Baudžiamoji byla Nr. 1S-271-478/2021
Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00307-2011-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19
Kauno apygardos teismas
N u T A R T i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 95-98 netaikyti S. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. S. L. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį galutine 11 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2013 m. spalio 31 d., bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 20 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2021 m. vasario 15 d.) – 3 metai 8 mėnesiai ir 9 dienos.
2. Komisija 2021 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 95-98 netaikė nuteistajam S. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, įvertinusi tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai ir du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už ką buvo svarstytas drausmės komisijoje, per rekomendacijų laikotarpį savanoriškai nedengė vykdomųjų dokumentų. Nutarime nurodyta, kad vien tai, jog šiuo metu nuteistasis elgiasi tinkamai ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2021 m. kovo 29 d. nutartimi netenkino nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Nuteistasis S. L. skundžia apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad nutartyje liko neįvertinta jo asmenybė ir geras elgesys. Tvirtina padaręs tinkamas išvadas dėl padaryto nusikaltimo, dėjo pastangas, kad įrodytų esąs pasirengęs atlikti likusią bausmės dalį laisvėje. Teigia, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi iki 16 balų, todėl nesupranta, ką dar reiktų padaryti, jog jam būtų taikomas lygtinio paleidimo institutas. Skunde taip pat nurodoma, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, taip pat kad dirba už pataisos įstaigos ribų ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, pritaikius lygtinį paleidimą turės galimybę dirbti arčiau gyvenamosios vietos, nedaro nusižengimų, siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą, buvo skatintas už dalyvavimą įvairiose resocializacijos programose.
4.2. Nuteistojo teigimu, teiginiai dėl papildomų lėšų išmokėjimo pagal civilinį ieškinį pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas (toliau – CK), kadangi vykdomi išmokėjimai antstoliui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Mano, jog pataisos namai elgiasi neteisėtai, kadangi joks Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) straipsnis nesuteikia pagrindo vykdyti išieškojimus ir peržengti CK normų ribas.
4.3. Skunde nurodoma, kad negali būti vertinamas padarytos nusikalstamos veikos ir neatliktos bausmės santykis. Teigia, kad lygtinio paleidimo kriterijus – atlikta minimali laisvės atėmimo bausmės dalis – siejamas su nusikaltimo sunkumu, todėl sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra neprivaloma dar kartą atsižvelgti ir esmine aplinkybe laikyti nusikaltimo sunkumą. Pabrėžia, kad Komisijos išvadoje fiksuotas savikontrolės praradimas buvo prieš 8 metus, kas rodo, jog šiuo metu nėra jokių pavojų taikyti lygtinį paleidimą, nes jau praėjo pakankamai laiko įsitikinti jo sąmoningumu.
4.4. Skunde pažymima, kad asmeniui privalu suteikti šansą pasitaisyti. Tuo tarpu, kol jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kiekvienu atveju hipotetiškai galima įžvelgti įvairių grėsmių, kelti įvairių prielaidų, kaip šis asmuo elgsis laisvėje, ir kad šio asmens teigiamas elgesys laisvės atėmimo vietoje vis dar yra nepakankamas, kad jis būtų išleistas į laisvę. Tačiau tokiu atveju nuostatos, numatančios paleidimą lygtinai, būtų tik deklaratyvios, o nuteistojo lūkesčiai ir viltys būtų žlugdomos bet kuriuo atveju, nesvarbu kokias didžiules pastangas jis dėtų.
4.5. Apelianto teigimu, skundžiama nutartimi ir Komisijos nutarimu nebuvo įvertinta bausmės vykdymo paskirtis ir lygtinio paleidimo tikslai, numatyti Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika susijusi su nuteistojo teise į peržiūrą, todėl buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, progresyvaus bausmių atlikimo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.
4.6. Skunde nuteistasis taip pat teigia, kad nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, jog jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, teismui pateikti duomenys rodo, kad jo elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas ir tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis. Visi aukščiau aptarti nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia vienareikšmiškai pozityviai vertinti nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, todėl darytina išvada, kad jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
6. Nuteistojo S. L. skundas atmestinas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog S. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 16 balų, yra prilyginama žemai rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas laisvėje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytus rizikos vertinimo balus, bet ir visapusiškai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius.
9. Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo asmenybės ir elgesio bausmės atlikimo metu, todėl nepagrįstai netaikė lygtinio paleidimo. S. L. teigimu, liko neįvertintos jo dėtos pastangos įrodyti, jog likusią bausmės dalį gali atlikti laisvėje, ką patvirtina ir sumažėjusi nusikalstamo elgesio rizika. Aukštesnysis teismas šį apelianto skundo argumentą laiko nepagrįstu, kadangi skundžiamoje nutartyje teismas aptarė nuteistojo elgesį pataisos laikotarpiu, o būtent tai, kad jis yra du kartus pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, dėl ko negalima tvirtinti, jog S. L. elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo nepriekaištingas. Nors nuteistasis 16 kartų yra skatintas už gerą, pavyzdingą elgesį ir gerą, sąžiningą darbą, teisėjų kolegija pritaria Komisijos vertinimui, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Kaip nurodoma ir skundžiamoje nutartyje – S. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, įvertinta 16 balų, tačiau nurodoma, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 2 balai, o likę 14 – dinaminiai, kuriuos ir toliau vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, savo teigiamu elgesiu nuteistasis gali mažinti.
10. Nuteistasis skunde nurodė, kad neatsižvelgiama į aplinkybes, jog jis bausmę atlieka lengvoje grupėje, Pusiaukelės namuose, į tai, kad dirba, turi šeimą, su kuria palaiko ryšius. Pažymėtina, kad pats nuteistasis nėra užtikrintas dėl šeiminių ryšių įtakos jo galimam pakartotinam nusikalstamam elgesiui, kadangi nurodo, jog yra tik tikėtina, kad pakankamas palaikymas iš artimųjų pusės bus apsauginis faktorius nenusižengti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbo, gyvenamosios vietos, tvirtų socialinių ryšių su artimaisiais bei nepilnamečio vaiko turėjimas neatgrasė S. L. nuo itin žiauraus nusikaltimo padarymo – gyvybės kitam asmeniui atėmimo, todėl negali būti vertinami kaip nusikalstamą riziką mažinantys veiksniai ir sudaryti pagrindą manyti, kad ateityje vėl nenusikals.
11. Aukštesnysis teismas taip pat nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad skatindama dengti priteistą civilinį ieškinį savarankiškai, pataisos įstaigos administracija elgiasi neteisėtai. Pažymėtina, kad esant priteistam ieškiniui ir atsakovui nemokant priteistos sumos, išieškojimas vykdomas priverstinai per antstolį, tačiau tai netrukdo asmeniui ir pačiam dengti priteistą sumą savanoriškai. Toks nuteistojo požiūris į už jo nusikalstama veika sukeltų padarinių įvertinimą pinigine kompensacija ir tokios žalos atlyginimą sudaro prielaidas abejoti ir galimu nuteistojo siekiu bei noru sumažinti savo padarytos nusikalstamos veikos pasekmes bei padengti priteistą sumą ateityje, pritaikius lygtinio paleidimo institutą. Taip pat akivaizdu, kad nuo 2020 m. lapkričio 4 d. Komisijos rekomendacijos savarankiškai dengti vykdomuosius dokumentus, nuteistasis savanoriškai padengė tik 20 Eur (likusi suma – 14 049,33), kas įrodo tik formalų rekomendacijų vykdymą.
12. Nuteistojo teigimu aplinkybės apie nusikalstamą veiką ir jos sunkumą, už kurią nuteistasis ir atlieka bausmę, negali būti vertinamos sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien dėl to, kad šios aplinkybės buvo sprendžiamos skiriant bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nusikalstamos veikos aplinkybės, egzistavusios iki nuteistojo nuteisimo bei likusi neatlikta bausmės dalis negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pobūdis atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, didina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus bei rodo jo neigiamą požiūrį į visuotinai nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl šių aplinkybių įvertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei jos vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste.
13. Nuteistojo teigimu – kiekvienu atveju galima įžvelgti įvairių grėsmių bei kelti įvairias prielaidas, susijusias su nuteistojo nepakankama pažanga, taip žlugdant nuteistojo lūkesčius, susijusius su lygtinio paleidimo taikymu. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė, skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, gerą ir sąžiningą darbą ir kitus aspektus. S. L. geras elgesys bausmės atlikimo metu jau ne kartą buvo teigiamai įvertintas, dėl ko bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Šiuo metu atlikdamas bausmę Pusiaukelės pataisos namuose, S. L. turi galimybę dirbti privačiose įmonėse, į darbą vykti asmeniniu automobiliu, nebūti saugomas bei gali laisvai ir neizoliuotai judėti, kartą per savaitę dviem parom vykti į namus, neribotai naudotis asmeniniu mobiliojo ryšio telefonu, laisvai disponuoti grynaisiais pinigais. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios nuteistojo S. L. pažangos, pažymint, kad dar lengvesne likusios bausmės atlikimo forma nebus pasiekti bausmės tikslai, tuo pačiu pažeidžiant teisingumo principą bei visuomenės interesus. O tai, kad priimti sprendimai neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra jų neteisėtumą ar priešingumą Lietuvos ir tarptautinės teisės normoms bei Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms lemiantis veiksnys.
14. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam S. L. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
15. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo S. L. skundo motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,
n u t a r i a:
nuteistojo S. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 29 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Jūratė Jakubonienė
Algirdas Remeika
Gytis Večerskas