Civilinė byla Nr. e2A-54-516/2025 

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00022-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 2.6.2.1; 3.1.7.6

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

        N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2025 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bensera“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės „SIA Capital Partners“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bensera“ dėl paskolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė „SIA Capital Partners“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bensera“ 1 717 127 Eur negrąžintą paskolą, 62 287,58 Eur palūkanas, 6 868,51 Eur baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad pagal 2023 m. vasario 2 d. Paskolos sutartį Nr. B_UAB_2023 (toliau – Paskolos sutartis), sudarytą tarp pradinio kreditoriaus „Barnet Holdings Limited“ ir atsakovės UAB „Bensera“, atsakovei buvo paskolinta 1 717 127 Eur.

3.       Ieškovė „SIA Capital Partners“ 2023 m. rugsėjo 8 d. raštu pranešė atsakovei, kad pagal pradinio kreditoriaus „Barnet Holdings Limited“ ir ieškovės 2023 m. liepos 26 d. sudarytą Reikalavimo teisių perleidimo sutartį (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), reikalavimas pagal Paskolos sutartį buvo perleistas ieškovei. Papildomai apie šias aplinkybes atsakovė buvo informuota ir advokato V. R. 2024 m. sausio 22 d. pretenzija „Dėl skolos sumokėjimo“.

4.       Pažymėjo, kad, vadovaujantis Paskolos sutarties 1.1 papunkčiu, 1 717 127 Eur paskola turėjo būti grąžinta 2023 m. gruodžio 31 d., tačiau nėra grąžinta iki šiol.

5.       Nurodė, kad Paskolos sutarties 4 punktu atsakovė įsipareigojo sumokėti 4 proc. metines palūkanas už naudojimąsi paskolintais pinigais. Paskolos sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuotų ir atsakovės nesumokėtų palūkanų suma yra 62 287,58 Eur. 

6.       Pažymėjo, kad, vadovaujantis Paskolos sutarties 5 punktu, negražinus paskolos sutartyje nurodytu terminu, atsakovė įsipareigojo mokėti 0,01 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo negrąžintos paskolos sumos iki jos gražinimo dienos. Paskolos sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuotos baudos suma 2024 m. vasario 9 d. sudaro 6 868,51 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei „SIA Capital Partners“ iš atsakovės UAB „Bensera“ 1 717 127 Eur negrąžintą paskolą, 62 287,58 Eur sutartines palūkanas, 6 868,51 Eur baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 786 283,09 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 21 136,86 Eur bylinėjimosi išlaidas.

8.       Teismas pritarė ieškovės argumentams, kad tarp ieškovės ir atsakovės Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu susiklostė sutartiniai paskolos teisiniai santykiai, pagal kuriuos atsakovė privalėjo ieškovei grąžinti suteiktą 1 717 127 Eur paskolą Paskolos sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei sumokėti sutartus mokesčius.

9.       Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė nepateikė duomenų, įrodančių buvus kokį nors papildomą susitarimą su pradiniu kreditoriumi dėl suteiktos paskolos grąžinimo galimybės per trečiuosius asmenis. Pažymėjo, kad su ieškovės dubliku pateikti priedai (2024 m. gegužės 22 d. dokumentas Nr. DOK-4077 ir „Barnet Holdings Limited“ 2024 m. gegužės 17 d. informacija apie tai, kad ji neatgavo lėšų iš paskolos gavėjos ar bet kokių trečiųjų šalių), taip pat teiktas pradinio kreditoriaus nuo 2023 m. sausio iki 2023 m. spalio mėnesio turėtos banke atsiskaitomosios sąskaitos išrašas įrodo aplinkybę, kad pradiniam kreditoriui nebuvo atlikta piniginių lėšų mokėjimų, susijusių su atsakovei suteiktos paskolos grąžinimu.

10.       Teismas atmetė atsakovės argumentus apie Paskolos sutarties modifikavimo galimybę novacijos pagrindu, siekį atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi per kitus sandorius. Nurodė, kad atsakovės teikti rašytiniai įrodymai (2023 m. kovo – birželio mėn. sudarytos 10 prabangių automobilių pirkimo–pardavimo sutartys su visos kainos sumokėjimo atidėjimu pirkėjams (fiziniams asmenis iš trečiųjų šalių: Kazachstano, Kirgizijos) be avansinių mokėjimų, banko suteiktų garantijų, laidavimo, turto įkeitimo ar kitų prievolės užtikrinimo būdų, bei sutarta alternatyvia galimybe pirkėjams perkamo daikto kainą sumokėti ir ne sutarties šaliai, tik pagrindžia vienašališkai atsakovės prisiimtą atsakomybę už refinansuojamo verslo riziką.

11.       Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad nei pradinis kreditorius, nei ieškovė negali būti siejami su tokiais atsakovės sudarytų komercinių sandorių kilusiais neigiamais padariniais (pirkėjų neatsiskaitymu), nes ginčo šalims galioja būtent Paskolos sutarties 13 punkto nuostatos, numatančios, kad visi sutarties pakeitimai ir pataisymai galioja tik tada, jeigu yra sudaryti raštu ir juos pasirašė įgalioti šalių atstovai. Nesant tokių rašytinių įrodymų byloje, atsakovės iš Paskolos sutarties atsiradusi prievolė ieškovei negali būti laikoma modifikuota nei novacijos, nei įvykdymo per trečiuosius asmenis pagrindu, o nurodytas žodinis susitarimas su pradiniu kreditoriumi laikytinas tik atsakovės gynybine pozicija, siekiu išvengti prisiimtos paskolos prievolės įvykdymo.

12.       Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinio pagrindinis reikalavimas dėl negrąžintos 1 717 127 Eur paskolos priteisimo yra pagrįstas.

13.       Spręsdamas pelno palūkanų priteisimo klausimą teismas nustatė, kad Paskolos sutarties 4 punktu šalys susitarė, jog jei atsakovė praleidžia skolos grąžinimo terminą, ji privalo mokėti ieškovei 4 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo pagrindinio įsiskolinimo sumos. Kadangi terminas grąžinti visą paskolą suėjo 2023 m. gruodžio 31 d. ir atsakovė paskolos nėra grąžinusi, ieškovė turi teisę iš atsakovės reikalauti 62 284,58 Eur palūkanų.

14.       Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo dėl baudos priteisimo, teismas nurodė, kad, vadovaujantis Paskolos sutarties 5 punktu, atsakovė įsipareigojo negrąžinusi paskolos sumos paskolos sutartyje nurodytu terminu mokėti 0,01 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo negrąžintos paskolos sumos iki jos gražinimo dienos. Nurodė, kad Paskolos sutartyje nustatyta tvarka ieškovės apskaičiuotos baudos suma 2024 m. vasario 9 d. sudaro 6 868,51 Eur, ir teismas turi pagrindą tokią baudą priteisti atsakovei.

15.       Teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 22 210,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 6 750 Eur atstovavimo išlaidos, 15 054 Eur žyminis mokestis, 100,96 Eur išlaidos antstolio A. Liaškovo paslaugoms apmokėti ir 305,90 Eur vertimo išlaidos. Teismas nustatė, kad ieškovė už advokato teiktą teisinę pagalbą pagal byloje pateiktus Swedbank AB lėšų pervedimo nurodymus sumokėjo 5 700 Eur, nors prašymą pateikė dėl 6 750 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pasisakydamas dėl prašomų priteisti 100,96 Eur išlaidų antstolio A. Liaškovo paslaugoms apmokėti ir 305,90 Eur už vertimo paslaugas, teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų faktiškai apmokėjusi antstoliui sąskaitą faktūrą Serija LIA/24 Nr. 0485 dėl 3,10 Eur ir UAB „JSC Domus Lingua“ vertimo paslaugų sąskaitą faktūrą Nr. DL-24-9419 dėl 20,90 Eur. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė iš viso mokėjimo dokumentais pagrįstas 21 136,86 Eur bylinėjimosi išlaidas (15 054 Eur žyminį mokestį + 5 700 Eur už advokatų teiktą pagalbą + 97,86 Eur išlaidas, susijusias su antstolio A. Liaškovo paslaugomis  + 285 Eur už vertimo paslaugas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Atsakovė UAB „Bensera“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį dėl palūkanų, baudos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, kuriuo iš atsakovės UAB „Bensera“ priteisti 54 195,84 Eur palūkanų, ieškinio reikalavimą dėl baudos atmesti ir priteisti 3 000 Eur išlaidas už ieškovės advokato suteiktas paslaugas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

16.1.                      Teismas nepagrįstai priteisė palūkanas už visą paskolos naudojimosi laiką ieškovei. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius ir ieškovė susitarė, kad ieškovė įgyja teisę į 1 717 127 Eur paskolą ir palūkanas, kurios susikaups nuo šios sutarties įsigaliojimo iki paskolos grąžinimo dienos. Teismas sprendimu pripažino, kad atsakovei apie Reikalavimų perleidimo sutartį pranešta tik 2023 m. rugsėjo 8 d. ir tai padarė ieškovė, o ne pradinis kreditorius, kaip numatyta sutartyje, todėl pripažintina, kad Reikalavimo perleidimo sutartis ieškovės atžvilgiu įsigaliojo tik nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. Ieškovė Reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo teisę reikalauti iš atsakovės palūkanų, susikaupusių už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. liepos 26 d. (174 d.) ir apskaičiuotų nuo sutarties įsigaliojimo dienos už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 8 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. (114 d.), iš viso už 288 d., tai sudaro 54 195,84  Eur. Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 8 091,74 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 26 d. iki 2023 m. rugsėjo 8 d. Todėl teismo priteistos palūkanos turi būti sumažintos iki 54 195,84 Eur.

16.2.                      Atsakovė nesutinka su priteista bauda, kadangi atsakovė Paskolos sutartimi nesusitarė dėl baudos mokėjimo, o buvo susitarta tik dėl delspinigių mokėjimo (Paskolos sutarties 5.1 papunktis). Kadangi šalys buvos susitarusios tik dėl delspinigių mokėjimo, o ne dėl baudos sumokėjimo, teismas negalėjo tenkinti tokio ieškovės reikalavimo ir priteisti baudą – 6 868,51 Eur.

16.3.                      Atsakovės manymu, teismas iš atsakovės priteisė nepagrįstai dideles išlaidas už ieškovei advokato teiktą pagalbą byloje. Pasak atsakovės, byla nebuvo sudėtinga, atsakovė iš esmės neginčijo skolos sumos, o ieškovei teisines paslaugas teikęs advokatas tiek laiko (valandų), kiek yra nurodyta sąskaitose faktūrose rengiant procesinius dokumentus, negalėjo sugaišti. Ieškovė nepateikė realių duomenų, kad konsultacijos su antstoliu ir klientu galėjo trukti daugiau kaip 10 valandų. Atsakovė mano, kad teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės ir jos turėtų būti sumažintos iki 3 000 Eur, tai atitiktų realias darbo laiko sąnaudas ir protingumo, teisingumo kriterijus.

17.       Ieškovė „SIA Capital Partners“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

17.1.                      Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nesirėmė aplinkybėmis, susijusiomis su prašomos priteisti palūkanų dalies nepagrįstumu, todėl tokiomis aplinkybėmis negali remtis apeliaciniame skunde.

17.2.                      Reikalavimo perleidimo sutarties 1.1 papunktyje buvo sutarta perleisti visas teises į palūkanas, tiek atsiradusias iki Reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo, tiek ir po jo. Reikalavimo perleidimo sutarties 1.1 papunktyje nurodomas terminas „įsigaliojimo diena“ buvo siejamas su Reikalavimo perleidimo sutarties įsigaliojimu tarp jos šalių, t. y. ieškovės ir pradinio kreditoriaus, ir jis niekaip nėra susijęs su atsakove. Skolininko informavimas apie reikalavimo perleidimą nėra siejamas su pagrindine prievole ir (ar) kitomis, šalutinėmis prievolėmis ir, pats savaime, nei pagrindinės prievolės, nei šalutinių prievolių nekeičia ir niekaip nedaro joms įtakos.

17.3.                      Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nesirėmė aplinkybėmis, susijusiomis su prašomos priteisti baudos nepagrįstumu, todėl tokiomis aplinkybėmis negali remtis apeliaciniame skunde.

17.4.                      Analizuojant Paskolos sutarties 5.1 bei 5.2 papunkčius akivaizdu, kad, nežiūrint skirtingų sąvokų, buvo sutarta dėl netesybų, kurios nurodytos konkrečiu prievolės sumos procentu, ir sutarta dėl jų mokėjimo už kiekvieną termino praleidimo dieną. Vien tai, kad naudojamos skirtingos sąvokos (bauda arba delspinigiai), nedaro tokio susitarimo negaliojančiu.

17.5.                      Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose neteikė argumentų apie tai, kad atsakovės atstovo sąskaitose yra teikiami netikslūs duomenys ir (arba), kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti turėtų būti mažinamos. Todėl su tokiomis aplinkybėmis susiję atsakovės argumentai neturėtų būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme.

17.6.                      Atsakovė neginčija ir neteikia nei argumentų, nei įrodymų, kad ieškovės advokato sąskaitose nurodyti įkainiai tiek už procesinių dokumentų rengimą, tiek už atstovavimą teismo posėdžių metu, tiek ir už kitas teisines paslaugas, kurios yra susijusios su šia byla, viršytų maksimalius rekomenduojamus įkainių dydžius. 

17.7.                      Kadangi ieškovė yra užsienio juridinis asmuo, visas bendravimas su advokatu vyko elektroniniu paštu ir ne valstybine kalba, t. y. angliškai arba rusiškai. Tai neabejotinai užima daugiau laiko. Laiko sąnaudos bendravimui su antstoliu bylos klausimais (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovės turto paieškos), nurodomos 2024 m. gegužės 28 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 24/05/28 bei 2024 m. rugpjūčio 23 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 24/08/23. 2024 m. gegužės 28 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 24/05/28, nurodoma, kad bendravimas tiek su antstoliu (įskaitant ir rašytinių prašymų teikimas), tiek ir su klientu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas iš viso užėmė 5 val. per beveik vieno mėnesio laikotarpį. 2024 m. rugpjūčio 23 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 24/08/23, nurodoma, kad tiek darbas su klientu, tiek ir su antstoliu, iš viso užėmė 1,5 valandos. Šios laiko sąnaudos atsirado vykdant 2024 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismo teiktą įpareigojimą pateikti papildomą, aktualią informaciją apie areštuotą apeliantės turtą (įskaitant ir banko sąskaitose esančias pinigines lėšas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

18.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. vasario 2 d. pradinis kreditorius „Barnet Holdings Limited“ su atsakove UAB „Bensera“ (toliau – ir apeliantė) sudarė Paskolos sutartį, kuria pradinis kreditorius paskolino atsakovei 1 717 127 Eur, o atsakovė įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2023 m. gruodžio 31 d., mokėti 4 proc. dydžio metines palūkanas. Šalys taip pat susitarė dėl apeliantės pareigos sumokėti 0,01 proc. baudą nuo grąžintinų sumų už laikotarpį nuo mokėjimo termino dienos iki faktinio sumokėjimo dienos imtinai, bet ne daugiau kaip 5 proc. nuo Paskolos sumos, jei apeliantė laiku neatliks kurio nors įsipareigojimo dėl paskolos sumos mokėjimo.

19.       2023 m. vasario 2 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius perleido, o ieškovė „SIA Capital Partners“ perėmė iš Paskolos sutarties kilusias reikalavimo teises apeliantės atžvilgiu.

20.       2023 m. rugsėjo 8 d. raštu ieškovė kreipėsi į apeliantę ir informavo ją apie įvykusį reikalavimo teisių, kilusių iš Paskolos sutarties, perleidimą ieškovei.

21.       2024 m. sausio 22 d. raštu ieškovės atstovas advokatas V. R. kreipėsi į apeliantę ir pareikalavo grąžinti 1 717 127 Eur paskolą, sumokėti 62 287,58 Eur palūkanas ir 3 777,67 Eur baudą už praleistą paskolos grąžinimo terminą. Duomenų, kad nurodytas sumas apeliantė būtų sumokėjusi ieškovei, byloje nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

23.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė apeliaciniu skundu neginčija sprendimo dalies, kuria iš jos priteista 1 717 127 Eur negrąžinta paskola ir 54 195,84 Eur palūkanų dalis, tačiau ginčija tik sprendimo dalį, kuria iš jos ieškovei priteista 8 091,74 Eur (62 287,58 Eur – 54 195,84 Eur) palūkanų dalis, 6 868,51 Eur netesybos bei 2 700 Eur (5 700 Eur – 3 000 Eur) bylinėjimosi išlaidų, susidariusių už ieškovei suteiktas advokato teisines paslaugas, dalis, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja būtent aptarta apeliantės apibrėžta apimtimi.

Dėl 8 091,74 Eur palūkanų dalies ir 6 868,51 Eur netesybų priteisimo pagrįstumo

24.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas paskolos sutarties apibrėžimas, pagal kurį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi, paskolos sutarties sampratą apibrėžiančiame straipsnyje numatyta paskolos gavėjo pareiga mokėti palūkanas.

25.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-916/2019, 39 punktas; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 46 punktas).

26.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad Paskolos sutarties 4.1 papunkčiu apeliantė įsipareigojo už gautą paskolą mokėti 4 proc. metines palūkanas nuo paskolos sumos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė jai suteiktos paskolos Paskolos sutartyje nustatytu terminu (iki 2023 m. gruodžio 31 d.) nėra grąžinusi, taip pat nėra mokėjusi palūkanų, dėl to pirmosios instancijos teismas, nustatęs Paskolos sutartyje įtvirtintą palūkanų normą ir įvertinęs Paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu (nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) susidariusių palūkanų dydį, pagrįstai ieškovei iš apeliantės priteisė mokėjimo funkciją atliekančias 62 287,58 Eur palūkanas, įskaitant ir apeliantės ginčijamą 8 091,74 Eur palūkanų dalį (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnio 1 dalis).

27.       Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

28.       Bylos duomenys patvirtina, kad Paskolos sutarties 5.1 papunkčiu apeliantė įsipareigojo sumokėti ieškovei 0,01 proc. netesybas (delspinigius) nuo grąžintinų sumų už laikotarpį nuo mokėjimo termino dienos iki faktinio sumokėjimo dienos imtinai, bet ne daugiau kaip 5 proc. nuo Paskolos sumos, jei apeliantė laiku neatliks kurios nors įsiskolinimo dėl paskolos sumos mokėjimo.

29.       Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl to, jog apeliantė jai suteiktos paskolos Paskolos sutartyje nustatytu terminu (iki 2023 m. gruodžio 31 d.) nėra grąžinusi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs Paskolos sutartyje įtvirtintą netesybų normą ir įvertinęs iš Paskolos sutarties kilusių piniginių įsipareigojimų nevykdymo laikotarpį (40 dienų), pagrįstai ieškovei iš apeliantės priteisė 6 868,51 Eur netesybas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). 

30.       Apeliantė pirmosios instancijos teismo išvadas dėl 8 091,74 Eur palūkanų dalies ir 6 868,51 Eur netesybų priteisimo pagrįstumo ginčija argumentais, kuriais pasisakoma: 1) dėl Reikalavimo perleidimo sutarties įsigaliojimo momento ir jo įtakos apeliantės prievolei mokėti sutartines palūkanas; 2) dėl susitarimo dėl netesybų pobūdžio ir jo įtakos apeliantės prievolei mokėti delspinigius. Tokių argumentų apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenurodė ir jais negrindė atitinkamų ieškinio reikalavimų (jų dalies) nepagrįstumo.

31.       Šiame kontekste aktualu tai, kad, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, visa civilinio proceso normų sistema, nulemta civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), kooperacijos (CPK 8 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), taip pat rungimosi ir dispozityvumo (CPK 12–13 straipsniai) principų, sukurta taip, kad šalys privalo atskleisti savo pozicijas viena kitai ir teismui jau pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025, 28 punktas).

32.       CPK 312 straipsnio įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

33.       Nurodytos teisės normos užtikrina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrintų pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nagrinėtų apeliacine tvarka bylą tik tokios apimties, kokią ją nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujus šalių argumentus ir aplinkybes, kuriomis nebuvo remtasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nagrinėtų bylą naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

34.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti jokių naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2017).

35.       Įstatymų leidėjo įtvirtintas draudimas apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus bei teikti naujus įrodymus taip pat reiškia ir draudimą remtis naujomis aplinkybėmis, dėl kurių nepasisakė (kurių netyrė) pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-578-464/2016).

36.       Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė, gindamasi nuo ieškinio reikalavimų, nenurodė aptartų ir tik apeliaciniame skunde pirmą kartą nurodytų argumentų dėl Reikalavimo perleidimo sutarties įsigaliojimo momento ir jo įtakos apeliantės prievolei mokėti sutartines palūkanas bei argumentų dėl susitarimo dėl netesybų pobūdžio ir jo įtakos apeliantės prievolei mokėti delspinigius, pirmosios instancijos teismas tokių į ginčo ribas nepatenkančių apeliantės argumentų nevertino. Šių argumentų apeliantei neteikus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pirmosios instancijos teismui neturėjus galimybių jų įvertinti, apeliantė jais negali remtis apeliaciniame procese.

37.       Remdamasis aptartais argumentais, nustatęs, kad apeliaciniame skunde apeliantė skundžiamo sprendimo dalių dėl 8 091,74 Eur palūkanų dalies ir 6 868,51 Eur netesybų priteisimo pagrįstumą ginčija tik argumentais, kurie nebuvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl aptartų apeliantės apeliaciniame procese pateiktų naujų argumentų.

38.       Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinio reikalavimus dėl 8 091,74 Eur palūkanų dalies ir 6 868,51 Eur netesybų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

39.       Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo ieškovei iš apeliantės priteistų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas dydžiu. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismo ieškovei iš apeliantės priteistos tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidos mažintinos nuo 5 700 Eur iki 3 000 Eur. Pasak apeliantės, būtent tokio dydžio aptarto pobūdžio bylinėjimosi išlaidos atitinka realiai sugaištas darbo laiko sąnaudas ir protingumo, teisingumo kriterijus.

40.       Apeliantei ginčijant pirmosios instancijos teismo atliktą pirmiau aptartų bylinėjimosi išlaidų rūšies paskirstymą, teisėjų kolegija įvertina ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato suteiktas teisines paslaugas, pagrįstumą.

41.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

42.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

43.       Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė, atstovaujama advokato V. R., byloje pateikė ieškinį ir dubliką. Advokatas ieškovei atstovavo ir teismo posėdžiuose, teikė įvairaus pobūdžio paklausimus renkant bylai reikalingus įrodymus. Už nurodytas advokato suteiktas teisines paslaugas ieškovė patyrė 5 700 Eur bylinėjimosi išlaidų.

44.       Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį sudaro 2,5, už dubliką – 1,3, už vieną atstovavimo valandą teisme –0,15, už kiekvieną užklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 0,012 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.2 – 8.3, 8.17 – 8.18 papunkčiai).

45.       Apskaičiavus pirmiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. III ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už ieškinio parengimą sudaro 5 045,50 Eur (2 018,20 Eur x 2,5), už dubliko parengimą – 2 623,66 Eur (2 018,20 Eur x 1,3), už vieną atstovavimo valandą  teisme – 302,73 Eur (2 018,20 Eur x 0,15), už kiekvieną užklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 24,22 Eur (2 018,20 x 0,012).

46.       Ieškovės patirtos 5 700 Eur bylinėjimosi išlaidos už pirmiau aptartas advokato suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nurodytų rekomenduotinų priteisti maksimalių dydžių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir apimčiai, byloje ieškovės atliktų procesinių veiksmų pobūdžiui ir kiekiui, todėl jas mažinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės teiginiai apie pagrindo mažinti ieškovės už advokato suteiktas teisines paslaugas patirtas bylinėjimosi išlaidas egzistavimą, atmetami kaip nepagrįsti.

47.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė bylai aktualias materialiąsias ir proceso teisės normas, pagrįstai skundžiama sprendimo dalimi patenkino ieškovės pareikštus reikalavimus. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrindžia skundžiamos sprendimo dalies neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48.       Kaip minėta, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

49.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, apeliantės apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

50.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė šių išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus.

51.       Rekomendacijose nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 1,3 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.11 papunkčiai).

52.       Apskaičiavus pirmiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2024 m. II ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 2 885,32 Eur (2 196,40 Eur x 1,3).

53.       Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų rekomenduotinų priteisti maksimalių dydžių, yra proporcingos bylos sudėtingumui ir apimčiai, todėl jas mažinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, ieškovei iš apeliantės priteisiamos 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidos, ieškovės patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei „SIA Capital Partners“, juridinio asmens kodas 40203029161, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bensera“, juridinio asmens kodas 304401246, 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                        Rasa Gudžiūnienė

Laima Ribokaitė

Žilvinas Terebeiza