuojantis su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimą, 4 dalyje numatyta, kad neaiškumus pagal BPK 361 str., taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas. Todėl kilus neaiškumams dėl galutinės subendrintos bausmės, pirmiausia turėtų nuspręsti paskutinįjį nuosprendį priėmęs teismas.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė Ernesta Montvidienė
Teisėjai Alfredas Vilbikas
Laisvydas Zederštremas