Civilinė byla Nr. e2-974-555/2025

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.1.7.11; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.9

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų komunalinis ūkis“ ieškinį atsakovėms Druskininkų savivaldybės administracijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1.                      Ieškovė (tiekėja) UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 18 d. raštu „Dėl viešojo pirkimo „Teritorijų tvarkymo ir priežiūros paslaugos, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimo“ Nr. S12-1012 priimtą sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, įpareigoti atsakovę Druskininkų savivaldybės administraciją tęsti viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūras ir sudaryti viešojo pirkimo paslaugų teikimo sutartį su ieškove, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ir panaikinti atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos 2025 m. vasario 25 d. vertinimo išvadą Nr. 4S-219 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Ieškovė nurodo, kad ji dalyvavo atsakovės (perkančiosios organizacijos) Druskininkų miesto savivaldybės administracijos vykdytame viešajame pirkime „Teritorijų tvarkymo ir priežiūros paslaugos (tarptautinis atviras konkursas)“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis atsakovės 2024 m. gruodžio 31 d. raštu „Dėl pasiūlymo vertinimo, laimėjusio pasiūlymo nustatymo ir sprendimo sudaryti sutartį (pirkimo numeris (duomenys neskelbtini))“ Nr. S12-4183, ieškovės pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu. Atsakovė 2025 m. sausio 24 d. raštu „Dėl pasiūlymo galiojimo pratęsimo (pirkimo numeris (duomenys neskelbtini))“ Nr. S12-378 paprašė pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą. Ieškovė sutiko pratęsti pasiūlymo galiojimą ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį. 2025 m. balandžio 1 d. ieškovė gavo atsakovės 2025 m. kovo 18 d. raštą „Dėl viešojo pirkimo „Teritorijų tvarkymo ir priežiūros paslaugos, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimo“ Nr. S12-1012, kuriuo ieškovė buvo informuota apie pirkimo procedūrų atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) 2025 m. vasario 25 d. vertinimo išvados Nr. 4S-219 pagrindu nutraukimą. Ieškovė nesutinka su perkančiosios organizacijos sprendimu nutraukti vykdytą pirkimą bei su atsakovės VPT 2025 m. vasario 25 d. vertinimo išvada. Ieškovė teigia, kad atsakovės nepagrįstai konstatavo viešojo pirkimo dokumentų trūkumus ir dėl to nepagrįstai nusprendė nutraukti viešąjį pirkimą. Atsakovės netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas, netinkamai įvertino viešojo pirkimo dokumentus. Atsakovės taip pat netinkamai įvertino aplinkybę, kad kartu su pirkimo dokumentais buvo pateiktos esminės paslaugų teikimo sutarties sąlygos, taip pat, kad norminiu teisės aktu yra patvirtinta tipinė paslaugų teikimo sutartis, todėl perkančioji organizacija nepažeidė jokių VPĮ reikalavimų. Atsakovės, priimdamos nepagrįstus sprendimus nutraukti viešąjį pirkimą, pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus, įskaitant lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, dėl ko ieškovė šiuo atveju turi teisinį suinteresuotumą pareikšti ieškinį teisme tiek dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimą, tiek dėl VPT vertinimo išvados panaikinimo. Ieškovė teigia, kad vertinimo išvada iš esmės nepagrįsta, kadangi neatitinka VPĮ imperatyvių reikalavimų, joje nurodoma išvadą surašiusių pareigūnų nuomonė, kuria nukrypstama nuo teismų suformuotos praktikos, ji taip pat yra neproporcinga, nes perkančioji organizacija nepadarė jokio esminio VPĮ pažeidimo, kurio nebūtų įmanoma ištaisyti. Pirkime buvo paskelbtos esminės pirkimo sutarties sąlygos, tuo tarpu nei VPĮ, nei teismų praktikoje nėra numatyta imperatyvaus reikalavimo prie viešojo pirkimo dokumentų pridėti sutarties projektą, be to, atsakovė VPT nepagrįstai sprendė, kad buvo pažeisti reikalavimai dėl kitų sutarties vykdymo sąlygų bei kainodaros atskleidimo. VPT vertinimo išvada ir ginčijamu perkančiosios organizacijos sprendimu pritaikyta poveikio priemonė yra neproporcinga, perteklinė ir neteisėta. Nurodymas nutraukti viešąjį pirkimą yra kraštutinė priemonė, todėl nesant įstatymo pažeidimo, tokia priemonė negalėjo būti taikoma. Ieškovė, siekdama atitikti viešojo pirkimo reikalavimus dėl įrangos, yra įsigijusi įrangą (traktorius), kurios bendra įsigijimo kaina sudaro 80 800 Eur. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė yra pajėgi teikti paslaugas pagal techninę specifikaciją ir, kad viešojo pirkimo nutraukimas sukeltų jai didelių finansinių nuostolių. Pripažinus vertinimo išvadą neteisėta ir nepagrįsta, turėtų būti panaikintas ir perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas nutraukti pirkimą, kadangi jis buvo priimtas vertinimo išvados pagrindu. Šiuo atveju neegzistuoja VPĮ 29 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti pagrindai nutraukti viešąjį pirkimą.

3.                      Atsakovė (perkančioji organizacija) Druskininkų savivaldybės administracija prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad vykdytame pirkime pasiūlymus pateikė du tiekėjai, tačiau, įvertinus pasiūlymus, liko vienas tiekėjas, t. y. ieškovė. Atsakovė gavo VPT 2024 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. 4S-1292 „Dėl informacijos ir dokumentų, susijusių su pirkimais Nr. 612252, Nr. 732575, Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo, ir įpareigojimo sustabdyti pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties sudarymo procedūras“. VPT minėtu raštu informavo, kad vadovaudamasi VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Pirkimų ir koncesijų priežiūros vykdymo tvarkos aprašo 10 punktu, įpareigoja perkančiąją organizaciją sustabdyti vykdomo pirkimo sutarties sudarymo procedūras iki kol VPT pateiks dokumentų ir sprendimų, susijusių su pirkimu, įvertinimą. VPT papildomai pažymėjo, kad perkančioji organizacija gali vykdyti pirkimo procedūras, t. y. vertinti pasiūlymus ir nustatyti laimėtoją, tačiau negali sudaryti pirkimo sutarties. Atsakovė, atlikusi pasiūlymų vertinimo procedūras 2024 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. S12-4183 „Dėl pasiūlymo vertinimo, laimėjusio pasiūlymo nustatymo ir sprendimo sudaryti sutartį (pirkimo numeris (duomenys neskelbtini))“ informavo ieškovę apie tai, kad ji yra pripažinta laimėjusiu pirkimą tiekėju, taip pat, kad VPT įpareigojo sustabdyti vykdomo pirkimo sutarties sudarymo procedūras iki kol pateiks dokumentų ir sprendimų, susijusių su pirkimu, įvertinimą ir, kad pirkimo sutartis nebus sudaroma kol VPT nepateiks dokumentų ir sprendimų, susijusių su pirkimu, įvertinimą. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad VPT vis dar vykdo pirkimo patikrinimą, 2025 m. sausio 24 d. raštu Nr. S12-378 „Dėl pasiūlymo galiojimo pratęsimo (pirkimo numeris (duomenys neskelbtini))“ paprašė ieškovės iki 2025 m. sausio 31 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) priemonėmis informuoti ją apie sutikimą pratęsti savo pasiūlymo galiojimą iki 2025 m. vasario 28 d. imtinai ir pratęsti 2024 m. gruodžio 12 d. pasiūlymo laidavimo draudimo Nr. 142401021 terminą arba pateikti naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, kartu pateikiant ir mokestinio pavedimo, patvirtinančio užtikrinimo apmokėjimą, kopiją. Ieškovė pasiūlymo galiojimą pratęsė ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Atsakovė 2025 m. vasario 26 d. gavo VPT pirkimo vertinimo išvadą, kurioje konstatuota, kad perkančioji organizaciją, vykdydama pirkimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalį, 35 straipsnio 2 dalies 14 punktą, 4 dalį, Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 53 punktą. Kadangi esamo pažeidimo ištaisyti nebuvo galima, VPT atsakovę įpareigojo nutraukti pirkimo procedūras ir apie įpareigojimo įvykdymą informuoti VPT, pateikiant tai pagrindžiančius dokumentus. Atsakovė, vykdydama VPT įpareigojimą, priėmė sprendimą pirkimą nutraukti ir 2025 m. kovo 18 d. raštu Nr. S12-1012 „Dėl viešojo pirkimo „Teritorijų tvarkymo ir priežiūros paslaugos“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimo“ apie sprendimą dėl pirkimo nutraukimo informavo ieškovą bei 2025 m. kovo 18 d. raštu Nr. S12-1013 „Dėl viešojo pirkimo „Teritorijų tvarkymo ir priežiūros paslaugos“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimo“ kitą pirkime dalyvavusį tiekėją. Apie įvykdytą įpareigojimą atsakovė 2025 m. kovo 18 d. raštu Nr. S12-1024 informavo VPT. Ieškovė iš esmės savo nesutikimo argumentus su pirkimo nutraukimu grindžia VPT vertinimo išvados nepagrįstumu. Visa tai, kas buvo nurodyta pirkimo sąlygose, patvirtina, kad VPT vertinimo išvadoje konstatuotas pirkimo sutarties projekto arba pagrindinių pirkimo sutarties sąlygų nepaviešinimo faktas vertintinas kaip esminių sutarties sąlygų tiekėjams nepateikimas, kas pažeidžia skaidrumo principą. VPT pagrįstai išvadoje konstatavo, kad pirkimo dokumentuose kainos perskaičiavimo taisyklės, kaip reikalauja Kainodaros metodika, nebuvo nustatytos ir išviešintos ir tuo pagrindu konstatavo Kainodaros taisyklių 53 punkto pažeidimą, todėl VPT aktas ir perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pirkimo nutraukimo yra teisėti ir pagrįsti. Atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principų imperatyvų pobūdį ir ginčui aktualios redakcijos VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimas suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, nepriklausomai nuo pažeidimo atsiradimo priežasties. Šiuo konkrečiu atveju pirkimo procedūros pažeidimas nustatytas (pastebėtas) ir konstatuotas ne pačios perkančiosios organizacijos, o VPT, pirkimo nutraukimo pagrindas yra VPT vertinimo išvadoje konstatuoti VPĮ pažeidimai ir įpareigojimas nutraukti pirkimo procedūras. Atsakovė, įvykdžiusi VPT įpareigojimą nutraukti pirkimą, atitinkamai įvykdė ir VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą nutraukti pirkimo procedūras, jeigu buvo pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Atsakovė buvo įpareigota VPT vertinimo išvada pirkimą nutraukti. VPT įpareigojimas perkančiąją organizaciją panaikinti VPĮ reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus – valdingo pobūdžio privalomas vykdyti teisės aktą. Sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo, jis yra teisėtas tiek, kiek jis grindžiamas valdingo pobūdžio privalomo vykdyti teisės akto įgyvendinimu. Ieškovė, siekianti panaikinti atsakovės, įpareigoto VPT, sprendimą nutraukti pradėtą pirkimą, turi nuginčyti sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad VPT nustatytų kliūčių tęsti pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), kad įtakotų pirkimo nutraukimą. Ieškovės argumentai, kad pritaikyta poveikio priemonė yra neproporcingai perteklinė ir, kad pirkimo nutraukimas sukels jai didelių finansinių nuostolių nebuvo nurodyti pretenzijoje, todėl jie neturėtų būti vertinami. Kita vertus, net jei ieškovė ir įsigijo technikos, šis įsigijimo faktas neturi jokios teisinės sąsajos su nutrauktu pirkimu, nes pirkime nebuvo keliamas reikalavimas įsigyti techniką, pagal pirkimo sąlygas pakako pateikti ketinimą įsigyti pasiūlyme nurodytą techniką pagrindžiančius dokumentus. Atsakovė ieškovei išsiųstame pranešime dėl pirkimo laimėtojo nustatymo buvo aiškiai nurodžiusi, kad pirkimo sutartis nebus sudaroma iki kol VPT nebaigs pirkimo vertinimo. Ieškovė įsigydama techniką veikė savo rizika.

4.                      Atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba prašo civilinę bylą dalyje dėl ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento ir panaikinti vertinimo išvadą nutraukti, o likusioje dalyje ieškinį atmesti. Atsakovė nurodo, kad ieškovė neturi teisės ginčyti vertinimo išvados, kadangi ji nėra skirta ieškovei ir tarp VPT ir ieškovės nesusiklostė jokie tiesioginiai viešojo administravimo teisiniai santykiai. Vertinimo išvada yra skirta perkančiajai organizacijai, kuri turėjo teisę pasirinkti sutikti ar nesutikti su ja, t. y. ją įvykdyti arba, nesutikdama su vertinimo išvada, ją skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Neapskundusi ir ją įvykdžiusi, perkančioji organizacija savo veiksmais pritarė vertinimo išvadai ir pripažino jos teisingumą ir pagrįstumą. Būtent perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti viešojo pirkimo procedūras ir turėtų būti ieškovės skundžiamas bendrosios kompetencijos teisme, o byla dalyje dėl ieškovės reikalavimo pripažinti vertinimo išvadą negaliojančia ir ją panaikinti turėtų būti nutraukta. Atsakovė taip pat nurodo, kad vertinimo išvadoje aiškiai nurodyta, jog būtina iš anksto nustatyti pagrindines sutarties sąlygas, o įkainių peržiūra yra privaloma ir atliekama vadovaujantis sutartyje nustatytomis taisyklėmis. Kainos peržiūra galima ir atliekama remiantis tik objektyviais pagrindais, nepriklausomais šaltiniais ar kitomis atsiradusiomis svarbiomis aplinkybėmis, sąlygojusiomis perskaičiavimo būtinumą, dažnumą ir tokios sąlygos turi būti aiškiai išdėstytos išviešintuose pirkimo dokumentuose. Be to, Kainodaros metodikos 53 punkte yra aiškiai nustatyta, jog peržiūros taisyklės, kai jos nustatomos, negali iš esmės pakeisti sutarties pobūdžio ir turi būti iš anksto aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotos pirkimo dokumentuose bei sutartyje. Kainodaros metodikos 54 punktas nustatyto privalomą peržiūros taisyklių pagrindą – su mokesčių pasikeitimu nesusijusi sutarties kainos peržiūros sąlyga, kai prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo trukmė kartu su numatytu sutarties pratęsimu yra ilgesnė negu 6 (šeši) mėnesiai. Ieškovė iš esmės apsiriboja deklaratyviu pirkimo sąlygų išdėstymu ieškinio 42.6 punkte, tačiau nei viename iš jos cituojamų pirkimo sąlygų nėra numatytos Kainodaros metodikos 53 punkte nurodytos privalomos numatyti sąlygos. Vertinimo išvadoje pagrįstai teigiama, jog pirkimo dokumentuose kainos perskaičiavimo taisyklės, kaip reikalauja Kainodaros metodika, nebuvo nustatytos ir išviešintos. Dėl to perkančiosios organizacijos veiksmai, įvertinus ir pakankamai ilgą sutarties vykdymo laikotarpį (5 metai su galimybe pratęsti), vertintini kaip neatitinkantys nustatytų reikalavimų, o situacija, susiklosčiusi nurodytų aplinkybių pagrindu, laikytina kaip turinti įtakos pirkimo rezultatui, atsižvelgiant į tai, kad ši aplinkybė reikšminga apskaičiuojant pasiūlymo kainą. Ieškovė remiasi paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties tipinėmis sąlygomis, patvirtintomis VPT direktoriaus 2024 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1-209 „Dėl Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties tipinių sąlygų patvirtinimo“. Šiuo įsakymu buvo patvirtintos paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties bendrosios sąlygos ir paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties specialiosios sąlygos. Paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties specialiųjų sąlygų 5.3 punkte nurodyta, kad perkančiosios organizacijos privalo pasirinkti nurodomus variantus arba įrašyti kitas kainos / įkainio perskaičiavimo taisykles. Tai reiškia, kad minėtose specialiosiose sąlygose nėra automatiškai išspręstas sutarties kainos / įkainių perskaičiavimas. Perkančiosios organizacijos pačios pasirenka tipinėse sąlygose išvardintus joms tinkamus variantus arba įrašo kitas taisykles. Bet o, VPT direktoriaus įsakymas įsigaliojo tik nuo 2025 m. kovo 1 d., t. y. nei pirkimo sąlygų paskelbimo metu, nei vertinimo atlikimo metu negaliojo. Atsakovė teigia, kad vertinimo išvadoje VPT nustatytas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų pažeidimas suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą nutraukti pradėtas pirkimo procedūras nepriklausomai nuo pažeidimo atsiradimo priežasties. VPT vertinimo išvadoje detaliai nurodė, kodėl pirkimo sutarties projekto arba pagrindinių pirkimo sutarties sąlygų nepaviešinimo faktą vertina kaip esminių sutarties sąlygų tiekėjams nepateikimą. Sutarties projekto arba bent jau pagrindinių sutarties sąlygų iš anksto, pirkimo metu, nepaviešinimas, nenustatant kainos peržiūros sąlygų ar kitų būtinųjų sutarties sąlygų, galėjo turėti įtakos tiekėjų apsisprendimui dalyvauti pirkime ir / ar jų pasiūlymų turiniui. Perkančiosios organizacijos veiksmai, pateikiant sutarties projektą tik laimėtojui, keltų klausimų, ar sutarties projekto sąlygos nėra pritaikytos jau konkretaus tiekėjo naudai, nes yra parengtos po pirkimo laimėtojo nustatymo, o tai taip pat būtų nesuderinama su VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais skaidrumo ir lygiateisiškumo principais. Tuo atveju, jeigu būtų sudaryta pirkimo sutartis, atsirastų pagrindas konstatuoti ir VPĮ 86 straipsnio 3 dalies pažeidimą ta apimtimi, kad sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiamos pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos. Būtent tai ir lemia, kad nenutraukus pirkimo procedūrų, ištaisyti esamos padėties yra neįmanoma, kadangi bet kokių papildomų ir pirkimo dokumentuose neišviešintų sąlygų įtraukimas į viešojo pirkimo–pardavimo sutartį lemtų VPĮ 86 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5.                      Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad atsakovė (perkančioji organizacija) Druskininkų miesto savivaldybės administracija CVP IS 2024 m. rugpjūčio 20 d. paskelbė tarptautinį „Teritorijų tvarkymo ir priežiūros paslaugos“ pirkimą atviro konkurso būdu, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo vertė 7 193 408,62 Eur, be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 8 704 024,43 Eur su PVM. Pirkime pasiūlymus pateikė du tiekėjai, tačiau, įvertinus pasiūlymus, pirkime liko vienas tiekėjas, t. y. ieškovė UAB „Druskininkų butų ūkis“: perkančiosios organizacijos 2024 m. gruodžio 31 d. raštu „Dėl pasiūlymo vertinimo, laimėjusio pasiūlymo nustatymo ir sprendimo sudaryti sutartį (pirkimo numeris (duomenys neskelbtini))“ Nr. S12‑4183, ieškovės pasiūlymas buvo pripažintas laimėjusiu, ieškovei taip pat nurodant, kad VPT įpareigojo perkančiąją organizaciją sustabdyti vykdomo viešojo pirkimo „Teritorijų tvarkymo ir priežiūros paslaugos“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties sudarymo procedūras, t. y. kol VPT pateiks dokumentų ir sprendimų, susijusių su pirkimu, įvertinimą, nebus sudaroma pirkimo sutartis. Perkančioji organizacija, atsižvelgusi į tai, kad vis dar vyksta pirkimo patikrinimas, 2025 m. sausio 24 d. raštu „Dėl pasiūlymo galiojimo pratęsimo (pirkimo numeris (duomenys neskelbtini)) Nr. S12‑378, paprašė pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą. Ieškovė sutiko pratęsti pasiūlymo galiojimą ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį. VPT, atlikusi pirkimo vertinimą, 2025 m. vasario 25 d. surašė vertinimo išvadą Nr. 4S-219, kurioje konstatavo, kad:

5.1.                      Perkančioji organizacija, kartu su paskelbtais pirkimo dokumentais, nepaviešino sutarties projekto (pirkimo sąlygų 10 priedo), nors paskelbtuose pirkimo dokumentuose nuoroda į tokį dokumentą buvo pateikta. <...> pilnos apimties sutarties sąlygos turėjo būti įtvirtintos pirkimo dokumentų priede „sutarties projektas“. Nors tam tikra dalis sutarties sąlygų atsispindėjo kituose pirkimo dokumentuose bei jų prieduose (paslaugų kainodara, tiekėjo įsipareigojimai, paslaugų teikimas, taikomomis sankcijomis), tačiau nebuvo nustatytos kainodaros taisyklės, ta apimtimi, kuri susijusi su kainos peržiūros tvarka, t. y. pats sutarties kainos (įkainių perskaičiavimo) keitimo faktas, sutarties vykdymo etape, buvo nurodytas, bet nebuvo atskleistos (paviešintos) tiekėjams įkainių perskaičiavimo sąlygos, taip pat nebuvo nustatytos ir kitos sutarties vykdymo sąlygos, tokios, kaip sutarties keitimas ar nutraukimas. VPT sprendė, kad perkančiosios organizacijos veiksmai, nepaviešinus sutarties projekto, pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą, 35 straipsnio 2 dalies 14 punkto, 35 straipsnio 4 dalies, Kainodaros metodikos 53 punkto nuostatas.

5.2.                      Kadangi sutarties projektas nebuvo paviešintas, tiekėjai neturėjo galimybės susipažinti su kainos peržiūros tvarka ir sąlygomis, todėl VPT sprendė, kad nors kainos perskaičiavimo galimybė ir buvo nurodyta, tačiau pirkimo dokumentuose kainos perskaičiavimo taisyklės, kaip reikalauja Kainodaros metodika, nebuvo nustatytos ir išviešintos. Dėl to perkančiosios organizacijos veiksmai, įvertinus ir pakankamai ilgą sutarties vykdymo laikotarpį (5 metai su galimybe pratęsti), vertinti kaip neatitinkantys VPĮ reikalavimų, o situacija, susiklosčiusi nurodytų aplinkybių pagrindu, laikyta kaip turinti įtakos pirkimo rezultatui, atsižvelgiant į tai, kad ši aplinkybė reikšminga apskaičiuojant pasiūlymą kainą.

5.3.                      Pirkimo sutarties projekto arba pagrindinių pirkimo sutarties sąlygų nepaviešinimo faktą VPT vertino kaip esminių sutarties sąlygų tiekėjams nepateikimą, kas pažeidžia skaidrumo principą. Sutarties projekto arba bent jau pagrindinių sutarties sąlygų iš anksto, pirkimo metu nepaviešinimas, nenustatant kainos peržiūros sąlygų ar kitų būtinųjų sutarties sąlygų, galėjo turėti įtakos tiekėjų apsisprendimui dalyvauti pirkime ir / ar jų pasiūlymų turiniui. Perkančiosios organizacijos veiksmai, pateikiant sutarties projektą tik laimėtojui, keltų klausimų, ar sutarties projekto sąlygos nėra pritaikytos jau konkretaus tiekėjo naudai, nes yra parengtos po pirkimo laimėtojo nustatymo, o tai taip pat būtų nesuderinama su VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais skaidrumo ir lygiateisiškumo principais.

5.4.                      Tuo atveju, jeigu būtų sudaryta pirkimo sutartis, atsirastų pagrindas konstatuoti ir VPĮ 86 straipsnio 3 dalies pažeidimą ta apimtimi, kad sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiamos pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos.

6.                      Atsižvelgusi į nustatytus VPĮ pažeidimus ir vadovaudamasi VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 6 punktu, VPT įpareigojo perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, raštu informuoti VPT apie įpareigojimo įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Remdamasi šia išvada, perkančioji organizacija (atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija) 2025 m. kovo 18 d. raštu „Dėl viešojo pirkimo „Teritorijų tvarkymo ir priežiūros paslaugos, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimo“ Nr. S12-1012 informavo ieškovę, kad pirkimo procedūros yra nutrauktos. Ieškovė (tiekėja) UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu nutraukti vykdytą pirkimą bei su atsakovės VPT 2025 m. vasario 25 d. vertinimo išvada, prašo juos panaikinti ir įpareigoti perkančiąją organizaciją tęsti vykdytą pirkimą. Ieškovė teigia, kad atsakovės nepagrįstai konstatavo viešojo pirkimo dokumentų trūkumus ir dėl to nepagrįstai nusprendė nutraukti viešąjį pirkimą.

7.                      Viešasis pirkimas – vienos ar daugiau perkančiųjų organizacijų atliekamas prekių, paslaugų ar darbų įsigijimas su pasirinktu (pasirinktais) tiekėju (tiekėjais) sudarant viešojo pirkimo–pardavimo sutartį (sutartis), neatsižvelgiant į tai, ar prekės, paslaugos ar darbai yra skirti viešajam tikslui (VPĮ 2 straipsnio 37 dalis). Viešasis pirkimas nėra savitikslis, todėl jo procedūros neturėtų būti baigtos pirkimo sutarties sudarymu tik dėl to, kad buvo pradėtos. Pradėjus pirkimo procedūras gali paaiškėti aplinkybės, dėl kurių nurodytas tikslas nebus pasiektas. Tokiems atvejams VPĮ įtvirtinta tiek perkančiosios organizacijos teisė, tiek ir tam tikrais atvejais pareiga, nutraukti pirkimo procedūras laikantis VPĮ įtvirtintų sąlygų. Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant viešojo pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).

8.                      VPĮ 95 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad VPT, įtarusi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, turi teisę įpareigoti juridinį asmenį sustabdyti pirkimą ir (ar) neatlikti kitų veiksmų, kuriais galimai pažeidžiami šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimai, iki juridinio asmens pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo. To paties straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad VPT, nustačiusi VPĮ ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, turi teisę įpareigoti juridinį asmenį nutraukti pirkimo procedūras, vykdyti pirkimus pagal šį įstatymą, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus, įskaitant sprendimą ar veiksmą, prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui netaikyti šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, o nustačiusi, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis sudaryta neteisėtai, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo.

9.                      Minėta, kad nagrinėjamu atveju VPT pasinaudojo savo teise įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras ir vertinimo išvadoje suformulavo perkančiajai organizacijai įpareigojimą nutraukti pirkimo procedūras, o perkančioji organizacija (atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija), sutikdama su nustatytais pažeidimais, įvykdė VPT įpareigojimą ir pirkimą nutraukė. Tuo tarpu ieškovė, įrodinėdama, kad šiuo atveju neegzistuoja ginčo pirkimo nutraukimo pagrindai, prašo panaikinti tiek perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pirkimą, tiek ir VPT vertinimo išvadą. 

10.                      Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nors skundžiamas perkančiosios organizacijos sprendimas priimtas dėl VPT įpareigojimo nutraukti pirkimo procedūras, tačiau konkrečių neigiamų padarinių tiekėjui kyla ne dėl viešojo administravimo subjektų pozicijos išreiškimo perkančiajai organizacijai, bet dėl šios sprendimo nutraukti pirkimo procedūras. Tokiu atveju tiekėjas ir valstybės institucija (VPT) tiesiogiai nesaistomi administracinių ar civilinių prievolinių santykių, tiekėjas nebuvo nei administracinės procedūros subjektas, nei šios institucijos priimamo sprendimo adresatas, šio sprendimo priėmimo metu neturėjo galimybės reikšti savo pozicijos bei prieštaravimų. Kasacinis teismas konstatavo, kad galimi du alternatyvūs tiekėjo pažeistų teisių gynybos būdai, naudotini priklausomai nuo to, ar perkančioji organizacija įvykdė viešojo administravimo subjekto nurodymą: jei perkančioji organizacija sprendimą priėmė, t. y. įvykdė administraciniame akte nurodytą įpareigojimą, tiekėjas gali skųsti perkančiosios organizacijos sprendimą; jei ji tokio sprendimo nepriėmė, t. y. nesutinka su valstybės institucijos sprendimu ir jį skundžia teisme, tiekėjas turi teisę procese prisidėti prie perkančiosios organizacijos bei kartu ginčyti kompetentingų institucijų įpareigojimą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K‑3-132/2012).

11.                      Kaip ir šios nutarties 10 punkte nurodytoje kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, nagrinėjamoje byloje perkančioji organizacija, nekvestionuodama VPT pozicijos, priėmė sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, taigi, de jure (liet. teisiškai) sutiko su vertinimo išvadoje nurodytais VPĮ pažeidimais, taip pat su VPT pozicija, jog nustatyti pažeidimai esminiai. Dėl to tiekėjas, siekiantis panaikinti perkančiosios organizacijos veiksmus, VPĮ V skyriaus (šiuo metu VII skyrius) nuostatose įtvirtinta tvarka kartu turi nuginčyti ir skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad VPT nustatytų pažeidimų nėra arba jie nėra tokio pobūdžio (nėra esminiai), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedūras. VPT nustatytų pažeidimų nuginčijimas reiškia ieškovo procesinę pareigą dėl ieškinio pagrindo, bet ne dėl dalyko, t. y. tiekėjas neteikia reikalavimo panaikinti įvykdytą administracinį aktą, nes ginčas dėl jo prarado objektą, bet savo reikalavimą panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą grindžia VPT nustatytomis, tačiau nenuginčytomis aplinkybėmis (taip pat žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-248/2018).

12.                      Kadangi skundžiamas perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimo procedūras buvo priimtas vykdant VPT įpareigojimą, nagrinėjamu atveju turi būti analizuojamas VPT nustatytų pažeidimų pagrįstumas. Akcentuotina, kad VPT įpareigojimas perkančiąją organizaciją panaikinti arba pakeisti VPĮ reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus – valdingo pobūdžio privalomas vykdyti teisės aktas; perkančioji organizacija privalo arba tokį aktą vykdyti (VPĮ 95 straipsnis), arba, jo dar neįvykdžiusi, įstatymų nustatyta tvarka jį ginčyti. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, jog perkančioji organizacija de jure (liet. teisiškai) sutiko su VPT vertinimo išvadoje nurodytais VPĮ pažeidimais, taip pat ir su VPT pozicija, kad nustatyti pažeidimai yra esminiai, padarę įtaką pirkimo rezultatams. Tuo tarpu ieškovė, ginčydama perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pirkimą, tuo pačiu prašo panaikinti ir pačią VPT vertinimo išvadą (perkančiosios organizacijos įvykdytą administracinį aktą), dėl kurio, kaip pagrindžia aptarta kasacinio teismo praktika, ginčas jau yra praradęs savo objektą.

13.                      Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo proceso stadijos, arba turi atsisakyti priimti ieškinį, arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta – ją nutraukti, remdamasis atitinkamai CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu arba CPK 293 straipsnio 1 punktu. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Nustačius, kad šiuo atveju ieškovės pareikštas reikalavimas dėl VPT vertinimo išvados panaikinimo yra praradęs savo objektą, konstatuotina, kad tokio reikalavimo patenkinimas pats savaime nebesukels ieškovei jokių materialiųjų teisnių padarinių, todėl, atsižvelgus į bylos procesinę stadiją, civilinė byla dalyje dėl VPT 2025 m. vasario 25 d. vertinimo išvados Nr. 4S-219 pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento ir jos panaikinimo yra nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalis).

14.                      Minėta, kad VPT vertinimo išvadoje buvo konstatuotas VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo bei lygiateisiškumo principų, taip pat VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 14 punkto, 87 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei Kainodaros metodikos 53 punkto nuostatų pažeidimai, kadangi perkančioji organizacija kartu su paskelbtais pirkimo dokumentais, nepaviešino sutarties projekto, o pirkimo dokumentuose ir jų prieduose nebuvo nurodytos esminės paslaugų pirkimo sutarties sąlygos, tokios, kaip kainos peržiūros tvarka (įkainių perskaičiavimo sąlygos), taip pat kitos sutarties vykdymo sąlygos, tokios, kaip sutarties keitimas ar nutraukimas.

15.                      Ieškovė, ginčydama perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, teigia, kad atsakovės netinkamai aiškino bei taikė VPĮ nuostatas ir netinkamai įvertino pirkimo dokumentus, ko pasėkoje nepagrįstai konstatavo pirkimo dokumentų trūkumus. Ieškovė teigia, kad VPĮ nenumato imperatyvaus reikalavimo kartu su pirkimo dokumentais pateikti ir pirkimo sutarties projektą, tuo tarpu esminės paslaugų pirkimo sutarties sąlygos gali būti nurodytos kituose pirkimo dokumentuose, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Be to, norminiu teisės aktu yra patvirtinta tipinė paslaugų teikimo sutartis, kurioje ir yra nurodytos sutarties kainos / įkainių perskaičiavimas taikant peržiūros taisyklės. Atsakovės, priimdamos nepagrįstus sprendimus nutraukti viešąjį pirkimą, pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus, įskaitant lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus. Taigi šiuo atveju ieškovė byloje įrodinėja, kad VPT nustatytų pažeidimų nėra arba jie nėra tokio pobūdžio (nėra esminiai), kad būtų pagrindas nutraukti pirkimo procedūras. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovė šiuo atveju neįrodė ieškinio reikalavimo panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo pirkimas buvo nutrauktas, pagrįstumo, nes nepaneigė, kad VPT nustatytų pažeidimų nėra arba kad jie nėra tokio pobūdžio (nėra esminiai), jog reikėjo nutraukti pirkimo procedūras.

16.                      VPĮ 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta imperatyvioji perkančiųjų organizacijų pareiga visą informaciją, susijusią su pirkimo sąlygomis ir procedūromis, pateikti pirkimo dokumentuose. Nurodyta perkančiųjų organizacijų pareiga yra betarpiškai susijusi su viešųjų pirkimų skaidrumo bei lygiateisiškumo principų įgyvendinimo viešajame pirkime užtikrinimu (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis). Pirkimo dokumentais ne tik užtikrinama, kad kiekvienas suinteresuotas (potencialus) viešojo pirkimo dalyvis, susipažinęs su viešojo pirkimo objektui, tiekėjams keliamais reikalavimais, viešojo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo sąlygomis, galėtų įvertinti savo kompetenciją, patikimumą ir pajėgumą dalyvauti (vieni ar su trečiaisiais asmenimis) viešajame pirkime bei tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį, bet taip pat garantuojama, jog perkančioji organizacija viešojo pirkimo procedūrų metu netaikys tokių reikalavimų, kokie nėra nustatyti viešojo pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi VPĮ nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis).

17.                      Pirkimo dokumentų sąvoka yra aiškinama ir taikoma plačiai, t. y. pirkimo dokumentai apima ne tik viešojo pirkimo sąlygas, bet taip pat, įskaitant, bet neapsiribojant, skelbimą apie pirkimą (VPĮ 31 straipsnis), išankstinį skelbimą apie pirkimą (VPĮ 30 straipsnis), techninę specifikaciją (VPĮ  37 straipsnis), viešojo pirkimo–pardavimo sutarties projektą (VPĮ 87 straipsnis), pirkimo sąlygų bei kitų pirkimo dokumentų paaiškinimus, patikslinimus (VPĮ 36 straipsnio 5 dalis). Taigi, viešojo pirkimo dokumentai yra fundamentalusis viešojo pirkimo procedūrų teisinio reglamentavimo šaltinis ir nuo šių dokumentų turinio priklauso, kaip, kokia tvarka ir kokiomis sąlygomis bus vykdomas konkretus viešasis pirkimas. Dėl to perkančiosios organizacijos, rengdamos viešojo pirkimo dokumentus, privalo preciziškai laikytis VPĮ reikalavimų. Siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Be to, pirkimo sąlygų turinys turi būti aiškus tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos viešojo pirkimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013).

18.                      VPĮ 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad pirkimo dokumentuose, be kita ko, turi būti nurodyta: prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai (8 punktas); techninė specifikacija (10 punktas); pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos (11 punktas); perkančiosios organizacijos siūlomos šalims sudaryti pirkimo sutarties sąlygos ir (arba) pirkimo sutarties projektas pagal VPĮ 87 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jeigu jis yra parengtas. Jeigu ketinama sudaryti preliminariąją sutartį, pirkimo dokumentuose taip pat turi būti preliminariosios sutarties sąlygos ir (arba) preliminariosios sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas (14 punktas); informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma kaina ar sąnaudos. Į kainą ar sąnaudas turi būti įskaityti visi mokesčiai (18 punktas); ir kt.

19.                      VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 14 punkto nuostata reiškia, kad viešojo pirkimo sutarties vykdymo sutarties sąlygos viešojo pirkimo dokumentuose gali būti pateikiamos dvejopu būdu: arba pirkimo sąlygose nurodant pagrindines viešojo pirkimo sutarties sąlygas, arba kartu su pirkimo dokumentais pateikiant parengtą viešojo pirkimo–pardavimo sutarties ir (arba) viešojo pirkimo–pardavimo preliminariosios sutarties projektą. Privalomos (būtinosios) rašytinės viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos yra nurodytos VPĮ 87 straipsnyje. Siekiant užtikrinti kuo didesnį aiškumą ir išvengti ginčų dėl to, kokios viešojo pirkimo sutarties sąlygos laikytinos pagrindinėmis, o kokios ne, ir pan., perkančiosioms organizacijoms rekomenduotina visais atvejais pasirengti ir kartu su kitais viešojo pirkimo dokumentais paskelbti viešojo pirkimo sutarties projektą (VPĮ komentaras).

20.                      Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad kartu su paskelbtais pirkimo dokumentais nebuvo išviešintas pirkimo sutarties projektas, nors paskelbtuose pirkimo dokumentuose nuoroda į tokį dokumentą buvo pateikta. Specialiose pirkimo sąlygose nurodyta, kad kartu su pirkimo dokumentais yra pateikiamas ir specialiųjų pirkimo sąlygų 10 priedas „sutarties projektas“ (nurodyta, kad pridedama atskiriu priedu), tačiau CVP IS toks sutarties projektas išviešintas nebuvo. Ginčo pirkimo sutarties projektas buvo pateiktas tik VPT, atlikto vertinimo metu. Šių aplinkybių neginčija ir perkančioji organizacija. Taigi sutikti su ieškove, kad, kartu su kitais ginčo pirkimo dokumentais, CVP IS buvo išviešintas ir sutarties projektas, kaip specialiųjų pirkimo sąlygų 10 priedas, pagrindo nėra. Šiuo atveju byloje iš esmės kyla ginčas dėl to, ar, perkančiajai organizacijai neišviešinus pirkimo sutarties projekto, kitose pirkimo dokumentuose buvo nurodytos esminės viešojo pirkimo sutarties sąlygos, tokios, kaip kainos peržiūros tvarka (įkainių perskaičiavimo sąlygos) bei kitos sutarties vykdymo sąlygos (sutarties keitimas ar nutraukimas), ir jei nebuvo, ar toks pažeidimas laikytinas esminiu, sudarančiu pagrindą nutraukti perkančiosios organizacijos vykdytą pirkimą.

21.                      Ieškovė teigia, kad, priešingai, nei sprendė VPT, ginčo atveju esminės paslaugų teikimo sąlygos buvo nustatytos pirkimo dokumentuose: specialiose sąlygose, techninėje specifikacijoje ir patvirtintose privalomose tipinėse paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sąlygose. Pirkimo dokumentuose buvo nurodytos konkrečios paslaugos ir reikalavimai paslaugų teikimui, ieškovės pasiūlyme buvo nurodyti konkretūs paslaugų įkainiai, pirkimo dokumentuose buvo nurodytos esminės sutarties sąlygos, netesybos už pažeidimus teikiant paslaugas. Ieškovės vertinimu, pirkimo dokumentai išsamiai nustatė reikalavimus paslaugoms. Tačiau ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu nutrauki ginčo pirkimą, tik deklaratyviai nurodo, kad pirkimo dokumentuose išsamiai buvo aptartos visos esminės paslaugų pirkimo sąlygos, tokios, kaip įkainių peržiūrėjimas, tačiau šiems savo argumentams pagrįsti jokių įrodymų nepateikia (CPK 178 straipsnis). 

22.                      Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, taip pat nenustatė, kad ieškovės įvardijamuose pirkimo dokumentuose būtų paviešintos ginčo esminės paslaugų pirkimo sąlygos. Priešingai, specialiųjų pirkimo sąlygų 10.1. papunktyje nurodyta, kad ši pirkimo procedūra atliekama siekiant sudaryti sutartį su tiekėju, kurio pasiūlymas, vadovaujantis pirkimo sąlygose nustatyta tvarka, bus pripažintas laimėjęs, o jei pirkimas skaidomas į dalis – su tiekėjais, kurių pasiūlymai bus pripažinti laimėję. Sutarties sąlygos pateikiamos specialiųjų pirkimo sąlygų 10 priede „Sutarties projektas“. Taigi perkančioji organizacija, vykdydama ginčo pirkimą, buvo pasirinkusi išviešinti parengtą pirkimo sutarties projektą, kuriame ir buvo nurodytos visos esminės pirkimo sutarties sąlygos, be kita ko, ir kainos peržiūros tvarka, o ne jas nurodyti kituose pirkimo dokumentuose. Dėl to ieškovės argumentai, kad kituose pirkimo dokumentuose buvo išviešintos visos esminės pirkimo sutarties sąlygos, taip pat yra atmetamas, kaip nepagrįstas.

23.                      VPĮ 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad pirkimo sutartys sudaromos taikant VPT patvirtintas tipines pirkimo sutarčių sąlygas, išskyrus atvejus, kai šios sąlygos: 1) nėra taikytinos perkamam objektui arba 2) nėra pritaikomos dėl perkamo objekto ypatumų ir perkančioji organizacija pagrindžia savo sprendimą netaikyti tipinių pirkimo sutarčių sąlygų. Pagrindimas nurodomas VPĮ 96 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoje ataskaitoje.

24.                      Ieškovė nurodo, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2024 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S‑209 buvo patvirtintos „paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties bendrosios sąlygos“ ir „paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties specialiosios sąlygos, kuriose ir yra nurodytos sutarties kainos / įkainių perskaičiavimas taikant peržiūros taisyklės. Tačiau, kaip pagrįstai tą nurodo ir atsakovės, ieškovės taip akcentuojamas įsakymas įsigaliojo tik nuo 2025 m. kovo 1 d. Be to, pačiame įsakyme yra nurodyta, kad šiuo įsakymu patvirtintos paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties tipinės sąlygos yra taikomos viešojo pirkimo procedūroms, pradėtoms vykdyti nuo 2025 m. kovo 1 d. (įsakymo 2.2. papunktis). Tuo tarpu, kaip minėta, šiuo atveju ginčo pirkimas buvo paskelbtas 2024 m. rugpjūčio 20 d., t. y. dar tuomet, kaip privalomos tipines paslaugų pirkimo sutarčių sąlygos net nebuvo patvirtintos. Akcentuotina ir tai, kad patvirtintos tipinės pirkimo sutarčių sąlygos (pvz., dėl sutarties kainos / įkainių peržiūros) nėra taikomos visiems pirkimas vienodai, pačioms perkančiosioms organizacijoms kiekvieno pirkimo atveju pasirenkant tipinėse sąlygose išvardintus joms tinkamus variantus. Taigi šiuo atveju ieškovės argumentas dėl nurodytu įsakymu patvirtintų tipinių paslaugų pirkimo sutarčių sąlygų taikymo, teismo vertinimu, yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

25.                      VPĮ 87 straipsnyje yra įtvirtinti materialieji (turinio) pirkimo sutarties reikalavimai ir nustatyti konkretūs viešojo pirkimo sutarties turinio reikalavimai, t. y. esminės sutarties sąlygos, kurios privalo būti nurodytos viešo pirkimo sutartyje. VPĮ 87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta: 1) sutarties šalių teisės ir pareigos; 2) perkamos prekės, paslaugos ar darbai, preliminarus, o jeigu įmanoma, – tikslus jų kiekis; 3) kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką; 4) mokėjimo tvarka. Mokėjimo laikotarpiai turi atitikti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnyje nustatytus reikalavimus; 5) sutarties prievolių įvykdymo terminai; 6) sutarties įvykdymo užtikrinimas; 7) sutarties peržiūros sąlygos ar pasirinkimo galimybės, jeigu tai numatoma. Sutartyje turi būti nustatytos šios dalies 3 punkte nurodytoje metodikoje nustatytos privalomos sutarties peržiūros sąlygos. Tais atvejais, kai prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo trukmė kartu su numatytu sutarties pratęsimu yra ilgesnė negu 6 mėnesiai, sutartyje privalo būti nustatyta su mokesčių pasikeitimu nesusijusi sutarties kainos peržiūros sąlyga, išskyrus atvejus, kai dėl kainos apskaičiavimo būdo toks perskaičiavimas yra negalimas (pavyzdžiui, taikant kintamo įkainio arba išlaidų atlyginimo kainodarą); 8) ginčų sprendimo tvarka; 9) sutarties nutraukimo atvejai, įskaitant šio įstatymo 90 straipsnyje nurodytus atvejus, ir tvarka; 10) sutarties galiojimas; 11) subtiekėjai, jeigu vykdant pirkimo sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka; 12) perkančiosios organizacijos vadovo sprendimu skiriamas asmuo (asmenys), atsakingas (atsakingi) už sutarties vykdymą.

26.                      Kainodaros metodikos 2.5. papunktyje įtvirtina, kad kainodaros taisyklės – pirkimo dokumentuose, sutartyje ir (ar) sutarties pakeitimuose nustatomi sutarties kainos nustatymo ir apskaičiavimo būdai, kriterijai, taisyklės. Kainodaros metodikos 2.10. papunktyje nurodyta, kad peržiūra – sutarties kainos (įkainių) pakeitimas, atliekamas dėl kainų lygio pokyčio, mokesčių, minimalaus darbo užmokesčio dydžio pasikeitimo bei kitų objektyvių aplinkybių, nesusijusių su sutarties termino, prekių, paslaugų ir (ar) darbų kiekių ir (ar) apimties, objekto keitimu. Kainodaros metodikos 9 punkte taip pat nustatyta, kad pirkimo vykdytojas pirkimo dokumentuose ir sutartyje privalo nurodyti, koks sutarties kainos apskaičiavimo būdas ar jų derinys yra taikomas. Atskiroms sutarties dalims gali būti taikomi skirtingi kainos apskaičiavimo būdai. Pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustatytas sutarties kainos apskaičiavimo būdas yra viena iš esminių sutarties sąlygų, kuri negali būti keičiama vykdant sutartį.

27.                      Priešingai nei teigia ieškovė, Kainodaros metodikos 53 punkte imperatyviai numatyta, kad peržiūros taisyklės, kai jos nustatomos, negali iš esmės pakeisti sutarties pobūdžio ir turi būti iš anksto aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotos pirkimo dokumentuose bei sutartyje, nurodant: 53.1. aplinkybes, kurioms atsiradus atliekama peržiūra, taip pat statistinių ar kitų rodiklių šaltinius, kai peržiūra vykdoma remiantis jų duomenimis; 53.2. sutarties kainos perskaičiavimo formulę. Perskaičiavimo formulė kainodaros taisyklėse gali būti pateikta tiek matematiniais simboliais, tiek verbaline forma (aprašyta žodžiais). Sutarties kainą peržiūrint antrą ir vėlesnį kartą, perskaičiavimo formulė turi būti taikoma ne visai pradinės sutarties vertei, bet tik neišpirktiems pagal sutartį prekių, paslaugų, darbų kiekiams (apimtims); 53.3. peržiūros momentą bei dažnumą. Peržiūros momentas gali būti nustatytas arba konkrečia data, arba tam tikru įvykiu, arba šių būdų deriniu. Nustatant peržiūros momentą bei dažnumą, reikia įvertinti sutarties trukmę, laiką, kuris būtinas statistinių ar kitų rodiklių apskaičiavimui ir paskelbimui; 53.4. momentą, nuo kurio įsigalioja pakeistos sutarties kainos ar įkainiai ir už kurias prekes, paslaugas ir (ar) darbus bus mokama senosiomis kainomis ar įkainiais, o už kurias – pakeistomis (-ais); 53.5. skirtingas peržiūros taisykles skirtingoms sutarties objekto sudėtinėms dalims (kai sutarties objektą sudaro skirtingos sudėtinės dalys), jei to reikia. Kainodaros metodikos 54 punkte nurodyta, kad pirkimų vykdytojas privalo numatyti su mokesčių pasikeitimu nesusijusią sutarties kainos peržiūros sąlygą, kai prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo trukmė kartu su numatytu sutarties pratęsimu yra ilgesnė negu 6 (šeši) mėnesiai. Ši prievolė netaikoma, kai dėl kainos apskaičiavimo būdo toks perskaičiavimas yra negalimas, pavyzdžiui, taikant kintamo įkainio arba išlaidų atlyginimo kainodarą.

28.                      Pažymėtina, kad tais atvejais, kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygose kainodaros taisyklių nenustato, sudarant viešojo pirkimo sutartį kontrahentai į ją negali jų įtraukti, nes taip pažeidžiant viešųjų pirkimų skaidrumo principą de facto (liet. faktiškai) būtų pakeistas pirkimo sąlygų turinys. VPĮ 86 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos, derybų ar dialogo atveju – galutinai suderėta kaina, sąnaudos ar kitos sąlygos ir pirkimo dokumentuose nustatytos pirkimo sąlygos. Tuo atveju, kai mokesčius reguliuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka perkančioji organizacija pati turi sumokėti pridėtinės vertės mokestį į valstybės biudžetą už įsigytą pirkimo objektą, į pasiūlymo kainą ar sąnaudas įskaitytas šis mokestis sudarant pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį išskaičiuojamas. Kaina – svarbi viešojo pirkimo sutarties sąlyga. Tokios sąlygos pakeitimas sutarties galiojimo metu, jei tam nėra aiškaus leidimo pirminės sutarties sąlygose, gali pažeisti skaidrumo ir vienodo požiūrio į dalyvius principus (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 9 d. Sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801).

29.                      Iš pirkimo sąlygų matyti (į bylą pateikto sutarties projekto 2.1. papunktis, taip pat specialiųjų pirkimo sąlygų 2.6. papunktis), kad ketinamos sudaryti pirkimo sutarties laikotarpis yra 5 metai su galimybe šį laikotarpį pratęsti. Dėl to, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, priešingai nei teigia ieškovė, spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju pirkimo sutarties peržiūros sąlygos (kainos (įkainių) perskaičiavimas) yra privalomai taikytinos ir turėjo būti nustatytos pirkimo dokumentuose. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė ir atsakovės, ginčo pirkime nebuvo išviešintos nei pirkimo sutarties sąlygos, nei pats pirkimo sutarties projektas, t. y. nebuvo pateiktos sąlygos susijusios su mokėjimo tvarka, taikytinomis kainodaros taisyklėmis, kurios apima ir Kainodaros metodikos 53 punkte nustatytą prievolę dėl sutarties kainos (įkainių) perskaičiavimo (peržiūros) tvarkos pirkimo sąlygose nustatymo. Iš pirkimo dokumentų turinio matyti, kad apie perskaičiavimo galimybę buvo galima spręsti tik iš pirkimo specialiųjų pirkimo sąlygų 6(1) priedo „paslaugų žiniaraštis“, kuriame buvo nurodyta, kad įkainio perskaičiavimo koeficientas lygus „1“ ir, kad „įkainio perskaičiavimo koeficientas keičiamas tik pasirašius paslaugų teikimo sutartį, pagal sutarties 5.4 punkto nuostatas. Tačiau, kaip minėta, kartu su pirkimo dokumentais pirkimo sutarties projektas ir jame esančios nuostatos dėl sutarties kainos bei mokėjimo tvarkos, be kita ko, ir kainos peržiūros, išviešintos nebuvo. Dėl to, įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo nesutikti su VPT vertinimo išvadoje konstatuotu VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų skaidrumo bei lygiateisiškumo principų pažeidimu.

30.                      VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad pirkimo procedūra baigiasi, kai yra nutraukiamos prikimo procedūros. VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti. Taigi, teisėtam pirkimo procedūrų nutraukimui reikalingos dvi sąlygos: 1) turi būti pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai; 2) atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

31.                      Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 88 punktas; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 42 punktas).

32.                      Kasacinio teismo praktikoje dėl perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti pirkimo procedūras teisėtumo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas tokio pobūdžio ginčą, pirmiausia atsižvelgia į tokio sprendimo išimtinį (lot. ultima ratio) pobūdį, objektyvias priežastis (o ne subjektyvų jų vertinimą) bei perkančiosios organizacijos galimybes ir pastangas išsaugoti atitinkamo viešojo pirkimo teisinius santykius. Šis vertinimas atliekamas visų bylai reikšmingų aplinkybių pagrindu tiekėjų pažeistų teisių gynybos veiksmingumo principo ir iš jo turinio išplaukiančių tiekėjų teisių bei peržiūros institucijų pareigų kontekste. Tiekėjas, kuris siekia panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pradėtą viešąjį pirkimą, turi nuginčyti skundžiamo sprendimo nutraukti pirkimo procedūras pagrindus, t. y. įrodyti, kad perkančiosios organizacijos nustatytų kliūčių tęsti viešojo pirkimo procedūras nėra arba jos nėra tokio pobūdžio (nėra esminės), jog reikėtų nutraukti pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023, 40 punktas).

33.                      Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra absoliutaus pobūdžio, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų, nepriklausomai nuo kitų VPĮ normų, pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, toks pažeidimas laikytinas esminiu ir jo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti skundžiamus perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais bei juos panaikinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Teismų praktikoje pažymima, kad jau pradėjus viešojo pirkimo procedūras, nebegalima keisti ar kitaip modifikuoti sąlygų, t. y. perkančioji organizacija privalo laikytis tų viešojo pirkimo sąlygų, kurios buvo nustatytos ir konkurso dalyviams nurodytos pirkimo proceso pradžioje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Nr. 31; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011, ir kt.). Pareiga vadovautis pirkimo dokumentų nuostatomis yra tiesioginė VPĮ įtvirtintų principų prielaida ir bet koks nukrypimas nuo iš anksto paskelbtų pirkimo dokumentų yra kvalifikuotinas kaip viešųjų pirkimų skaidrumo bei lygiateisiškumo principų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2011).

34.                      Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, ieškovė neįrodė, kad VPT nustatytų pažeidimų nėra arba jie nėra tokio pobūdžio (nėra esminiai), kad reikėtų nutraukti pirkimo procedūras. Sutarties projekto ar esminių pirkimo sutarties sąlygų, tokių kaip kainodaros taisyklės, ta apimtimi, kuri yra susijusi su kainos peržiūros tvarka, neišviešinimas yra vertinamas kaip esminių sutarties sąlygų tiekėjams nepateikimas. Teismo vertinimu, nustatytų pažeidimų šiame etape pašalinti galimybės nėra, kadangi jie, kaip pagrįstai nurodyta ir VPT vertinimo išvadoje, galėjo turėti įtakos tiekėjų apsisprendimui dalyvauti ginčo pirkime ir / ar jų pateiktų pasiūlymų turiniui. Byloje esantys duomenys bei nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad sprendimą nutraukti pirkimą nulėmė objektyvios priežastys, dėl kurių nebeįmanoma toliau vykdyti pirkimo procedūrų, nepaneigiant sąžiningos tiekėjų konkurencijos ir nepažeidžiant imperatyviųjų viešųjų pirkimų normų, pirmiausia viešųjų pirkimų principų. Dėl to, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo konkrečiu atveju spręstina, kad ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti tęsti pirkimo procedūras, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinį dalyje atmetus, o kitoje dalyje bylą nutraukus, ieškovė laikytina pralaimėjusi teisminį procesą, todėl į byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teisę šiuo atveju įgijo atsakovės. Atsakovė VPT nėra pateikusi jos byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių duomenų, todėl teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako. Tuo tarpu atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija pateikė prašymą jos naudai iš ieškovės priteisti 2 994,75 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į ieškinį (1 452 Eur), tripliko (907,50 Eur), atsiliepimo į atskirąjį skundą (544,50 Eur)  ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų (90,75 Eur) parengimas, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius duomenis (reg. Nr. DOK-14371).

36.                      CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

37.                      Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų Rekomendacijose maksimalių dydžių ir yra pagrįstos, todėl iš ieškovės UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“ atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos naudai priteisiama 2 994,75 Eur bylinėjimosi išlaidos.

38.                      Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu (pašto) susijusių išlaidų nepatyrė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 4238 straipsniu, 4239 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

nutraukti civilinę bylą dalyje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų komunalinis ūkis“ ieškinį atsakovėms Druskininkų savivaldybės administracijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2025 m. vasario 25 d. vertinimo išvados Nr. 4S-219 pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento ir jos panaikinimo.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų komunalinis ūkis“ ieškinį dalyje dėl atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 18 d. raštu „Dėl viešojo pirkimo „Teritorijų tvarkymo ir priežiūros paslaugos, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukimo“ Nr. S12-1012 priimto sprendimo nutraukti pirkimo procedūras, pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo, įpareigojant atsakovę tęsti viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) procedūras ir sudaryti viešojo pirkimo paslaugų teikimo sutartį su ieškove, atmesti.

Iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų komunalinis ūkis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 2 994,75 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas        Egidijus Tamašauskas