Civilinė byla Nr. e2YT-4662-470/2020
Proceso Nr.2-13-3-01608-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.2; 2.5.3.; 3.4.5.2.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 25 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. R. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėja V. R. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos motinos M. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjai, kaip testamentinei M. M. K. įpėdinei, suteiktų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą jos valdytą turtą, kas leistų pilna apimtimi priimti palikimą, jį pareiškėjai valdyti, naudotis, disponuoti.
Pareiškėja nurodė, kad M. M. K. buvo jos motina. (duomenys neskelbtini) motina mirė. Po jos mirties liko jai priklausantis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), buities daiktai, kitas turtas. Po motinos mirties pareiškėja prižiūrėjo ir tvarkė būstą, saugojo jį, rūpinosi, mokėjo mokesčius. V. R. veiksmai aiškiai rodo, kad ji po motinos mirties jos palikimą priėmė faktiniu valdymu. Po motinos mirties į notarą paveldėjimo tikslu nesikreipė, nes nemanė, kad tai būtina, palikimą priėmė faktiniu valdymu, tai gali būti patvirtinama tik nustatant juridinį faktą teisme.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja V. R. yra M. M. K. dukra, šį faktą patvirtina į bylą pateiktas gimimo liudijimas. M. M. K. mirė (duomenys neskelbtini), apie ką sprendžiama iš medicininio mirties liudijimo Nr. 20-4858356 duomenų. Po M. M. K. mirties liko jai priklausantis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), buities daiktai. Mirusioji buvo sudariusi testamentą. Iš testamentų registro išrašo matyti, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą po motinos mirties nesikreipė į Alytaus miesto 1-ajį notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į M. M. K. palikimą ir palikimo pagal testamentą nepriėmė.
Pareiškėjos išdėstytos aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia pripažinti, jog V. R. aktyvūs veiksmai, priimant valdyti po motinos M. M. K. mirties likusį turtą, t. y. deklaravimas savo gyvenamosios vietos bute (duomenys neskelbtini), naudojimasis butu, jo priežiūra, tvarkymas, įvairių su turto išlaikymu susijusių komunalinių paslaugų ir kitų mokesčių mokėjimas leidžia spręsti, kad V. R. rūpinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Visi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad V. R. po motinos mirties per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priėmė jos turtą savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjos turtą tokį, kokį ji turėjo mirties dieną visa apimtimi, kas reiškia, kad palikimą ji priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50–5.51 straipsniai).
Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėja V. R. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos V. R. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos M. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėja V. R. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į motinos M. M. K. palikimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Snaigė Juknevičienė