Civilinė byla Nr. e2A-545-236/2018
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01592-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.3; 3.3.1.18.4.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Širvintų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Viešųjų pirkimų tarnybos ieškinį atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl alternatyvių sankcijų taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- Ieškovė Viešųjų pirkimų tarnyba kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama taikyti atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai alternatyviąją sankciją, numatytą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 106 straipsnio 3 dalies 2 punkte (baudą).
- Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė vykdė viešąjį pirkimą „Sporto komplekso Širvintų mieste įkūrimas“, viešojo pirkimo Nr. 172770, (toliau – ir Pirkimas). Pirkimas pasibaigė atsakovei ir tiekėjams UAB „Irdaiva“ bei UAB „Tiksli forma“, veikiantiems jungtinės veiklos pagrindu, 2016 m. rugpjūčio 23 d. sudarius rangos sutartį Nr. S-274 (toliau – Sutartis).
- Ieškovė, vadovaudamasi VPĮ (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko Pirkimo vertinimą ir vertinimo rezultatus įformino 2017 m. balandžio 26 d. Pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S- 1344 (toliau – ir Vertinimo išvada). Vertinimo išvadoje nustatyta, kad: 1) Pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjų kvalifikacijai keliami minimalūs reikalavimai yra dirbtinai ribojantys konkurenciją, nepagrįsti ir neproporcingi Pirkimo objektui; 2) Atsakovė netinkamai grindė tiekėjo pasiūlyme nurodytos per didelės kainos priimtinumą. Kiekvienas iš pažeidimų detalizuoti Vertinimo išvadoje. Ieškovės vertinimu, tokiais veiksmais atsakovė grubiai pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalies, 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo siekimo, todėl jai skirtina alternatyvioji sankcija – bauda.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
- Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino – skyrė atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai 50 000 Eur baudą.
- Teismas nustatė, kad pasibaigus atsakovės organizuoto Pirkimo procedūroms Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyrius atliko Pirkimo vertinimą ir 2017 m. balandžio 26 d. surašė Vertinimo išvadą, kurioje konstatavo vykdant Pirkimą atsakovės atliktus VPĮ pažeidimus ir rekomendavo jai nutraukti Pirkimo sutartį. Vertinimo išvadoje nurodyta, kad su ja nesutinkant, perkančioji organizacija turi teisę apskųsti ją Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 27 ir 29 straipsnį išvada skundžiama Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad Vertinimo išvada buvo apskųsta, todėl ji laikytina įsiteisėjusia.
- Teismas sprendė, kad aptariama Vertinimo išvada laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu, todėl joje nurodytos aplinkybės yra laikomos įrodytomis, kol nėra paneigtos kitais įrodymais. Vertinimo išvadoje konstatuotos aplinkybės pagal CPK 177 straipsnio 3 dalies reikalavimus gali būti paneigtos (t. y. konstatuotos priešingos aplinkybės, kad pažeidimai nebuvo padaryti) tik Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos arba administracinio teismo sprendimais. Tokių įrodymų atsakovė nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vertinimo išvadoje nustatyti pažeidimai yra visiškai įrodyti.
- Atsakovės sudarytos Pirkimo sutarties vertė yra 6 849 568 Eur. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė Pirkimo sąlygose padarė kelis VPĮ pažeidimus, jai teismas skyrė 50 000 Eur baudą. Teismo vertinimu, nurodytas sankcijos dydis, kuris sudaro apie 0,72 proc. Pirkimo sutarties vertės, atitinka perkančiosios organizacijos pažeidimo rimtumą, įstatymo leidėjo nustatytus tikslus skiriant alternatyvią sankciją. Sankcijos dydis yra proporcingas ir pakankamai atsakovę atgrasantis nuo pakartotinių pažeidimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
- Atsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikia šiuos esminius nesutikimo su dalimi pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus:
- Pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė galėjo ir turėjo apskųsti Vertinimo išvadą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Aptariamos išvados apskundimas yra negalimas, nes joje perkančiajai organizacijai nenustatyti jokie įpareigojimai, o tik rekomendacijos. Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi administraciniai teismai.
- Vertinimo išvada nelaikytina oficialiuoju rašytiniu įrodymu, kadangi joje aprašyti tariami pažeidimai yra ne nustatyti faktai, bet faktų teisinis vertinimas. Kitaip tariant, tai yra ieškovės nuomonė dėl atitinkamų faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo, kuri nesaisto bylą nagrinėjančio teismo.
- Kadangi teismas nepagrįstai pripažino visiškai įrodytais atsakovės vykdant Pirkimą neva padarytus VPĮ pažeidimus, tai nepagrįstai pritaikė jai ir alternatyvią sankciją. Nepagrįstu laikytinas tiek pats teismo sprendimas skirti baudą, tiek parinktas baudos dydis.
- Ieškovė Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
- Viešųjų pirkimų tarnybos surašomos vertinimo išvados teoriškai klasifikuojamos į rekomendacinio pobūdžio vertinimo išvadas ir išvadas, kuriose pateikiami įpareigojimai perkančiosioms organizacijoms. Tačiau realybėje susiklosčius tokiai situacijai, kai viešojo pirkimo sutartis jau būna sudaryta, ieškovė neturi jokios teisės pateikti išvados, įpareigojančios šią sutartį nutraukti, o gali teikti tik rekomendacinę išvadą. Tokia rekomendacinė išvada gali būti apskųsta administraciniam teismui ir joje nustatytos aplinkybės yra reikšmingos dėl alternatyvios sankcijos taikymo perkančiajai organizacijai.
- Vertinimo išvada atitinka oficialiam rašytiniam įrodymui keliamas sąlygas, todėl pagrįstai teismo tokiu ir laikyta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
- Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi, teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
- Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracija viešąjį pirkimą „Sporto komplekso Širvintų mieste įkūrimas“, pirkimo Nr. 172770. Pirkimo objektas – sporto komplekso Širvintų mieste statyba – rangos darbai su techninio darbo projekto parengimu (suprojektuoti architektūrinę, konstrukcinę, šildymo vėdinimo, oro kondicionavimo, vandentiekio ir nuotekų, elektrotechnikos, elektroninių ryšių, apsauginės ir gaisrinės signalizacijos, gaisro gesinimo sistemas ir pan.) ir projekto vykdymo priežiūra. Pirkimo objektas į dalis neskaidomas. Numatomas objekto adresas – Kalnalaukio g. 41, Širvintos (Pirkimo sąlygų 2.1 ir 2.5 punktas). Pirkimas finansuojamas Širvintų rajono savivaldybės biudžeto lėšomis ir 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis (planuojama, jog projektas bus įgyvendinamas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ 07.1.1-CPVA-R-905 priemonę „Miestų kompleksinė plėtra“) ir / ar kitų struktūrinių fondų ir / ar Valstybės biudžeto lėšomis (Pirkimo sąlygų 1.1. punktas). Pirkimui suplanuota skirti 5 500 000 Eur be PVM.
- Pirkimo laimėtoju buvo pripažintas jungtinės veiklos pagrindu veikiančių UAB „Irdaiva“ ir UAB „Tiksli forma“ pasiūlymas. 2016 m. rugpjūčio 23 d. atsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracija ir jungtinės veiklos pagrindu veikiančių tiekėjų grupė sudarė rangos sutartį Nr. S-274, kurios vertė – 6 849 568 Eur su PVM (5 660 800 Eur be PVM).
- Pasibaigus Pirkimo procedūrai, Viešųjų pirkimų tarnybos Kontrolės skyrius atliko Pirkimo vertinimą ir 2017 m. balandžio 26 d. surašė Vertinimo išvadą, kurioje konstatavo, kad: 1) Atsakovės Pirkimo sąlygose nustatyti tiekėjų kvalifikacijai keliami minimalūs reikalavimai yra dirbtinai ribojantys konkurenciją, nepagrįsti ir neproporcingi Pirkimo objektui; 2) Atsakovė netinkamai grindė tiekėjo pasiūlyme nurodytos per didelės kainos priimtinumą. Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, savo veiksmais Pirkime atsakovė pažeidė VPĮ 32 straipsnio 2 dalies, 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 16 straipsnio 3 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl ji rekomendavo perkančiajai organizacijai nutraukti Pirkimo sutartį bei informuoti apie savo apsisprendimą šią rekomendaciją įvykdyti. Vertinimo išvadoje nurodyta, kad su ja nesutinkant išvada gali būti apskųsta ABTĮ nustatyta tvarka.
- Atsakovė Pirkimo nenutraukė. 2017 m. liepos 12 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį bylos nagrinėjimo metu patikslinusi, prašė taikyti atsakovei alternatyviąją sankciją, numatytą VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punkte (baudą), baudos dydį parenkant teismo iniciatyva.
- Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ABTĮ tvarka neapskundusi Vertinimo išvados atsakovė neturi joje, kaip oficialiame rašytiniame įrodyme, nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, todėl iš esmės negali jos paneigti. Teismas laikė, kad Vertinimo išvadoje nurodyti pažeidimai laikytini visiškai įrodytais ir todėl egzistuoja pagrindas taikyti atsakovei alternatyviąją sankciją – baudą. Baudos dydį teismas parinko atsižvelgęs į nustatytų pažeidimų kiekį bei Pirkimo sutarties vertę.
- Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su teismo sprendime padarytomis išvadomis dėl jos pareigos apskųsti Vertinimo išvadą bei Vertinimo išvados laikymu oficialiu rašytiniu įrodymu ir prašo sprendimą panaikinti bei grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir ginčui aktualias teisės normas, sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti bei grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
- CPK 197 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Rašytiniai įrodymai skirstomi į oficialius ir privačius. Antroje šio straipsnio dalyje įtvirtinta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams.
- Remiantis kasacinio teismo praktika, rašytinis įrodymas gali būti pripažintas oficialiuoju (tik esant tokioms sąlygoms: 1) jis turi būti išduotas valstybės ar savivaldybės institucijos ar kitų įstatyme išvardytų subjektų; 2) įstatyme nurodyti subjektai, išduodami oficialų dokumentą, neviršijo savo kompetencijos; 3) dokumentas atitinka teisės aktų nustatytus jo formos ir turinio reikalavimus; 4) jame pateikta informacija yra pakankama įrodinėjimo dalyką sudarančioms aplinkybėms nustatyti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad oficialiojo rašytinio įrodymo savybė priskirtina tik tai informacijai, kurioje konstatuojamos institucijos nustatytos faktinės aplinkybės. Oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės nėra laikomos prejudiciniais faktais (CPK 279 str. 4 d., 182 str. 2, 3 p.), kurie negali būti ginčijami, o toliau išlieka aplinkybėmis, kurios gali būti paneigtos ir kurios gali sudaryti įrodinėjimo dalyką byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017).
- Įvertinusi aukščiau nurodytus teismų išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje esanti Viešųjų pirkimų tarnybos Vertinimo išvada, atlikta pagal VPĮ ieškovei suteiktus įgaliojimus vertinti perkančiųjų organizacijų veiksmus įgyvendinant VPĮ reikalavimus viešuosiuose pirkimuose, nelaikytina oficialiuoju rašytiniu įrodymu. Nors ši išvada yra dokumentas, priimtas valstybės institucijos pareigūnų, neperžengiant savo kompetencijos ribų, ir formaliai atitinka kitus CPK 197 straipsnio 2 dalyje išvardintus požymius, tačiau joje yra pateiktas institucijos nustatytų faktų teisinis vertinimas. Tuo tarpu teisinį vertinimą atlieka teismas. Toks sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2014; 2014 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014; 2015 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-903-157/2015; 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-959-236/2015).
- Paneigus pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktą poziciją, jog Vertinimo išvada laikytina oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir todėl turi didesnę įrodomąją galią byloje, iš esmės nereikšmingais laikytini ir teismo išaiškinimai dėl šioje išvadoje pateiktų aplinkybių paneigimo, tačiau, kadangi pirmosios instancijos teismo pozicija šiuo klausimu prieštarauja CPK įtvirtintoms teisės normoms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl to taip pat pasisako.
- Kaip jau minėta aukščiau, oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės nėra laikomos prejudiciniais faktais, kurie negali būti ginčijami, tačiau jų ginčijimui taikomi įrodinėjimo priemonių leistinumo apribojimai – oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės negali būti paneigtos liudytojų parodymais, išskyrus, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Tačiau vien oficialiųjų rašytinių įrodymų didesnė įrodomoji galia neužkerta galimybės teismui iš leistinų įrodymų visumos padaryti išvadą, jog oficialiajame rašytiniame įrodyme nurodytos aplinkybės yra paneigtos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2013; 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017). Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje laikytinas nepagrįstai sprendusiu, jog vadovaujantis CPK 177 straipsnio 3 dalimi, aptariamos rūšies oficialus rašytinis įrodymas byloje gali būti paneigtas tik Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos arba administracinio teismo sprendimu.
- Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė galėjo apskųsti Vertinimo išvadą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Kaip matyti iš atsakovės nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, nesukeliančios subjektams teisinių pasekmių (nenustatančios teisinių įpareigojimų) iš tiesų nelaikytinos ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu aktu (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-28-756/2016; 2017 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-865-662/2017), dėl to ir su šiuo apeliantės argumentu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka.
- Nagrinėdamas bylą ir konstatavęs aukščiau šioje nutartyje paneigtas išvadas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nenagrinėjo ir nieko nepasisakė nei dėl Vertinimo išvadoje bei ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytų atsakovės pažeidimų vykdant Pirkimą, nei dėl atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktų atsikirtimų į juos. Vertinimo išvados turinį teismas privalėjo nagrinėti bei dėl jų pasisakyti visų faktinių bylos aplinkybių bei teisės normų kontekste (CPK 176, 185 str.). To neatlikęs teismas laikytinas pažeidusiu įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, neatskleidusiu bylos esmės, kas sudaro pagrindą priimtą teismo sprendimą panaikinti.
- Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismas turi teisę pats priimti naują sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 2 p.) arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vienas iš bylos perdavimo pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte – kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011). Taigi įvertinusi ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl visiškai netirtų byloje esančių įrodymų byla turi būti nagrinėjama iš naujo visa apimtimi, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos esmė nebuvo atskleista ir egzistuoja pagrindas grąžinti ją iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
- Pirmosios instancijos teismas, prieš iš naujo nagrinėdamas šią bylą be kita ko turėtų įvertinti ir aplinkybę ar ieškovės Viešųjų pirkimų tarnybos ieškinys, toks koks šiuo metu yra pateiktas byloje, atitinka CPK ieškiniui keliamus reikalavimus. Šiame kontekste pažymėtina, kad VPĮ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. liepos 1 d.) 106 straipsnio 1 ir 2 dalyje yra numatyti atvejai, kada teismas gali perkančiajai organizacijai taikyti alternatyvias sankcijas. Pirmojoje minėto straipsnio dalyje pateiktos nuorodos į kitus įstatymo straipsnius, kuriuose nurodytos perkančiosios organizacijos pareigos laikytis pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo atidėjimo terminų. Tuo tarpu antrojoje šio straipsnio dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 3 dalį, nors pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 105 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi ar preliminariąja sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pasekmes. Kadangi nagrinėjamu atveju Viešųjų pirkimų tarnyba Vertinimo išvadoje konstatavo atsakovės padarytus pažeidimus, nesusijusius su Pirkimo sutarties atidėjimo terminų pažeidimais, teismui aktuali minėta antroji aptariamo straipsnio dalis. Iš jos formuluotės matyti, kad alternatyvios sankcijos taikomos tuomet, kai konstatuojami imperatyvių įstatymo normų pažeidimai, tačiau vietoje klasikinių tokio konstatavimo pasekmių – sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas nusprendžia sutartį palikti galioti, bet taikyti alternatyviąją sankciją. Tuo tarpu šioje byloje ieškovė nėra suformulavusi teismui reikalavimo pripažinti atsakovės Pirkime atliktus veiksmus prieštaraujančiais imperatyvioms teisės normoms ir Pirkimo sutartį pripažinti negaliojančia arba palikti ją galioti, tačiau taikyti alternatyvią sankciją.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
- Bylą grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo, visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį bylos išsprendimo rezultatą (CPK 93 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Kazys Kailiūnas
Gintaras Pečiulis
Egidijus Žironas