Civilinė byla Nr. 2-52-840/2014
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01320-2013-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
26.3; 82.3; 128.5; 128.10.

KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. spalio 8 d.
Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė,
sekretoriaujant Editai Juršienei,
dalyvaujant pareiškėjai R. M. ir jos atstovei advokatei Ritai Roščenkovienei, suinteresuoto asmens K. S. atstovui advokatui Valteriui Aleknai ir institucijos teikiančios išvadą šioje byloje – Kaišiadorių r. sav. administracijos Socialinės paramos skyriaus – atstovei Dovilei Visockienei,
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui K. S. ir suinteresuoto asmens Pabradės socialinės globos namų atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. S. ir Pabradės socialinės globos namams, institucija teikianti išvadą šioje byloje – Kaišiadorių r. sav. administracijos Socialinės paramos skyrius, dėl fizinio asmens (K. S.) pripažinimo neveiksniu, jam globos nustatymo ir globėjo paskyrimo.
Teismas n u s t a t ė:
Pareiškėja R. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama pripažinti jos sūnų K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) neveiksniu, nustatyti jam globą ir paskirti ją jo globėja (b.l. 3-4).
Teismo posėdžio metu pareiškėja R. M. ir jos atstovė advokatė Rita Roščenkovienė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, savo reikalavimus grindė šiais argumentais:
- K. S. nuo gimimo diagnozuotas cerebrinis paralyžius ir protinis atsilikimas, dėl ko jis negali valdyti savo veiksmų ir suprasti jų reikšmės, jis yra visiškai neįgalus ir nedarbingas, negali savimi pasirūpinti, jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (b.l. 7-9);
- nuo gimimo K. S. gyvena su motina (b.l. 10-15) – pareiškėja R. M., – kuri juo rūpinasi ir išlaiko. Nors jie abu gyvena kukliai, tik iš socialinės pašalpos – 630,00 Lt, – K. S. tėvui, kurio nuo K. S. gimimo jie nėra matę, priklausančiame būste – medinio namo be patogumų (vandens, tualeto ir elektros) dalyje, tačiau artimųjų (pareiškėjos motinos ir sugyventinio bei suaugusių vaikų) padedami tvarkosi. K. S. yra aprengtas ir pamaitintas, prausiamas ir maudomas (pas greta gyvenančią pareiškėjos motiną ar kitus gimines), jam nuolat keičiamos sauskelnės, jis yra vežamas į lauką ir pas greta gyvenančius gimines/ artimuosius, nuo 2014 m. gegužės reguliariai lanko Dovainonių darbo terapijos centrą. Šiuo metu gerinamos buities sąlygos, atliekamas K. S. kambario remontas. Kitų artimųjų, galinčių pasirūpinti K. S., nėra: tėvas nežinia kur, broliai ir seserys – arba neįgalus, arba išvykę ir gyvena užsienyje;
- pareiškėja R. M. niekur nedirba, tačiau dirbti, kai sūnui K. S. reikalinga nuolatinė priežiūra, iš esmės neįmanoma. Pareiškėja vis tik dirba atsitiktinius darbus – padeda žmonėms žemės ūkyje. Tam tikri gyvenimo laikotarpiai pareiškėjai R. M. buvo sunkūs, dėl ko ji palūždavo ir piktnaudžiaudavo alkoholiu, tačiau šiuo metu taip nėra. Pareiškėja R. M. viena užaugino šešis vaikus, trys iš jų – neįgalūs. Tik K. S. neįgalumas yra sunkiausias, tik jis vienas reikalingas nuolatinės priežiūros ir gyvena su ja;
- visiškai nesuprantamas valstybės/ vietos savivaldos kompetentingų institucijų elgesys – jos visą šį laiką (daugiau kaip dvidešimt metų) leido pareiškėjai R. M. auginti ir auklėti neįgalų sūnų, tačiau, pareiškėjai iniciavus bylą teisme dėl neįgalaus sūnaus pripažinimo neveiksniu ir globos jam skyrimo, pareiškė apie pareiškėjos netinkamumą būti jau pilnamečio neįgalaus sūnaus globėja ir siekia neįgalų sūnų atimti iš motinos – perkelti į kitoje vietovėje esančius globos namus. Kodėl iki šiol nieko nebuvo daroma, kad sunkiai besiverčiančiai pareiškėjai būtų suteikta reikiama pagalba ir būtų užtikrinta tinkama neįgaliojo priežiūra;
- neįgalų K. S. ir pareiškėją R. M. sieja ilgalaikis artimas emocinis ryšys. Jų atskyrimas/ išskyrimas ir K. S. apgyvendinimas globos namuose iš esmės gali pakenkti K. S. psichinei būklei, kas pažeistų neįgaliojo interesus.
Suinteresuotas asmuo K. S. į teismo posėdį nekviestas, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens K. S. atstovas advokatas Valteris Alekna visiškai palaikė pareiškėjos R. M. pareiškimą ir prašė jį tenkinti, K. S. globėja skirti būtent pareiškėją R. M. – jo motiną, – o ne Pabradės socialinės globos namus.
Išvadą teikiančios institucijos – Kaišiadorių r. sav. administracijos Socialinės paramos skyriaus – atstovė Dovilė Visockienė palaikė išvadas (b.l. 27-28, 57-58), jog:
- K. S. dėl sveikatos būklės pripažintinas neveiksniu ir jam nustatytina globa. K. S. visiškai nesavarankiškas, nevaikštantis, nuo vaikystės neįgalus, jam diagnozuotas gilus protinis atsilikimas, jis visiškai nedarbingas, turintis nuolatinės slaugos poreikį. Geriausiai jo poreikius atitiktų ilgalaikė socialinė globa institucijoje (b.l. 31-32, 59-64);
- K. S. gyvena kartu su pareiškėja – motina – R. M. ir jos sugyventiniu A. M. K. S. tėvui A. S. priklausančioje medinio gyvenamojo namo dalyje – (duomenys neskelbtini) Prie jų glaudžiasi nuolatinės gyvenamosios vietos neturinti ir socialinės rizikos asmenų grupei priskirtina D. G.. Pareiškėja R. M. niekur nedirba, nors yra registruota Lietuvos darbo biržoje. Taip pat nedirba ir pareiškėjos sugyventinis. Šeima negauna jokių pajamų. Pareiškėja R. M. buvo susituokusi kelis kartus, susilaukė šešių vaikų, keturi iš jų – neįgalūs, šiuo metu visi pareiškėjos vaikai yra pilnamečiai. Su pareiškėja R. M. gyvena tik jauniausias sūnus – K. S. (b.l. 24-25, 29-30, 34-36);
- gyvenamasis namas, kur gyvena pareiškėja R. M. su neįgaliu sūnumi, yra senas, be patogumų, tualetas ir vanduo (šulinys) yra lauke, nėra elektros. Šeima glaudžiasi dvejuose nedideliuose kambariuose, viso namo plotas – apie 40 kv.m (b.l. 34-36);
- Kaišiadorių r. sav. administracijos direktoriaus įsakymu pareiškėja R. M. dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, vaikų nepriežiūros ir socialinių įgūdžių stokos nuo 2006-06-26 iki 2009-01-23 (iki K. S. pilnametystės) buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Šeimos problemos neišnyko, pas pareiškėją dažnai laikosi socialinės rizikos asmenys, namuose girtaujama, K. S. nesuteikiama visa reikiama pagalba – netinkamai juo rūpinamasi: nuo 2011 m. K. S. neugdomas, 2013-09-19 K. S. rastas prirūkytuose namuose, žemoje, neįgaliajam nepritaikytoje lovoje, purvinoje patalynėje, be kelnių, po tuštinimosi neapipraustas, tamsoje, elektros namuose nebuvo, nuo sienų trupėjo tinkas, ankštame būste buvo svečių (b.l. 34-35);
- pareiškėja R. M. neatitinka Lietuvos Respublikos CPK 506 str. keliamų reikalavimų, todėl neskirtina neįgalaus sūnaus K. S. globėja. Nagrinėjamu atveju K. S. globėju skirtini Pabradės socialinės globos namai, kurie geriausiai užtikrintų neįgaliojo K. S. poreikius.
Suinteresuoto asmens Pabradės socialinės globos namų atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau gautas suinteresuoto asmens rašytinis sutikimas būti neįgalaus K. S. globėju ir turto administratoriumi (b.l. 65, 97, 119, 130).
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto (b.l. 49-50) ir byloje esančių rašytinių įrodymų (b.l. 7-9) matyti, kad K. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas – F73.1 labai sunkus protinis atsilikimas, kai reikia atkreipti dėmesį bei gydyti. Dėl šio sutrikimo jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti, jam reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra. Esant tokiai suinteresuoto asmens K. S. psichikos būklei, jis pripažintinas neveiksniu dėl psichinės ligos (Lietuvos Respublikos CK 2.10 str. 1 d.). Teismui nekelia abejonių K. S. psichikos būklė, nes tai patvirtina eksperto išvada.
Pripažinus K. S. neveiksniu, yra pagrindas jam nustatyti globą bei paskirti jo globėją ir turto administratorių (Lietuvos Respublikos CK 3.277 str.).
Fiziniai asmenys, teismo pripažinti neveiksniais dėl psichikos ligos ar silpnaprotystės, negali savarankiškai įgyvendinti jokių savo teisių, jų vardu jų teises įgyvendina globėjai (Lietuvos Respublikos CK 2.10 str. 2 d., 3.240 str.), t.y. globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą, veikiantis globotinio vardu ir jo interesais.
Sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens paskyrimo neveiksnaus asmens globėju, būtina atsižvelgti į globos steigimo tikslą – užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teisių ir interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą, taip pat į globotinio ir kandidato į globėjus santykius, kandidato į globėjus pageidavimus, kandidato į globėjus moralines ir kitokias asmenines savybes, galimybę įgyvendinti priskiriamas funkcijas ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Respublikos CK 3.238 str. 1 d., 3.242 str. 3 d.). Neveiksnaus fizinio asmens ekonominius, socialinius ir dorovinius interesus tenkina globėjas, todėl jokio interesų konflikto ar nesutarimų tarp globėjo ir globotinio negali būti. Globėjas turi teigiamai veikti globotinio aplinką, patį globotinį, nes tik tokiu atveju bus tinkamai įgyvendintos ir ginamos globotinio teisės ir pasiekti globos tikslai. Kai neveiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, globotinio turtui valdyti ir tvarkyti skiriamas turto administratorius. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (Lietuvos Respublikos CK 3.245 str.). Turto administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto savo interesams (Lietuvos Respublikos CK 4.242 str. 2 d. ir 4.243 str.). Šios įstatymo nuostatos vertintinos kaip esminiai kriterijai, kurių pagrindu nusprendžiama, ar konkretus asmuo yra tinkamas būti paskirtas neveiksnaus asmens turto administratoriumi, o tuo atveju, kai administratoriumi pretenduoja tapti keli asmenys, ir parinkti iš jų tinkamesnį kandidatą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja R. M. prašė teismo skirti ją neįgalaus sūnaus K. S. globėja, tačiau institucija teikianti išvadą – Kaišiadorių r. sav. administracijos Socialinės paramos skyriaus – visiškai nesutiko su pareiškėjos R. M. kandidatūra ir neįgalaus K. S. globėju siūlo skirti Pabradės socialinės globos namus.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013-07-12 įsakymu Nr. A1-405 pakeistus Pabradės socialinės globos namų nuostatus (b.l. 74-79) Pabradės socialinės globos namų paskirtis – užtikrinti socialinę globą neįgaliems vaikams ir jaunimui, kurie likę be tėvų globos ar dėl susidariusių aplinkybių negali gyventi savo namuose ar savarankiškai ir kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra. Globos namuose apgyvendinami vaikai iki 18 m., kuriems dėl proto negalios ar psichinių sutrikimų nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, ir jaunuoliai iki 29 m., kuriems nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis (1 p.).
Teismo posėdžio metu pareiškėjos R. M. ir suinteresuoto asmens K. S. artimieji A. M., J. M., G. N., I. M. ir J. S. teigė, jog pareiškėja R. M. tinkamai rūpinasi neįgaliu sūnumi K. S.: visada pamaitina, švariai rengia, nuprausia, veža į lauką ir pas artimuosius ar draugus. Pareiškėja nėra viena, jai talkina artimieji, padeda kuo gali: maistu, pinigais, pagelbėja prausiant neįgalų sūnų ir vežant į lauką, į svečius ar pas gydytojus. Šiuo metu gerinama buitis, daromas kambario, kur gyvena K. S., remontas.
Liudytoja apklausta suinteresuotą asmenį K. S. gydanti gydytoja psichiatrė J. S. patvirtino, kad neįgalus K. N. dėl savo būklės turi būti nuolat prižiūrimas ir gydomas. Pacientas yra labai jautrus, todėl suprantama, kad jį sieja artimas ryšys su motina – pareiškėja R. M.. Jiems atsiskyrus, kurį laiką pacientui būtų emociškai sunkiau.
Iš byloje esančių ir bylos nagrinėjimo teisme ištirtų rašytinių įrodymų matyti, jog pareiškėja R. M. yra visiškai sveika ir gali slaugyti asmenį, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra (b.l. 99), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (b.l. 94), yra neteista (b.l. 92), administracine tvarka bausta tik vieną kartą – 2002 m. – pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. (smulkusis svetimo turto pagrobimas) (b.l. 96), tačiau Kaišiadorių r. sav. administracijos Žiežmarių seniūnijos charakterizuojama neigiamai, kaip neužtikrinanti net minimalių neįgaliojo asmens poreikių (b.l. 101): pareiškėja nuo gimimo augina neįgalų sūnų – K. S., – tačiau tik dabar, o ne iš karto sūnui sulaukus pilnametystės (2009 m.), kreipėsi dėl sūnaus neveiksnumo ir dėl globos jam nustatymo; pareiškėjos šeima nuo 1998 iki 2009 m. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą ir buvo nuolat prižiūrima socialinių darbuotojų; pareiškėjos šeima gyvena A. S. nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje (du kambariai ir virtuvė), kur atjungta elektra, nėra buitinių patogumų, vandentiekio bei kanalizacijos. Butas nedidelis, tamsus, neatitina neįgaliojo asmens poreikių; nuo 2011 m. K. S. niekur neugdomas, nedalyvauja visuomeniniame gyvenime; pareiškėja ir jos sugyventinis niekur nedirba, negauna jokių pajamų;
Be to, iš byloje esančių ir bylos nagrinėjimo teisme ištirtų rašytinių įrodymų (b.l. 104-105) matyti, jog pareiškėja R. M. 2014 m. kovą-balandį kreipėsi į Kaišiadorių r. sav. administraciją dėl socialinių paslaugų teikimo neįgaliam sūnui K. S. ir dėl socialinio būsto suteikimo, nes ji trylika metų su neįgaliu vaiku K. S. gyvena be elektros ir vandens. Kadangi ji nėra turimo būsto savininkė, o sūnaus tėvas yra dingęs be žinios, ji negali pagedinti turimo būsto – įsivesti elektros ir vandens. Dovainonių darbo terapijos centro paramos ir labdaros fondas 2014 m. liepą nurodė (b.l. 129), jog Kaišiadorių r. sav. administracijos Socialinės paramos skyriaus 2014-05-12 sprendimu K. S. skirta dienos socialinė globa Dovainonių darbo terapijos centre. K. S. nuo vaikystės neįgalus ir visiškai nesavarankiškas, nesusivokia, negali pasirūpinti savo higiena, naudoja spec. higienos priemones, vaikšto tik su kito asmens pagalba, laiką leidžia vežimėlyje, jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga. K. S. centre lankosi kiekvieną dieną. Savaitės pradžioje K. S. būna perrengtas švariais rūbais, išplauta galva ir nukirptais nagais, tačiau per savaitę jo rūbai nekeičiami. Dėl sveikatos būklės K. S. turi būti kasdien prausiamas. K. S. motina R. M. teigia, kad sūnų prausia kasdien, tačiau nuo iš namų atvykusio K. S. sklinda stiprus šlapimo kvapas. Po savaitgalio stebimo iššutimai, todėl akivaizdu, kad higienos priemonės laiku nekeičiamos. K. S. pavalgo pats, patiektą maistą čiumpa ir labai greita suvalgo, susidaro įspūdis, kad jis alkanas. Kokios sąlygos namuose, neaišku, nes centro darbuotojų K. S. motina R. M. neįsileidžia. Dovainonių darbo terapijos centro paramos ir labdaros fondas 2014 m. rugsėjį nurodė (b.l. 139), jog pareiškėja R. M. reagavo į pastabas dėl netinkamos sūnaus asmens higienos. Šiuo metu K. S. iš namų išleidžiamas tvarkingesnis, dažniau pakeičiami rūbai. Pareiškėja R. M. už dienos socialinės globos paslaugas pradėjo mokėti tik gavusi raginamuosius raštus. Likusi skola – 539,70 Lt, už du mėnesius, – sutarta mokėti dalimis.
Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus: pareiškėjos R. M., liudytojų A. M., J. M., G. N., I. M., J. S. ir J. S. paaiškinimus, taip pat rašytinius įrodymus, ypač specializuotos institucijos, kontroliuojančios ir prižiūrinčios globėjų veiklą, Kaišiadorių r. sav. administracijos Socialinės paramos skyriaus išvadas, Kaišiadorių r. sav. administracijos Žiežmarių seniūnijos ir Dovainonių darbo terapijos centro paramos ir labdaros fondo pateiktus duomenis, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išimtinai neįgaliojo asmens K. S. interesais, teismas sprendžia, jog neįgalaus K. S. globėju ir turto administratoriumi skirtini Pabradės socialinės globos namai (Lietuvos Respublikos CK 3.277 str., Lietuvos Respublikos CPK 505 str. 3 d., 506 str., 508 str. 3 d.)., nes šis globėjas ir turto administratorius šiuo metu žymiai geriau nei pareiškėja R. M. užtikrins suaugusio neįgaliojo K. S. interesus: suteiks neįgaliojo specialius poreikius atitinkančią buitį, užtikrins visavertę mitybą, tinkamą asmens higieną ir reikiamą socializaciją, nes tik tokiu atveju bus tinkamai įgyvendintos ir ginamos neįgaliojo K. S. teisės ir pasiekti globos tikslai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-270 str., 467-468 str., 505 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos R. M. pareiškimą tenkinti iš dalies.
Pripažinti K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu dėl psichinės ligos.
Nustatyti K. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) globą ir jo globėju bei turto administratoriumi paskirti Pabradės socialinės globos namus (j.a.k. 190797664, buveinė: Klevų g. 27, Pabradė).
Sprendimui įsiteisėjus, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui pateikti duomenis Lietuvos Respublikos CK 2.111 str. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1771 patvirtintų Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Joana Kvaselytė