Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-589-460/2015
Teisėja Lina Jociuvienė (Proceso Nr. 2-24-3-01206-2014-7)
Procesinio sprendimo kategorija
(S) 78.2.1; 121.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. gegužės 18 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1617-838/2014 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovui A. P., institucija, teikianti byloje išvadą – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir atsakovo A. P. (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
ieškovė Klaipėdos rajono apylinkės teismui 2014-06-18 pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. P., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 550 Lt kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Pažymėjo, kad ieškinį palaiko ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog atsakovo tėvai kartais skirdavo anūkei pinigų, o atsakovas teikė išlaikymą vaikui nereguliariai, kas pusmetį po 400 Lt, atsakovas su vaiku nebendrauja nors bendravimo sąlygos yra sudarytos.
Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko. Motyvavo tuo, kad vaiko išlaikymui skiria pakankamai lėšų, mano, jog vaiko išlaikymui galėtų skirti daugiau pati ieškovė, nes po santuokos nutraukimo, jos turtinė padėtis pagerėjo. Paaiškino, jog negali teikti 550 Lt vaikui išlaikymo kas mėnesio, nes neturi tokių pajamų. Jo mėnesio pajamos yra apie 2 000 Lt, gyvena nuomojamame bute, dirba instruktoriumi – vairuotoju, kitų vaikų neturi. Mano, jog vaikui reikia skirti didesnį išlaikymą, tačiau jo sveikata yra prasta, kas tris mėnesius atlieka tyrimus pas gydytojus, išlaidos dėl sveikatos yra didelės. Jo motina padeda anūkei. Teismo posėdyje apylinkės teisme pažymėjo, kad sutinka su 350 Lt išlaikymo dydžiu.
Institucija, teikianti išvadą byloje Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. T. palaikė ieškinį.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-12-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nusprendė priteisti iš atsakovo A. P. išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. P., mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Lt (144,81 Eur) per mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra nuo 2014-06-19 iki vaiko pilnametystės, ir nustatyti, kad priteisto išlaikymo dydžio suma, periodinėmis išmokomis indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskyrė V. P.. Priteisė iš atsakovo A. P. 1 000 Lt (289,62 Eur) bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas ieškovei V. P.. Priteisė iš atsakovo A. P. 180 Lt (52,13 Eur) žyminį mokestį valstybei. Kitą ieškinio dalį atmetė. Nusprendė sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. Nurodė, jog atsakovas yra jaunas, darbingas, konstatavo, kad atsakovas turi galimybę teikti 500 Lt išlaikymą ir toks išlaikymo dydis užtikrins minimalius šalių dukters poreikius.
Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti 2014-12-17 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą; priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas atsakovo sutikimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio –350Lt; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog po santuokos nutraukimo pagerėjo ieškovės turtinė padėtis. Teigia, kad atsakovas serga cukralige, jam reikalinga ypatinga priežiūra, kad išlaikyti darbingumą. Be to, atsakovas susituokęs. Tikina, kad atsakovas turi du senus automobilius, nekilnojamojo turto neturi, būstą nuomojasi. Jo atlyginimas 1 320 Lt per mėnesį, kitų pajamų neturi. Pajamų atsakovui užtenka tik pragyvenimui ir tiek, kiek teikia vaikui išlaikyti. Papildomai dirbti jam nelieka nuo darbo laisvo laiko, be to, šito neleistų sveikata.
Atsiliepime ieškovė prašo apeliacinį skundo netenkinti. Nurodo, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera, atsakovas greitai sugeneravo lėšas advokatei. Teigia, kad atsakovo liga nėra pagrindas sumažinti išlaikymo dydį.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio K. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra A. P. ir V. P. (b. l. 6). Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta deklaruota kartu su motina V. P. adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2003-02-10 sprendimu šalių santuoka nutraukta, šalių susitarimu nebuvo reikalaujamas nepilnametei išlaikymas (b. l. 10). 2003-03-31 įregistruota A. P. ir V. P. ištuoka (b. l. 9–10). Ieškovės pajamos šiuo metu per mėnesį sudaro apie 1 900 Lt (b. l. 11, 58–59, 62). Iš atsakovo medicininės kortelės matyti, jog atsakovas lankosi pas gydytojus, serga cukralige (b. l. 26–29). Iš pateikto A. P. sąskaitos banke matyti, kad nuo 2013-10-01 iki 2014-02-09 kelis kartus skyrė po 250 Lt nepilnametei K. P. (b. l. 30–31) Atsakovo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 2 000 Lt (b. l. 32). VĮ Registrų centro duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b. l. 34). VĮ Regitra duomenimis atsakovo vardu įregistruotos trys transporto priemonės (b. l. 33). 2011-03-19 ieškovės vardu buvo sudaryta su UAB „Snoro lizingas“ vartojimo kredito sutartis, 2012-06-20 sudaryta su AB Swedbank vartojimo kredito sutartis automobilio pirkimui, 2014-04-27 pirktas mobilus telefonas išsimokėtinai sudarius su UAB „General Financing“ vartojimo kredito sutartį (b. l. 35, 57, 65). Nepilnametė K. P. lanko šokių pamokas, mokestis per mėnesį sudaro 80 Lt (b. l. 60). 2006-2013 m. K. P. lankė Vėžaičių kultūros centro šokių kolektyvą „Karuselė“ (b. l. 61). Nepilnametė apdrausta nuo nelaimingų atsitikimų (b. l. 63–64). Ieškovė pateikė kvitus, įrodančius išlaidas, patirtas nepilnametės K. P. išlaikymui (b. l. 70–85).
Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas civilinę bylą nagrinėjo šališkai. Šališkumą motyvuoja tuo, kad ieškovė vaiko poreikių detalizavimą pagrindžiančius dokumentus pateikė tik teismo posėdžio metu, dėl to ji neturėjo pakankamai laiko su jais susipažinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pateikti dokumentai susidėjo tik iš dviejų nepilnų lapų ir priedų, juose buvo išlaidas pagrindžiančių kvitų kopijos. Suvokti, ar pateiktame dokumente suskaičiuotos sumos atitinka realiai vaiko reikmėms išleidžiamas sumas nebuvo sudėtinga. Juo labiau, kad apylinkės teismas apelianto prašymu padarė pertrauką suteikdamas galimybę susipažinti su pateiktu dokumentu. Tai reiškia, kad teigti, jog teismas civilinėje byloje buvo šališkas, yra neteisinga.
Šališkumu negalima įvertinti ir apylinkės teismo pripažinimą atsakovo dalyvavimą byloje būtinu. Priimdamas tokį sprendimą, apylinkės teismas nebuvo šališkas, tačiau įgyvendino savo teisę būti aktyviu šeimos bylose, kaip tai yra numatyta CPK 375 – 380 str.
Atsakovas tikino, kad jis neturi finansinių galimybių mokėti ieškiniu prašomą išlaikymą vaikui. Analizuojant ir vertinant atsakovo turtinę padėtį pabrėžtina, jog atsakovas jam atstovaujančiai advokatei sumokėjo didelę pinigų sumą, ją sudaro 5 000 Lt (1 448,10 €). Tai rodo, kad A. P. turi geras pajamas bei santaupų.
Apeliantas didelį dėmesį teikia savo ligai – cukraligei, tikina, kad ligos kontrolei reikalingos didelės lėšos. Aktualu tai, jog byloje yra duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovas lankosi pas gydytojus, tačiau rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kiek konkrečiai lėšų reikalinga medikamentams, tyrimams, procedūroms ir kt. atsakovas nepateikė. Pažymėtina, kad pateikti duomenis apie savo pajamas ir išlaidas yra atsakovo pareiga (CPK 12, 178, 197 straipsniai).
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovas per mėnesį uždirba 1320 Lt/382 €, o darbo užmokesčio pažymos 8 punkte nurodyti dienpinigiai ir kitoms kelionės išlaidoms skirti pinigai nėra laikomi pajamomis. Su tuo teisėjų kolegija nesutinka, nepriklausomai nuo to, kokia forma įvardinti atsakovui mokami pinigai, jie yra laikomi jo asmeninėmis pajamomis. Pats atsakovas teismo posėdžio metu apylinkės teisme patvirtino, kad jo pajamas sudaro apie 2 000 Lt.
Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tad turi galimybę finansiškai prisidėti prie dukters išlaikymo. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad tėvui, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu, t. y. tenka didžiausioji išlaidų ir rūpinimosi vaikais našta, nes su juo gyvena vaikai, o kitas iš tėvų tik teikia išlaikymą pinigais ir auklėjant vaikus dalyvauja epizodiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. ./. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-528/2011; kt.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V.S. v. M.S., bylos Nr. 3K-3-259/2004).
Atsakovas grindžia apeliacinį skundą ir tuo, kad išlaikymą savo nepilnametei dukrai teikdavo, nors ir nereguliariai. Pinigų vaiko išlaikymui skyrė ir atsakovo motina po 200 Lt, 250 Lt, tai prilygino vaiko tėvo teiktinai paramai. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė ieškiniu neprašė priteisti išlaikymo įsiskolinimo. Tik atsakovui netinkamai vykdant pareigą išlaikyti vaiką, ieškovė kreipėsi į teismą, kad nustatyti reikalavimą išlaikyti nepilnametę dukterį. Juo labiau, kad santuokos nutraukimo metu, 2003-02-10 teismo sprendimu išlaikymas nepilnametei dukrai nebuvo nustatytas.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė 2003 m., t. y. tada, kai nepilnametė duktė K. P. buvo 1 metų ir 11 mėnesių amžiaus. Bylos nagrinėjimo metu K. P. jau 13 metų, suprantama, kad jos poreikiai ir interesų ratas išsiplėtė. Be pagrindinės mokymosi veiklos mergaitė papildomai lanko šokių būrelį, rinktųsi ir kitas papildomo ugdymo sritis. Ieškovės pajamų nepakanka augančio vaiko poreikiams tenkinti. Sutiktina, su ieškove, kad siekiant išauklėti harmoningą, pilnavertišką vaiko asmenybę būtina tenkinti ne tik minimalius jo poreikius, bet ir ugdyti jo dvasinius bei fizinius gebėjimus. Akcentuotina, kad augančiam vaikui išlaikymas būtinas šiuo metu, o ne kada nors ateityje. Pirmiausia privaloma paisyti vaiko interesų (CK 3.3 straipsnis).
Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, mano, kad apylinkės teisme sprendimas dėl 500 Lt išlaikymo priteisimo priimtas atsižvelgiant į abiejų tėvų finansinę padėtį, turimą turtą bei kitas reikšmingas aplinkybes. Priimdamas sprendimą teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Kiekviena šalis turėjo pakankamai laiko pateikti įrodymus, kuriais grindė savo poziciją.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atkreiptinas dėmesys, jog ieškinys buvo tenkintas iš dalies, tačiau apylinkės teismas ieškovės patirtas 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo priteisė visa apimtimi. Tokia pozicija klaidinga.
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Apylinkės teisme buvo patenkinta ieškovės 91 procentas reikalavimo, atitinkamai ieškovei priteistina 263,55 EUR (910 Lt ) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko su 350 Lt suma. Tai sudaro 70 procentų nuo apylinkės teismo patenkintos ieškinio dalies. Dėl to atsakovui iš ieškovės priteistina 2 100 Lt teisinės pagalbos išlaidų. Be to, to iš atsakovo turėjo būti priteistina 16 EUR žyminio mokesčio valstybei (30 procentų), o ne 100 procentų, kaip nustatė apylinkės teismas.
Taigi, atlikus įskaitymus, iš ieškovės atsakovui priteistina 344,65 EUR (1 190 Lt).
Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, tačiau skundo dalis dėl materialiojo reikalavimo netenkintina. Bylinėjimosi išlaidų klausimas į materialiųjų reikalavimų sritį nepatenka, teismas šį klausimą sprendžia savo iniciatyva (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Tai reiškia, kad šioje byloje atsakovui už apeliacinį skundą išlaidos nekompensuotinos.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo dalies dėl išlaikymo priteisimo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos sumokėti advokatui 200 EUR (b. l. 122) už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo ieškovei iš atsakovo priteistina 200 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nurodant, kad apylinkės teisme atsakovui iš ieškovės priteistina 344,65 EUR (1 190 Lt ), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,
n u t a r i a :
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme nurodant, kad:
iš ieškovės V. P. atsakovui A. P. priteisti 344,65 EUR (1 190 Lt) bylinėjimosi išlaidų;
iš atsakovo A. P. priteisti 16 EUR žyminio mokesčio valstybei.
Ieškovei V. P. iš atsakovo A. P. priteisti 200 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkė Aušra Maškevičienė
Kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius
Alona Romanovienė