Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-16504-1033/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14721-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.14.2; 3.13.

(S)

ROIK: 16063202556

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismo posėdyje nagrinėdamas M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos piliečio, gyvenančio Baltarusijoje, (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. T. 2016 m. lapkričio 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-77437009-16, kuriame nurodė, kad 2016-11-13, apie 07.35 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Baltarusijos pilietis M. V. vairavo automobilį „Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje.

Į bylos nagrinėjimą teisme M. V. neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė.

Administracinio teisės pažeidimo protokole prie asmens paaiškinimo M. V. nurodė, kad vairuotojo pažymėjimą jis turi, bet paliko namuose. Protokolas išverstas į jam suprantamą kalbą (b. l. 1).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 1-o būrio vyriausiojo patrulio A. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbat kartu su vyriausiuoju patruliu 2016-11-13, apie 07.35 val., policijos priemonių metu (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas automobilis Hyundai Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Baltarusijos pilietis M. V., kuris pateikė Baltarusijos respublikos pasą ir automobilio techninį pasą, bet nepateikė vairuotojo pažymėjimo. M. V. pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi su savimi, nes paliko namuose. M. V. paklausus, kodėl važiuodamas į kitą šalį vairuotojo pažymėjimo nepasiėmė, pastarasis atsakyti negalėjo. Kadangi nėra galimybės patikrinti per duomenų bazes  ar M. V. turi vairuotojo pažymėjimą, M. V. surašytas ATP protokolas pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį. Su bylos nagrinėjimo data, vieta ir laiku M. V. informuotas tinkamai. ATP protokolas M. V. išverstas į rusų kalbą pažeidimo vietoje. M. V. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, automobilį leista vairuoti automobilio savininkei N. H. (b. l. 4).

Susipažinęs su M. V. iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, teismas nustatė, kad nebuvo pateikti visi reikalingi duomenys, leidžiantys objektyviai išnagrinėti bylą ir priimti nutarimą, o administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai.

ATPK 260 straipsnyje nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodomos žinios, būtinos bylai išspręsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p., Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.), todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756 -135/2008). Be to, Lietuvos vyriausias administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad netinkamai parengtai administracinio teisės pažeidimo medžiagai, kai pateiktoji medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės: subjekto, pažeidimo sudėties, protokolas su medžiaga grąžintinas protokolą surašiusiai institucijai, kad papildytų (pataisytų) medžiagą.

Susipažinus su teismui pateikta administracinio teisės pažeidimo byla ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, darytina išvada, kad pažeidimo tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai ir neišsamiai, protokolas surašytas netinkamai. Administracinio teisės pažeidimo protokole nors ir nurodoma, kad M. V. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, tačiau, teismui nėra pateikta duomenų, patvirtinančių šį faktą. A. T. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad M. V. paaiškinus, kad teisę vairuoti jis turi, bet vairuotojo pažymėjimą pamiršo namuose, nesant galimybei patikrinti šio fakto per duomenų bazes, M. V. buvo surašytas protokolas už tai, kad vairavo transporto priemones neturėdamas teisės vairuoti (b. l. 4). Tokie teiginiai, kad M. V. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kelia daug abejonių, ir šių teiginių nepatvirtina jokie bylos duomenys. Iš pareigūno pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad automobilį leista vairuoti N. H., kuri yra automobilio savininkė, tačiau ši liudininkė neapklausta. Be to, tame pačiame pranešime nenurodytas nei data, nei aplinkybės iki kada M. V. yra nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 5). Pagal administracinių teisės pažeidimų registro išrašą M. V. Lietuvos Respublikoje anksčiau nėra baustas administracine tvarka (b.l. 3).

Pažymėtina, kad ATPK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų baudą arba areštą.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei Kelių eismo taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojui nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

Nepaisant Baltarusijos Respublikos piliečio M. V. rašyto paaiškinimo byloje nebuvo nustatyta, net nebuvo bandyta aiškintis, ar asmuo neturi užsienio valstybės išduoto vairuotojo pažymėjimo, kurį privalėjo pateikti tikrinančiam policijos pareigūnui, taip pat ar jis yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Ši aplinkybė reikšminga kvalifikuojant galimus pažeidėjo veiksmus ne pagal inkriminuotą ATPK 128 straipsnio 1 dalį, bet pagal ATPK 1241 straipsnio 8 dalį dėl galiojančio vairuotojo pažymėjimo nepateikimo, už ką administracinę atsakomybę taiko ir bylas nagrinėja ne teismas, bet policijos institucijos (ATPK 225 str.).

ATPK 248 str. nustato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. Šie uždaviniai taikytini ir institucijoms, kurioms nustatyta pareiga surinkti įrodymus ir surašyti protokolus, o vėliau ir nutarimus administracinio teisės pažeidimo byloje. Jie reiškia, kad kiekvienoje byloje turi būti surinkti visi pažeidimo įvykiui ir pažeidimo sudėčiai konstatuoti svarbūs įrodymai. Siekiant situacijos visapusiško ir objektyvaus įvertinimo, būtina apklausti visus įvykį mačiusius ar jame dalyvavusius asmenis, surinkti daiktinius ir kitus įrodymus, turinčius reikšmę išvadai padaryti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad tiriančio bylą asmens padarytos klaidos ir trūkumai būtų taisomos to paties pareigūno. Atsižvelgiant į tai, kad teismui perduota nagrinėti byla nėra tinkamai paruošta, nepateikti visi reikalingi duomenys, bylos aplinkybių tyrimas atliktas paviršutiniškai, neišsamiai ir aplaidžiai, tyrimo metu padarytos išvados, iš esmės grįstos tik tyrimą atlikusio pareigūno prielaidomis, neparemtomis jokiais duomenimis, todėl administracinio teisės pažeidimo byla turi būti grąžinta administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti bei papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas, net ir būdamas aktyvus, negali būti įpareigotas dirbti darbo už administracinį pažeidimą tiriančius subjektus. Šios funkcijos yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Teismo aktyvumas pasireiškia tik byloje kylančių neaiškumų pašalinimu, bylos nagrinėjimo metu atsiradusių klausimų išsprendimu (Vilniaus apygardos teismo 2015-07-24 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-733-387/2015).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 260 straipsniais, teismas,

n u t a r ė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, grąžinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui nurodytiems administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti ir aplinkybėms ištirti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                            Rolandas Bužinskas