Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-480-563/2020

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00290-202008

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.3; 1.5.1; 1.5.3; 9.37; 21.9.10 

Registro objektas (ROIK): 20111739445

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2020 m. balandžio 14 d.

 Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė 

        rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdos filiale serviso vadybininku, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 210 straipsnio 3 dalį.

        Teismas

nustatė:

administracinio nusižengimo protokolas V. B. surašytas dėl to, kad jis 2020-03-05, nuo 18.40 val. iki 19.40 val., Klaipėdos teritorinės muitinės Molo jūrų uosto poste, Naujoji Uosto g. 23, Klaipėdoje, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju-serviso vadybininku, atsakingu už prekių pateikimą muitinei, pateikė prekes (37 vnt. hidrokostiumai), pakrautas į transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš laivo „(duomenys neskelbtini)“ be muitinės leidimo. Prekėms atliktas fizinis patikrinimas pagal RATIS Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu V. B. pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalį.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija V. B. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 210 straipsnio 3 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B. apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą jis nepateikė. Vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 2 dalimi, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančio V. B. paaiškinimo matyti, kad V. B. pripažino, jog 2020-03-05 iš laivo „(duomenys neskelbtini)“, be muitinės leidimo, pakrovė  į automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 37 vnt. hidrokostiumų. Nurodė, kad laive buvo atliekamas priešgaisrinės įrangos tikrinimas ir, taupant laiką, su įgulos pagalba į automobilį buvo įkrauti hidrokostiumai. Žinojo, kad iš teritorijos negalės išvykti neturint muitinės leidimo. Prašymą įrangos pakrovimui pateikė muitinei tik pakrovus įrangą. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Teismas

konstatuoja:

Administracinė atsakomybė pagal ANK 210 straipsnio 3 dalį numatyta už muitinės prižiūrimų prekių iškrovimą iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimų prekių išdavimą arba paėmimą be muitinės pareigūno leidimo.

2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad muitinės formalumai – visos operacijos, kurias asmuo ir muitinė turi atlikti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų. 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B. 2020-03-05, nuo 18.40 val. iki 19.40 val., Klaipėdos teritorinės muitinės Molo jūrų uosto poste, adresu Naujoji Uosto g. 23, Klaipėda, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju-serviso vadybininku, atsakingu už prekių pateikimą muitinei, pateikė prekes (37 vnt. hidrokostiumus), pakrautas į transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš laivo „(duomenys neskelbtini)“ be muitinės leidimo. Pakrovęs prekes į pirmiau minėtą transporto priemonę be muitinės leidimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. B. pažeidė prekių pateikimo, iškrovimo ir tikrinimo tvarką, nustatytą 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 925/2013, kuriuo nustatomas muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalį. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 210 straipsnio 3 dalyje, sudėtį – muitinės prižiūrimų prekių iškrovimas iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimų prekių išdavimas arba paėmimas be muitinės pareigūno leidimo.

V. B. atsakomybę už administracinio nusižengimo padarymą lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad muitinės prižiūrimų prekių iškrovimas iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimų prekių išdavimas arba paėmimas be muitinės pareigūno leidimo užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas įvertina V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad V. B. kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino iš karto ir nuoširdžiai gailėjosi, žala nebuvo nepadaryta, nusižengimo tyrimas nebuvo apsunkintas. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad V. B. administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo (nerūpestingumo). Teismas įvertina ir kitus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakterizuojančius duomenis – V. B. dirba, yra jauno amžiaus, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą, tačiau administraciniu nurodymu skirta bauda sumokėta, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą.

Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju bus pasiekti V. B. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 210 straipsnio 3 dalies sankcijoje, - įspėjimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 210 straipsnio 3 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

V. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, jam skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                Violeta Olcvikienė