Civilinė byla Nr. e2-1113-390/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00846-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.1; 116.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Jolantai Banevičiūtei, dalyvaujant ieškovams V. S. ir L. S. ir jų atstovei advokatei Karinai Račkauskienei, atsakovei G. Š. ir jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, trečiojo asmens BUAB „Būduva“ atstovo bankroto administratoriaus UAB „Projektų investicijos“ įgaliotam asmeniui I. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir L. S. patikslintą ieškinį atsakovei G. Š., tretiesiems asmenims BUAB „Būduva“, A. N. dėl žalos atlyginimo ir

n u s t a t ė :

Ieškovai V. S. ir L. S. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės G. Š. bankrutavusiai UAB „Būdava“ 729 195,84 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentus palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės ieškovams bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodo, kad jie yra UAB „Būdava“ akcininkai, ieškovams nuosavybės teisėmis priklauso po 150 akcijų, vienos akcijos nominali vertė 100 Lt. Akcijos yra pilnai apmokėtos. Bendras UAB „Būdava“ akcijų skaičius 1200 vnt. Likusiųjų akcijų savininkais yra G. Š. ir A. N.. UAB „Būdava“ vadove iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo buvo atsakovė G. Š.. Atsakovė G. Š. 2013 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-210-311/2013 buvo pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 2 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 222 str. 1 d. už tai, kad ji, būdama UAB „Būdava“ direktore, laikotarpiu nuo 2004-06-01 iki 2007-08-31, veikdama su kitais asmenimis, kurie taip pat nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais, suklastojo sutartis tarp UAB „Būdava“ ir UAB „Kliftonas“ bei tarp UAB „Būdava“ ir UAB „Kalvena“, kuriose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad minėtos bendrovės, kurios realiai jokios veiklos nevykdė, parduos, o UAB „Būdava“ pirks statybines prekes, apgaulingai tvarkė UAB „Būdava“ buhalterinę apskaitą, kurioje nurodė vyr. finansininkei įforminti apskaitoje realiai neįvykusias ūkines operacijas - įvairių statybos-santechnikos prekių, įgytų neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, nesumokant PVM bei darbų, kuriuos atliko ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, pirkimą iš jokios veiklos nevykdančių įmonių UAB „Mandirija“, UAB „Velbira“, UAB „Kliftonas“, UAB „Intentus“ ir UAB „Kalvena“ pagal sąskaitas faktūras, bendroje sumoje 729 861,74 Lt. Šių suklastotų sutarčių ir sąskaitų faktūrų pagrindu, kaip atsiskaitymas už prekes ir paslaugas, kurios realiai bendrovei nebuvo parduotos ir suteiktos, iš UAB „Būdava“ sąskaitos buvo pervesta 663 842,84 Lt į UAB „Mandirija“, UAB „Velbira“, UAB „Kliftonas“, UAB „Intentus“ ir UAB „Kalvena“ sąskaitas, pinigai išgryninti ir pasisavinti atsakovės G. Š. kartu su kitais bendrininkais. Ikiteisminio tyrimo metu 2007-09-07 apklausta atsakovė pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nurodė, kad nusikalstamų veiksmų ėmėsi, turėdama tikslą sumažinti valstybei mokamus mokesčius. Ji pervesdavo pinigus nurodytoms bendrovėms už realiai neįvykusias ūkines operacijas, o jos nusikalstamos veikos bendrininkas S. M. išgrynindavo pinigus ir grąžindavo juos atsakovei G. Š., sau pasilikdamas apie 9 procentus nuo pervestos sumos. G. Š. įgydavo prekes iš atsitiktinių pardavėjų ir PVM ir be dokumentų. Papildomos apklausos metu 2009-05-11 atsakovė parodė, kad prekės buvo įgyjamos iš Aleksoto turgaus, pagal skelbimus, pigiau, be PVM ir be dokumentų. Atsakovė pagal suklastotas sutartis ir sąskaitas faktūras už prekes, kurios realiai bendrovei nebuvo parduotos, iš UAB „Būdava“ sąskaitos pervedė 663 842,84 Lt į UAB „Mandirija“, UAB „Velbira“, UAB „Kliftonas“, UAB „Intentus“ ir UAB „Kalvena“ sąskaitas. Iš šios sumos pervesta 101 234,53 Lt PVM. Net tuo atveju, jeigu atsakovė įrodytų, kad ji realiai buvo įgijusi prekes iš fizinių asmenų pagal skelbimus ar Aleksoto turgaus, ji PVM šiems asmenims nemokėjo. Šias aplinkybes ji patvirtino ir apklausų metu, todėl 101 234,53 Lt žala įmonei yra akivaizdi. Iš pervestų pinigų ji atsiskaitydavo su nusikalstamos veikos bendrininkais, todėl akivaizdu, kad ne visi pervesti pinigai galėjo būti naudojami prekių įsigijimui UAB „Būdava“ naudai. Be to, prekes atsakovė įgijo pagal skelbimus, iš Aleksoto turgaus, kas sudaro pagrindą teigti, kad atsakovė ne visus pinigus panaudojo prekių įsigijimui, kadangi prekės iš turgaus ar pagal skelbimus parduodamos pigiau. Faktą, už kokią realią kainą atsakovė įgijo prekes iš atsitiktinių prekeivių, turi įrodyti atsakovė. Asmeniui, atlikusiam nusikalstamus veiksmus ir siekiančiam išvengti civilinės atsakomybės taikymo, tenka našta įrodyti, kad dėl tokio lėšų išėmimo įmonė žalos nepatyrė arba patyrė mažiau žalos, nes lėšos įsigytų prekių, paslaugų ar kitokios naudos forma grįžo įmonei. Be to, atsakovei nurodytas suklastotas sąskaitas faktūras įtraukus į įmonės buhalterinę apskaitą, įmonė apskaičiuojant 2005–2007 metų pelną į leidžiamus atskaitymus įskaitė nurodytas sumas kaip sąnaudas. Tiek FNTT 2008-02-21 specialisto išvadoje Nr. 5-2/28, tiek ir 2009-01-29 Kauno apskrities VMI patikrinimo akte Nr. (20)AU16-3, konstatuota, kad šios išlaidos buvo faktiškai nepatirtos, todėl papildomai paskaičiuotas pelno mokestis. Mokestinio tyrimo dėl UAB „Būdava“ ūkinių operacijų su nurodytomis bendrovėmis metu buvo nustatyta, kad 2005 metais UAB „Būdava“ nesumokėjo 58 708 Lt pelno mokesčio, o 2006 metais 6 645 Lt pelno mokesčio, viso 65 353 Lt. Kadangi mokestinio tyrimo metu UAB „Būdava“ gera valia sumokėjo 39 789 Lt pelno mokestį, todėl papildomai paskaičiuota 25 564 Lt. 2009-01-29 Kauno apskrities VMI patikrinimo aktu Nr. (20)AU16-3, bei 2009-03-10 sprendimu Nr. (20)-K3-63 dėl patikrinimo akto patvirtinimo UAB „Būdava“ buvo papildomai paskaičiuoti PVM, pelno ir kiti mokesčiai. Kadangi į patikrinimo aktą ir sprendimą įtraukti laikotarpiai bei ūkinės operacijos, nesusijusios su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, ieškovai skaičiuoja žalą tik už tas ūkines operacijas, dėl kurių atsakovė buvo pripažinta apkaltinamuoju nuosprendžiu. Patikrinimo akto 24 lape yra paskaičiuotas pelno mokestis už 2005 ir 2006 metus, viso 65 353 Lt sumoje, būtent dėl ūkinių operacijų su UAB „Mandirija“, UAB „Intentus“, UAB „Velbira“, UAB „Kliftonas“. Papildomai paskaičiuotas pelno mokestis UAB „Būdava“ buvo dėl to, kad į finansinę apskaitą ir į įmonės sąnaudas buvo įtrauktos realiai nepatirtos išlaidos pagal juridinę galią neturinčias PVM sąskaitas faktūras. Atsakovei įrodinėjant, kad ji minėtas prekes įgijo iš kitų atsitiktinių asmenų be įsigijimo dokumentų, įmonė dėl tokių jos veiksmų neteko galimybės šių prekių įsigijimą apskaityti įmonės finansiniuose dokumentuose, įtraukti į sąnaudas ir tokiu būdu sumažinti pelno mokestį. Todėl papildomai įmonei priskaičiuotas ir sumokėtas 65 353 Lt pelno mokestis laikytinas žala įmonei ir iš atsakovės turi būti priteistas.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė G. Š. prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovai pareiškė akivaizdžiai nesąžiningą ir nepagrįstą ieškinį. Teigia, kad UAB „Būdava“ buvo įgytos visos prekės už 729 861,74 Lt, tačiau jų įforminimas buvo atliktas su kitais asmenimis. Visos prekės įmonėje buvo įgytos, vėliau buvo parduotos ir įmonei nebuvo padaryta jokia žala. Kadangi įvairias santechnines prekes bendrovė įgijo iš fizinių asmenų be dokumentų, todėl tam, kad parodyti jas apskaitoje, buvo priversta sudaryti fiktyvius sandorius, įrodančius, kad prekes įgijo iš juridinių asmenų. Tačiau prekės įmonėje buvo, jos buvo parduotos didesne verte, dėl ko įmonei ne tik, kad nebuvo padaryta žala, bet įmonė iš šių prekių pardavimo uždirbo. Įmonėje buvo atliktas Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimas, kurio metu buvo nustatytas prekių buvimas įmonėje. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos atsiradimo faktą. Iš ieškinio sunku suprasti kokią žalą atsakovė padarė, kai net baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad visos prekės įmonėje buvo. Ieškovai yra netinkama šalimi, kas yra pagrindas atmesti ieškinį. Atsakovė pareikštam ieškinio reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų senaties terminas. Kadangi ieškovai žalą kildina iš 2004–2007 metų sandorių, trejų metų senaties terminas yra senai pasibaigęs. Senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas ieškinio atmetimui. Ieškovai pateikė patikslintą ieškinį dėl to, kad neva po atsiliepimo į ieškinį gavimo susipažino su baudžiamosios bylos Nr. I-210-311/2013 medžiaga, specialisto išvadomis, ir jiems tapo aišku, kad visos PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu buvo įformintas prekių pirkimas iš UAB „Mandirija“, UAB „Velbira“, UAB „Kliftonas“, UAB „Intentus“, UAB „Kalvena“ pripažintos neturinčiomis juridinės galios. Ieškovai painiojasi ieškinyje nurodydami faktines aplinkybes, reikalaudami priteisti iš atsakovės žalą, ir patys prieštarauja sau. Jei ieškovai teigia, kad jokių prekių, neteisėtai įgytų iš kitų asmenų įmonėje nebuvo, tai tų prekių pardavimas pagal sąskaitas faktūras bendrovei negalėjo sukelti jokių pasekmių ir žala bendrovei neatsirado. Todėl ieškovų pozicija, kad prekių nebuvo, bet jų pardavimas įmonei padarė žalą, yra nesuvokiamas ir nepaaiškinamas. Tiek nuosprendžiu, tiek baudžiamosios bylos medžiaga, tiek papildomai teikiamais   dokumentais šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad UAB „Būdava“ buvo įgijusi prekių už 729 861,74 Lt, tačiau jų įforminimas buvo atliktas su kitais asmenimis, kurios vėliau buvo parduotos ir įmonei nebuvo padaryta jokia žala. Atsakovė kreipėsi į UAB „Būdava“ administratorę, kuri atliko BUAB „Būdava“ buhalterinių duomenų analizę, išanalizavo prekių, pirktų iš UAB „Mandirija“ , UAB „Kalvena“, UAB „Kliftonas“, UAB „Velbira“, UAB „Intentus“ judėjimą ir nustatė, kad iš šių bendrovių buvo nupirkta prekių už 707 184,93 Lt, o parduotos už 784 498,40 Lt. 2008-02-21 FNTT prie LR VRM specialisto išvadoje Nr. 5-2/28 yra nustatyta, kad į BUAB „Būdava“ nebuvo įtrauktos 2007 m. rugsėjo mėnesį UAB „Kalvena“ 4 PVM sąskaitos faktūros, kurių bendra suma 22 676,83 Lt, todėl šiai sumai nėra nei pajamuotų, nei parduotų prekių. Ieškovų nurodyti skaičiai neatitinka bendrovės buhalterinių duomenų. 2013-01-22 nuosprendžiu yra nustatyta, kad UAB „Būdava“ patikslino PVM deklaracijas ir atlygino 82 676 Lt žalą.

Trečiasis asmuo BUAB „Būduva“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Projektų investicijos“ įgalioto asmens I. S. atsiliepime į ieškinį, patikslintą ieškinį prašo ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad bankroto byla UAB „Būduva“ iškelta Kauno apygardos teismo 2013-12-30 nutartimi. Administratorius patikrino UAB „Būduva“ sudarytus sandorius per 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Ieškovai reiškia ieškinį dėl sandorių, sudarytų nuo 2004-06-01 iki 2007-08-31, t. y. už laikotarpį, už kurį nebuvo atliekama sandorių analizė. Bankroto administratorius pagal BUAB „Būdava“ buhalterinius duomenis išanalizavo prekių, pirktų iš UAB „Mandirija“, UAB „Kalvena“, UAB „Kliftonas“, UAB „Velbira“ ir UAB „Intentus“ judėjimą ir nustatė, kad iš šių bendrovių buvo nupirkta prekių už 707 184,93 Lt, o parduota už 784 498,40 Lt. 2008-02-21 FNTT prie LR VRM specialisto išvadoje Nr. 5-2/28 yra nustatyta, kad į BUAB „Būdava“ apskaitą nebuvo įtrauktos 2007 metų rugsėjo mėnesio UAB „Kalvena“ keturios PVM sąskaitos faktūros sąskaitos, kurių bendra suma 22 676,83 Lt, todėl šiai sumai nėra nei pajamuotų, nei parduotų prekių.

Trečiasis asmuo A. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovai patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti.

Atsakovė teismo posėdžio metu prašė ieškovų patikslintą ieškinį atmesti.

Trečiojo asmens atstovė palaikė savo argumentus iš dėstytus atsiliepime ir prašė patikslintą ieškinį atmesti. Tvirtino, kad bankrutuojančiai įmonei atsakovės veiksmais jokios žalos nėra padaryta.

            Patikslintas ieškinys atmestinas.

              Nagrinėjamoje byloje ieškovai, būdami bendrovės akcininkais, pareiškė ieškinį atsakovei, buvusiai įmonės vadovei, teikdami, kad dėl atsakovės nusikalstamų veiksmų, įmonė patyrė žalą. Taigi, ieškovai pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą tokio pobūdžio bylose yra pagal įstatymą atleistini nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį teismui.

             Nustatyta, kad ieškovai būdami BUAB „Būdava“ akcininkais, ieškinio reikalavimą atsakovei, kaip buvusiai įmonės vadovei, kildina iš ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, kuriame nustatyta, kad akcininkai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Dėl akcininko teisės reikšti ieškinį yra plačiai pasisakęs ir Kasacinės instancijos teismas, 2009m. lapkričio 17d. nutartyje, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 3K-3-514/2009, todėl atmestina atsakovės ir jos atstovės išdėstyta argumentacija, kad ieškovai neturi reikalavimo teisės ieškiniu, buvusiai įmonės vadovei, pareikšti.

            Atsakovė pareikštam ieškinio reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį nurodydama, kad ieškovai ieškiniui pareikšti praleido trejų metų senaties terminą, nustatytą CK 1. 125 straipsnyje ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Paprastai ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 127 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad ieškovams teisė į ieškinį atsirado 2013m. sausio 22d. išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 1-210-311/2013, kurioje atsakovė buvo pripažinta kalta ir nuteista padarius nusikaltimus pagal BK 25 str. 2d, BK 182 str. 2d., BK300 str. 3d, BK 222 str. 1d. Ieškovai ieškinį teisme dėl žalos atlyginimo atsakovei pateikė 2014m. rugsėjo 24d. Taigi, pripažintina, kad ieškovai trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimui pareikšti atsakovei dėl žalos atlyginimo nepralaido ( CK 1. 125 straipsnio 8 dalis).

           Ieškovai ieškinyje nurodo, kad atsakovė 2013m. sausio 22d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-210-311/2013 buvo pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 25str. 2d., BK 182 str. 2d., 300 str. 3d., 222 str. 1d. už tai, kad būdama UAB „Būdava“ direktore laikotarpiu nuo 2004m. birželio 1d. iki 2007m. rugpjūčio 31d. veikdama su kitais asmenimis, kurie taip pat nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais suklastojus sutartis tarp UAB „Būdava“ ir UAB „Klintonas“ bei tarp UAB „Būdava“ ir Kalvena“, kuriose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad minėtos bendrovės, kurios realiai jokios veiklos nevykdė, parduos, o UAB Būdava“ pirks statybines prekes, apgaulingai tvarkė UAB “Būdava“ buhalterinę apskaitą, kurioje nurodė vyr. finansininkei įforminti apskaitose realiai neįvykusias ūkines operacijas – įvairių statybos-santechnikos prekių, įgytų neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nesumokant PVM bei darbų, kuriuos atliko ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, pirkimą iš jokios veikos nevykdančių įmonių UAB „Mandirija“, UAB „Velbira“, UAB „Kliftonas“, UAB „Intentus“ ir UAB „Kalvena“, pagal sąskaitas – faktūras bendroje sumoje 729 861,74 Lt. Ieškovai taip pat nurodo, kad suklastotų sutarčių ir sąskaitų-faktūrų pagrindu, kaip atsiskaitymą už prekes ir paslaugas, kurios bendrovei nebuvo parduotos ir suteiktos, atsakovė iš UAB Būdava“ sąskaitos pervedė 663 842,84 Lt į UAB „Mandirija“, UAB „Velbira“, UAB „Kliftonas“, UAB „Intentus“ ir UAB „Kalvena“ sąskaitas, kur bendrai, su kitais kaltais asmenimis, išgryninus pinigus, juos pasidalijo. Remdamiesi nurodytomis aplinkybėmis ieškovai teigia, kad atsakovė būdama UAB „Būdava“ vadove nusikalstamais veiksmais padarė bendrovei žalą ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje yra nustatyti reikšmingi prejudiciniai faktai, kurių jau nereikia įrodinėti nagrinėjant civilinę bylą ( CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

           Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2013m. sausio 22d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-210-311/2013 atsakovė yra pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas L R BK BK 25str. 2d., BK 182 str. 2d., 300 str. 3d., 222 str. 1d. už tai, kad laikotarpiu nuo 2004-06-01 iki 2005-05-06 ir laikotarpiu nuo 2006-03-14 iki 2007-08-31 būdama UAB „Būdava“ į.k. 134417425, reg. Raudondvario pl. 164, Kaune, bei UAB „MGV Industrial trade“ į.k. 135457312, reg. Raudondvario pl. 164, Kaune, direktore, laikotarpiu nuo 2005-05-07 iki 2006-03-13 būdama bendrovės „Būdava“ direktore bendriesiems reikalams, laikotarpiu nuo 2004-06-01 iki 2007-08-31 veikdama bendrininkų grupėje kartu su S. M. ir R. M., turėdama tikslą apgaule, sukčiaujant Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, įgyti Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas, iš anksto susitarusi su bendrininkais įteisinti statybos - santechnikos prekių, kurias neteisėtai, be dokumentų, nesumokant Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įsigijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, pirkimą, vykdydama S. M. nurodymus, paruošė ir perdavė jam fiktyvias sutartis: 2005-05-31 tarp UAB „Velbira“ ir UAB „Būdava“ sudarytą prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr.06/05, 2005-08-02 tarp UAB „Intentus“ ir UAB „Būdava“ sudarytą prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3 – šias sutartis prieš tai pateikusi pasirašyti tuo metu direktoriaus pareigas ėjusiam V. D. - ir tarp UAB „Būdava“ ir UAB „Kliftonas“ 2006-06-02 sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 08, 2007-02-23 tarp UAB „Kalvena“ ir UAB „Būdava“ sudarytą prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 02, kurias patvirtino savo parašu, bei neteisėtai įsigytų prekių sąrašą. Po ko S. M. pasinaudojus realiai jokios veiklos nevykdančių įmonių: UAB „Mandirija“, UAB „Velbira“, UAB „Intentus“, UAB „Kliftonas“ ir UAB „Kalvena“ vardu, antspaudu bei dokumentais ir pagal atsakovės jam pateiktą prekių sąrašą išrašius bendrovei „Būdava“: Teismas įvertinęs nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje jau nereikia įrodinėti atsakovės nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Taigi, remiantis CPK 182 straipsnio 3 punktu, nustatytos aplinkybės baudžiamojoje byloje nagrinėjant civilinę bylą iš naujo negali būti įrodinėjamos. Išdėstytų ir nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas ir priežastinis ryšys jau yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (CK 6. 246, CK 6. 247 straipsniai). Tačiau norint, kad civilinė deliktinė atsakomybė atsakovei atsirastų, turi būti nustatytos ir įrodytos kitos civilinei atsakomybei kilti sąlygos: žala ir jos dydis ( CK 6. 249 straipsniai).

           Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį turi įrodyti prašantis priteisti asmuo ( CK 6. 249 straipsnis).

          Nagrinėjamoje byloje ieškovai tiek savo patikslintame ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu įrodinėjo, kad atsakovė nusikalstamais veiksmais padarė bendrovei 663 842,84 Lt žalą, t.y. iš bendrovės sąskaitos pervedė 663 842, 84 Lt už prekes ir paslaugas, kurios bendrovei nebuvo parduotos, bei nebuvo suteiktos, o šiuos pervestus pinigus kitiems atsakovės nusikaltimo bendrininkams išgryninus, juos kardu su kitais bendrininkais pasidalijo. Taip pat ieškovai ieškinyje įrodinėdami žalą ir jos dydį nurodė, kad atsakovė pagal suklastotas sutartis ir sąskaitas-faktūras už prekes, kurios realiai bendrovei nebuvo parduotos iš UAB „Būdava“ sąskaitos pervedė 663 842,84 Lt į UAB „Mandirija“, UAB „Velbira“, ir kitas bendroves. Taip pat teigė, kad iš šios sumos pervesta 101 234,53 Lt PVM, todėl mano, kad jeigu atsakovė ir įrodytų, kad ji realiai buvo įsigijusi prekes iš fizinių asmenų, pagal skelbimus ar turguje, ji PVM šiems asmenims vis tiek nemokėjo, Todėl tokiu atveju, 101 234,53 Lt žala yra akivaizdi. Galiausiai ieškovai savo patikslintu ieškiniu ir teismo posėdžio metu prašė iš atsakovės priteisti 729 195,84 Lt žalą tvirtindami, kad tokia žala bendrovei buvo padaryta atsakovės nusikalstamais veiksmais. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovai patys tikslai nėra apsisprendę ir tiksliai nenurodo, kokia žala iš tikrųjų buvo padaryta bendrovei. Jų ieškinyje suformuluotas ieškinio dalykas dėl priteistinos žalos dydžio nėra tikslus ir aiškus. Nagrinėdamas bylą teismas remdamasis CPK 179 straipsnio 1 dalimi aiškino ieškovams teisę teikti papildomus įrodymus, ieškinio žalos dydžiui pagrįsti, tačiau ieškovai papildomų įrodymų neteikė ir ieškinį dydžio kitomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo. Ieškovai taip pat neprašė ieškinio dydžiu nustatyti skirti ir ekonominę ekspertizę, nors teismas tokią galimybę ieškovams taip pat išaiškino. Byloje trečiasis asmuo bankrutuojančios įmonės administratorius atsiliepimu į ieškovų patikslintą ieškinį ir duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad bankroto administratorius pagal BUAB „Būdama“ esančius buhalterinius duomenis, išanalizavo pirktų prekių iš UAB „Mandrida“, UAB „Kalvena“, UAB „Kliftonas“, UAB „Velbira“ ir UAB „Intentus“ 2004m. birželio 1d. iki 2007m. rugpjūčio 31d. laikotarpiu ir nustatė, kad iš šių bendrovių buvo nupirkta prekių už 707 184,93 Lt, o parduota už 784 498,40 Lt. 2008m. vasario 21d. Finansinių nusikaltimų tyrimų Tarnybos prie L R VRM specialisto išvadoje Nr. 5-2-28 yra nustatyta, kad BUAB „Būdava“ apskaitą nebuvo įtrauktos 2007 metų rugsėjo mėnesio UAB „Kalvena“ keturios PVM sąskaitos-faktūros, kurių bendra suma sudaro 22676,83 Lt. Šiai sumai nėra prekių nei parduotų, nei pajamuotų. Trečiasis asmuo nurodyta argumentacija įrodinėjo, kad bendrovei žala nebuvo padaryta ir pateikė savo teiginiams pagrįsti rašytinius įrodymus ( t. 2., b. l. 6-45). Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad trečiojo asmens pateikti įrodymai nėra nuginčyti, todėl jie yra teisingi (CPK 178 straipsnis). Netikėti juose nurodytais faktais teismas neturi teisinio pagrindo. Todėl esant nurodytai argumentacijai teismas konstatuoja, kad ieškovai prašomos priteisti žalos ir jos dydžio neįrodė, todėl ieškinio tenkinti nėra teisinio pagrindo (CK 6. 249 straipsnis). C K 6.249 straipsnio 1 dalies norma, kurioje nurodoma, kad jeigu, šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, nagrinėjamu atveju nėra taikytina, nes ieškovai nuostolių dydį galėtų įrodinėti ir kitomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau tokios pareigos nevykdo, nors jų interesus ir atstovauja advokatas.

             Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos atsakovei, todėl patikslintas ieškinys dėl žalos atlyginimo yra atmestinas.

             Atmetus ieškovų ieškinį pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, CPK 98 straipsnio 1 dalies taisykles iš ieškovų atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, o valstybei išlaidos susijusios su procesinių dokumentų, įteikimu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259–270 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

             Patikslintą ieškinį atmesti.

             Iš ieškovų V. S. a/k (duomenys neskelbtini) ir L. S. a/k (duomenys neskelbtini) priteisti po 72,40 Eurų bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno atsakovei G. Š. a/k (duomenys neskelbtini).

             Iš ieškovų priteisti po 1,89 Eurų, iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

             Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas                                                                                                   Algimantas Kukalis