Civilinė byla Nr. e3K-3-31-219/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39478-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.1.1; 2.4.2.5; 2.6.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Vinco Versecko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams A. V., D. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl dalies administracinių aktų panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė Lilija Šilerienė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės plotų, įsiterpusių tarp privačių sklypų, pardavimą ne aukciono būdu, taikymo ir aiškinimo.
2. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2014 m. birželio 30 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – ir Pirkimo–pardavimo sutartis) dalį dėl 325 kv. m žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo, panaikinti 2013 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymo „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ Nr. 30-2600 dalį, kuria buvo nuspręsta patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius, nustatant, kad žemės sklypo plotas sudaro 969 kv. m, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 325 kv. m sklypą, ir jį prijungti prie 600 kv. m privataus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti 2014 m. kovo 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimo „Dėl žemės sklypų, greta žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisių į šiuos žemės sklypus įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl 325 kv. m ploto žemės sklypo suformavimo ir kadastro duomenų patvirtinimo bei NŽT patikėjimo teisės į jį įregistravimo, panaikinti 2014 m. birželio 2 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimo „Dėl valstybinės žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., Vilniaus m. ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pardavimo A. V.“ dalį, kuria buvo nuspręsta parduoti kaip įsiterpusį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat prašo taikyti restituciją natūra tokia tvarka: pirkėjai A. V. ir D. V. grąžina Lietuvos Respublikai 325 kv. m žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), prijungtą prie kito žemės sklypo (šiuo metu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, grąžina pirkėjams sumokėtus už įgytą žemės sklypą 12 158,71 Eur.
3. Ieškovas nurodė, kad 325 kv. m ginčo žemės sklypas yra greta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo žemės sklypas pradedant ir vykdant jo formavimo bei pirkimo–pardavimo procedūras iš vienos pusės ribojosi su suformuotu privačiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o iš kitų trijų pusių – su laisvos valstybinės žemės plotu. 2014 m. birželio 30 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, pagal kurią buvo parduotas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalis pažeidžia imperatyviuosius teisės aktų reikalavimus, nes kaip įsiterpę valstybinės žemės plotai lengvatine tvarka (be aukciono) gali būti parduodami tik tada, kai jie atitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvoką. Ginčo žemės sklypas neatitiko įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokos, todėl toks sandoris privalo būti panaikintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalimi. Su ginčo žemės sklypu besiribojantis laisvos valstybinės žemės plotas sudaro apie 2690 kv. m, todėl tokio dydžio ir ploto žemėje galėtų būti formuojami kiti žemės sklypai, žemę naudojant nuosavybės teisėms atkurti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad atsakovai A. V. ir D. V., būdami žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti padidinti savo sklypą, prijungiant dalį laisvos valstybinės žemės, esančios šalia jų žemės sklypo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2012 m. gegužės 16 d. raštu informavo NŽT ir atsakovą A. V., kad prašyme nurodyti 42 kv. m ir 335 kv. m valstybinės žemės plotai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) nurodytą įsiterpusio ploto sąvoką, nes šie plotai yra įsiterpę tarp suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, gatvės ir praėjimo tako.
6. Miesto plėtros departamentas paprašė, kad NŽT duotų valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, jog žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 a laisvoje valstybinėje žemėje. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2012 m. rugpjūčio 7 d. rašte nurodė, kad neprieštarauja, jog nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas žemės sklypo planas, kuriame būtų nurodyta padidinti sklypą apie 42 kv. m šiaurės rytinėje pusėje ir apie 335 kv. m pietvakarinėje sklypo pusėje.
7. 2013 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. 30-2600 patvirtino žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jo sprendinius, inter alia (be kita ko), į pertvarkomo žemės sklypo 969 kv. m plotą, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusius 44 kv. m ir 325 kv. m žemės sklypus, prijungtus prie pirminio 600 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini).
8. 2014 m. kovo 12 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu buvo suformuoti 325 kv. m ir 44 kv. m žemės sklypai bei patvirtinti šių žemės sklypų kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „G. M&Co“ matininko 2014 m. sausio 9 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurios yra neatskiriamos šio sprendimo dalys. Minėto sprendimo pagrindu suformuoti sklypai registruoti Nekilnojamojo turto registre. 2014 m. birželio 2 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu nuspręsta naujai suformuotus sklypus parduoti kaip įsiterpusius.
9. Pagal 2014 m. birželio 30 d. Pirkimo–pardavimo sutartį ginčo žemės sklypas buvo parduotas už 12 250,92 Eur (42 300 Lt). Už įgyjamą žemės sklypą buvo sumokėta visa kaina (12 158,71 Eur) (suma jau atskaičius sklypo dokumentų parengimo išlaidas). 2014 m. rugpjūčio 11 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu trys minėti sklypai sujungti į vieną, nustatytas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
10. Teismas nustatė, kad prokuroras, paduodamas ieškinį, siekia užtikrinti vienos iš konstitucinių vertybių – disponavimo valstybine žeme – teisėtą tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 47 straipsniai). Teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimas ir faktinis pagrindas atitinka viešajam interesui keliamus kriterijus bei būtinybę jį ginti.
11. Teismas padarė išvadą, kad ginčo žemės sklypas atitiko visumą sąlygų, leidžiančių teigti, jog žemės plotas atitiko įsiterpusio sklypo statusą. Ginčo valstybės žemės plotas iš šiaurės pusės ribojosi su atsakovams A. V. ir D. V. priklausančiu sklypu, pietinė sklypo dalis ribojasi su keliu – pravažiavimu (praėjimu), atsiremiančiu į (duomenys neskelbtini), per ginčo valstybinės žemės ploto dalį nutiesti inžineriniai tinklai – vamzdynai (miesto nuotakyno kanalizacija), 110 kv. m oro elektros linijos, per visą tą teritoriją nustatyta elektros linijų apsaugos zona. Buvusi laisva valstybinė žemė, priskirta atsakovams, ribojosi su jiems priklausančiu žemės sklypu. Ginčo sklypo pietinėje pusėje yra išvažinėtas kelias, įsiremiantis į (duomenys neskelbtini), suprojektuotas kaip 325 kv. m ploto ginčo sklypas, įsiterpęs tarp atskiro suformuoto žemės sklypo ir kelio. Šalia ginčo sklypo yra 110 kV elektros oro linija, kurios apsaugos zonos plotas – 10 kv. m (oro linijų apsaugos zona apima ir patį suformuotą sklypą).
12. Teismas nurodė, kad, vertinant teritorijų planavimo principus, esamą urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosaugos reikalavimus, saugomos teritorijos gretimybes, infrastruktūrą bei atsižvelgiant į asmenų teisėtus interesus ir lūkesčius gyventi darnioje, neperpildytoje teritorijoje, nėra galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą ginčo sklypo vietoje.
13. Įvertinęs žemės sklypo plotą, teisės aktų nustatytus ribojimus statant statinius tarp sklypo ribos ir statinio, vietinės reikšmės kelio apsaugos zonas (į abi puses nuo kelio briaunų) – 10 m, kuriose draudžiama statyti gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus ir kt., bei nesant jokių objektyvių duomenų, jog priskirtas žemės sklypas tiek iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo dienos, tiek ir po jų priėmimo buvo numatytas visuomenės poreikiams tenkinti, galėjo būti parduodamas aukcione, ar kad būtų pretendentų atkurti nuosavybės teises į priskirtą žemės sklypą, teismas sprendė, jog aptariamos valstybinės žemės ploto išsidėstymas lėmė, kad jame formuoti savarankišką, galimą racionaliai naudoti žemės sklypą nebuvo nei galimybės, nei poreikio, juo labiau kad už teritorijų planavimą atsakinga institucija (savivaldybė) nurodė, jog kitoks žemės sklypo panaudojimas būtų neracionalus bei neatitiktų miesto teritorijų planavimo sprendinių.
14. Teismas nurodė, kad, nustačius, jog ginčo žemės sklypas buvo įsiterpęs bei atsakovams A. V. ir D. V. parduotas teisėtai ir pagrįstai, nėra pagrindo teigti, jog yra pažeidžiamos asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame Buchtos antrajame rėžiniame kaime, teisės.
15. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2019 m. birželio 12 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.
16. Kolegija pažymėjo, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo santykius reglamentuoja specialusis Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. Valstybinės žemės perleidimą kitiems asmenims reguliuoja Žemės įstatymo 10 straipsnis, kurio 5 dalyje įvardijami išimtiniai atvejai, kai valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, vienas iš tokių atvejų – 5 dalies 4 punkte nurodomas atvejis, kai sklypai yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio ir parduodami gretimų sklypų savininkams. Minėto straipsnio 7 dalis nustato, kad valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.
17. Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto (2004 m. lapkričio 29 d. redakcija) 1 pastraipoje detalizuojant įsiterpusių sklypų pardavimo tvarką nustatyta, kad lengvatine tvarka be aukciono gali būti parduodami valstybinės žemės plotai, įsiterpę ne tik tarp privačių žemės sklypų, bet ir tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių. Pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio redakciją, įsigaliojusią nuo 2014 m. kovo 28 d., laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesni kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto 2 pastraipa išdėstyta taip: „teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Tokiais atvejais NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas, jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 m, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta.“
18. Pažodžiui aiškinant pakeisto šio teisės akto nuostatas išeina, kad pagal pakeistą tvarką siauros juostos sąvoka, sprendžiant, ar sklypas atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką, kai sprendžiama dėl įsiterpusio sklypo, esančio teritorijoje, kurios paskirtis yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų bendrabučių naudojimui, tampa aktuali tuo atveju, kai toks sklypas gali viršyti 0,04 ha, nes kai įsiterpusį sklypą sudaro siaura, ne daugiau kaip 10 m pločio juosta, sklypas laikomas įsiterpusiu ir gali būti parduodamas lengvatine tvarka ir kai jo plotas yra didesnis nei 0,04 ha.
19. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui nagrinėjant klausimą dėl Nutarimo Nr. 692 (2004 m. lapkričio 29 d. redakcija) pirmosios pastraipos atitikties Konstitucijai ir Žemės įstatymui, Vyriausybė nurodė, kad žemės reformos metu formuojant valstybinės žemės sklypus dėl teritorijų planavimo proceso trūkumų ir kitų priežasčių liko laisvos valstybinės žemės plotų, kurie dėl savo savybių – mažo dydžio, nepatogios konfigūracijos ir pan. – negalėjo būti formuojami kaip atskiri žemės sklypai ir tinkamai savarankiškai eksploatuojami. Tokie įsiterpę laisvos valstybinės žemės sklypai didino apleistos žemės plotus, trukdė įgyvendinti žemės reformos tikslus, buvo ekonomiškai nenaudingi valstybei, gadino kraštovaizdį, kėlė rūpesčių aplinkinių žemės sklypų naudotojams. Galimybė be aukciono, t. y. lengvatinėmis sąlygomis, pirkti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kurio negalima suformuoti kaip atskiro naujo savarankiškai eksploatuojamo žemės sklypo, turėjo užtikrinti patogios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės panaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybių ir valstybės biudžetus gavimą. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, ar laisvos valstybinės žemės plotas galėjo būti suformuotas kaip atskiras sklypas bei racionaliai panaudotas, įvertinus žemės sklypo išsidėstymą, infrastruktūrą, patrauklumą, galimybę jį parduoti už maksimaliai valstybei naudingą kainą aukciono būdu ir pan. Taip pat atsižvelgtina ir į Žemės įstatymo 1 straipsnyje suformuluotus tikslus, kad santykiai šioje srityje reguliuojami taip, jog būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo
20. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Teismai netinkamai taikė ir aiškino Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 4 dalį, 5 dalies 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktą. Teismų jurisprudencijoje pažymėta, kad visos trys Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytos valstybinės žemės pardavimo be aukciono sąlygos yra savarankiškos, kumuliatyvios ir tarpusavyje nekonkuruoja. Laisvos valstybinės žemės ploto neatitiktis nors vienai iš nurodytų sąlygų reiškia, kad toks žemės plotas negali būti pripažintas turinčiu įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto teisinį statusą, negali būti suformuotas ir parduotas be aukciono (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-969/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-268-261/2018; 2018 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-675-822/2018 ir kt.). Todėl nepagrįsti teismų teiginiai, kad esminė reikšmė šiuo atveju teiktina tam, ar laisvos valstybinės žemės plotas galėjo būti suformuotas kaip atskiras sklypas bei racionaliai panaudotas.
20.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad lemiama sąlyga, kai valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, yra tada, jeigu jie yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas tik detalizuoja Žemės įstatymo sąlygas tuo atveju, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia Žemės įstatymu nustatytos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, todėl pirmiausia turi būti paisoma įstatymo sąlygų, t. y. kad sklypas turi būti įsiterpęs tarp privačių sklypų ir turi būti atitinkamo Vyriausybės nustatyto dydžio. Plačiau aiškinti minėtos Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto sąlygos, ką nagrinėjamu atveju nepagrįstai padarė bylą nagrinėję teismai, nėra pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3882-261/2015, kt.). Darytina išvada, kad įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu, kurį leidžiama parduoti lengvatine tvarka (be aukciono), laikytinas tik toks žemės sklypas, kuris atitinka Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodytas sąlygas dėl įsiterpimo tarp privačių žemės sklypų bei neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio (4 arai), išskyrus Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintą išimtinį atvejį, kai įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos; Žemės įstatymo sąlygas detalizuojančio Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytas negalimumas suformuoti atskirus žemės sklypus laikomas tik papildoma sąlyga, kuri yra aktuali tik tada, kai nustatomos pagrindinės Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, kad žemės sklypas yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, be to, ši sąlyga apima negalimumą formuoti atskirus žemės sklypus ne tik gyvenamųjų namų statybai, bet ir kitoms visuomenės reikmėms.
20.3. Nagrinėjamu atveju suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje bei formuojamo žemės sklypo plane pažymėtos rekomenduojamos gatvių raudonosios linijos nebuvo nustatytos jokiu galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu. Vientisas, kaip atskiras sklypas nesuformuotas laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame pradėtas formuoti ginčo žemės sklypas, viršijo Nutarime Nr. 692 nustatytą maksimalų 0,04 ha be aukciono parduodamų įsiterpusių valstybinės žemės sklypų dydį gyvenamosiose teritorijose. Jo dydis, vertinant pagal Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištraukoje atkarpą nuo esamo atsakovų namų valdos sklypo iki miško, sudaro apie 40 m plotį ir apie 190 m ilgį, taigi šiuo metu likusios laisvos minėto valstybinės žemės ruožo dalis tarp ginčo žemės sklypo išorinės kraštinės ir miško sudaro apie 22 m plotį ir apie 190 m ilgį. Ginčo žemės sklype ir vientisame, kaip atskirame sklype nesuformuotame laisvos valstybinės žemės plote nėra jokių šlaitų. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra. Ginčo žemės sklypas buvo suformuotas Buchtos antrojo rėžinio kaimo teritorijoje, kurioje nuosavybės teisės nėra visiškai atkurtos esamiems pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą natūra. Sprendimuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir išvadose nurodyta, kad pretendentai K. Š., T. Š., U. Š. turi teisę į didesnį, nei jau yra perduota nuosavybės teisių atkūrimo būdu, žemės sklypo plotą, todėl toks žemės plotas turėtų būti formuojamas ir naudojamas nuosavybės teisių atkūrimui įgyvendinti.
20.4. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, nustatyta, kad ginčo žemės sklypas, pradedant ir vykdant jo formavimo bei pardavimo procedūras, nebuvo įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, nes ribojosi su atskiru žemės sklypu, kuris nesuformuotas kaip laisvos valstybinės žemės plotas, ir faktiškai tebuvo labai nedidelė jo dalis, taip pat visas minėtas vientisas laisvos valstybinės žemės plotas viršijo maksimalų 0,04 ha dydį. Ginčo žemės sklypo ir viso minėto vientiso, kaip atskiro sklypo nesuformuoto laisvos valstybinės žemės ploto konkrečios savybės (dydis, plotis, konfigūracija), kitų analogiškų sklypų formavimas jame, tai, kad dalyje laisvos valstybinės ploto šiuo metu yra elektros tinklai, o suformuotame kaip įsiterpęs (ginčo) žemės sklype yra nuotėkų tinklai, tai, kad suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje sklypas nurodomas kaip besiribojantis su projektuojamomis gatvių raudonosiomis linijomis, ir teismų praktika susijusiose analogiškose bylose nesudaro pagrindo ginčo žemės sklypą ir visą plotą, kuriame jis yra, laikyti siaura juosta. Taip pat šios aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti šios žemės kaip užstatytos (užimtos) ir nelaikyti jos laisvu nesuformuotu valstybinės žemės plotu. Ginčo žemės sklypas neatitinka Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 4 dalies, 4 dalies 4 punkto ir Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimų, keliamų įsiterpusiems valstybinės žemės sklypams, kuriuos leidžiama be aukciono parduoti besiribojančių žemės sklypų savininkams, todėl ginčo žemės sklypas negalėjo būti formuojamas ir be aukciono parduodamas atsakovams.
20.5. Teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 1.80 straipsnį. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija) (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), todėl, pripažinus Pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl ginčo žemės sklypo negaliojančia, atsakovai A. V. ir D. V. turėtų grąžinti 325 kv. m ginčo žemės sklypą valstybei, o NŽT, kaip valstybės nuosavybės teisę į žemę įgyvendinanti institucija, turėtų grąžinti minėtiems atsakovams už šį žemės sklypą gautas lėšas (12 158,71 Eur).
20.6. Teismai, vertindami byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–185 straipsniai), nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota šių proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo praktika. Teismai nepagrįstai konstatavo, kai ginčo žemės sklypas atitiko visas įsiterpusio žemės sklypo sąlygas, kurios buvo būtinos valstybinės žemės sklypui parduoti ne aukciono būdu, o ieškovas ir atsakovė NŽT neįrodė, jog ginčijamas NŽT teritorinio padalinio vadovo sprendimas parduoti didesnį įsiterpusį žemės plotą pažeidė Žemės įstatymą ir Nutarimo Nr. 692 2.15 punktą.
20.7. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad ginčo žemės sklypas pietų pusėje ribojosi su keliu – pravažiavimu (praėjimu, teismo sprendime pavadintu „išvažinėtu keliu“), kuris atsiremia į (duomenys neskelbtini), per sklypą nutiesti inžineriniai tinklai, 110 kV oro elektros linija. Byloje duomenų apie faktiškai esančios ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre konkrečios gatvės ar kelio buvimą, koordinates, plotį, kelio ašis, vietą ir pan. nebuvo. Rekomenduojamų gatvės raudonųjų linijų, kurias formuojant žemės sklypą specialiai suvestiniame žemėlapyje pažymėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, negalima laikyti faktiškai egzistuojančiu keliu ar gatve ir remtis menamomis tokio kelio ribomis aiškinant kelio apsaugos juostų plotį ir kt. parametrus. Šiuo atveju net nėra žinoma, kokios kategorijos gatvė galėtų būti planuojama šioje vietoje, kokios kelio juostos būtų taikomos. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91 tik A, B ir C kategorijos gatvėms nustatytos gatvių raudonosios linijos, o žemesnės kategorijos gatvėms kelio apsaugos juostos apskritai netaikomos. Gatvių raudonosios linijos nustatomos detaliajame plane, tačiau šis nebuvo parengtas.
20.8. Laisvoje valstybinėje žemėje esanti 110 kV įtampos oro elektros linija taip pat nesudaro pagrindo aptariamos teritorijos vertinti kaip užstatytos ar kita apimtimi ribojančios galimą teritorijos panaudojimą. Pagal Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 20 punktą, priešingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo sprendime, statyba nėra ribojama, o yra galima gavus atitinkamą raštišką leidimą.
20.9. Tiek žemės ūkio veikla, atkūrus nuosavybės teises į žemę buvusiame Buchtos antrajame rėžiniame kaime, formuojant žemės ūkio paskirties sklypus, tiek ir statinių statyba šiuo atveju yra galima. Be to, atsakovų prijungtas kaip įsiterpęs žemės sklypas taip pat buvo suformuotas kaip „kitos“ pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypas, kurio naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos. Šiame sklype yra atsakovams priklausantis Nekilnojamojo turto registre neregistruotas statinys – šiltnamis, kurio statybai, tikėtina, elektros tinklų savininko leidimas taip pat nebuvo gautas.
20.10. Teismai neįvertino, kad viso vientiso, kaip atskiro žemės sklypo nesuformuoto laisvos valstybinės žemės ploto, kuriame yra ginčo žemės sklypas, plotis yra apie 40 m, o ilgis – apie 190 m, t. y. maždaug 3–4 kartus viršija nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusio Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintus konkrečius siauros juostos nustatymo kriterijus, pagal kuriuos siaura juosta laikomas iki 10 m pločio įsiterpęs žemės plotas. Teismai netinkamai atskleidė Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintoje normoje vartojamos sąlygos „siaura juosta“ turinį ir teisėkūros subjekto tikslus, todėl nepagrįstai pripažino, kad ginčo žemės sklypas atitiko siauros juostos sąlygą ir galėjo būti suformuotas bei perleistas atsakovų nuosavybėn supaprastinta tvarka be aukciono. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019 išsamiai atskleistas žemės sklypo atitikties siauros juostos kriterijui turinys. Kasacinis teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galiojęs teisinis reglamentavimas neįtvirtino sąvokos „siaura juosta“ turinio ir jos taikymo kriterijų, šiai sąvokai aiškinti naudotinas lingvistinis teisės aiškinimo metodas, atsižvelgiant į konkrečius teismų praktikos atvejus bei į teisėkūros subjekto vėlesniame poįstatyminiame reglamentavime išreikštą valią dėl sąvokos „siaura juosta“ apibrėžties kriterijų suformulavimo. Vadovavimasis dabartinėje Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcijoje įtvirtintu objektyviuoju kriterijumi, kuriuo remiantis laisvos valstybinės žemės sklypas atitinka „siauros juostos“ sąlygą, jei jo plotis neviršija 10 m, sprendžiant dėl iki 2016 m. birželio 1 d. priimtų administracinių aktų ir sandorių teisėtumo, atitinka visuomeninės naudos, racionalumo ir bendrąjį protingumo principus. Tai neprieštarauja principui lex retro non agit (įstatymas neturi atgalinio veikimo galios), kadangi siauros juostos sąlygą apibrėžiantis 10 m kriterijus taikytinas aiškinant iki to laiko anksčiau apskritai neapibrėžtos sąlygos turinį, o ne taikant nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusios Nutarimo Nr. 692 redakcijos 2.15 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018). Be to, vertinant valstybinės žemės sklypo, kuris iki sprendimo parduoti jį kaip „įsiterpusį“ buvo didesnio laisvos valstybinės žemės ploto dalimi, pardavimo teisėtumą šio sklypo priskyrimo siaurai juostai aspektu, turi būti vertinama ne tik parduotojo žemės sklypo, bet ir buvusio didesnio laisvos valstybinės žemės ploto atitiktis siauros juostos kriterijui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019).
20.11. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasirėmė „atsakovų įsitikinimu“, kad, suformavus ir pardavus ginčo žemės sklypą už rinkos kainą, valstybinė žemė buvo panaudota racionaliai, o ieškovo ir NŽT paaiškinimų apie tai, kad Nutarimo Nr. 692 nuostatų atitikimo prasme turi būti vertinamas ne tik atsakovų valdomas žemės sklypas, bet be išimties visa besiribojanti su juo laisva valstybinė žemė ir tokiu aspektu vertinama galimybė formuoti žemės sklypus, įrodymais nepripažino. Anot pirmosios instancijos teismo, ieškovas ir NŽT nepateikė įrodymų, kad buvo pažeistas viešasis interesas ar asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame Buchtos antrajame rėžiniame kaime, teisės, tačiau byloje buvę rašytiniai įrodymai – sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir Išvados apie nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę – teismo nebuvo vertinami, nors būtent iš jų buvo aiškiai matyti, jog pretendentams K. Š., T. Š., U. Š., turėjusiems žemės Buchtos antrajame rėžiniame kaime, nebuvo visiškai atkurtos nuosavybės teisės į ją. Šiuo atveju buvo pažeistas viešasis interesas, nes, nesprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo natūra klausimo, buvo pažeistas žemės reformos vykdymo eiliškumas, nustatytas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) perduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės.
20.12. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, ar laisvos valstybinės žemės plotas galėjo būti suformuotas kaip atskiras sklypas ir gali būti racionaliai panaudotas, įvertinus žemės sklypų išsidėstymą, infrastruktūrą, jų patrauklumą, galimybę juos parduoti už maksimaliai valstybei naudingą kainą aukciono būdu ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019 išaiškino, kad galimybė vertinti sklypą kaip įsiterpusį nesuteikia viešojo administravimo subjektams teisės turėti absoliučią diskreciją interpretuojant valstybinės žemės pardavimo teisinius santykius ir aiškinant teisės normas. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar teritorijoje gali būti formuojami žemės sklypai, teisinės reikšmės neturi: a) sklypo suformavimo tikslingumas; b) aplinkybė, ar bendrajame plane yra priimti ir suprojektuoti sprendiniai dėl urbanizuojamos teritorijos vystymo; c) sunkumai, galintys atsirasti formuojant sklypą (pavyzdžiui, įvažiavimas ir pan.). Sprendžiant, ar laisvos valstybinės žemės plote suformuojant ginčo žemės sklypą, kuris vėliau buvo parduotas suinteresuotiems asmenims Žemės įstatymo 10 įstatymo 5 dalies 4 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, nebuvo pažeistas imperatyvus teisinis reglamentavimas, turi būti vertinama ne tik ginčo žemės sklypo, bet ir viso laisvos valstybinės žemės ploto atitiktis Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintoms sąlygoms, kurios yra keliamos laisvos valstybinės žemės plotui tam, kad jis galėtų būti pripažintas nuosavybės teisių perleidimo supaprastinta tvarka sandorio dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019).
21. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo.
22. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Teisės aktuose neapibrėžta, kas laikoma racionaliu žemės sklypo naudojimu, todėl diskrecija spręsti, ar įmanoma konkrečiame žemės sklype suformuoti racionalių ribų ir panaudojimo žemės sklypą, suteikiama teritorijų planavimo specialistams. Vilniaus miesto savivaldybės administracija sklypo pripažinimo įsiterpusiu ir tokio sklypo pardavimo procese dalyvauja kaip už teritorijų planavimą atsakinga institucija ir, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdama į atskiro, racionalių ribų žemės sklypo suformavimo galimybę, galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, esamą urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosaugos reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės miškų ribas, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius, taip pat į tai, ar yra galimybė įrengti įvažiavimą į tokį valstybinės žemės plotą bei į žemės sklype esančias apsaugos zonas, nustato, ar konkretus žemės sklypas gali būti suformuotas kaip atskiras (savarankiškas) nuosavybės teisės objektas.
22.2. Parduodant ginčo žemės sklypą buvo siekiama, kad laisva valstybinė žemė būtų efektyviai ir racionaliai panaudota, tvarkoma ir prižiūrima. Ginčo žemės sklypą prijungus prie atsakovų A. V. ir D. V. valdomos žemės, bus gautos lėšos į valstybės ir savivaldybės biudžetus iš šio žemės sklypo pardavimo, kasmet bus gaunamos lėšos iš žemės savininkų mokamo kasmetinio žemės mokesčio, be to, žemė yra prižiūrima, tvarkoma ir naudojama.
22.3. Per suformuotą 325 kv. m ploto sklypą nutiesti vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai, kurių apsaugos zonos dydis 174 325 kv. m, bei ryšių linija, kurios apsaugos zonos plotas yra 70 325 kv. m; šalia suformuoto sklypo yra 110 kV elektros oro linija, kurios apsaugos zona matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių jos laidų yra 20 m pločio, o jos plotas – 230 kv. m (oro linijų apsaugos zona apima ir patį suformuotą sklypą) – šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.
22.4. Ieškovo teiginiai dėl galimybės ginčo žemės sklypo teritorijoje statyti statinius ir naudotis žemės sklypu be jokių apribojimų nėra pagrįsti jokias skaičiavimais, matavimais, ignoruojant už teritorijų planavimą atsakingos institucijos esminius teiginius dėl teritorijų planavimo ginčo žemės plote, be kita ko, neatsižvelgiant į tokių žemės sklypų suformavimo galimybes bei jų reikalingumą.
22.5. Nėra pagrindo abejoti, kad ginčą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vadovaudamiesi bendrojo Vilniaus miesto plano sprendiniais, atsižvelgdami į teritorijų planavimo principus, esamą urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosaugos reikalavimus, saugomų teritorijų ir valstybinės reikšmės miškų gretimybes, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius, taip pat galimybes įrengti aptarnaujančius inžinerinius tinklus ir kitą infrastruktūrą, asmenų teisėtus interesus ir lūkesčius gyventi darnioje, neperpildytoje teritorijoje, padarė visapusiškai teisingą išvadą, kad nėra jokio tikslo ir galimybės suformuoti atskirus žemės sklypus.
22.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-933 patvirtintame statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir Reglamentas) 6.6 punkte nurodyta, kad gatvės raudonosios linijos – tai linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvei ir jos elementams tiesti ir įrengti. Reglamento 21 punkte nustatyta, kad susisiekimo tinklą sudaro motorizuoto eismo gatvės ir keliai (A, B, C, D kategorijos), nemotorizuoto eismo gatvės (E, F kategorijos), takai, šaligatviai, įvairių tipų eismo zonos ir aikštės, o 22 punkte nurodyta, kad susisiekimo linijos suskirstytos į šešias pagrindines kategorijas: A – greito eismo gatvės; B – pagrindinės gatvės; C – aptarnaujančios gatvės; D – pagalbinės gatvės; E – pagrindinės pėsčiųjų ir dviračių eismo gatvės ir takai; F – pagalbiniai pėsčiųjų ir dviračių eismo takai. Iš byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, kad žemės ginčo sklypo pietų pusėje esantis pėsčiųjų ir dviračių takas atitinka nemotorizuotos eismo pagalbinės (F kategorijos) pėsčiųjų ir dviračių eismo gatvės parametrus. Šia gatve yra pasiekiami netoli esantys bendrojo naudojimo objektai, t. y. tiek valstybinės reikšmės miškai, tiek Neries upės pakrantė. Dviračių takai ir pėsčiųjų zona šioje teritorijoje buvo nustatyti norint pagerinti eismo saugumą, atskiriant intensyviausią pėsčiųjų ir dviračių eismą nuo motorizuoto transporto eismo.
22.7. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme absoliuti restitucija nėra įtvirtinta. Nuosavybės teisės atkuriamos atsižvelgiant į įstatyme nustatytus ribojimus, kurie iš esmės yra nulemti tos aplinkybės, kad per ilgą laiką, praėjusį nuo turto nusavinimo iki nuosavybės teisių į jį atkūrimą nustatančio įstatymo įsigaliojimo, jau susiklostė tam tikri žemėnaudos santykiai, įsikišimas į kuriuos nebūtų pateisinamas, nes taip būtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Tokie ribojimai pretendentui kompensuojami garantuojant teisingą atlyginimą įstatyme nurodytais būdais. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas nebuvo šio ieškinio dalykas.
23. Atsakovai A. V. ir D. V. atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Aktualioje teismų praktikoje analogiškose bylose išaiškinta, kad vien remiantis žemės sklypo pločiu negalima konstatuoti, jog žemės sklypas nepatenka į siauros juostos sampratą, jei iki 2014 m. sausio 1 d. buvo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai. Šiuo atveju teritorijų planavimo dokumentas buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 2 d. įsakymu. Teismai nurodė, kad ginčo žemės sklypas laikytinas įsiterpusiu dėl keleto priežasčių. Teismai nustatė, kad pietinė žemės sklypo dalis ribojasi su keliu – pravažiavimu (praėjimu), kuris atsiremia į (duomenys neskelbtini), per ginčo valstybės žemės ploto dalį nutiesti inžineriniai tinklai – vamzdynai (miesto nuotakyno kanalizacija), 110 kV oro elektros linijos, per visą teritoriją nustatyta elektros linijų apsaugos zona. Taigi nustatyta, kad buvusi laisva valstybinė žemė, priskirta atsakovams A. V. ir D. V., ribojosi su jiems priklausiančiu žemės sklypu, suprojektuotas kaip įsiterpęs 325 kv. m ginčo žemės sklypas yra įsiterpęs tarp atskiro suformuoto žemės sklypo ir kelio. Vertinant teritorijų planavimo principus, esamą urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosaugos reikalavimus, saugomos teritorijos gretimybes, infrastruktūrą ir atsižvelgiant į asmenų teisėtus interesus bei lūkesčius gyventi darnioje, neperpildytoje teritorijoje, nėra galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą ginčo sklypo vietoje. Be to, ginčo žemės sklypas atsakovams A. V. ir D. V. parduotas už rinkos kainą. Gautos lėšos už šio sklypo pardavimą lygiomis dalimis buvo paskirstytos į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės biudžetus (Nutarimo Nr. 692 2.10 punktas) ir galėjo būti panaudotos viešajam interesui tenkinti. Tokios teismo išvados logiškos ir teisingos.
23.2. Teismai šioje byloje paisė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017 išaiškinimų. Priešingai nei kasaciniame skunde teigia ieškovas, šio ginčo atveju didelę teisinę įrodomąją reikšmę turi tai, kad tiek per suformuotą 325 kv. m ploto sklypą, tiek ir per visą likusį (ir iki suformavimo buvusį) valstybinės žemės plotą yra nutiesti vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai, kurių apsaugos zonos dydis prie atsakovų prijungtame sklype sudaro 0,0174 ha, bei ryšių linija, kurios apsaugos zonos plotas yra 70 kv. m; šalia suformuoto sklypo yra 110 kV elektros oro linija, kurios apsaugos zona matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių jos laidų yra 20 m pločio, o jos plotas – 230 kv. m (oro linijų apsaugos zona apima ir patį suformuotą sklypą).
23.3. Pagrindinis teritorijų planavimo kriterijus ir šio proceso esmė – racionalus laisvos valstybinės žemės panaudojimas. Pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą ginčo teritorija patenka į gyvenamosios paskirties teritoriją. Vilniaus miesto teritorijos bendrajame plane nustatytos projektuojamų gatvių raudonosios linijos, kurios yra ant ginčo valstybinio žemės sklypo ribos, taip pat per teritoriją nutiesti miesto nuotakyno kanalizacijos vamzdynai, elektros tinklai, kurių apsaugos zonose nėra galima statyba. Taigi visiškai nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad neva nėra jokio dokumento, kuris patvirtintų raudonųjų gatvės linijų toje vietoje egzistavimą, pravažiavimo (praėjimo) kelio faktą. Raudonosios gatvės linijos buvo pažymėtos net ir sklypo schemoje, pridėtoje prie Pirkimo–pardavimo sutarties.
23.4. Tai, kad laisvos valstybinės žemės teritorija pateko į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusį Buchtos antrąjį rėžinį kaimą, neįrodo, jog šis plotas realiai ir faktiškai bus (galėtų būti) formuojamas kaip atskiri žemės sklypai ir bus ar jau yra galimybė juos grąžinti piliečiams. Taip pat įrodymas, kad yra pretendentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo toje teritorijoje, nereiškia, kad nuosavybės teisės bus atkurtos natūra, kad yra galimybė toje vietoje suformuoti atskirus sklypus. NŽT sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pretendentams H. Č. (2016 m. balandžio 29 d.), K. Š. (2015 m. balandžio 2 d.), K. R. (2015 m. gegužės 11 d.) buvo priimti gerokai vėliau nei ginčo administraciniai aktai ir sudaryta Pirkimo–pardavimo sutartis. Nei ieškovas, nei atsakovas NŽT nenurodė, kodėl būtina vykdyti žemės grąžinimą būtent natūra ir kad tai bus įmanoma padaryti, panaikinus ginčijamus aktus ir Pirkimo–pardavimo sutartį. Svarbu ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos interneto tinklalapyje ši teritorija, kuri yra laisva valstybinė žemė, į kurią pateko ir atsakovų įsigytas žemės sklypas, nėra įtraukta į planuojamą piliečių nuosavybės teisėms atkurti teritoriją.
23.5. Visiškai nepagrįsta ir neteisinga ieškovo pozicija remtis Nutarimo Nr. 692 redakcija, kuri įsigaliojo jau po Pirkimo–pardavimo sutarties, ir visiškai neatsižvelgti į konkrečią ginčo situaciją, ginčo sklypo konfigūraciją, aplinką, infrastruktūrą ir kt. aplinkybes, veiksnius, į kuriuos pagrįstai atsižvelgė abiejų instancijų teismai.
23.6. Atsakovams pagrįstai susiformavo teisėti lūkesčiai dėl teisėtai įsigyto ir naudojamo žemės sklypo. Valstybė nagrinėjamu atveju veikė pasyviai, taip prisidėdama prie atsakovo teisėtų lūkesčių suformavimo, t. y., praėjus daugiau kaip 3,5 metų nuo žemės sklypo įsigijimo ir net daugiau kaip 5 metams nuo sklypų formavimo ir prisijungimo procedūrų pradžios, kreipėsi dėl viešojo intereso gynimo, prašydama inicijuoti administracinių teisės aktų panaikinimą bei pripažinti negaliojančiomis sudarytas Pirkimo–pardavimo sutartis.
23.7. Valstybė, grąžindama padėtį į pradinę, tikėtina, patirtų nuostolių. Šiuo atveju neužtektų perregistruoti ginčo sklypo nuosavybės teisių, būtų reikalinga atidalyti grąžintiną dalį iš atsakovams priklausančio žemės sklypo, parengti naują žemės sklypo planą, atlikti naujus kadastrinius matavimus. Taikant restituciją, valstybė turi sugrąžinti atsakovams ne tik jų sumokėtus pinigus už įsigytą valstybinį žemės sklypą, bet ir atlyginti turto išlaikymo, pagerinimo išlaidas, taip pat kitus nuostolius, kuriuos atsakovai patirtų dėl jiems priklausiusios žemės sklypo dalies netekimo. Prokuroro pasirinktas viešojo intereso gynimo būdas yra neekonomiškas, neproporcingas, sukelia privataus ir viešojo intereso bei privačios šalies teisėtų lūkesčių konkurenciją, be jokios akivaizdžios naudos valstybei. Konstitucinis Teismas savo doktrinoje nurodo, kad teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18 d. nutarimas byloje Nr. 16/2000). Pagal Konstituciją saugomi ir ginami ne visi iš bet kurio įstatymo ar kito teisės akto kylantys lūkesčiai, bet tik tie, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai. Tik tokie lūkesčiai gali būti saugomi ir ginami Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas byloje Nr. 27/01-5/02-01/03).
23.8. Byloje nustatyta ir tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovai A. V. ir D. V. yra sąžiningos ginčo sandorio šalys, o tai reiškia, jog jie nežinojo ir neturėjo žinoti, kad valstybinės žemės sklypas galimai negalėjo būti perleistas jų nuosavybėn pagal ginčijamą Pirkimo–pardavimo sutartį. Todėl nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio reikalavimo dėl restitucijos taikymo natūra tenkinimas kartu reikštų ir valstybės institucijų klaidų taisymą sąžiningais pripažintų privačių asmenų sąskaita.
23.9. Šią dieną pagal VĮ Registrų centro duomenis atsakovams priklausančio žemės sklypo vertė siekia 62 200 Eur, taigi vieno aro kaina siekia apie 6820 Eur, o netekus daugiau kaip 3 arų žemės sklypo dalies, atsakovų turto vertė sumažėtų apie 20 460 Eur. Atsakovai byloje įrodinėjo ir patirtas sklypo formavimo, sutvarkymo, išlaikymo išlaidas. Pasitvirtinus atsakovų įrodinėjamoms aplinkybėms, minėtų išlaidų atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas kartu su kompensacijos priteisimo klausimu. Kasacinis teismas neatlieka tokio vertinimo ir negali nuspręsti dėl to, ko nesprendė žemesnės instancijos teismai šioje byloje, tai kasacinio skundo patenkinimo atveju byla turėtų būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
24. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl valstybinės žemės plotų, įsiterpusių tarp privačių žemės sklypų, pardavimo ne aukciono būdu sąlygų
25. Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, šių sklypų savininkams. Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.
26. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte (2014 m. kovo 28 d. redakcija) nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.
27. Nustatant, ar žemės plotas galėjo būti parduotas be aukciono pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar, pradedant to žemės sklypo pardavimo procedūras, jis atitiko sąlygas, nustatytas Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte.
28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju) šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1) arba tarp privačių žemės sklypų; 2) arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3) arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018).
29. Tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš nutarties 28 punkte nurodytų sąlygų, asmuo nuosavybės teise be aukciono įgyti valstybinį žemės sklypą Žemės įstatymo ir Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatyta tvarka neturi teisės.
Dėl ginčijamų administracinių aktų ir sandorio prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms
30. Valstybės žemės perleidimo santykių reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; 2019 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019 40 punktą).
31. Pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie nustatyti įstatyme. Tam, kad asmuo lengvatinėmis sąlygomis galėtų įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-675-822/2018).
32. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančios Žemės įstatymo ir Nutarimo Nr. 692 nuostatos laikytinos imperatyviosiomis. Šiomis normomis, be kita ko, užtikrinamas viešasis interesas, kad parduodant valstybinę žemę visuomenė gautų maksimalią naudą. Preziumuojama, kad maksimalios naudos gavimo galimybę užtikrina valstybinės žemės pardavimas aukciono būdu. Todėl nagrinėjamos kategorijos bylose, kai valstybinės žemės pardavimo sandoris ginčijamas dėl to, kad jis buvo sudarytas be aukciono parduodant valstybinės žemės sklypą, ieškovas neturi atskirai įrodinėti, kad, pavyzdžiui, valstybinės žemės sklypo pardavimas aukciono būdu būtų buvęs naudingesnis visuomenei ar kad pardavus valstybinę žemę be aukciono valstybė nukentėjo ekonomiškai. Vien tai, kad parduodant valstybinės žemės sklypą lengvatine (ne aukciono) tvarka sandoris buvo atlygintinis, nereiškia, kad ši nauda buvo maksimali ir kad valstybė dėl jo nenukentėjo ekonomiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-969/2019, 42 punktas).
33. Nagrinėjamu atveju teismai nurodė, kad ginčo žemės sklypas atitiko visumą sąlygų, leidžiančių teigti, jog žemės plotas atitiko įsiterpusio sklypo statusą, – nustatė, kad ginčo valstybės žemės plotas iš šiaurės pusės ribojosi su atsakovams A. V. ir D. V. priklausančiu žemės sklypu, o pietinė sklypo dalis ribojasi su keliu – pravažiavimu (praėjimu) (duomenys neskelbtini), per ginčo valstybinės žemės ploto dalį nutiesti inžineriniai tinklai – vamzdynai (miesto nuotakyno kanalizacija), 110 kv. m oro elektros linijos, per visą tą teritoriją nustatyta elektros linijų apsaugos zona. Teismai nurodė, kad šiuo atveju nėra galimybės suformuoti atskiro žemės sklypo ginčo sklypo vietoje. Be to, ieškovas iš esmės nepateikė jokių objektyvių duomenų, išskyrus subjektyvius samprotavimus, pagal kuriuos teismas galėtų spręsti, kad parduotas žemės sklypas galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis siauros juostos apibrėžimo bei galėtų būti suformuotas kaip atskiras sklypas ir, svarbiausia, racionaliai panaudotas (CPK 178 straipsnis).
34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai šias išvadas padarė pažeisdami imperatyviąsias materialiosios teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės sklypų, įsiterpusių tarp privačių žemės sklypų, pardavimą ne aukciono būdu, ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
35. Pirma, ieškovas kasaciniame skunde nurodė, kad teismai nepagrįstai nustatė, jog, vertinant teritorijų planavimo principus, esamą urbanistinę situaciją, reljefą, gamtosaugos reikalavimus, saugomos teritorijos gretimybes, infrastruktūrą bei atsižvelgiant į asmenų teisėtus interesus ir lūkesčius gyventi darnioje, neperpildytoje teritorijoje, nėra galimybės suformuoti atskiro žemės sklypo ginčo sklypo vietoje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasirėmė „atsakovų įsitikinimu“, kad, suformavus ir pardavus ginčo žemės sklypą už rinkos kainą, valstybinė žemė buvo panaudota racionaliai, o ieškovo ir NŽT paaiškinimų dėl to, kad pagal Nutarimo Nr. 692 nuostatas turi būti vertinamas ne tik atsakovų valdomas žemės sklypas, bet be išimties visa besiribojanti su juo laisva valstybinė žemė, ir tokiu aspektu vertinama galimybė formuoti žemės sklypus, įrodymais nepripažino.
36. Vertinant valstybinės žemės sklypo, kuris iki sprendimo parduoti jį kaip „įsiterpusį“ buvo didesnio laisvos valstybinės žemės ploto dalimi, pardavimo teisėtumą (galimybės jame suformuoti atskirą (-us) žemės sklypą (-us) aspektu), be kita ko, turi būti įvertinta, ar to buvusio didesnio laisvos valstybinės žemės ploto vietoje, apimančioje ir parduotąjį žemės plotą, nebuvo galimybės suformuoti atskirą (-us) žemės sklypą (-us). Netoleruotina situacija, kai valstybinės žemės plotas, kuriame yra galimybė suformuoti atskirą (-us) racionalaus dydžio ir ribų sklypą (-us), dirbtinai suskaidomas dalimis ir dėl to jo vietoje atsiradę nauji žemės plotai, kaip neva atitinkantys Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimus, vėliau lengvatine tvarka (t. y. be aukciono) parduodami besiribojančių privačių sklypų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-969/2019, 46 punktas).
37. Sprendžiant dėl galimybės suformuoti atskirą žemės sklypą, teisiškai reikšminga tai, ar tokiam suformavimui (ne)buvo absoliučių, imperatyviu teisiniu reguliavimu pagrįstų kliūčių. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektas, prieš priimdamas teisės aktą, turi įsitikinti, kad jis atitinka teisinį reguliavimą. Todėl kliūtys suformuoti atskirą žemės sklypą atitinkamame laisvos valstybinės žemės plote turėtų būti žinomos institucijoms, priimančioms sprendimus dėl valstybinės žemės sklypo, kaip „įsiterpusio“, pardavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-969/2019, 47 punktas).
38. Vertinant galimybę parduotame valstybinės žemės plote (ar jo dalyje) suformuoti atskirą žemės sklypą, teisinės reikšmės neturi: 1) tokio žemės sklypo suformavimo tikslingumas (pvz., ar naujo sklypo suformavimas, turint tikslą jį parduoti komerciniais tikslais ar (ir) didinant teritorijos užstatymo intensyvumą individualiais namais, labiau atitiktų visuomenės poreikius), nes tai yra vertinamojo pobūdžio kategorija; 2) aplinkybė, ar bendrajame plane yra priimti ir suprojektuoti sprendiniai dėl urbanizuojamos teritorijos vystymo, nes bendrojo plano sprendiniai gali apskritai būti nepriimti, taip pat jie gali kisti; 3) aplinkybė, kad vykdant naujas administracines procedūras gali kilti sunkumų dėl galimybės ginčo teritorijoje formuoti žemės sklypus su atskiru įvažiavimu, nes „sunkumai“ dar neįrodo negalimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-969/2019, 48 punktas).
39. Minėta, kad teismai nustatė, jog šalia ginčo sklypo yra 110 kV elektros oro linija, kurios apsaugos zonos plotas – 10 kv. m (oro linijų apsaugos zona apima ir patį suformuotą sklypą). Be kita ko, šiuo faktu remdamiesi teismai nurodė, kad ginčo žemės sklypas negalėtų būti suformuotas kaip atskiras sklypas ir racionaliai panaudotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad laisvoje valstybinėje žemėje esanti 110 kV įtampos oro elektros linija nebūtinai riboja galimą teritorijos panaudojimą. Pagal Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 20 punktą elektros linijos apsaugos zonoje tik be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus. Taigi, priešingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo sprendime, tokioje zonoje statyba yra galima gavus atitinkamą raštišką leidimą. Nagrinėjamu atveju teismai nesiaiškino, ar šalia ginčo žemės sklypo esanti elektros oro linija yra objektyvi kliūtis suformuoti naują žemės sklypą.
40. Atsižvelgdama į nutarties 36–39 punktus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo našta pagrįsti savo atsikirtimų į ieškinį pagrindu nurodytą aplinkybę, jog nebuvo galimybės suformuoti atskiro (-ų) žemės sklypo (-ų) ginčo sklypo vietoje, turėjo tekti atsakovams, kadangi, kaip minėta šios nutarties 28–32 punktuose, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono kaip įsiterpę, tik kai jie atitinka imperatyviąsias Žemės įstatymo ir Nutarimo Nr. 692 teisės normas. Šiuo atveju teismai, pripažinę neįrodyta aplinkybę, kad yra galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą ginčo sklypo vietoje, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims ir pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.
41. Antra, ieškovas kasaciniame skunde nurodė, kad ginčo žemės sklypas, pradedant ir vykdant jo formavimo bei pardavimo procedūras, nebuvo įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, nes tik iš vienos pusės ribojosi su suformuotu atsakovams priklausančiu privačiu žemės sklypu, o iš visų kitų pusių jo gretimybes sudarė laisva valstybinė žemė, t. y. laisvos valstybinės žemės plotas, nesuformuotas kaip atskiras žemės sklypas.
42. Kaip minėta nutarties 28 punkte, žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai jis nesiriboja su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju) šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1) arba tarp privačių žemės sklypų; 2) arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3) arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų).
43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-616/2014 konstatavo, kad Nacionalinė žemės tarnyba negali būti laikoma įpareigota parduoti asmeniui su jam priklausančiu žemės sklypu besiribojantį laisvą valstybinės žemės plotą vien dėl to, kad šis plotas anksčiau priimtuose administraciniuose aktuose buvo įvardytas kaip „įsiterpęs“.
44. Nagrinėjamu atveju teismai nurodė, kad ginčo žemės sklypas atitinka įsiterpusio sklypo statusą. Teismai nustatė, kad suprojektuotas kaip įsiterpęs 325 kv. m ploto ginčo sklypas yra tarp atskiro suformuoto žemės sklypo ir tarp pietinėje pusėje esančio kelio. Pažymėtina, kad teismai netyrė ir nevertino, ar ginčo žemės sklypas vakarinėje ir rytinėje pusėje yra tarp privačių žemės sklypų, ar tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; ar tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų). Pagal bylos duomenis, vakarinėje ir rytinėje parduoto sklypo pusėse turėtų būti laisva valstybinė žemė. Be kita ko, pažymėtina, kad teismai, nustatę, jog ginčo žemės sklypas pietinėje pusėje ribojasi su keliu, nenustatė šio kelio statuso – teismai tenurodė, kad ginčo sklypo pietinėje pusėje yra išvažinėtas kelias. Teismai nenustatė, kad būtų duomenų apie faktiškai esančią ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą konkrečią gatvę ar kelią, jos (jo) koordinates, plotį, vietą ar pan.
45. Trečia, ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai atskleidė Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintoje normoje vartojamos sąlygos „siaura juosta“ turinį. Viso vientiso, kaip atskiro žemės sklypo nesuformuoto laisvos valstybinės žemės ploto, kuriame yra ginčo žemės sklypas, plotis yra apie 40 m, o ilgis – apie 190 m.
46. Minėta, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai žemės plotas nesiriboja su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.
47. Nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusios Nutarimo Nr. 692 redakcijos 2.15 punkte vartojamos sąvokos „siaura juosta“ turinys buvo detalizuotas, nustatant, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, jeigu jo plotis neviršija 10 metrų.
48. Vertinant valstybinės žemės sklypo, kuris iki sprendimo parduoti jį kaip „įsiterpusį“ buvo didesnio laisvos valstybinės žemės ploto dalimi, pardavimo teisėtumą (šio sklypo priskyrimo siauriai juostai, šlaitui ar griovai aspektu), be kita ko, turi būti įvertinta, ar to buvusio didesnio laisvos valstybinės žemės ploto dalis, apimanti ir parduotąjį žemės plotą, galėtų būti laikoma siaura juosta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-969/2019, 51 punktas).
49. Nei ginčo santykiams aktualioje Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcijoje, nei kituose nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusiuose teisės aktuose sąvokų „siaura juosta“ turinys nėra pateiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-969/2019, 52 punktas).
50. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant ginčo santykiams aktualioje Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkto redakcijoje įtvirtintos sąvokos „siaura juosta“ turinį, remiamasi Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkto pakeistoje redakcijoje (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. birželio 1 d.) pateiktu šios sąvokos paaiškinimu, pagal kurį žemės sklypą sudaro siaura juosta, jei to žemės sklypo plotis neviršija 10 metrų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018 46 punktą). Pažymėtina, jog ši teisės aiškinimo taisyklė pritaikyta sprendžiant dėl administracinių aktų, kuriais kaip „įsiterpusį“ nuspręsta parduoti valstybinės žemės sklypą, esantį toje pačioje teritorijoje, kurioje yra ir nagrinėjamoje byloje ginčo objektu esantis žemės sklypas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41-969/2019, 53 punktas).
51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 47–50 punktuose pateiktus sąvokos „siaura juosta“ išaiškinimus ir teisėkūros subjekto vėliau nustatytus jos taikymo kriterijus, daro išvadą, kad tam, jog laisvos valstybinės žemės plotas pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintą iki 2016 m. gegužės 31 d. galiojusį reglamentavimą atitiktų „siauros juostos“ sąlygą, jis turėjo būti iki 10 metrų pločio arba jį nežymiai viršyti, o jo ilgis turėjo kelis kartus viršyti jo plotį, kad sudarytų ilgą ir siaurą juostą. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję teismai tenurodė, kad ieškovas šiuo konkrečiu atveju nepateikė objektyvių duomenų, jog ginčo žemės sklypas galėtų būti vertinamas kaip neatitinkantis siauros juostos apibrėžimo. Pareiga įrodyti, kad laisvos valstybinės žemės plotas atitinka siauros juostos sampratą, tenka atsakovui, o ieškovas neprivalo įrodinėti, kad toks žemės plotas nėra siaura juosta. Teismai nevertino viso vientiso, kaip atskiro žemės sklypo nesuformuoto laisvos valstybinės žemės ploto, kuriame yra ginčo žemės sklypas, pločio ir ilgio.
52. Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino aptartas teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės pardavimą be aukciono, ir pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, nes nenustatė visų ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių: 1) nepagrįstai pripažino neįrodyta aplinkybę, kad parduotame valstybinės žemės plote buvo galima suformuoti atskirą racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą; nesiaiškino, ar šalia ginčo žemės sklypo esanti elektros oro linija buvo kliūtis suformuoti naują žemės sklypą (tinkamai paskirsčius įrodinėjimo naštą, negalimumą suformuoti tokį sklypą turi įrodyti atsakovai); 2) nenustatė, ar ginčo žemės sklypas rytinėje ir vakarinėje pusėje ribojosi su privačiais žemės sklypais, o pietinėje pusėje – su faktiškai esančiu keliu; 3) nenustatė, ar laisvos valstybinės žemės plotas atitinka siauros juostos kriterijus. Tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas turėtų išsiaiškinti šias aplinkybes.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. Ieškovas, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos duomenų apie kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
54. Atsakovai A. V. ir D. V. nurodė, kad patyrė 605 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme.
55. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 10 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 8,49 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų.
56. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas
Vincas Verseckas