Civilinė byla Nr. 2-273-516/2015

Teismo proceso Nr. 2-56-3-00999-2013-9

Procesinio sprendimo kategorijos:128.8. ;(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 22 d.

Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1122-657/2014, kuria suteikta teisė G. P. individualios įmonės bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto bankas“ nukreipti išieškojimą šios įmonės bankroto byloje į savininkės turtą.

              Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi G. P. individualiai įmonei iškėlė bankroto bylą (2 t., 41-43 b. l.), bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto bankas“ (toliau – administratorius); 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtintino ir 2014 m. spalio 14 d. nutartimi patikslino įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (2 t., 165-166 b. l.), bei 2014 m. liepos 9 d. nutartimi įmonę pripažino bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto.

              2014 m. rugsėjo 8 d. administratorius teismui pateikė prašymą leisti parduoti įmonės savininkei nuosavybės teise priklausantį turtą (3 t., 73-74 b. l.).

              Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi (3 t., 114-115 b. l.) netenkino šio prašymo motyvuodamas tuo, kad administratorius teismui nepateikė duomenų, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo, administravimo išlaidoms apmokėti, bei kreditorių reikalavimams tenkinti. Be to, administratorius teismui nepateikė jokių įrodymų, kad įvykdytas Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 28 straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvus reikalavimas pasiūlyti neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkei ir įmonės kreditoriams sudaryti taikos sutartį.

              2014 m. spalio 24 d. administratorius teismui pateikė pakartotinį prašymą leisti parduoti įmonės savininkei nuosavybės teise priklausantį turtą (3 t.,122-123 b. l.) savininkei nedalyvaujant,  patekti į šį turtą (administratoriaus nurodomą žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą ir kt. inžinierinius statinius), kadangi įmonės savininkė atsisakė administratoriui perduoti nuosavybės teise priklausantį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 13 d. nutartimi administratoriaus prašymą patenkino – suteikė teisę nukreipti išieškojimą G. P. individualios įmonės bankroto byloje į šios įmonės savininkės turtą, taip pat bendrosios jungtinės nuosavybės turtą; kitą reikalavimo dalį atmetė. Teismas konstatavo, kad administratorius yra įvykdęs ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalies reikalavimą dėl pasiūlymo sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartis su įmonės kreditoriais nesudaryta, todėl nustatęs, jog įmonės turto nepakanka kreditorių reikalavimams, administravimo ir teismo išlaidoms padengti, sprendė, jog yra teisinis pagrindas patenkinti administratoriaus prašymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

              Atsakovė atskirajame skundo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti minėtą administratoriaus prašymą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

              1. Nutartis priimta, vadovaujantis administratoriaus suklastotais dokumentais, kadangi apeliantė nėra gavusi iš administratoriaus teismui pateikto 2014 m. balandžio 1 d. pasiūlymo dėl taikos sutarties su kreditoriais sudarymo. Apeliantės žiniomis, tokio pasiūlymo negavo ir įmonės kreditoriai. Registruotu paštu, administratoriaus nurodomą datą, apeliantė gavo administratoriaus 2014 m. balandžio 1 d. pranešimą dėl įmonėje atliktų pirkimų, į kurį tą pačią dieną atsakė. Pasak apeliantės, jeigu šiame pranešime būtų užsiminta apie taikos sutartį, atsakovės atsakyme atsispindėtų jos nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo. Apeliantės įsitikinimu, administratorius pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo surašė vėliau, kai teismas atsisakė tenkinti jo 2014 m. rugsėjo 3 d. prašymą, suteikti teisę realizuoti įmonės savininkės turtą. Prie pirmojo teismui pateikto prašymo administratoriaus nurodomas pasiūlymas nebuvo teismui pateiktas, kadangi toks dokumentas neegzistavo. Nepradėjus taikos sutarties sudarymo (pasiūlymo sudaryti tokią sutartį) procedūros, negalima užbaigti bankroto bylos, todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, suteikiant galimybę bankroto bylą baigti taikiai.

              Atsiliepime administratorius prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiai argumentais:

              1. Pašto siuntos lydraštis patvirtina tinkamai įvykdytą ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalies nuostatą.

              2. Įmonės 2014 m. birželio 19 d. kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai, 72,904 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų balsų sumą, 9 darbotvarkės klausimu įpareigojo administratorių kreiptis į teismą dėl minėtos įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi pripažino šią įmonę bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto. Šio kreditorių susirinkimo nutarimo ir minėtos nutarties atsakovė neskundė. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad įmonės veikla nebuvo atnaujinta, įmonės kreditoriai ir atsakovė nesiekė jos atnaujinti. Taikos sutartis gali būti sudaroma tik iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 28 straipsnio 4 dalis). Dėl nurodytų priežasčių, teismas pagrįstai tenkino administratoriaus prašymą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai, bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

              Byloje sprendžiama, ar minėtos įmonės administratorius tinkamai įvykdė ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalies nuostatas ir ar bankroto bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai tenkino šios bendrovės bankroto administratoriaus prašymą suteikti teisę nukreipti išieškojimą į šios įmonės savininkės turtą (3 t.,122-123 b. l.).

              Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 11 dalį, taikos sutartis – kreditorių ir įmonės, o tuo atveju, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, – ir jos savininko (savininkų) susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkas (savininkai) prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti.

              Įmonių bankroto įstatymo 28 straipsnio 2-4 dalis numato, kad administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės kreditoriams prieš kreipdamasis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo. Taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų) sutikimą. Kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba jų įgaliotas atstovas, administratorius ir įmonės savininkas (savininkai). Taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos.

              Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įsigaliojusiomis nuo 2013 m. spalio 01 d. (Žin., 2013, Nr. 46-2244), buvo siekiama apsaugoti neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų savininkų interesus, kad neribotos civilinės atsakomybės įmonės bankroto atveju sutartinius įsipareigojimus galėtų prisiimti ne tik įmonė, bet ir jos savininkas (savininkai), kuriems suteikiama galimybė sudarius taikos sutartį tenkinti reikalavimus ne tik iš parduoto įmonės ar savininkų turto bet ir iš su darbo santykiais susijusių ar kitaip teisėtai gaunamų pajamų (žiūrėti Įmonių bankroto įstatymo aiškinamąjį raštą http://www.lrv.lt/Posed_medz/2012/121016/20.pdf). Aiškinamajame rašte pabrėžiama, jog įstatymu siekiama apibrėžti kreditorių, įmonės, ir jos savininko (savininkų), susitarimą tęsti įmonės veiklą, kai įmonė ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkas (savininkai) prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti, o neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turtas būtų parduodamas tik įsitikinus, kad taikos sutarties iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo sudaryti nepavyko. Tokiu reguliavimu taip pat siekiama neužvilkinti bankroto procedūrų ir socialinio teisingumo, kadangi sudarius taikos sutartį, būtų suteikta galimybė neribotos civilinės atsakomybės įmonių savininkams išvengti nuosavo turto pardavimo, ir patenkinti kreditorių reikalavimus iš su darbo santykiais susijusių, ar kitaip teisėtai gaunamų pajamų, ir dėl to, įstatyme  buvo įtvirtinta imperatyvi administratoriaus pareiga, pateikti pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo, tiek įmonės kreditoriams, tiek jos savininkei.

              Atsižvelgiant į paminėtus įstatymo tikslus, konstatuojama, jog aplinkybė, ar ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga buvo įgyvendinta, yra svarbi teismui sprendžiant dėl galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą, todėl ji turi būti nustatyta ne formaliai, o įvertinus visus faktinius duomenis.

              Pirmiau minėta, kad šioje byloje kilęs ginčas dėl administratoriaus tinkamo/netinkamo ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalies reikalavimo įvykdymo. Apeliantės teigimu, ji nėra gavusi administratoriaus pasiūlymo sudaryti taikos sutartį; tokio siūlymo, pasak apeliantės, nėra gavę ir įmonės kreditoriai. Tuo tarpu administratorius nurodo, kad pasiūlymo sudaryti taikos sutartį apeliantei įteikimą patvirtina byloje pateikta pašto siuntų pažyma. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė neįsigilinęs į faktus, o būtent, klausimą dėl išieškojimo nukreipimo į individualios įmonės savininkės turtą išnagrinėjo, nepasiūlęs apeliantei pareikšti jos pozicijos, todėl liko neįvertintos atskirajame skunde keliamos faktinės aplinkybės dėl atitinkamo turinio dokumento (pasiūlymo sudaryti taikos sutartį bankroto procese) įteikimo įmonės savininkei.

              Apeliacinis teismas pažymi, jog bylos medžiaga liudija, kad atsakovė aktyviai dalyvauja bankroto procese, operatyviai pateikia savo poziciją raštu į visus bankroto administratoriaus keliamus klausimus (3 t., 151-159, 178 b. l.), todėl mažai tikėtina, kad į nurodomą pasiūlymą (3 t., 162 b .l.) atsakovė apskritai nebūtų pateikusi savo pozicijos, ignoravusi jį. Pagrįstų abejonių dėl tinkamo ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimo kelia ir tai, jog pirmą kartą administratoriui pateikus prašymą leisti nukreipti išieškojimą į įmonės savininkės turtą, teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi (3 t., 114-115 b. l.) jo netenkino, be kita ko, motyvuodamas tuo, jog administratorius teismui nepateikė jokių įrodymų dėl tinkamo imperatyvių ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalies nuostatų įvykdymo – pasiūlymo neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkei ir įmonės kreditoriams sudaryti taikos sutartį. Apeliacinio teismo vertinimu, šių nuostatų įvykdymas kelia pagrįstų abejonių ir dėl to, kad administratoriaus nurodomu laiku – 2014 balandžio 1 d., dar nebuvo patvirtinti įmonės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai (jie patvirtinti tik Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi (2 t., 165-166 b. l.)), taigi, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos nebuvo aiškūs subjektai (kreditoriai), kurie būtų galėję spręsti dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, tikslingumo bei jos sąlygų. Minėta, jog ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas bankroto administratoriui pasiūlyti taikos sutartį sudaryti neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės kreditoriams. Taigi, turi būti pateikti įrodymai, jog tokį siūlymą gavo abi potencialios taikos sutarties šalys (įmonės savininkas ir jos kreditoriai), tačiau apie tokio pasiūlymo pateikimą kreditoriams nėra nurodoma nei administratoriaus prašyme, nei skundžiamoje teismo nutartyje.

              Nepašalinus aptartų prieštaravimų administratoriaus pozicijoje (jo teikiamuose įrodymuose bei bankroto bylos proceso eigoje), nėra galimybės nustatyti, ar iš tiesų buvo įvykdyti, ir jei taip – ar tinkamai – ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalies reikalavimai, bei, atitinkamai nuspręsti dėl galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės savininkės turtą.

              Įvertinus pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ir paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nenustačius teisiškai reikšmingų faktų, negalėjo būti tenkinamas administratoriaus prašymas dėl leidimo nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininkės turtą. Konstatuojama, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis) ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Teismas, nagrinėdamas prašymą iš naujo, turi nustatyti aukščiau aptartas aplinkybes bei įvertinti galimybę sudaryti taikos sutartį esamoje bankroto bylos proceso stadijoje bei, atitinkamai, įmonės, įmonės savininkės bei įmonės kreditorių poziciją dėl galimybių sudaryti taikos sutartį minėtos įmonės bankroto byloje.

              Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

n u t a r i a :

              Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį, ir klausimą dėl leidimo G. P. individualios įmonės bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto bankas“ nukreipti išieškojimą į šios įmonės savininkės G. P. (asmens kodas 45509240429) turtą, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

              Teisėja                                                                       Rasa Gudžiūnienė