Civilinė byla Nr. e2A-126-943/2021
Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00434-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.11.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AUGA Grūduva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-753-390/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AUGA Grūduva“ ieškinį atsakovams M. B., I. B., O. D. F., akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, bylos nagrinėjime dalyvaujantys tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė „Registrų centras“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „AUGA Grūduva“ kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė:
1.1. perkelti ieškovei atsakovų M. B., I. B. (toliau ir – Pirkėjai), teises ir pareigas pagal atsakovų ir O. D. F. (toliau ir – Pardavėja) 2019 m. kovo 12 d. sudarytą žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Pirkimo–pardavimo sutartis arba ginčo sutartis);
1.2. nustatyti tokią sprendimo vykdymo tvarką: įpareigoti ieškovę sumokėti atsakovams M. B., I. B. 6 000 Eur; įpareigoti ieškovę sumokėti atsakovei AB „Swedbank“ (toliau ir – Bankas) 54 000 Eur; nustatyti, kad ieškovei sumokėjus 54 000 Eur atsakovei AB „Swedbank“, atsakovų M. B., I. B. prievolė atsakovei AB „Swedbank“, pagal 2019 m. vasario 28 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra laikoma įvykdyta; įpareigoti atsakovę AB „Swedbank“ išregistruoti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), hipoteką pagal hipotekos sandorį notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) per 3 darbo dienas nuo 54 000 Eur sumokėjimo atsakovei AB „Swedbank“ dienos.
1.3. Priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Žemės vystymo fondas 10“ ir Pardavėja sudarė privačios žemės nuomos sutartį (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią UAB „Žemės vystymo fondas 10“ iš Pardavėjos išsinuomojo 13,25 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas arba ginčo žemės sklypas). Nuomos sutartis buvo įregistruota Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR). Žemės sklypas buvo išnuomotas iki 2010 m. gruodžio 31 d., vėliau terminas papildomais susitarimais buvo pratęstas iki 2019 m. rugsėjo 30 d.
3. 2016 m. balandžio 26 d. UAB „Žemės vystymo fondas 10“, ieškovė ir Pardavėja sudarė papildomą susitarimą Nr. 2 prie Nuomos sutarties. Vadovaujantis susitarimo 1 punktu, ieškovė iš UAB „Žemės vystymo fondas 10“ perėmė visas nuomininko teises ir pareigas, kylančias iš Nuomos sutarties. Vadovaujantis susitarimo 2 punktu, Žemės sklypo Nuomos sutarties galiojimo terminas buvo pratęstas iki 2020 m. gruodžio 31 d. Šis susitarimas taip pat buvo įregistruotas NTR.
4. 2019 m. kovo 12 d. ieškovė gavo Pardavėjos 2019 m. kovo 8 d. pranešimą, kad Pardavėja nusprendė parduoti Žemės sklypą. Jau kitą dieną po 2019 m. kovo 8 d. pranešimo gavimo (t. y. 2019 m. kovo 13 d.) NTR buvo įregistruota ginčo sutartis, o Žemės sklypo nuosavybės teisė perėjo atsakovams.
5. Įsigytą Žemės sklypą atsakovai 2019 m. kovo 17 d. įkeitė Bankui. Žemės sklypas buvo įkeistas užtikrinant atsakovų prievolių pagal 2019 m. vasario 28 d. Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, prievolės dydis – 54 000 Eur.
6. Ieškovės teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau ir – Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė turėjo pirmumo teisę įsigyti Žemės sklypą, tačiau ieškovė nei iš Pardavėjos, nei iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), negavo jokio Įstatymo nustatyta tvarka ir forma pateikto pranešimo dėl parduodamo Žemės sklypo.
7. Ieškovė pažymi, kad ji Nuomos sutarties pagrindu valdė žemės sklypą beveik 3 metus, naudojo jį žemės ūkio veiklai vykdyti. Paaiškino, kad 2018 m. sausio 2 d. ieškovė ir žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) „AUGA Jurbarkai“ sudarė subnuomos sutartį, pagal kurią Žemės sklypas subnuomotas ŽŪB „AUGA Jurbarkai“ iki 2019 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis subnuomos sutarties 1.2 punktu, šalys susitarė, kad Žemės sklype esančius pasėlius deklaruos ir į išmokas pretenduos subnuomininkas (t. y. ŽŪB „AUGA Jurbarkai“). ŽŪB „AUGA Jurbarkai“ ir ieškovė 2018 m. sausio 8 d. sudarė paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti ŽŪB „AUGA Jurbarkai“ su žemės ūkio veikla susijusias paslaugas, įskaitant ekologiškų žemės ūkio kultūrų skutimą, ekologiškų žemės ūkio kultūrų sėjimą, ekologiškų žemės ūkio kultūrų kūlimą, žemės dirvos akėjimą, žemės dirvos tręšimą ir pan. Šios aplinkybės, ieškovės vertinimu, įrodo, kad Žemės sklypas, jo nuomos laikotarpiu, buvo naudojamas žemės ūkio veiklai, kaip tai numato Įstatymas, todėl ieškovė turėjo pirmumo teisę įsigyti Žemės sklypą. Tačiau, pažeidžiant Įstatymo nuostatas, ieškovei nebuvo užtikrinta pirmumo teisė įsigyti Žemės sklypą, dėl ko egzistuoja pagrindas perkelti ieškovei atsakovų teises ir pareigas pagal Pirkimo–pardavimo sutartį.
8. Ieškovė pažymėjo, kad ji neturi jokių duomenų, patvirtinančių, jog Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu NTR buvo nurodytas netikslus ieškovės pagal Nuomos sutartį nuomojamo Žemės sklypo plotas. Priešingai, remiantis į bylą pateiktu VĮ „Registrų centras“ 2019 m. birželio 20 d. sprendimu, ieškovė VĮ „Registrų centras“ registruodama 2016 m. balandžio 26 d. Nuomos sutarties pakeitimą, pateikė dokumentus, patvirtinančius jos teisę į viso Žemės sklypo (t. y. 13,25 ha) nuomą. Remiantis aktualiu NTR išrašu, faktas, kad ieškovė nuomoja visą Žemės sklypo plotą (t. y. 13,25 ha), registruotas ir galioja nuo 2016 m. gegužės 9 d. Ieškovė akcentavo, kad net ir tuo atveju, jeigu NŽT tikrinant informaciją apie asmenis turinčius pirmumo teisę įsigyti Žemės sklypą iš tiesų NTR buvo registruotas mažesnio ploto, nei 13,25 ha, Žemės sklypo nuomos faktas, tokia aplinkybė neatleidžia NŽT nuo pareigos informuoti ieškovę apie parduodamą Žemės sklypą.
9. Atsakovai M. B. ir I. B. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsakovai nurodo, kad pagal į bylą pateiktus įrodymus, vykdant žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedūrą, NTR buvo įregistruoti duomenys, jog ieškovė yra ne 13,25 ha, o 1,02 ha dydžio Žemės sklypo nuomininkė. Atsakovų vertinimu, kadangi vykdant žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedūrą nebuvo išviešinta, kad ieškovė yra 13,25 ha dydžio Žemės sklypo nuomininkė, ieškovė neturėjo pirmumo teisės įsigyti visą žemės sklypą iš Pardavėjos. Ieškovė beveik tris metus nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų ištaisyti netikslūs duomenys NTR, jie buvo ištaisyti tik tada, kai žemės sklypas jau buvo parduotas.
11. Atsakovai atkreipia dėmesį, į tai, kad ieškovė priklauso didelei įmonių grupei, kuri ilgą laiką verčiasi žemės ūkio veikla, todėl ieškovės teiginiai, jog ji nieko nežinojo apie parduodamą Žemės sklypą turėtų būti vertinami kritiškai. Be to, ieškovė neįrodinėja, kad ji realiai naudojo ar naudoja šį žemės sklypą žemės ūkio veiklai, t. y., kad ji yra faktinis šio žemės sklypo naudotojas. Priešingai, tiek iš pačios ieškovės į bylą pateiktų įrodymų (subnuomos sutartis su ŽŪB „AUGA Jurbarkai“), tiek iš Nacionalinės mokėjimų agentūros pateiktų duomenų apie ginčo žemės sklypo deklaravimą, yra matoma, kad faktinis žemės sklypo naudotojas žemės ūkio veiklai yra ne ieškovė, o ŽŪB „AUGA Jurbarkai“. Atsakovai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio įstatymo 2 straipsnio 22 punktu, žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuoma nėra priskiriama žemės ūkio veiklai. Kadangi ieškovė nėra Žemės sklypo naudotoja Įstatymo prasme, ji neturi teisės reikšti ieškinio dėl pirkėjo teisių ir pareigų pagal Pirkimo–pardavimo sutartį perkėlimo.
12. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinio reikalavimų pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.
13. Nurodo, kad nuo 2016 m. gegužės 9 d. NTR įraše įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą Žemės sklypo nuomos sutartį. Šis juridinis faktas įregistruotas 2009 m. rugpjūčio 24 d. nuomos sutarties ir 2016 m. balandžio 26 d. susitarimo pagrindu. Atkreipia dėmesį, kad tiek Nuomos sutartyje, tiek susitarime yra nurodoma, jog nuomojamo Žemės sklypo plotas yra 13,25 ha. Žemės sklypo Pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu NTR buvo padaryta techninė klaida, t. y. neteisingai įrašytas išnuomoto Žemės sklypo plotas – 1,02 ha. Šis Žemės sklypo plotas buvo patikslintas į 13,25 ha atliekant 2019 m. kovo 14 d. registro duomenų patikslinimą Žemės sklypo hipotekos sandoriui. VĮ „Registrų centras“ nuomone, klaidos apie neteisingai nurodytą išnuomotą Žemės sklypo plotą NTR faktas nedaro įtakos ginčo situacijai. Nuomos teisė į visą Žemės sklypą nuomininkei UAB „AUGA Grūduva“ yra atsiradusi 2009 m. rugpjūčio 24 d. nuomos sutarties ir 2016 m. balandžio 26 d. susitarimo pagrindu, būtent šiuose dokumentuose nurodomas nuomojamo Žemės sklypo plotas yra 13,25 ha. Taigi, techninė klaida NTR niekaip neatėmė iš nuomininkės teisės naudotis visu išnuomotu Žemės sklypu.
14. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo ieškinio netenkinti.
15. Nurodo, kad nors ieškovė ieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu ji turėjo pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą kaip naudotoja, bet toks ieškovės argumentas yra nepagrįstas, nes ieškovė nėra ir nebuvo Žemės sklypo naudotoja. Ieškovė, būdama Žemės sklypo nuomininke, perleido nuomos teisę į Žemės sklypą kitam asmeniui ŽŪB „AUGA Jurbarkai“ 2018 m. sausio 2 d. privačios žemės subnuomos sutartimi. Žemės sklype veiklą vykdė ir ją Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos 2016–2018 metais deklaravo ŽŪB „AUGA Jurbarkai“. Taigi, ieškovė nenaudodama Žemės sklypo gavo pajamas ne iš žemės ūkio veiklos.
16. Atsiliepime taip pat pažymima, kad Įstatymas nereglamentuoja tvarkos, kad kai nuomojama žemės sklypo dalis, nuomininkas turi teisę įsigyti visą parduodamą žemės sklypą. NŽT Jurbarko skyrius, atlikdamas Įstatyme reglamentuotus veiksmus rengiant pažymą dėl asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, naudojosi VĮ „Registrų centras“ NTR Nr. 94/28109 centrinio duomenų banko 2019 m. sausio 25 d. išrašu, kuriame ieškovė buvo nurodyta ne 13,25 ha ploto, o tik 1,02 ha ploto Žemės sklypo nuomininke. Remiantis išdėstytu, taikant Įstatymo nuostatas ieškovė turėjo iš NŽT Jurbarko skyriaus gauti pranešimą, kad ji Įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi 2 punktu turi pirmumo teisę įsigyti 1,02 ha Žemės sklypo dalį. Tačiau pranešimo apie teisę pasinaudoti pirmumo teise pirkti 1,02 ha žemės sklypą neišsiuntimas, negali būti pagrindas tenkinti ieškinį dėl pirkėjo teisių į 13,25 ha žemės sklypą perkėlimo ieškovei.
17. Atsakovė AB „Swedbank”, atsiliepime į ieškinį prašė UAB „AUGA Grūduva“ reikalavimus, susijusius su pirkėjo teisių ir pareigų pagal 2019 m. kovo 12 d. pirkimo– pardavimo sutartį perkėlimo ieškovei spręsti teismo nuožiūra, o reikalavimus dėl nurodytos sprendimo vykdymo tvarkos (tuo atveju, jeigu pirmasis reikalavimas būtų tenkintas), modifikuoti nustatant, kad ieškovė turi sumokėti Bankui visą M. B. 2019 m. vasario 28 d. Kredito sutartimi Nr. 19-010060-IN suteiktą ir negrąžintą kredito sumą, palūkanas, delspinigius ir kitus mokėjimus paskaičiuotus mokėjimo dienos duomenimis, o kitus reikalavimus palikti nenagrinėtais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
18. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.
19. Teismas, spręsdamas byloje kilusį klausimą, ar ieškovė remiantis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis turėjo pirmumo teisę įsigyti parduodamą ginčo žemės sklypą, nurodė, kad aptariama įstatymo nuostata žemės sklypo naudojimą sieja ne tik su juridiškai įformintu naudojimu, bet ir su faktiniu naudojimu. Įstatyme aiškiai yra įtvirtinta, kad žemės ūkio paskirties žemės naudotojas turi būti naudojęs žemę ne mažiau kaip vienus metus pagal NTR įregistruotą sutartį.
20. Teismas konstatavo, kad byloje nėra patvirtinta, jog ieškovė daugiau kaip vienerius metus pati būtų naudojusi žemę žemės ūkio veiklai ir buvo faktinė ginčo žemės sklypo naudotoja. Byloje pateikti įrodymai – subnuomos sutartis sudaryta tarp ieškovės ir ŽŪB „Auga Jurbarkai“ patvirtina, kad faktinis žemės sklypo naudotojas buvo ŽŪB „AUGA Jurbarkai“.
21. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad ginčo sutarties sudarymo metu NTR duomenų bazėje buvo klaidingai nurodyta, jog ieškovė naudojasi 1,02 ha dydžio ginčo žemės sklypo dalimi, nekeičia teismo sprendimo, kuriuo konstatuota, kad ieškovė nebuvo ginčo sklypo faktine naudotoja, išvados ir klaidos NTR išraše ištaisymo faktas nedaro įtakos ginčo situacijos vertinimui.
22. Nenustačius, kad parduodant atsakovams ginčo žemės sklypą buvo pažeisti Įstatymo reikalavimai, teismas nusprendė, kad perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčo sutartį nėra teisinio pagrindo. Netenkinus ieškovės ieškinio reikalavimo dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal ginčijamą sandorį, teismas netenkino ir kitų ieškovės išvestinių reikalavimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
23. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „AUGA Grūduva“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Teismo aiškinimas, kad ieškovė neatitiko Įstatymo reikalavimų, t. y. nebuvo parduodamo žemės sklypo naudotoja, prieštarauja NŽT praktikai ir 2014 m. sausio 10 d. NŽT direktoriaus įsakymu Nr. 1P(1.3)-5 pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nuostatoms, kurios nenustato NŽT pareigos tikrinti faktinio žemės sklypo naudojimo žemės ūkio veiklai.
24.2. Įstatymas nenumato reikalavimo žemės sklypą fiziškai dirbti pačiam pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą turinčiam asmeniui, šiam tikslui jis gali pasitelkti kitus asmenis. Teisiniai santykiai, kai žemės nuomininkas išnuomoja žemės sklypą kitam subjektui ir jam teikia žemės ūkio paslaugas, laikytini žemės naudojimu žemės ūkio veiklai Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
24.3. Aplinkybė, kad NŽT atliekamų pranešimo procedūrų metu, pagal NTR išrašą ieškovė nuomojosi ne visą 13,25 ha dydžio žemės sklypą, o 1,02 ha dydžio žemės sklypo dalį, neatleidžia NŽT nuo pareigos informuoti ieškovę apie parduodamą žemės sklypą. Įstatymas nenustato, kad, jei nuomojamas ne visas parduodamo žemės sklypo plotas, NŽT gali nevykdyti Įstatymo 5 straipsnyje nustatytos pareigos informuoti žemės sklypo naudotojus apie žemės sklypo numatomą pardavimą.
25. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai M. B., I. B. ir O. D. F. prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą sprendimą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
26. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
26.1. Ieškovės prielaidos, kad NŽT netikrina, kas faktiškai naudoja žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės ūkio veiklai, yra nepagrįstos, kadangi tokia informacija yra kaupiama Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro administruojamuose registruose ir NŽT turi teisę šią informaciją patikrinti.
26.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymu, žemės sklypo nuoma nėra priskiriama žemės ūkio veiklai. Ieškovė nėra Žemės sklypo naudotoja Įstatymo prasme, todėl ieškovės teiginiai, kad ji yra Žemės sklypo naudotoja ir turi pirmumo teisę įsigyti Žemės sklypą, yra nepagrįsti.
26.3. Ieškovė neturėjo ir neturi Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose numatyto teisinio pagrindo pirmumo teise įsigyti Žemės sklypą, todėl NŽT neturėjo pareigos informuoti ieškovę apie parduodamą Žemės sklypą.
27. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą sprendimą.
28. Atsiliepime pažymima, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo tikslas – užtikrinti naudojimosi žemės ūkio paskirties žeme tęstinumą. Ieškovė nėra ir nebuvo ginčijamo žemės sklypo naudotoja, nenaudojo žemės sklypo žemės ūkio veiklai, todėl NŽT, neinformuodama ieškovės apie ginčo žemės sklypo pardavimą, nepažeidė Įstatymo reikalavimų.
29. Atsakovė AB „Swedbank“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus reikalavimus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų ir nustatinėtinų aplinkybių
30. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
31. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių Įstatyme nustatytos pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, aiškinimo ir taikymo bei šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių ir teisės aktų, reglamentuojančių ginčo klausimą, aiškinimu bei taikymu ir mano, kad tai lėmė nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą. Byloje keliamų klausimų įvertinimui teisėjų kolegija visų pirma aptaria ginčo situaciją reglamentuojančius teisės aktus ir jais nustatytą teisinį žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo reguliavimą.
Dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarkos
32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, analizuojant Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nustatytą reguliavimą ir jo tikslus, išaiškinta, kad tokia įstatyme įtvirtinta garantija žemės ūkio paskirties žemės bendraturčiams ar naudotojams tuo pačiu yra suvaržymas žemės sklypo savininkui. Žemės savininko subjektinės teisės, t. y. teisė valdyti turtą, juo naudotis ir disponuoti, gali būti ribojamos įstatymais dėl būtino visuomenės intereso, turimo daikto pobūdžio arba savininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2014).
33. Visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą. Pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas skirstomas į žemės ūkio paskirties žemę, miškų ūkio paskirties žemę, vandens ūkio paskirties žemę, konservacinės paskirties žemę bei kitos paskirties žemę (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įstatymų leidėjas, įvertinęs žemės ūkio paskirties žemės svarbą tinkamam visuomenės vystymuisi, ekonomikos plėtrai bei siekdamas užkirsti kelią žemės ūkio paskirties žemės spekuliacijai ir išsaugoti tradicines ūkininkavimo formas, sudaryti sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai bei skatinti racionalų žemės ūkio paskirties žemės naudojimą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymu reglamentavo žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo tvarką ir sąlygas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
34. Minėtų tikslų įgyvendinimui ir žemės ūkio veiklos tęstinumui bei plėtrai užtikrinti įstatyme nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų; 4) fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas pirmenybės teisę, visais atvejais siekia tų pačių tikslų – užtikrinti tų asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu labiau nei visi kiti tretieji asmenys ir kurių interesams šio turto pardavimas gali turėti tiesioginę įtaką, teisių apsaugą bei galimybę ateityje jas tinkamai įgyvendinti. Tokia pirmenybės teisė yra įstatymo suteikta garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-611/2016; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014; 2007 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007).
35. Siekiant užtikrinti nurodytų asmenų teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę pirmumo tvarka, Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta žemės sklypo savininko pareiga pranešti apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą per pasirinktą notarą arba Nacionalinę žemės tarnybą. Pranešime, be žemės sklypo pardavimo sąlygų, pardavėjas taip pat privalo nurodyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoją (naudotojus), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja kitas asmuo.
36. NŽT veiksmus, gavus žemės ūkio paskirties žemės savininko pranešimą apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, reglamentuoja NŽT direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 patvirtintas Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašas. Aprašas NŽT veiksmus, vykdant žemės ūkio pirkimo–pardavimo procedūras sąlyginai galima suskirstyti į atskirus etapus: 1 etapas – išviešinimo (NŽT teritorinis padalinys, gavęs žemės savininko pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties sklypą, apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ne vėliau kaip per dvi darbo dienas NŽT interneto svetainėje paskelbia informaciją apie parduodamą žemės sklypą (Aprašo 4 punktas); 2 etapas – informacijos patikrinimo ir surinkimo (NŽT teritorinis padalinys per penkias darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos: sutikrina žemės savininko pranešime pateiktus duomenis; atlieka parduodamo žemės sklypo naudotojų ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresų paiešką (Aprašo 5.1 –5.3 punktai); 3 etapas – asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, informavimo (NŽT raštu, kuris siunčiamas registruotu laišku, praneša apie parduodamą žemės sklypą ir žemės savininko nurodytą kainą ir pardavimo sąlygas parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), jeigu jis (jie) naudojo šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal NTR šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis); asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės sklypu; savivaldybės administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams; valstybės įmonei Valstybės žemės fondui (Aprašo 5.4. punktas); 4 etapas – sutikimo ar nesutikimo pateikimo (asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise, savo sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT teritoriniam padaliniui (Aprašo 7 punktas); 5 etapas – pažymos išdavimo (NŽT teritorinis padalinys, gavęs asmens rašytinį sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, išnagrinėjęs asmenų gautus sutikimus ir prie jų pridėtus dokumentus ir patikrinęs pateiktą informaciją valstybės registruose bei nustatęs jų atitiktį Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatytiems reikalavimams, išduoda atitinkamos formos pažymą dėl žemės sklypo pardavimo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniu (Aprašo 9 punktas).
Dėl apeliantės teisės pirmumo tvarka įsigyti ginčo žemės sklypą
37. Šiuo atveju sprendžiant, ar buvo laikytasi aptarto teisinio reguliavimo parduodant žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir, ar nebuvo pažeista apeliantės teisė pirmumo tvarka įsigyti parduodamą ginčo žemės sklypą, nustatyta, kad UAB „Žemės vystymo fondas 10“ ir O. D. F. 2009 m. rugpjūčio 24 d. sudarė privačios žemės nuomos sutartį, kuria UAB „Žemės vystymo fondas 10“ buvo išnuomotas 13,25 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (ginčo žemės sklypas) (1 t., b. l. 9–10). 2009 m. rugpjūčio 24 d. susitarimu prie nurodytos Nuomos sutarties apeliantė perėmė visas nuomininko teises ir pareigas, kylančias iš 2009 m. rugpjūčio 24 d. sutarties, šalys taip pat pratęsė žemės sklypo nuomos terminą iki 2020 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 21). Nuomos sutartis ir 2009 m. rugpjūčio 24 d. susitarimas buvo įregistruoti NTR (1 t., b. l. 17).
38. Ginčo žemės sklypo savininkė O.D. F., nusprendusi parduoti žemės sklypą ir laikydamasi Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininkui nustatytos pareigos, apie savo sprendimą pranešė NŽT (t. 1 b. l. 94). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Pardavėja pranešime informavo NŽT apie tai, kad yra parduodamo žemės sklypo naudotojas pagal 2016 m. balandžio 26 d. papildomą susitarimą Nr. 2 prie 2009 m. rugpjūčio 24 d. privačios žemės nuomos sutarties, t. y. UAB „Žemės vystymo fondas 10“ (1 t., b. l. 94).
39. NŽT 2019 m. vasario 25 d. O. D. F. išdavė pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui, kurioje nurodė, kad Pardavėja, vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktu 13,25 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą turi parduoti atsakovui M. B. (1 t., b. l. 95). Remiantis nurodyta pažyma O. D. F. ir atsakovai M. B. bei I. B. 2019 m. kovo 12 d. sudarė žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo– pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 164–170), kuria pirkėjams suteiktas teises ir pareigas apeliantė prašo perkelti jai. Apeliantė nesutinka su NŽT pažymoje nurodyta aplinkybe, kad pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą turi atsakovai (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti subjektai), o ne ginčo žemės sklypo naudotoja – apeliantė.
40. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, kaip minėta, turi parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal NTR šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis), išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį.
41. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė nebuvo ginčo sklypo faktinė naudotoja (sprendimo 26–27 punktai). Taigi, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ginčo dalyku yra aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovė atitinka Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintus kriterijus – t. y. kad ji yra parduoto žemės sklypo naudotoja, pagal NTR įregistruotą sutartį (sutartis), naudojusi šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus, vertinimas.
42. Apeliantė (ieškovė), siekdama pagrįsti atitiktį Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimams ir įrodyti ginčo žemės sklypo naudojimo faktą pateikė 2016 m. balandžio 26 d. susitarimą prie 2009 m. rugpjūčio 24 d. Nuomos sutarties (1 t., b. l. 21), kuriuo ginčo žemės sklypo nuomos teisės buvo perleistos apeliantei. Šis susitarimas ir juo apeliantei suteiktos teisės buvo išviešintos Nekilnojamojo turto registre (1 t., b. l. 17). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai pagrindžia juridinį faktą, kad apeliantė buvo ginčo žemės sklypo valdytoja, tačiau neįrodo ją buvus faktine ginčo žemės sklypo naudotoja, turinčia pirmumo teisę įsigyti parduodamą nuomojamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Teisėjų kolegijos manymu, Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti reikalavimai, suteikiantys teisę pretenduoti į žemės ūkio paskirties žemės sklypo įsigijimą pirmumo tvarka, reikalauja pagrįsti, kad asmuo, pretenduojantis nurodytų teisės normų pagrindu įsigyti žemės sklypą, yra faktinis žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojas atitinkamą laikotarpį. Tokį vertinimą pagrindžia ir Aprašo 8 punkte nustatyti reikalavimai, kurie iš esmės yra siejami su įrodymų, patvirtinančių asmens ūkinės veiklos naudojamame žemės sklype vykdymu ir pajamų būtent iš šios veiklos gavimu.
43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė, praėjus beveik dvejiems metams po Susitarimo, kuriuo jai buvo suteiktos ginčo žemės sklypo nuomininko teisės, t. y. 2018 m. sausio 2 d., sudarė Privačios žemės subnuomos sutartį su ŽŪB „Auga Jurbarkai“ (2 t., b. l. 35–38). Subnuomos sutartimi ginčo žemės sklypo nuomos, o kartu ir naudojimosi teisės buvo perleistos ŽŪB „Auga Jurbarkai“.
44. Šias aplinkybes patvirtina aptariamos sutarties nuostatos (subnuomos sutarties 1.6–1.7), kurios nustatė, kad žemės sklype esančius ir nuomos terminu būsiančius pasėlius deklaruos ir į išmokas pretenduos tik nuomininkas, šalys taip pat susitarė, kad visas būsimas derlius iš žemės sklypo nuomos laikotarpio tenka nuomininkui, t. y. ŽŪB „Auga Jurbarkai“ (2 t., b. l. 35). Į bylą pateiktos Paraiškos dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius duomenys taip pat patvirtina, kad ginčo žemės sklypą žemės ūkio veikloje naudojo, jį deklaravo ir pajamas iš jame vykdomos žemės ūkio veiklos gavo būtent ŽŪB „Auga Jurbarkai“, o ne apeliantė (2 t., b. l. 38–102). Taigi, sudarydama minėtą žemės sklypo subnuomos sutartį, apeliantė žemės sklypo naudojimo teisę sutarties galiojimo laikotarpiui perdavė subnuomininkui, tuo pačiu atsisakydama ir aptariamos pirmumo teisės šį sklypą įsigyti pirmumo tvarka. Nutartyje aptarti Įstatymo tikslai bei Įstatyme įtvirtinti reikalavimai subjektams, turintiems pirmumo teisę, patvirtina, kad pirmumo teisė suteikiama tik žemės sklypo naudotojui, atitinkančiam kitus Įstatymo reikalavimus. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotė „parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis)“ negali būti aiškinama plečiamai, kaip apimanti bet kokias asmens sąsajas su žemės sklypu, todėl nustačius, kad apeliantė naudojimo teisę perleido kitam asmeniui subnuomos sutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ją neturint tokios pirmumo teisės. Aplinkybę, kad ne bet kokios asmens sąsajos pagal Įstatymą jam suteikia pirmumą, teismo vertinimu, patvirtina ir įstatymų leidėjo valia įtvirtintas draudimas remtis naudojimo faktu pagal panaudos sutartis, išskyrus artimuosius giminaičius, sutuoktinius, įtėvius ir įvaikius.
45. Apeliantė, siekdama įrodyti ieškinio pagrįstumą, taip pat pateikė tarp apeliantės ir ŽŪB „Auga Jurbarkai“ sudarytą Žemės ūkio paslaugų teikimo sutartį (2 t., b. l. 126–128), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši sutartis įrodo tik tai, kad apeliantė įsipareigojo ŽŪB „Auga Jurbarkai“ užsakymu atlikti tam tikrus su žemės ūkio veikla susijusius darbus, tačiau nepatvirtina pačios apeliantės atliktos ūkinės veiklos ginčo žemės sklype Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto (žemės sklypo naudojimo) prasme. Be to, šia sutartimi šalys susitarė dėl apeliantės atliktinų paslaugų bet kuriame užsakovės nurodytame žemės sklype, o ne konkrečiai ginčo žemės sklype (Sutarties 1.2. punktas).
46. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė neįrodė ginčo žemės sklypo naudojimo fakto, dėl ko jai nebuvo suteikta teisė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu įgyvendinti pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypą.
47. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apeliantės argumentus, kurias teigiama, kad Įstatymas nenumato reikalavimo žemės sklypą fiziškai dirbti pačiam pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą turinčiam asmeniui, kadangi toks plečiamas aptariamos teisės normos aiškinimas prieštarauja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo tikslams (nutarties 33 punktas). Be to, būtina pažymėti, kad aptariama įstatymo norma (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas) turi būti aiškinama ne atsietai, bet bendrame Įstatymo normų kontekste. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato įsipareigojimus dėl įsigytos žemės ūkio paskirties žemės. Jos numato, kad asmenys, pagal šį įstatymą įsigiję žemės ūkio paskirties žemės <···>, privalo ne mažiau kaip 5 metus nuo šios žemės įsigijimo (išskyrus atvejus, kai minėtam terminui nesuėjus žemės sklypas perleidžiamas tretiesiems asmenims) užtikrinti jos naudojimą žemės ūkio veiklai. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad apeliantės kvestionuojamas reikalavimas įrodyti, kad asmuo pretenduojantis žemės ūkio paskirties žemę įsigyti pirmumo tvarka, jį faktiškai naudoja, nėra savitikslis, o nukreiptas į siekį užtikrinti, kad privatūs žemės ūkio paskirties žemės sklypai pirmumo teise bus perleisti asmenims, kurie naudoja ir ateityje įsipareigoja naudoti žemės sklypus pagal tikslinę jų paskirtį. Teisėjų kolegijos vertinimu, žemės ūkio paskirties žemės sklypo subnuomos veikla negali būti prilyginta žemės sklypo naudojimui, suteikiančiam pirmumo įsigyti parduodamą tokios paskirties žemės sklypą.
48. Pažymėtina, kad apeliantė siekdama apginti savo įrodinėjamas pažeistas teises, net nepagrindžia, kaip ji užtikrintų Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytų įsipareigojimų laikymąsi, kurie, be kita ko, teismų praktikoje pripažįstami ir šalies materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, patvirtinančia aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-403/2018, 16-17 punktai).
Dėl NŽT pareigos informuoti pirmumo teisę įsigyti turinčius asmenis
49. Nors teisėjų kolegijos nustatytų ir aptartų aplinkybių pakanka konstatuoti, kad apeliantė neįrodė turėjusi teisę įsigyti ginčo žemės sklypą pirmumo tvarka, tačiau byloje taip pat keliamas klausimas, ar NŽT nepažeidė teisės aktais jai nustatytos pareigos informuoti apie ketinimą parduoti žemės ūkio paskirties žemę. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad pirminė NŽT pozicija dėl ko apeliantė nebuvo informuota apie teisę pirmumo tvarka įsigyti parduodamą ginčo žemės sklypą buvo ta, kad ji nebuvo viso ginčo žemės sklypo naudotoja, bei įvertinusi, jog į šios bylos nagrinėjimo ribas patenka ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatytą pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, aiškinimas ir taikymas, pasisako ir dėl skundo argumentų, kuriais teigiama, jog NŽT šiuo atveju neinformuodama apeliantės apie teisę pirmumo tvarka įsigyti ginčo žemės sklypą, pažeidė jai įstatymu įtvirtintas pareigas.
50. Kaip nurodyta pirmiau (nutarties 36 punktas), NŽT veiksmus, gavus žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininko pranešimą dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, detaliai reglamentuoja Aprašas. Vienas iš privalomų darbų, prieš informuojant asmenis apie jų turimą pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą – sutikrinti duomenis, pateiktus savininko pranešime dėl sprendimo parduoti žemės sklypą su NTR ir kitų registrų duomenimis (Aprašo 5 punktas).
51. NŽT bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atliko šiuos veiksmus ir tikrindama Pardavėjos pranešime nurodytus duomenis vadovavosi 2019 m. sausio 25 d. NTR išrašu, kuriame dėl VĮ „Registrų centras“ techninės klaidos buvo nurodyta, kad apeliantė yra tik dalies (1,02 ha ploto), o ne viso 13,25 ha ginčo žemės sklypo nuomininkė. NŽT teigimu, teisės aktai neįpareigoja jos apie teisę pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės sklypą informuoti dalies žemės sklypo naudotoją, todėl apeliantė apie tokią teisę nebuvo informuota (vėlesniuose paaiškinimuose NŽT papildomai nurodė, kad apeliantė neužsiėmė žemės ūkio veikla, žemės sklypą subnuomojo, todėl ji nelaikytina subjektu, kuriam priklausė pirmumo teisė įsigyti parduodamą ginčo žemės sklypą).
52. Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad Pardavėjos pranešime NŽT buvo pateikta informacija apie esamus žemės sklypo naudotojus. Tai, kad Pardavėja nurodė ne faktinį žemės sklypo naudotoją (kaip nustatyta teismo juo buvo ŽŪB „Auga Jurbarkai), nepanaikino Aprašu NŽT nustatytos pareigos patikrinti žemės sklypo savininko pranešime nurodytos informacijos teisingumą bei atitiktį registruose pateiktai informacijai (Aprašo 5.1.1 papunktis). Be to, Aprašo 5.2 punktu būtent NŽT, o ne ketinamo parduoti žemės sklypo savininkui nustatyta pareiga atlikti parduodamo žemės sklypo naudotojų paiešką.
53. Tokiu atveju, jei NŽT, atlikdama Pardavėjos pranešime pateiktos informacijos patikrinimą nustatė, kad ketinamą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja keli asmenys, ji turėjo pareigą raštu informuoti parduodamo žemės sklypo naudotojus apie parduodamą žemės sklypą ir jo pardavimo sąlygas (Aprašo 5.2 ir 5.4 punktai).
54. Nors NŽT atsiliepimuose teigė, kad teisės aktuose neaptarta galimybė parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą perleisti keliems jo naudotojams, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad žemės sklypas yra dalus nekilnojamojo turto objektas, atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus, kadangi tokio ribojimo aptarti teisės aktai nenustato, priešingai, Aprašo nuostatos numato NŽT pareigą pranešti apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudotojams (Aprašo 5.4.1 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad NŽT neįrodė, kad ji apie ketinimą parduoti žemės sklypą tinkamai informavo jos naudotoją, nurodytą Pardavėjos pranešime, t. y. UAB „Žemės vystymo fondas 10“.
Dėl procesinės bylos baigties
55. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepaisant to, jog NŽT atlikdama žemės ūkio paskirties žemės pirkimo – pardavimo procedūras nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių jos veiklą, išduodant pažymas dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės, tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, šiai išvadai pritarė ir teisėjų kolegija, apeliantė neįrodė, kad ji atitinka Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, t. y. neįrodė esanti faktinė žemės sklypo naudotoja, dėl ko ji neturėjo pirmumo teisės įsigyti parduodamą ginčo žemės sklypą.
56. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
57. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
58. Atsakovai M. B., I. B. ir O. D. F. pateikė įrodymus apie patirtas 1 263,24 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), kurias prašė priteisti iš apeliantės.
59. Atsakovų prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 papunktis), todėl jos priteistinos. Pažymėtina, kad remiantis įrodymais, patvirtinančiais patirtas bylinėjimosi išlaidas, nustatyta, kad suteiktas nurodyto dydžio teisinės pagalbos išlaidas apmokėjo atsakovas M. B., todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš apeliantės priteisiamas atsakovui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „AUGA Grūduva“, juridinio asmens kodas 174401546, atsakovui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 263,24 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 24 centus) patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Egidija Tamošiūnienė
Agnė Tikniūtė