Civilinė byla Nr. 3K-3-362/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-21-3-02055-2010-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.3; 24.2; 114.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. Š., A. K., G. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovams M. Š., A. K., G. K. dėl santuokos nutraukimo, turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir sandorių nuginčijimo; tretieji asmenys: notarės B. G., R. S.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tariamojo sandorio negaliojimo padarinius (CK 1.86 straipsnis) bei ieškinio senaties terminą, proceso teisės normų, nustatančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė ir atsakovas M. Š. susituokė 1995 m. gegužės 10 d. Atsakovas M. Š. 1999 m. birželio 9 d. pirko 0,0416 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su sodo pastatu (duomenys neskelbtini); šį sklypą su sodo nameliu jis 1999 m. liepos 22 d. padovanojo motinai atsakovei A. K. 2008 m. lapkričio 18 d. dovanojimo sutartimi atsakovė A. K. žemės sklypą ir jame esančius sodo pastatą bei kitus statinius, atsakovai A. K. ir G. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise šiame sklype esantį garažą padovanojo atsakovui M. Š. Ieškovė prašė teismo nutraukti jos ir atsakovo M. Š. sudarytą santuoką, po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes Š. ir Š.; nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį periodinių išmokų nuo 2010 m. liepos 1 d. iki dukters pilnametystės; pripažinti 0,0416 ha sodo žemės sklypą ir jame esantį vieno aukšto plytų sodo pastatą (duomenys neskelbtini) (65,43 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais – stogine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir priteisti ieškovei ir atsakovui M. Š. po ½ dalį nurodyto nekilnojamojo turto; pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 1999 m. liepos 22 d. dovanojimo sutartį, kuria atsakovas M. Š. padovanojo savo motinai 0,0416 ha sodo žemės sklypą ir jame esantį vieno aukšto plytų sodo pastatą ir kitus statinius (duomenys neskelbtini); 2008 m. lapkričio 18 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovai A. K. ir G. K. padovanojo savo sūnui atsakovui M. Š. 0,0416 ha sodo sklypą ir jame esantį vieno aukšto plytų sodo pastatą (duomenys neskelbtini) bei kitus statinius ir garažą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo paliko pavardes Š. ir Š., nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; priteisė iš atsakovo M. Š. dukters išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2010 m. rugpjūčio 13 d. iki dukters pilnametystės, indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas M. Š. 1999 m. birželio 9 d. už 12 000 Lt nusipirko žemės sklypą su sodo pastatu (duomenys neskelbtini), kurį 1999 m. liepos 22 d. sutartimi padovanojo savo motinai A. K. Šį turtą teismas pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau jis atsakovo motinai buvo padovanotas bendru sutuoktinių sutarimu, nes ieškovė šio turto pardavimui neprieštaravo ir savo valią išreiškė pasirašydama sutikimą dėl šio turto perleidimo. Teismas pažymėjo, kad pagrindo nurodytą dovanojimo sandorį naikinti kaip tariamąjį dėl to, kad sandoris buvo sudarytas siekiant išvengti atsakomybės dėl ieškovo ir atsakovės vykdytos neteisėtos veiklos – prekybos alkoholiu ir cigaretėmis, nėra, nes nenustatyta, kad tai buvo šalių suderinta sąlyga, jog toks perleidimas neturės jokių realių padarinių. Priešingai – šiuo turtu atsakovė A. K. disponavo, t. y. įsigytame žemės sklype pastatė garažą (tai patvirtino kaimynų sutikimas, duotas A. K. statyti pastatą prie sklypo ribos, ir A. K. išduotas garažo pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriame ji įvardyta statytoja). Teismas nustatė, kad 2008 m. lapkričio 18 d. dovanojimo sutartimi atsakovė A. K. 0,0416 ha žemės sklypą ir jame esančius sodo pastatą ir kitus statinius, atsakovai A. K. ir G. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise šiame sklype esantį garažą padovanojo atsakovui M. Š. Šio sandorio negaliojimo pagrindų ieškovė nenurodė ir teismas jų nenustatė. Teismas, nustatęs, kad ieškovė ir atsakovas M. Š. kitą santuokoje turėtą turtą: 0,0700 ha ploto žemės sklypą 2010 m. rugpjūčio 6 d. perleido ieškovės motinai, garažą – atsakovo motinai A. K., padarė išvadą, kad ieškovė ir atsakovas, būdami santuokoje, savo turtu disponavo abipusiu sutarimu. Teismas pažymėjo, kad ieškovei apie 1999 m. liepos 22 d. dovanojimo sutartį buvo žinoma anksčiau nei ši sutartis buvo sudaryta, t. y. nuo 1999 m. liepos 20 d., nes šią dieną ieškovė davė sutikimą dovanojimo sutarčiai sudaryti. Ieškovė į teismą dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia kreipėsi 2010 m. rugpjūčio 13 d., praleidusi dešimties metų bendrąjį ieškinio senaties terminą. Kadangi atsakovas byloje prašė taikyti ieškinio senatį, tai teismas, remdamasis CK 1.131 straipsniu, taikė ieškinio senatį ir ieškovės reikalavimą pripažinti 1999 m. liepos 22 d. dovanojimo sutartį negaliojančia atmetė. Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimus pripažinti 2008 m. lapkričio 18 d. dovanojimo sutartį negaliojančia, ginčo turtą – bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir priteisti šio turto ½ dalį ieškovei, nes sprendė, jog nebuvo šios dovanojimo sutarties negaliojimo pagrindų ir ieškovė neįrodė aplinkybių, kuriomis ji grindė savo reikalavimus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2012 m. vasario 9 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovės reikalavimai ir taikytas ieškinio senaties terminas, ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą – ieškovės reikalavimus tenkino ir pripažino 0,0416 ha sodo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantį vieno aukšto plytų sodo pastatą (duomenys neskelbtini) (bendro 65,43 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais: kitais statiniais – stogine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo M. Š. nuosavybe ir šioms šalims po ½ nurodyto turto dalį; pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento: 1999 m. liepos 22 d. dovanojimo sutartį, 2008 m. lapkričio 18 d. dovanojimo sutartį; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Kolegija, ištyrusi ir įvertinusi įrodymus (šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį), nustačiusi, kad ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovė ir atsakovas M. Š. buvo susituokę, pripažino, jog ginčo žemės sklypas su priklausiniais buvo įgytas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl tariamojo sandorio nustatymo, rėmėsi teismų praktika ir pažymėjo, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas ir kokia buvo tikroji sandorio šalių valia. Kolegija nustatė, kad, sudarius ginčo sandorį, nagrinėjamoje byloje faktiškai nepasikeitė civilinės teisės, po dovanojimo sutarties sudarymo ginčo sodo pastate toliau gyveno ir jo išlaikymo bei remonto išlaidas mokėjo ieškovės šeima, todėl konstatavo, jog tikroji ginčo dovanojimo sutarties šalių valia buvo nukreipta į tai, kad, formaliai perregistravus ginčo turtą atsakovės A. K. vardu, būtų apsaugotas šeimos turtas nuo galimų išieškojimų, kilusių iš rizikingo sutuoktinių verslo. Kolegija, spręsdama dėl garažo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo, nurodė, kad, formaliai perregistravus ginčo sklypą atsakovės A. K. vardu, ieškovė ir atsakovas M. Š. neteko galimybės administracine tvarka atlikti savo vardu visų formalumų, susijusių su garažo statyba (leidimų, projektavimų, suderinimų, turto registracijos), taip pat priduoti pastatyto garažo, todėl dokumentai garažo statybai buvo surašyti atsakovės A. K. vardu. Kolegijos vertinimu, tas faktas, kad atsakovė A. K. tariamai prisidėjo prie garažo statybos savo pinigais arba gavo garažo statybai reikalingus dokumentus, įregistravo garažą savo vardu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog garažas, kuris pastatytas žemės sklype, priklausančiame sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei A. K., ir išbraukti garažą iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto. Kolegija, konstatavusi, kad ginčo turtas buvo perleistas atsakovei A. K. tariamojo sandorio, kuris negaliojo nuo sudarymo momento, pagrindu, sprendė, jog buvo pagrindas pripažinti tariamuoju sandoriu ir ginčijamą 2008 m. lapkričio 18 d. dovanojimo sutartį, nes faktinių civilinių teisių pasikeitimo sudarius ginčo sutartį neįvyko, sandorio dalyviai realiai neįgijo atitinkamų civilinių teisių ir pareigų (CK 6.154 straipsnis, 1964 m. CK 40 straipsnis), įvyko tik formalus ginčo turto perregistravimas atsakovo M. Š. vardu. Kolegija taip pat atmetė atsakovų argumentus dėl ieškinio senaties termino taikymo; motyvavo, kad, tenkinus ieškovės reikalavimą ir pripažinus ginčo dovanojimo sandorius niekiniais nuo sudarymo momento, nėra pagrindo ginčo santykiams taikyti ieškinio senaties terminą; juolab kad ieškovės teisių pažeidimas atsirado nuo 2010 m. liepos 5 d., kai ji negalėjo naudotis ginčo turtu, nes atsakovas M. Š. pakeitė gyvenamųjų patalpų užraktus.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 9 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 25 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Dėl CK 1.86 straipsnio ir CPK 185 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas neišsiaiškino ir neatskleidė 1999 m. liepos 22 d. sodo žemės sklypo su priklausiniais dovanojimo sutarties šalių valios; ieškovė nebuvo šio sandorio šalis, nedalyvavo sudarant ginčo sandorį, todėl teismas, nustatinėdamas šalių valią, privalėjo tirti ne ieškovės, o atsakovų tikruosius ketinimus, sudarant ginčo nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį. Teismas neįvertino atsakovės A. K. paaiškinimų, kad ji padėjo ieškovės ir atsakovo M. Š. šeimai įsigyti ginčo nekilnojamąjį turtą, o pablogėjus sutuoktinių tarpusavio santykiams, siekė, jog šis būtų jai padovanotas; atsakovo M. Š. paaiškinimų, jog ginčo turtas buvo įgytas iš motinos lėšų, ieškovė sutiko, jog šis turtas būtų padovanotas atsakovo motinai; netyrė ir nevertino ieškovės 1999 m. liepos 20 d. sutikimo, kuris yra vienašalis sandoris ir byloje nenuginčytas, ginčo žemės sklypą su priklausiniais padovanoti atsakovo motinai; nevertino aplinkybės, kad atsakovė A. K. įgijo teises pagal 1999 m. liepos 22 d. sandorį: statė ginčo žemės sklype garažą, tam tikslui gavo kaimyno rašytinį sutikimą, pripažino statinį tinkamu naudoti, perėmė visus ginčo nekilnojamojo turto dokumentus, mokėjo žemės mokestį, leido sūnaus šeimai gyventi ginčo nekilnojamajame turte, t. y. įgijo teisių ir pareigų dėl dovanoto turto. Taigi, sandorio šalių valia buvo labai aiškiai išreikšta sudaryti ne tariamąjį, o realų dovanojimo sandorį, tačiau teismas sandorio šalių valios netyrė. Teismas pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, spręsdamas, kad ieškovė ir atsakovas M. Š. buvo suinteresuoti nuslėpti turtinę padėtį, nes oficialiai iš darbo veiklos pajamų neturėjo, todėl nekilnojamąjį turtą įregistravo kitų asmenų vardu, nevertino ieškovės paaiškinimų apie sunkaus nusikaltimo įvykdymą, ieškovei net priteisė iš nusikalstamų lėšų jos įgytą turtą. Be to, teismo išvada, kad ieškovė 1998 metais, o atsakovas M. Š. 1994 metais buvo teisti, negali būti pagrindas pripažinti 1999 m. liepos 22 d. dovanojimo sandorį tariamuoju, nes ieškovė 1998 metais buvo nuteista už baudžiamąjį nusikaltimą, kuris buvo įvykdytas iki 1999 m. liepos 22 d. dovanojimo sutarties.
- Dėl CK 3.88 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ir atsakovo M. Š. bendrąja jungtine nuosavybe pripažino 2008 m. VĮ Registrų centre bendrąja jungtine atsakovų A. K. ir G. K. nuosavybe registruotą garažą. Kasatorių teigimu, byloje nenustatyta, kad garažas buvo pastatytas iš ieškovės ir atsakovo M. Š. sutuoktinių lėšų ar bent vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų, todėl teismas nesiaiškino, kokiu būdu nuosavybės teisę į garažą įgijo sutuoktiniai M. ir D. Š. , nesirėmė CK 4.47 straipsniu, nustatančiu nuosavybės teisės atsiradimo pagrindus, nevertino įrodymų, patvirtinusių atsakovės A. K. nuosavybės teisę į garažą (statybos leidimo, statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto).
- Dėl CK 1.134 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nemotyvavo, kodėl netaikė ieškinio senaties termino sandoriui, sudarytam daugiau kaip prieš dvylika metų. Teismų praktikoje ginčijant tariamuosius sandorius, ieškinio senaties institutas dažniausiai netaikomas, tačiau yra atvejų, kai ieškinio senatis ir ginčijant tokius sandorius gali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. L. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2009). Kasatorių nuomone, net 1999 m. liepos 22 d. sandorį pripažinus niekiniu, ieškinio senatis turėjo būti taikoma, nes ieškovė žinojo apie tokio sandorio sudarymą nuo 1999 metų, davė sutikimą sudaryti tokį sandorį, šiuo sandoriu siekė išvengti galimo turto konfiskavimo.
Atsiliepimu į atsakovų kasacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 9 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CK 1.86 straipsnį, nepažeisdamas CPK 185 straipsnio dėl įrodymų vertinimo, tyrė ir vertino šalių valią sudarant ginčo sandorį, teisingai nustatė, kad ginčo turtas buvo įgytas santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, visą laiką buvo naudojamas ieškovės ir atsakovo M. Š. šeimos poreikiams, todėl, dovanojant ginčo turtą atsakovo M. Š. motinai, buvo siekiama tik tariamai perleisti šį turtą, siekiant apsaugoti šeimos turtą nuo rizikingo verslo padarinių. Ieškovė neginčijo jos 1999 m. liepos 20 d. duoto sutikimo padovanoti sutuoktinio motinai ginčo turtą, nes teisinių padarinių sukėlė dovanojimo sandoris, o ne jos duotas sutikimas. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 3.88 straipsnio pažeidimo yra nepagrįsti, nes iš liudytojų parodymų matyti, kad garažo statybai vadovavo ieškovė, o ta aplinkybė, kad garažas buvo statomas ant atsakovo motinai dovanoto žemės sklypo, neturi reikšmės, nes iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad jis buvo statomas ieškovės ir atsakovo M. Š. lėšomis. Formaliai perregistravus žemės sklypą atsakovo motinos vardu, ieškovė ir atsakovas M. Š. neteko galimybės administracine tvarka atlikti savo vardu visų formalumų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacija yra išimtinė teismų sprendimų teisėtumo kontrolės forma, galima tik tuo atveju, kai yra CPK 346 straipsnyje nurodyti pagrindai. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinis teismas, vykdydamas kasacijos funkciją, iš naujo nenustatinėja bylos aplinkybių, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pasisako dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tariamojo sandorio negaliojimo padarinius bei ieškinio senatį, taip pat proceso teisės normų, nustatančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.)
Kasacinis teismas netiria faktų (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl to, ar nebuvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, teisės taikymo aspektu peržiūrėjusi priimtus teismų procesinius sprendimus ir įvertinusi kasacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimų, reglamentuojančių byloje surinktų įrodymų vertinimą. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas ištyrė ir įvertino šioje byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų (ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties, dovanojimo sutarčių) ir kurie patvirtino, jog ginčo žemės sklypas su priklausiniais buvo įgytas sutuoktiniams esant susituokus, t. y. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teisėjų kolegijos požiūriu, nagrinėjamu atveju kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų reikšmingų nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybių, taip pat dėl kasatorių skunde išvardytų įrodymų, teismo sprendimas pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde atsakovai pateikia tik sau palankių bylos aplinkybių vertinimą, tačiau tai nereiškia, kad buvo pažeistos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, nes vien ta aplinkybė, jog byloje priimtas kasatoriams nepalankus teismo sprendimas, nereiškia, kad tai padaryta neįvertinus įrodymų visumos. Minėta, kad konkrečių byloje pateiktų įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas ir nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų (CPK 185 straipsnio) pažeidimo priimant skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas nenustatė.
Dėl CK 1.86 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo
Ieškovė papildomu ieškiniu, be kitų reikalavimų, prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 1999 m. liepos 22 d. ir 2008 m. lapkričio 18 d. dovanojimo sutartis dėl 0,0416 ha ploto žemės sklypo su sodo pastatu ir priklausiniais (duomenys neskelbtini). Ieškovė reikalavimus grindė CK 1.86 straipsniu (tariamojo sandorio sudarymo faktu). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokiems sandoriams taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 40 straipsnio 1 dalis). Sandorio sudarymo priežastimi paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje būna situacijų, kai vedini vienų ar kitų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamasis sandoris yra niekinis ir sukelia teisinių padarinių, nurodytų CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. restituciją. Analogiškos taisyklės buvo nustatytos 1964 m. CK 51, 47 straipsniuose.
Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2002; 2004 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-47/2004; 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. L. v. S. Ivanova ir kt., bylos Nr. 3K-3-619/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-337/2008).
Taigi šiuo atveju būtina nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai, t. y. ar šios dovanojimo sutarties pagrindu atsakovė (dovanos gavėja) įgijo realias civilines teises ir pareigas. Apeliacinės instancijos teismas detaliai įvertino visas bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad dovanos gavėja atsakovė A. K. tik formaliai tapo ginčo turto savininke. Ieškovė ir atsakovas M. Š. su jų dukteria toliau liko gyventi ginčo pastate, tvarkė namų valdą, mokėjo mokesčius. Atsakovė A. K. gyveno atskirai ir ginčo turtu nesirūpino. Byloje nėra pagrįstų ir nenuginčytų įrodymų, kad atsakovė A. K. savo lėšomis būtų pastačiusi ginčo garažą. Iš šių ir kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė A. K. realiai pagal dovanojimo sutartį neįgijo jokių teisių ir ginčo dovanojimo sutartis nesukūrė jai jokių pareigų. Analizuojant sandorio šalių valią, jų elgesio motyvus ir tikslus pažymėtina, kad byloje nebuvo paneigti ieškovės argumentai, jog minėta dovanojimo sutartis buvo sudaryta tam, kad būtų apsaugotas sutuoktinių turtas dėl jų vykdomos nelegalios ir rizikingos veiklos. Priešingai, byloje esantys įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenys apie fizinį asmenį bei pažymos apie asmens teistumą tik patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes. Esant byloje nustatytoms tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 1999 m. liepos 22 d. dovanojimo sutartis pagrįstai pripažinta tariamuoju sandoriu, kuris negaliojo nuo jo sudarymo momento. Esant tokioms bylos aplinkybėms tokiu sandoriu pripažintina ir 2008 m. lapkričio 18 d. dovanojimo sutartis, kuria atsakovė A. K. padovanojo atsakovui M. Š. ginčo žemės sklypą su pastatu ir priklausiniais. Atsakovas M. Š. neginčijo, kad iki 1999 m. liepos 22 d. ginčo turtas priklausė jam su ieškove bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Dėl to, norint ginčo turtą padovanoti M. Š. motinai, buvo reikalingas ieškovės sutikimas. Šiuo atveju nereikšmingas kasatorių nurodomas argumentas, kad nebuvo galima ginčyti dovanojimo sutarties, kol nenuginčytas ieškovės duotas sutikimas dėl dovanojimo sutarties sudarymo, nes, konstatavus, kad ginčo dovanojimo sutartys (sandoriai) yra tariamieji (niekiniai) sandoriai, jų teisinius padarinius teismas privalo taikyti ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. K. v. J. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-386/2004).
Dėl išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ginčo žemės sklypą su pastatu ir priklausiniais bei garažu pripažino bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo M. Š. nuosavybe.
Dėl ieškinio senaties taikymo
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su šiuo kasatorių skundo argumentu. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu ar ne. Šalys negali patvirtinti niekinio sandorio. Tos pačios nuostatos buvo įtvirtintos ir iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusiame Civiliniame kodekse, kurio 47 straipsnyje buvo nurodyta, kad sandoris, neatitinkantis įstatymų reikalavimų, negalioja. 1964 m. CK 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Minėta, kad niekinis sandoris negalioja nepaisant to, yra teismo sprendimas jį pripažinti negaliojančiu ar ne. Esant tokiam įstatymo reguliavimui, ieškinio senaties terminas negali būti taikomas sandoriui nuginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. N. , bylos Nr. 3K-3-595/2008). Tačiau reikalavimai pašalinti niekinio sandorio padarinius tiek pagal 1964 m. CK, tiek pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą nėra priskirti prie reikalavimų, kuriems ieškinio senatis netaikoma. Situacija, kai sandorio padarinių anuliavimas būtų galimas neribotą laiką, nesuderinama su teisinio tikrumo, apibrėžtumo principais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimui pašalinti niekinio sandorio padarinius gali būti taikoma ieškinio senatis. Šiuo atveju ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada sandoris pradėtas vykdyti ir asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie niekinio sandorio vykdymą, t. y. jo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Autokurtas“ v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-7-4/2006; 2006 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. E. v. Šiaulių apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2006).
Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad ginčo dovanojimo sutartys yra niekiniai sandoriai (CK 1.86 straipsnis), o apie realų jų vykdymą, t. y. ieškovės teisių pažeidimą, ji sužinojo tik 2010 metais, kai atsakovas M. Š. pakeitė gyvenamųjų patalpų raktus ir ieškovė negalėjo patekti į gyvenamąjį namą, sprendžia, kad nuo šio momento gali būti pradėta skaičiuoti ieškinio senatis, kuri, esant tokioms aplinkybėms, laikytina nepraleista.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo jį naikinti, nes nenustatyta materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinis teismas patyrė 80,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasatorių skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš šių proceso dalyvių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovų kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos sumokėti advokatei 1000 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio, todėl, netenkinus kasacinio skundo, šiai ieškovei iš atsakovų priteistina 1000 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,72 Lt (dvidešimt šešis litus 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,72 Lt (dvidešimt šešis litus 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo M. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,72 Lt (dvidešimt šešis litus 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 333 (tris šimtus trisdešimt tris) Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.
Priteisti iš atsakovo G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 333 (tris šimtus trisdešimt tris) Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.
Priteisti iš atsakovo M. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 333 (tris šimtus trisdešimt tris) Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Sigita Rudėnaitė
Juozas Šerkšnas