VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Simonai Mockutei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams direktoriui D. M., advokatei Sandrai Pilkauskaitei,

atsakovės įgaliotai atstovei M. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos restruktūrizuojamos akcinės bendrovės (toliau – RAB) „Progresas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo, 

n u s t a t ė:

Pareiškėja RAB „Progresas“ skundu prašo panaikinti VMI 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 69-110 (toliau VMI sprendimas), panaikinti Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. (7.45-4.7.2) FR 0682-317 (toliau – Inspekcijos sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl papildomai apskaičiuoto pelno mokesčio (toliau – PM) pareiškėja paaiškina, kad skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai nurodyta, kad dėl nekilnojamojo turto pardavimo UAB „MK metalas“ mokestinę naudą gavo pareiškėja. Buvęs pareiškėjos direktorius V. V. 2013 m. kovo 15 d. pardavė UAB „MK metalas“ bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini (toliau – ginčo nekilnojamasis turtas)) už 302 500 Lt. UAB „MK metalas“ ginčo nekilnojamąjį turtą praėjus 13 dienų pardavė KB „Grūdų centras“ už 1 105 940 Lt. UAB „MK metalas“, gavęs 1 105 940 Lt, iš jų 302 500 Lt pervedė pareiškėjai už įsigytą ginčo nekilnojamąjį turtą, o 625 000 Lt pervedė Z. Z., kuris yra V. V. sutuoktinės tėvas. Z. Z. iš gautų 625 000 Lt pareiškėjai paskolino 318 800 Lt už palūkanas. Pareiškėjos nuomone, Inspekcija pilnai netyrė aplinkybių ir galimai net nenorėdama jų išsiaiškinti, tame tarpe ir UAB „MK metalas“, bei KB „Grūdų centras“ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorio tikslų bei ketinimų, kitų sandorių (paskolų sutarčių, akcijų pirkimo–pardavimo, reikalavimo perleidimo sutarčių) sudarymo aplinkybių, nesikreipė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, skundžiamuose sprendimuose pareiškėją įvardino kaip naudos gavėją, nors naudą gavo kiti asmenys. Tuo tarpu, jei šie juridiniai bei fiziniai asmenys veikė, kaip nurodoma patikrinimo akte ir grupėje bei turėdami savo tikslus, kurių mokesčių administratorius net neatskleidė, jie gavo mokestinę naudą, o pareiškėja patyrė žalą. Inspekcijai pilnai neišsiaiškinus faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės naudos gavėjų, teisingam mokesčių apskaičiavimui, nustatymui ir ištyrimui, tarp mokestinės bylos ir pagal pareiškėjos pateiktą Inspekcijos patikrinimo aktą pradėtą ikiteisminį tyrimą (baudžiamosios bylos), egzistuoja prejudicinis ryšys, kas suponuoja vietos mokesčių administratoriaus pareigą spręsti mokestinės bylos sustabdymo klausimą iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo. Pagal UAB „Progresas“ pareiškimą yra atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 03-6-00047 dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminiame tyrime bus priimami procesiniai sprendimai grindžiami tais pačiais faktiniais duomenimis, kaip ir mokestiniame ginče, ir pasisakoma dėl tų pačių faktinių aplinkybių ginčo nagrinėjimą, tačiau šie prašymai buvo mokesčių administratoriaus atmesti. Mokesčių administratorius nepalankiai sprendęs visus pareiškėjos prašymus, kuriais buvo prašoma atsižvelgti į vykstantį ikiteisminį tyrimą, ir neatlikęs faktais pagrįsto ar formalaus vertinimo dėl pateiktų prašymų, pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 143 straipsnis). Pažymi, kad nuo 2018 m. birželio 28 d. buvo priimti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 132 straipsnio 4 bei 5 dalies pakeitimai, numatantys mokesčių administratoriaus pareigą sustabdyti baudos skyrimą iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal BK įsiteisėjimo.

Dėl papildomai apskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir su juo susijusių valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – VSD), privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – PSD) ir įmokų į Garantinį fondą bei su jomis susijusių baudų, pareiškėja nurodo, kad Inspekcijos patikinimo akte vartojamas žodis „galimai“ leidžia daryti tik prielaidą, kad patikrinimo metu galimai galėjo būti neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo faktai. Iš patikrinimo akto matyti, jog prielaida apie galimai mokėtą papildomą atlyginimą grindžiama 3 darbuotojų prieštaringais, neaiškiais paaiškinimais, kurie būtų kilę dėl nesutarimų su darbdaviu, laiku neišmokėto apskaityto, ar jų nuomone, per mažo darbo užmokesčio, dėl ko jie ir išėjo iš darbo, nors paklausimai buvo išsiųsti 53 buvusiems ir esamiems bendrovės darbuotojams. Taigi absoliuti dauguma pareiškėjos darbuotojų nepatvirtino, kad jie būtų gavę konkrečias buhalterinėje apskaitoje tariamai neatvaizduotas pinigų sumas. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių galimai mokėtą papildomą užmokestį 3 bendrovės darbuotojams, nėra, kaip ir duomenų apie tai, kad kam nors įmonėje kokiu nors pavidalu buvo mokėti neapskaityti pinigai, ar buvęs koks neapskaitytas turtas. Pareiškėja teigia, kad ne kartą yra nurodžiusi bei teikusi duomenis, kad, pareiškėjos turtas areštuotas ar įkeistas, visi atsiskaitymai galimi tik restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka, jie apskaitomi įstatymų nustatyta tvarka. AB „Progresas“ restruktūrizuojama dėl sunkios pareiškėjos finansinės padėties, kuri matyti jau nuo 2016 m. Taigi pareiškėja pagal savo finansinę būklę 2016 – 2017 metais mokėti didesnių atlyginimų darbuotojams, nei nurodyta pateiktuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose bei įtraukta į pareiškėjos buhalterinę apskaitą. Nurodo, jog Inspekcija nelygino pareiškėjos darbuojams mokamų atlyginimų su analogiškose įmonėse buvusiu atlygiu. Inspekcija lygino didelių, jokių finansinių sunkumų neturinčių įmonių mokėtus atlyginimus, kurios veikia ne Kėdainiuose, su sunkioje finansinėje padėtyje esančia pareiškėja, kuri turi restruktūrizuojamos įmonės statusą. Inspekcija netikrino kitų pareiškėjos veiklos rodiklių, galinčių pagrįsti patikrinimo akte galimus pažeidimus. Tad mano, kad mokesčių administratorius netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, vertino bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl jo priimtas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Atsakovė VMI atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (elektroninės administracinės bylos, toliau vartojamas sutrumpinimas e. b., 2 tomas, bylos lapas 1-9). 

Dėl PM apskaičiavimo taikant MAĮ 69 str. 1 dalį paaiškina, kad tais atvejais, kai sandoris, t. y. jame fiksuotas veiksmas, sukeliantis atitinkamas mokestines teisines pasekmes, atitinka MAĮ 69 str. 1 dalyje nustatytas sąlygas, yra suteikta teisė neatsižvelgti į formalią šio sandorio išraišką bei nesiremti jame fiksuotomis mokestinėmis teisinėmis pasekmėmis, o atkurti tikrąsias teisiškai reikšmingas mokestines teisines aplinkybes, kurios buvo slepiamos šiuo sandoriu (LVAT 2018-04-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-258-438/2018, 2018-08-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1010-438/2018, 2018-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-877-438/2018). Inspekcija nustatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai tarp Pareiškėjos, UAB „MK metalas“ ir KB „Grūdų centras“ buvo sudaromi per labai trumpą laiko tarpą, t. y. po trylikos dienų už beveik keturis kartus didesnę kainą. Taip pat nustatyta, kad UAB „MK metalas“ buvo įsteigta 2013 m. sausio 29 d., t. y. beveik prieš pat sandorių dėl nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo sudarymą. Šioje bendrovėje 2013 -2014 m. buvo įdarbintas tik vienas asmuo – direktorė, kuriai mokėtas simbolinio dydžio atlyginimas (vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2013 m. - 145 Eur, 2014 m. - 112 Eur). Nustatyta, kad ši bendrovė 2013-2014 m. laikotarpiu sudarė tik nekilnojamojo turto 2013-03-15 pirkimo ir 2013-03-28 pardavimo sandorius. UAB „MK metalas“ savo piniginių lėšų neturėjo, su Pareiškėja už įsigytą nekilnojamąjį turtą atsiskaitė tik gavusi apmokėjimą iš KB „Grūdų centras“, o kitą gautų lėšų dalį panaudojo ne verslo plėtrai ar vystymui, bet paskolos suteikimui su Pareiškėja susijusiam asmeniui - Z. Z., kas ekonominės logikos aspektu yra nepagrįsta. Dar daugiau nustatyta, kad realiai UAB „MK metalas“ nuo nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamojo pelno už 2013 m. į valstybės biudžetą sumokėjo tik 90,16 Eur PM. Kauno apygardos teismo 2017-02-10 nutartimi UAB „MK metalas“ iškelta bankroto byla. Be to, nustatyta, kad įforminant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius faktiškai veikė tik du asmenys - V. V., sandoriuose atstovavęs visas įmones, ir Z. Z., kurie tarpusavyje yra susiję artimais giminystės ryšiais (Z. Z. yra V. V. sutuoktinės tėvas). Nustatyta ir tai, jog sukūrus formaliai sudarytų sandorių grupę tarp susijusių asmenų (akcijų pardavimo sutartis tarp Z. Z. ir UAB „Aukštaitijos komunalininkas“, piniginių lėšų skolinimo sutartis tarp UAB „MK metalas“ ir Z. Z. bei teisių perleidimo sutartis tarp Z. Z., UAB „MK metalas“ ir UAB „Aukštaitijos komunalininkas“), buvo perimtas ir panaikintas Z. Z. įsipareigojimas grąžinti skolą UAB „MK metalas“. Todėl atsakovas mano, kad inspekcija surinko pakankamą kiekį faktinių duomenų išvadai, jog nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių grandinė buvo sudaryta siekiant mokestinės naudos, t. y., Pareiškėjai siekiant išvengti dalies nekilnojamojo turto pardavimo pajamų apmokestinimo 15 proc. PM tarifu. Dėl Pareiškėjo skundo argumento, jog 2018 m. birželio 28 d. buvo priimti MAĮ 132 str. 4 ir 5 dalies pakeitimai, pažymi, kad MAĮ 132 str. 4 dalies nuostata įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d. Pareiškėjos mokestinis patikrinimas baigtas jo rezultatus įforminant 2018 m. liepos 18 d. patikrinimo aktu Nr. (7.45)FR0680-302, baudų Pareiškėjai skyrimo klausimas buvo išspręstas 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. (7.45-4.7.2) FR0682-317, t. y. baudų skyrimo klausimas buvo išspręstas iki MAĮ 132 str. 4 dalies pakeitimo įsigaliojimo, todėl, vadovaujantis minėta MAĮ nuostata, Pareiškėjos skundo nagrinėjimą stabdyti nėra pagrindo.

Atsakant į Pareiškėjo teiginį, jog GPM, įmokos į GF, VSD bei PSD įmokos buvo apskaičiuotos, vadovaujantis 3 darbuotojų prieštaringais, neaiškiais paaiškinimais, kurie galimai kilę dėl nesutarimų su darbdaviu, laiku neišmokėto apskaityto, ar jų nuomone per mažo darbo užmokesčio, dėl ko jie išėjo iš darbo, pažymi, jog iš mokestinio patikrinimo medžiagos matyti, kad paaiškinimus dėl išmokėto atlyginimo „vokeliuose“ pateikė bendrovėje dirbę darbuotojai, paaiškinimuose nurodė detalias atlyginimų „vokeliuose“ mokėjimo aplinkybes (kad atlyginimus „vokeliuose“ gaudavo už papildomas darbo valandas, juos įmonės direktoriaus nurodymu išmokėdavo cecho meistrai ar brigados vadovas, taip pat nurodė, kad Pareiškėjas gaudavo papildomų pajamų už metalo atliekas, likdavusias nuo gaminių bei senų staklių, kurias parduodavo kaip metalo laužą). Pažymi ir tai, kad priežasčių, kodėl negalima būtų tikėti pas Pareiškėją dirbusių asmenų paaiškinimais, nenustatyta, o tai šalina bet kokias abejones dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir iš to sekančio teisinio kvalifikavimo. Iškelta versija dėl apklaustų darbuotojų, davusių nepalankius paaiškinimus Pareiškėjui, nesutarimų su darbdaviu, laiku neišmokėto ar jų nuomone per mažo darbo užmokesčio, dėl ko jie neva galėjo išeiti iš darbo, nėra pagrįsta jokiais faktiniais duomenimis (nėra įrodymų apie darbuotojų konfliktus su darbdaviu, atleidimą iš darbo dėl jų kaltės, o aplinkybė, jog asmuo galėjo išeiti iš darbo dėl per mažo darbo užmokesčio, per se nesudaro pagrindo teigti, kad dėl to jis turėtų teikti melagingus paaiškinimus apie darbdavio mokėto atlyginimo dydį) todėl mano, kad turėtų būti atmesta. Dar daugiau, išvadą, jog Pareiškėja savo darbuotojams mokėjo papildomą, jos buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį, patvirtina ne tik darbuotojų pateikti paaiškinimai, bet ir kiti byloje surinkti nuoseklūs, neprieštaringi duomenys, t. y. buvo atlikta dviejų analogišką veiklą vykdančių bendrovių mokėto vidutinio darbo užmokesčio bei atitinkamai Lietuvos statistikos departamento pateikiamų tokio pobūdžio duomenų analizė. Išvadą, jog Pareiškėja savo darbuotojams mokėjo papildomą, jos buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį, patvirtina ne tik darbuotojų pateikti paaiškinimai, bet ir atlikta dviejų analogišką veiklą vykdančių bendrovių mokėto vidutinio darbo užmokesčio bei atitinkamai Lietuvos statistikos departamento pateikiamų tokio pobūdžio duomenų analizė. Pažymi, kad duomenys apie šių bendrovių mokamą darbo užmokestį buvo naudojami ne Pareiškėjos mokesčio bazei nustatyti, o siekiant palyginti Pareiškėjos oficialiai mokamo atlyginimo dydžio realumą (adekvatumą) su kitų tame pačiame rinkos segmente veikiančių bendrovių mokėtu vidutiniu darbo užmokesčiu. Papildomai pažymi ir tai, jog Pareiškėjos skundas šioje dalyje yra pagrįstas tik jos abstrakčiais vertinamojo (subjektyvaus) pobūdžio teiginiais, kurie be papildomų, naujų įrodymų negali paneigti mokesčių administratoriaus nustatytų faktų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsakovo atsiliepime į skundą nurodytais motyvais (e. b. 3 t., b. l. 10-12).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė skundą palaikė visa apimtimi, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Akcentuoja, kad nebuvo Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (sąlygų) ginčo mokestines prievoles apskaičiuoti pagal šioje nuostatoje įtvirtintas taisykles. Teigia, kad atsakovė nenagrinėjo pareiškėjos prašymų sustabdyti bylos nagrinėjimą. Pareiškėjos atstovė teigė, kad kreipėsi į ikiteisiminias institucijas pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės gali turėti reikšmės nustatant kas gavo naudą. Dėl apskaičiuoto GPM pareiškėjos atstovė papildomai paaiškino, kad pareiškėja buvo tikrinama ne vieną kartą. Įmonėje dirba 53 darbuotojai, iš jų nei vienas nepatvirtino, kad gavo neapskaitytą darbo užmokestį. Įmonė yra restruktūrizuojama, sunkios finansinės būklės, todėl neturėjo pinigų papildomai mokėti neapskaitytą darbo užmokestį.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad byloje yra Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (sąlygos) ginčo mokestines prievoles apskaičiuoti pagal šioje nuostatoje įtvirtintas taisykles. Dėl ikiteisminio tyrimo, atsakovė pažymėjo, kad jeigu būtų nustatyta, kad įmonė patyrė žalą, ji ją galinti išsiieškoti pateikdama ieškinį civiline tvarka. Dėl GPM paaiškino, kad pareiškėja restruktūrizuojama nuo 2017 m., o ne apskaitytas darbo užmokestis buvo tikrinamas už 2016 m. Su kitomis įmonėmis buvo lyginta atsižvelgiant ne į jų finansinę būklę, bet į veiklos pobūdį.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. G. parodė, kad pas pareiškėją dirbo prieš 3 metus, iš darbo išėjo, nes nebuvo laiku mokamas atlygis. Skundą Inspekcijai parašė žmona, nes jis kompiuteriu nelabai naudojasi. Pareiškėjas rašant skundą buvo drauge iš dalies žmonai kažką sakė rašyti (nenurodė ką). Jis pats nebuvo piktas, bet jo žmona buvo pikta, nes ji pati nedirbanti, namuose prižiūri neįgalų vaiką. Patvirtino, kad kartais buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Tada kai reikėdavo dirbti viršvalandžius, tai mokėdavo į rankas, nepasirašydavo niekur, kad gauna, tą patį vakarą po 5 ar 10 eurų už valandą. Nepamena kiek kartų taip buvo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. T. parodė, kad pas pareiškėją dirba 16 metų komercijos direktoriaus pareigose. Apie neapskaitytą darbo užmokestį nieko nežino. Su eiliniais darbuotojais nebendraudavo.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad dirba pas pareiškėją 30 metų. Viršvalandinio darbo niekada nedirbo. Jokio neapskaityto darbo užmokesčio nėra gavęs ir nieko apie tai nėra girdėjęs.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl už nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., vadovaujantis MAĮ 69 straipsnio 1 dalimi, apskaičiuotų 28 846,15 Eur PM ir su juo susijusių sumų, inspekcijai nustačius, kad 2013 m. NT sandoriai buvo sudaryti siekiant mokestinės naudos, ir dėl nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., taikant MAĮ 70 straipsnį 1 dalį, apskaičiuotų 638,01 Eur GPM, 8,42 Eur įmokų į GF, 1 317,54 Eur VSD įmokų ir 382,75 Eur PSD įmokų ir su šiais mokesčiais susijusiomis sumomis, Inspekcijai nustačius, kad pareiškėja trims darbuotojams mokėjo papildomą, jos buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą darbo užmokestį pagrįstumo ir teisėtumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Kauno AVMI 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. (7.45-4.7.2) FR0682-317 patvirtino patikrinimo aktą kuriuo papildomai apskaičiavo pareiškėjui sumokėti į biudžetą iš viso 49 714,01 Eur, t. y. 28 846,15 Eur PM, 638,01 Eur GPM, 5,82 Eur įmokų į GF už 2016 m., 2,60 Eur įmokų į GF už 2017 m., 1 317,54 Eur VSD įmokų, 382,75 Eur PSD įmokų, 659 Eur VSD įmokų, 191 Eur PSD įmokų bei 1 Eur įmokų į GF baudą, apskaičiavo 8 781,37 Eur PM delspinigių, 41,77 Eur GPM delspinigių, skyrė 8 654 Eur PM, 191 Eur GPM, 2 Eur įmokų į GF baudas bei nurodė pareiškėjui sumokėti nurodytas sumas į atitinkamas VMI sąskaitas. VMI 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 69-110 patvirtino Kauno AVMI 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. (7.45-4.7.2) )FR0682-317.

Dėl pelno mokesčio (PM)

Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Teismas pažymi, kad mokesčių administratorius, atlikęs pareiškėjos mokestinį patikrinimą, nustatė tokias nagrinėjamam ginčui reikšmingas aplinkybes, dėl kurių ginčo byloje nėra:

1) pareiškėja pagal 2013 m. kovo 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. RJ-699 ir 2013 m. kovo 15 d. PVM sąskaitą faktūrą PRO Nr. 03270 UAB „MK metalas" (kodas 302981373) pardavė nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini), už 302 500 Lt. UAB „MK metalas“ apmokėjo banko pavedimais: 2013-03-21 - 500 Lt (2 t. e. b. l. 537) ir 2013-03-28 – 302 000 Lt. (2 t. e. b. l. 537).

2) Nekilnojamojo turto pardavimą Pareiškėja apskaitė buhalterinėje apskaitoje bei deklaravo PVM deklaracijoje už 2013 m. 03 mėn. ir pelno mokesčio deklaracijoje už 2013 m. Nuo 2013 m. apmokestinamojo pelno apskaičiuotas 15 proc. pelno mokestis. Pagal 2013 m. kovo 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. RJ-845 ir 2013 m. kovo 28 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą MKM Nr. 001, UAB „MK metalas“ iš Pareiškėjos prieš 13 dienų įsigytą nekilnojamąjį turtą pardavė KB „Grūdų centras“ (kodas 301280533) už 1 105 940 Lt. KB „Grūdų centras“ apmokėjo 2013 m. kovo 28 d.  mokėjimo pavedimu Nr. 7993 per banką 1 105 940 Lt (2 t., e. b. l. 31–39);

3) UAB „MK metalas“ nekilnojamojo turto pardavimą apskaitė buhalterinėje apskaitoje bei deklaravo PVM deklaracijoje už 2013 m. 03 mėn. ir pelno mokesčio deklaracijoje už 2013 m. PVM į biudžetą sumokėjo. UAB „MK metalas“ nuo 2013 m. apmokestinamojo pelno pritaikęs 5 proc. pelno mokesčio tarifą apskaičiavo 32 072 Lt (9 288,69 Eur) pelno mokesčio. Nustatyta, kad 2014 m. buvo sumokėta 311,30 Lt (90,16 Eur) pelno mokesčio. Pagal UAB „MK metalas“ banko išrašus nustatyta, kad kai KB „Grūdų centras“ už įsigytą nekilnojamąjį turtą per banką 2013 m. kovo 28 d. mokėjimo pavedimu Nr. 7993 pervedė 1 105 940 Lt, tą pačią dieną UAB „MK metalas“ pervedė 302 000 Lt Pareiškėjai ir 652 000 Lt pervedė Z. Z., nurodydamas paskirtyje „pagal 2013 m. kovo 28 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį“.

Vertinant tarp susijusių asmenų - Pareiškėjo, UAB „MK metalas“, UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ (šių bendrovių vardu veikė V. V.) ir Z. Z. sudarytus sandorius, nustatyta: 1) Prieš UAB „MK metalas“ sudarant 2013-03-28 nekilnojamojo turto pardavimo sutartį su KB „Grūdų centras“, Z. Z. su Pareiškėju 2013-03-12 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią Z. Z. Pareiškėjui paskolino 312 800 Lt (2 t. e. b. l. 173–174).

2) Ta pačia data, kuomet buvo įformintas nekilnojamojo turto pardavimo sandoris tarp UAB „MK metalas“ ir KB „Grūdų centras“, UAB „MK metalas“ su Z. Z. 2013-03-28 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią UAB „MK metalas“ paskolino Z. Z. 652 000 Lt (terminas 2013-09-28, numatyta mokėti 2 proc. metines palūkanas). 3) Faktiškai piniginių lėšų judėjimas vyko sekančiai: UAB „MK metalas“, gavęs 1 105 940 Lt iš KB „Grūdų centras“ už parduotą nekilnojamąjį turtą, iš jų 652000 Lt 2013-03-28 pervedė banko pavedimu Z. Z.; Z. Z. iš gautos 652 000 Lt sumos pagal 2013-03-12 paskolos sutartį (2 t. e. b. l. 640–641), 312 000 Lt sumą 2013-04-10/2013-05-27 laikotarpiu banko pavedimais pervedė Pareiškėjai. 4) 2013-05-30 Z. Z. su UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią Z. Z. paskolino UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ 948000 Lt (2 t. e. b. l. 680) (UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ atlikto operatyvaus patikrinimo metu nenustatyta, kad piniginės lėšos realiai buvo perduotos UAB „Aukštaitijos komunalininkas“). Paskolos grąžinimo terminas 2020-12-30, numatytos mokėti 2 proc. metinės palūkanos. 5) 2013-05-30 Z. Z. su UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ sudarė vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ įsigijo iš Z. Z. 47400 vnt. Pareiškėjo akcijų už 948 000 Lt (po 20 Lt už vieną akciją) (2 t. e. b. l. 681). Taip pat nustatyta, kad Z. Z. minėtas akcijas buvo įsigijęs 2007 m. iš UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ už 285 000 Lt (po 6 Lt už vieną akciją), t. y. už 3,33 karto mažesnę kainą. 6) 2013-05-30 buvo sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis tarp Z. Z., UAB „MK metalas“ ir UAB „Aukštaitijos komunalininkas“, pagal kurią Z. Z. 652 000 Lt skolą UAB „MK metalas“ perėmė UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ (2 t. e. b. l. 642–644). Po sutarties sudarymo UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ už įsigytas akcijas Z. Z. liko skolingas tik 296 000 Lt (948000-652000) ir 652 000 Lt liko skolinga UAB „MK metalas“. 7) Realiai pinigines lėšas 652 000 Lt už UAB „MK metalas“ nekilnojamojo turto pardavimą gavo Z. Z., kurių dalį, t. y. 312 800 Lt, įforminus 2013-03-12 paskolos sutartį, per laikotarpį nuo 2013-04-10 iki 2013-05-27 pervedė Pareiškėjui . 8) Nustatyta, kad 296 000 Lt Z. Z. grąžinta grynaisiais pinigais iš UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ direktoriaus V. V. įneštų į kasą grynųjų pinigų – grąžintų avanso likučių, kitų pajamų į kasą nebuvo gauta (iš viso 300 000 Lt, t. sk. priskaičiuotos ir sumokėtos palūkanos sudarė 1158,47 Eur (4000 Lt)) (2 t. e. b. l. 669–675). Įvertinus aukščiau nurodytus sandorius, nustatytas piniginių lėšų judėjimas: (1) 2013-03-28 pavedimu UAB „MK metalas“ gavo 1 105 940 Lt iš KB „Grūdų centras“ už parduotą nekilnojamąjį turtą; (2) 2013-03-28 UAB „MK metalas“ pervedė 302 000 Lt Pareiškėjui už įsigytą nekilnojamąjį turtą; (3) 2013-03-28 UAB „MK metalas“ pervedė 652 000 Lt Z. Z.; (4) 2013-04-10 – 2013-05-27 laikotarpiu banko pavedimais Z. Z. pervedė 312 800 Lt Pareiškėjui pagal 2013-03-12 paskolos sutartį. Atlikus piniginių lėšų judėjimo analizę nustatyta, kad UAB „MK metalas“ savo piniginių lėšų neturėjo, su Pareiškėju už įsigytą nekilnojamąjį turtą atsiskaitė tik gavęs apmokėjimą iš KB „Grūdų centras“. Mokestinio patikrinimo metu dėl aukščiau nurodytų, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandoriuose dalyvavusių juridinių asmenų nustatyta: 1) Dėl RAB „Progresas“ (Pareiškėjo). Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas įregistruotas 1992-06-16, adresas (duomenys neskelbtini), Kėdainiai. Pareiškėjo įregistruota veikla – kitų metalinių cisternų, rezervuarų ir talpyklų gamyba (EVKR kodas 252900), centrinio šildymo radiatorių ir katilų gamyba (EVKR kodas 252100), konstrukcinių metalo gaminių gamyba (EVKR kodas 280000). Nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu Pareiškėjo faktiškai vykdyta veikla – metalo konstrukcijų gamyba, mechaninis apdirbimas (valcavimas, tekinimas), dažymas. Pagal 2012-12-17 vertybinių popierių savininkų sąrašą nustatyta, kad Pareiškėjo akcijos priklausė 64 akcininkams, iš kurių didžiausi akcininkai - UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ (kodas 125518820) – 87,57 proc. (613400 vnt. akcijų), Z. Z. – 6,77 proc. (47400 vnt. akcijų), likę 5 proc. (39699 vnt.) akcijų priklausė fiziniams asmenimis, turintiems po mažiau nei 0,5 proc. akcijų; pagal 2015-12-08 vertybinių popierių savininkų sąrašą nustatyta, kad Pareiškėjo akcijos priklausė 62 akcininkams, iš kurių didžiausias akcininkas - UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ (kodas 125518820) – 94 proc. (660800 vnt. akcijų).

Pagal 2013-05-30 vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutartį (2 t. e. b. l. 536) nustatyta, kad Z. Z. pardavė 47400 vnt. Pareiškėjo paprastųjų vardinių akcijų UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ už 978 000 Lt. Nustatyta, kad UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ vienintelis akcininkas, turintis 100 proc. bendrovės akcijų, yra V. V., kuris taip pat buvo Pareiškėjo ilgametis direktorius (nuo 2008-08-19 iki 2018-03-08). Nuo 2018-03-08 Pareiškėjo direktorius yra D. M.. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, Pareiškėjas nuo 2017-04-28 turi restruktūrizuojamos bendrovės statusą (Kauno apygardos teismo 2017-04-20 nutartis, restruktūrizavimo administratoriumi paskirtas UAB „Restrus”). 2) Dėl UAB „MK metalas“. Inspekcijos 2015-12-23 atlikto UAB „MK metalas“ mokestinio tyrimo už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 metu nustatyta, kad UAB „MK metalas“ buvo įregistruota 2013-01-29, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuo 2014-05-22 perregistruota adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai; šios bendrovės įregistruota veikla – nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir pardavimas (EVKR kodas 682000), nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas–pardavimas (EVKR kodas 681000), nekilnojamojo turto agentūrų veikla (EVKR kodas 683100); bendrovėje 2013-2014 m. dirbo 1 samdomas darbuotojas - M. K. (direktorė, taip pat vienintelė šios bendrovės akcininkė), kurios vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 2013 m. - 145 Eur, 2014 m. - 112 Eur; faktiškai bendrovę mokestinio tyrimo metu pagal 2013-02-25 įgaliojimą atstovavo V. V.. Nustatyta, kad bendrovė tiriamuoju laikotarpiu (2013-2014 m.) sudarė tik nekilnojamojo turto (geležinkelio-privažiuojamojo kelio dalies ir kiemo aikštelės) 2013-03-15 pirkimo ir 2013-03-28 pardavimo sandorius, kitų veiklos pajamų neturėjo. Gautas pelnas iš nekilnojamojo turto pardavimo sandorio panaudotas ne verslo plėtrai ar vystymui, bet paskolos suteikimui su Pareiškėju susijusiam asmeniui - Z. Z.. Pagal VĮ Registro centro duomenis nustatyta, kad UAB „MK metalas“ Kauno apygardos teismo 2017-02-10 nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2017-04-20) iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta V. V.. Kauno apygardos teismo 2017-09-01 nutartimi (nutarties įsiteisėjimo data 2017-09-12) UAB „MK metalas“ pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto. Nuo 2017-09-27 bendrovės teisinis statusas – bankrutavęs. Mokestinio patikrinimo metu įvertinus, kad bankroto iškėlimo dienai UAB „MK metalas“ turėjo 9198,53 Eur PM nepriemoką, nustatyta, kad faktiškai UAB „MK metalas“ nuo nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamojo pelno už 2013 m. sumokėjo tik 90,16 Eur (9288,69-9198,53) PM. 3) Dėl UAB „Aukštaitijos komunalininkas“. UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ įregistruota 2001-02-21, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Bendrovės pagrindinė vykdoma veikla – konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla (EVRK kodas 702200). Bendrovės vienintelis akcininkas ir vadovas V. V.. Pagal VĮ Registrų centras duomenis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-05-17 nutartimi UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ iškelta bankroto byla (bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Draugo petys“). Vilniaus apygardos teismo 2018-09-06 nutartimi (nutarties įsiteisėjimo data 2018-09-17) UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto. Nuo 2018-09-28 bendrovės teisinis statusas – bankrutavęs. Mokestinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad minėti asmenys, t. y. Pareiškėjas, UAB „Aukštaitijos komunalininkas“, UAB „MK metalas“ ir Z. Z. yra susiję asmenys: 1) Pareiškėjo 2012-12-17 vertybinių popierių savininkų sąraše nurodyti 64 akcininkai, didžiausi akcininkai - UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ – 87,57 proc. akcijų (613400 vnt. akcijų) ir Z. Z.) – 6,77 proc. akcijų (47400 vnt. akcijų); 2015-12-08 vertybinių popierių savininkų sąraše nurodyti 62 akcininkai, didžiausias akcininkas - UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ – 94 proc. akcijų (660800 vnt. akcijų), Z. Z. sąraše nėra; 2) Pareiškėjo buvęs direktorius V. V. (nuo 2008-08-19 iki 2018-03-08) buvo bendrovę kontroliuojančios UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ direktorius bei yra UAB „Aukštaitijos komunalininkas“ akcininkas; 3) gyventojų registro duomenimis, Z. Z. yra V. V. sutuoktinės tėvas; 4) UAB „MK metalas“ buvo įregistruota 2013-01-29. Šios bendrovės vienintelė akcininkė ir direktorė M. K. 2013-02-25 pasirašė įgaliojimą (2 t. e. b. l. 639), pagal kurį V. V. atstovavo UAB „MK metalas“ atliekamo mokestinio tyrimo metu. Taip pat V. V. pagal šį galiojimą turėjo teisę atstovauti įmonės interesus visose valstybės, vietos savivaldos ir privačiose organizacijose, tame tarpe visose antstolių kontorose, notarų biuruose, advokatų kontorose, VĮ Registrų centras.

Pareiškėjai, skunde teigia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (sąlygų) ginčo mokestines prievoles apskaičiuoti pagal šioje nuostatoje įtvirtintas taisykles.

Remiantis MAĮ 10 straipsniu, mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalis, be kita ko, įtvirtina, kad „tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai <...> visiškai išvengti mokesčio mokėjimo <...>, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant konkrečiai situacijai taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtina nustatyti, jog mokesčių mokėtojas, sudarydamas atitinkamus sandorius ar vykdydamas tam tikras ūkines operacijas, siekė vienintelio tikslo – gauti mokestinę naudą (žr., pvz., 2008 m. vasario 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-250/2008; 2011 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-371/2011; 2013 m. lapkričio 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-715/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014 m.; 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-145-602/2016 ir kt.). Taikant turinio viršenybės prieš formą principą, iš esmės yra atliekamas konkretaus mokestinio teisinio santykio dalyvio veiklos turinio vertinimas. Šis veiklos vertinimas atliekamas siekiant ne sukurti, pakeisti ar panaikinti mokestinius teisinius santykius, t. y. santykius, kurie yra reguliuojami mokesčių įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų, bet siekiant tinkamai kvalifikuoti nustatytas tikrąsias teisiškai reikšmingas aplinkybes, tokiu būdu atskleidžiant realiai atsiradusius ir egzistuojančius mokestinius teisinius santykius. Tai reiškia, jog taikant aptariamą principą yra atliekamas tokios mokestinių teisinių santykių dalyvių veiklos vertinimas, pirmenybę teikiant ne šios veiklos formaliai išraiškai, bet jos turiniui, kuri ne tik tiesiogiai ir betarpiškai yra susijusi su konkrečiais mokestiniais teisiniais santykiais, bet ir kuri lemia (lėmė) šių santykių ar jų dalies atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Šis veiklos vertinimas atliekamas inter alia paisant protingumo ir sąžiningumo principų; turinio viršenybės prieš formą principo taikymas pats savaime (savarankiškai) negali tiesiogiai paveikti aptariamų santykių dalyvių teisių ir pareigų apimties ar sukurti naujas mokestinių prievolių atsiradimo ir priskyrimo atitinkamam asmeniui taisykles, bet sudaro prielaidas atitinkamus santykius kvalifikuoti pagal kitas mokesčių įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų nuostatas, nei tas, kurios būtų taikomos atsižvelgiant į formalią mokestinių teisinių santykių dalyvių veiklos išraišką (žr., pvz., 2013 m. balandžio 11 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-724/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 25, 2013 m.; 2013 m. lapkričio 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-715/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014 m.).

Sprendžiant dėl ginčo faktinių aplinkybių vertinimo jų kvalifikavimo pagal Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalį aspektu, primintina ir tai, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalimi, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Mokesčių administratorius, vykdydamas savo pareigą pagrįsti administracinį sprendimą įrodymais (MAĮ 67 str.), surinko pakankamai faktinių duomenų, turinčių užtikrinti priimamo administracinio sprendimo, kuriuo nustatoma mokestinė nepriemoka, pagrįstumą. Būtent mokesčių administratorius įvertino aplinkybių visumą, kad UAB „MK metalas“ buvo įsteigta turint vienintelį tikslą išvengti mokesčių mokėjimo, o jos veikla pasireiškė vieninteliu nekilnojamojo turto pardavimo sandoriu, tikslu sumažinti pareiškėjos mokėtiną PM ir išmokėti susijusiam asmeniui Z. Z. pinigines lėšas. Ginčo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai tarp Pareiškėjos, UAB „MK metalas“ ir KB „Grūdų centras“ buvo sudaromi per labai trumpą laiko tarpą (t. y. 13 d. už beveik keturis kartus didesnę kainą). Įforminant sandorius faktiškai veikė tik du asmenys – V. V., sandoriuose atstovavęs visas įmones, ir Z. Z., kurie tarpusavyje yra susiję artimais giminystės ryšiais. Sukūrus formaliai sudarytų sandorių grandinę tarp susijusių asmenų (akcijų pardavimo sutartis tarp Z. Z. ir UAB „Aukštaitijos komunalininkas“, piniginių lėšų skolinimo sutartis tarp Z. Z., UAB „MK metalas“ ir UAB „Aukštaitijos komunalininkas“), buvo perimtas ir panaikintas Z. Z. įsipareigojimas grąžinti skolą UAB „MK metalas“. UAB „MK metalas“ nuo ginčo nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinamojo pelno už 2013 m. į valstybės biudžetą sumokėjo tik 90,16 Eur PM. UAB „MK metalas“ per ketverių metų laikotarpį bankrutavo. Pažymėtina, kad atsakydamas KB „Grūdų centras“ į mokesčių administratoriaus paklausimą nurodė, jog ginčo nekilnojamojo turto pirkimą-pardavimą inicijavo MK „Metalas“ atstovas J. V. iš jo ir sužinojo apie šio objekto pardavimą. Nekilnojamojo turto kaina buvo nustatoma derybų keliu, vadovaujantis tuo metu buvusiomis rinkos kainomis ir vertinant parduodamo turto kokybinę būklę. (2 t. e. b. l. 186).  Minėta, kad mokesčių administratorius padarė teisingą išvadą, kad pareiškėja parduodama ginčo nekilnojamąjį turtą per naujai įsteigtą įmonę, kuri iš esmės sudarė tik šį vienintelį sandorį, realiai siekė gauti mokestinę naudą t. y. į biudžetą sumokėti ne 15 proc. PM, kaip būtų pardavus tiesiogiai pirkėjui KB „Grūdų centras“ už realią rinkos kainą, o 5 proc. PM nuo nurodytos mažesnės kainos. Šios išvados padarytos remiantis byloje surinktų įrodymų visuma.

DĖL gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir su juo susijusių VSD, PSD ir GF įmokų

VMI vertinimu, pareiškėja 3 bendrovėje dirbusiems asmenims mokėjo papildomą atlyginimą, kuris pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaitytas, deklaruotas ir nuo kurio nebuvo sumokėti mokesčiai. 

Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Visos juridinio asmens atliekamos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis).

Mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad jame yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: 1) mokėtino mokesčio dydžio turi būti negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka; 2) to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) turi būti negalima dėl atitinkamos mokesčio mokėtojo veiklos – nevykdymo arba netinkamo vykdymo pareigos apskaičiuoti mokesčius nustatyta tvarka; netvarkymo ir/arba nesaugojimo apskaitos ir kitų dokumentų; nebendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką nustato Centrinis mokesčių administratorius. Pagal VMI viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punktą, įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir (ar) asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais) (Taisyklių 4.1 punktas).

Taisyklių 6.1. punkte nustatyta, kad norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius konstatuoja faktus bei aplinkybes, kurioms esant gali būti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal įvertinimą tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte.

Mokestinio patikrinimo metu dėl informacijos apie mokamą darbo užmokestį buvo apklausti 3 įmonės darbuotojai, išsiųsti 5 kvietimai ir 53 paklausimai buvusiems ir esamiems Pareiškėjos darbuotojams, dirbusiems laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31, dėl paaiškinimų pateikimo apie turėtus/turimus darbo santykius su Pareiškėja. Pagal išsiųstus kvietimus į Inspekciją atvyko ir paaiškinimus pateikė 3 buvę Pareiškėjo darbuotojai. Į išsiųstus klausimynus atsakė ir paaiškinimus pateikė 8 darbuotojai, iš jų 2 anonimiškai, nenurodydami savo asmens duomenų. Pagal 3-jų darbuotojų mokesčių administratoriui teiktus paaiškinimus nustatyta, kad Pareiškėja šiems darbuotojams dalies darbo užmokesčio neapskaitė buhalterinėje apskaitoje – 1 atveju darbuotojas nurodė, kad papildomai buvo mokama maždaug 100-200 Eur per mėnesį (2 t. e. b. l. 43–44); 2 atveju darbuotojas nurodė, kad darbo užmokesčio iš Pareiškėjos iš viso gaudavo apie 500 Eur (2 t. e. b. l. 41), neatskaičius mokesčių, kai tuo tarpu pagal įmonės buhalterinės apskaitos duomenis šiam darbuotojui priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis 2016-2017 m. sudarė 387,66 Eur; 3 atveju darbuotojas nurodė, kad papildomai buvo mokama maždaug 20-50 Eur per mėnesį (2 t. e. b. l. 45–47).

Mokestinio patikrinimo metu įvertinus 3-jų darbuotojų paaiškinimuose nurodytas gauto atlygio („vokeliuose“) sumas, už 2016 m. nuo papildomai priskaityto darbo užmokesčio 2 932 Eur apskaičiuota: GPM - 439,93 Eur, VSD įmokų (30,98 proc.) - 908,48 Eur, PSD įmokų (9 proc.) - 263,93 Eur, įmokų į GF (0,2 proc.) – 5,82 Eur; už 2017 m. nuo papildomai priskaityto darbo užmokesčio 1320,34 Eur apskaičiuota GPM – 198,08 Eur, VSD įmokų (30,98 proc.) - 409,06 Eur, PSD įmokų (9 proc.) - 118,82 Eur, įmokų į GF (0,2 proc.) – 2,60 Eur.

Inspekcijos taip pat lygino darbo užmokestį su kitomis analogišką veiklą vykdančiomis bendrovėmis. Nustatyta, kad Pareiškėja darbuotojams 2016 m. mokėjo 59 proc. mažesnį darbo užmokestį, 2017 m. – 57 proc. mažesnį darbo užmokestį negu buvo nustatyta analogišką veiklą vykdančiose bendrovėse. Taip pat palygino Pareiškėjos darbuotojų darbo užmokestį (bruto) ir Lietuvos statistikos departamento 2017 m. pagal ekonominės veiklos rūšį (pagrindinių metalų ir metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrengimus, gamyba C25) skelbiamą vidutinį metinį (bruto) darbo užmokestį Lietuvoje.

Įvertinus byloje esančius įrodymus VMI ir Inspekcija savo sprendimus šioje dalyje grindžia iš esmės tik anoniminių bendrovės darbuotojų rašytiniais parodymais ir kitų įmonių bei statiniais darbo užmokesčių vidurkių duomenimis. Teismo vertinimu, pateikti anoniminiai pranešimai yra abstraktūs, juose nėra pakankamo konkretumo. Apklausti liudytojai posėdžio metu praktiškai nepatvirtino gavę neapskaitytą darbo užmokestį. Liudytojas V. G. iš esmės laikėsi pirminių parodymų, t. y. patvirtino, kad kartais nedidelėmis pinigų sumomis gaudavo neapskaitytą darbo užmokestį, tačiau paaiškėjo, kad skundą rašė ne jis, jis ir skundą rašiusi jo sutuoktinė buvo supykę ant tuomečio darbdavio dėl apskritai nemokamo darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad VMI nurodo, kad pareiškėja neapskaitė 2 932 Eur viršvalandinio darbo užmokesčio.

Inspekcija gavusi anoniminių asmenų pranešimus, taip pat V. G. liudijimą, atsižvelgiant į jų rašytiniuose parodymuose nurodytas neva neapskaitytas pinigų sumas, netyrė faktiškai šių darbuotojų išdirbto darbo laiko, neatsižvelgė į atsakiusių į Inspekcijos paklausimus darbuotojų (pvz. 2 t. e. b. l. 786, 799, 801) liudijimus apie vėluojantį darbo užmokestį. Liudytojas V. G. posėdžio metu patvirtino savo pirminius parodymus duotus Inspekcijai, kad išėjo iš darbo, nes laiku nebuvo mokamas apskaitytas darbo užmokestis. Teismo vertinimu Inspekcijos išvada, kad pareiškėja galėjo mokėti neapskaitytą darbo užmokestį už papildomą darbą grynais, kai pareiškėjos darbuotojai teigia, kad jiems nebuvo laiku mokamas ir apskaitomas darbo užmokestis nėra logiškai pagrįsta. Įrodymų apie pareiškėjos vestus neoficialius ar juodosios buhalterinės apskaitos dokumentus, žiniaraščių, kitų pareiškėjos veiklos dokumentų ar asmenų paaiškinimų (ne anoniminių) ir pan. byloje nėra. Prieštaringas V. G. liudijimas apie neapskaitytą papildomą (viršvalandinį) darbo užmokestį, ir 2 anoniminių asmenų abstraktūs liudijimai, nėra pakankami patvirtinti, kad pareiškėja mokėjo neapskaitytą darbo užmokesčio už papildomą (viršvalandinį) darbą. Juo labiau restruktūrizuojamoje įmonėje nenustatyti papildomi pajamų šaltiniai, iš kurių apskritai galėtų būti mokami neapskaityti darbo užmokesčiai įmonėje. Inspekcijos palyinimui paimti kitų įmonių ar statistiniai darbo užmokesčio duomenys nesudaro savarankiško pagrindo priskaičiuoti papildomai mokėtino darbo užmokesčio ir su juo susijusių kitų įmokų. Be to, palyginimui paimti duomenys kitų įmonių, kurios nėra panašioje finansinėje padėtyje kaip pareiškėjas: pareiškėjo finansinė padėtis pablogėjo iki jo pripažinimo restruktūrizuojama įmone. Todėl šioje dalyje pareiškėjos skundas yra tenkintinas, panaikinant skundžiamas sprendimų dalis dėl GPM ir su juo susijusių įmokų priskaičiavimo.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės 650 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010).

Proporcija pagal tenkintų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių paprastai nustatoma tais atvejais, kai byloje keliami neturtiniai reikalavimai (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-138/2012, 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-74/2012), tačiau tais atvejais, kai skunde kelti reikalavimai turi kiekybinę (skaitinę) išraišką (pavyzdžiui, reikalavimai dėl išmokų ir kompensacijų priteisimo, reikalavimai dėl baudų sumažinimo ar sprendimų, kuriais paskaičiuoti mokesčiai bei delspinigiai, pakeitimo ir pan.) proporcija paprastai nustatoma pagal priteistą sumą (2010 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-120/2010, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-9/2012).

Šioje administracinėje byloje pareiškėjos ginčas iš esmės buvo keliamas dėl 28 846,15 Eur PM, 8 781,37 Eur PM delspinigių, skirtos 8 654 Eur PM baudos, šis reikalavimas atmestas, patenkintas reikalavimas dėl 638,01 Eur GPM, 5,82 Eur įmokų į GF už 2016 m., 2,60 Eur įmokų į GF už 2017 m., 1 317,54 Eur VSD įmokų, 382,75 Eur PSD įmokų, 659 Eur VSD įmokų, 191 Eur PSD įmokų bei 1 Eur įmokų į GF baudą, 41,77 Eur GPM delspinigių, skirtos, 191 Eur GPM, 2 Eur įmokų į GF baudos. Taigi, nagrinėjamu atveju konkreti proporcija gali būti nustatyta pagal skaitinę išraišką. Atmesto reikalavimo skaitmeninė išraiška yra 46 281,52 Eur, o patenkinto reikalavimo skaitmeninė išraiška yra 3 431,49 Eur. Toks patenkinto skundo dalies proporcijos nustatymas (7,4 proc.) nagrinėjamu atveju labiau atitiktų pareiškėjos laimėtos bylos dalį, atsižvelgiant į tai, kokia dalimi teisme buvo apgintos pareiškėjos teisės. Pareiškėjai RAB „Progresas“ iš VMI priteistina 49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas

n u s p r e n d ž i a :

iš dalies patenkinti pareiškėjos RAB „Progresas“ skundą.

panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. (7.45-4.7.2)-FR0682-317 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 69-110 dalis dėl apskaičiuotų 638,01 Eur GPM, 5,82 Eur įmokų į GF už 2016 m., 2,60 Eur įmokų į GF už 2017 m., 1 317,54 Eur VSD įmokų, 382,75 Eur PSD įmokų, 659 Eur VSD įmokos bauda, 191 Eur PSD įmokos bauda bei 1 Eur įmokos į GF bauda, 41,77 Eur GPM delspinigių, 191 Eur GPM bauda ir 2 Eur įmokų į GF bauda.

Kitą skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjai Restruktūrizuojamai akcinei bendrovei „Progresas“ (kodas 161248075) iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos  49 Eur (keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                Jovita Einikienė