Civilinė byla Nr. 2-12717-986/2018

   Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00732-2018-2

   Procesinio sprendimo kategorijos:

   2.1.5.4; 2.3.3.5; 3.1.7.6; 3.2.6.5; 3.4.1.4

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 2 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas,

sekretoriaujant Audronei Argustienei,

dalyvaujant: ieškovui D. L., jo atstovui adv. Jonui Skalskui,

atsakovei L. L., jos atstovei adv. Ramunei Jatautienei,

trečiajam asmeniui G. R., jo atstovui adv. Drąsučiui Narmontui,

institucijos duodančios išvadą byloje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovei L. L., trečiajam asmeniui G. R., dėl tėvystės nuginčijimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas D. L. ieškiniu prašo pripažinti jis nėra vaiko U. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas bei Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. išduotame U. L. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo pagrindu išduotame gimimo liudijime įrašai, kuriuose tėvu įrašytas D. L., yra neteisingi ir juos panaikinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pridėtus dokumentus. Nurodė, kad jis su atsakove susituokė 2014 m. birželio 14 d. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pagimdė dukrą U., kurios gimimo liudijime jis nurodytas tėvu. 2017 m. jį pasiekė kalbos, kad sutuoktinė jam iki santuokos buvusi neištikima, tačiau sutuoktinė tai neigė. Vėliau vykstant skyrybų procesui sutuoktinė pareiškė, kad U. nėra jo dukra. Jie su vaiku vyko atlikti DNR tyrimo ir 2017 m. gegužės 26 d. oficialiai sužinojo, kad jis nėra U. L. biologinis tėvas. Atsakovė melagingai tvirtina, kad jis nuo pat U. L. gimimo žinojo, kad ji nėra jo dukra.

Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad jam su ieškove begyvenant kartu jie buvo apsipykę ir ji tuo metu vieną- du mėnesius gyveno atskirai. Vėliau su atsakove susitaikė, susituokė. Jis buvo įsitikinęs, kad vaikas yra jo. Tik 2017 m. oficialiai sužinojo, kad vaikas nėra jo. Iki tol rūpinosi dukra. Su dukra jis bendravo prieš metus laiko, po 2017 m. gegužės mėn., jos nėra matęs. Dukrai išlaikymą teikia pastoviai, po 150 Eur kas mėnesį, kuris jam išskaičiuojamas iš darbo užmokesčio. Byloje esantis jo ir atsakovės susirašinėjimas tebuvo tik jo emocijos, su dukra jis nebenorintis bendrauti ir tėvystės išsaugoti nepageidauja.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu dalyje dėl tėvystės nuginčijimo sutiko, tik nesutinka, kad iš jos turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes ji siekdama apginti savo dukros interesus, kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, ir teisme esant analogiškam ieškovo ieškiniui, abi bylos buvo sujungtos į vieną. Nurodė, kad ji ieškovą nuo 2017 m. balandžio ragino nutraukti santuoką, o ieškovas jų santuokos nutraukimo byloje kėlė vienintelį reikalavimą- kad ji nereikalautų iš jo išlaikymo dukrai. Todėl ieškovo teiginiai, kad jis tik 2017 m. atsitiktinai sužinojo, kad U. gali būti ne jo vaikas, yra absurdiški.

Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiškino, kad su ieškovu pabendravusi 1,5- 2 metus, su juo susipyko ir 1,5 – 2 mėnesius draugavo su G. R., įtrauktu trečiuoju asmeniu šioje byloje. Susipykus su G. R., susitaikė su ieškovu, to norėjo tiek D., tiek ir ji pati. Kai draugavo su G., D. dažnai būdavo kartu, būdavo kartu švenčiamos šventės. D. siekė su ja susitaikyti, būdavo iš jo pusės gąsdinimų  ir pan. Tada ji ieškovui minėjo, kad su 50 proc. tikimybė, kad būsimas vaikas yra ne jo. Jam tai nebuvo svarbu, jis žadėjo rūpintis vaiku. Apie tai jie žinojo tik dviese, tačiau vėliau tai tapo žinoma ir aplinkiniams. Po to jie susituokė, gyvendamas kartu ieškovas kažkiek rūpindavosi vaiku. Gimus vaikui ji ieškovui siūlė atlikti tyrimą tėvystei nustatyti, tačiau jis teigė, jog jam tai nėra svarbu, jis vis vien rūpinsis vaiku. Tik nusprendus skirtis ieškovas atliko tėvystės tyrimą. Nurodė, kad šiuo metu vaikas faktiškai neturi nei vieno tėvo. G. R. pats išsiaiškino, kad jis gali būti U. L. tėvas. 2017 m. kovo pabaigoje D. L. buvo pas ją, dukrai atnešė dovanų. 2017 m. gegužės mėn. ieškovas dar kartą matė dukrą, dukra šaukė, rėkė, tačiau D. L. prie jos net nepriėjo. Dar kartą D. L. U. L. matė prieš pusę metų, prašė U. kad ji prieitų prie jo, tačiau U. nenorėjo. Šiuo metu jokio ryšio tarp jos dukros ir ieškovo nėra, jai yra trys metai ir 8 mėnesiai. Kadangi tarp jos ir D. buvo susitarimas, kad D. rūpinsis U., todėl ji į teismą dėl tėvystės nesikreipė. Patvirtino, kad laukiantis D. žinojo susidariusią situaciją, kad vaikas gali būti ir ne jo, o iki vestuvių apie tai tapo žinoma ir kitiems asmenims.

Tretysis asmuo G. R. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad nors paprastai vaiko kilmė grindžiama kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas. Vaikas gimė santuokoje, jis augo šeimoje, jaučia bei žino, kad ieškovas yra jos tėvas. Tarp ieškovo ir U. L. susiformavę artimi santykiai, o esamas emocinis ryšys artimesnis už kraujo ryšį. Tuo tarpu su U. L. jis pats niekada nebendravo, jo joks emocinis ryšys su vaiku nesieja. Ieškovas rūpindamasis vaiku nuo pat gimimo, todėl negali atsisakyti šios pareigos, kad nutrūko jo ir vaiko motinos santuoka. Mano, kad toks ieškovo elgesys susijęs su materialiais dalykais. Be to mano, kad ieškovas taip pat praleidęs ieškinio senaties terminą.

Tretysis asmuo G. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė teismo posėdžio metu sakiusi tiesą, vaikas galėjo būti tiek jo, tiek ir ieškovo, su tikimybe 50 proc. Jam buvo žinoma, kad U. L. gali būti jo dukra. Jis dėjo pastangas stabdyti vestuves, tačiau tai neįvyko, nes tarp šalių buvo didelė meilė, jam buvo atsakyta netrukdyti. DNR tyrimą jis pasidarė tik praeitais metais, sutinka, kad U. L. yra jo biologinis vaikas. U. L. jis matė tik vieną kartą. Gyvena Šiauliuose, santuokoje, turi dar vieną dukrą. Pripažįsta, kad kreipėsi į atsakovę, siūlydamas teikti dukrai išlaikymą- 100 Eur ir 50 Eur jam išleidžiant kartu su dukra. Ketino vykti aplankyti dukrą, tačiau nuomonė pasikeitė, nes vaikas jau didelis. Dirba, gauna 650 Eur atlyginimą ir papildomai 240 Eur.

Institucijos duodančios išvadą atstovė L. K. su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo sutiko. Paaiškino, kad tėvystės nuginčijimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, nes vaikas šiuo metu yra dar tokio amžiaus, kai galėtų priimti kitą tėvą.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau- CK) 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami CK 3.149- 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. Nuginčyti tėvystę kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali toks būti. Įrodymai, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali toks būti, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kiti įtikinami faktai.

Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (prijungtos civ. bylos Nr. 2-3251-188/2017, b. l. 132), matyti, kad U. L., gim. (duomenys neskelbtini), motina įrašyta atsakovė L. L., tėvu – ieškovas D. L.. Šie duomenys U. L. gimimo įraše įrašyti (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono Civilinės metrikacijos skyriaus Santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Į bylą taip ieškovo pateikta teismo medicinos specialisto išvada Nr. 0098/17, kuri patvirtina, kad 2017 m. gegužės 25 d. buvo baigtas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad ieškovas D. L. nėra biologinis U. L. tėvas, nes nesutapo genetiniai žymenis (b. l. 7- 9). Į bylą trečiuoju įtrauktas asmuo G. R. taip pat  pateikė laboratorinius DNR ištyrimo rezultatus, kuriuose nurodoma, kad tikimybė, jos U. L. ir G. R. yra duktė ir tėvas, lygi >99,99 proc., t. y. G. R. yra biologinis U. L. tėvas (b. l. 56 -57) .

Šioje byloje susidūrė kelios svarbios– vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens ir spėjamo biologinio tėvo – teisių ir interesų grupės, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą. Sprendžiant apie vaiko interesą žinoti savo kilmę, paminėtina, kad EŽTT ypač sureikšmino vaiko teisę žinoti tiesą apie savo šaknis (kas gali būti itin svarbu suprantant savo gyvenimo istoriją ir formuojant tapatybę), netgi šiam to nepageidaujant (žr. EŽTT 2016 m. sausio 14 d. sprendimą byloje Mandet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 30955/12) (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių spręsti, kad ieškovui aplinkybės, leidžiančios abejoti savo tėvyste, buvo pakankamai žinomos iki santuokos su atsakove sudarymo. Tiek atsakovė, tiek ir tretysis asmuo šioje byloje, teismo posėdžio metu tvirtino, kad visiems jiems, įskaitant ir ieškovą, iki santuokos sudarymo buvo žinoma, kad būsimas vaikas gali būti tiek D. L., tiek ir G. R., su tikimybe apie 50 proc. Tuo tarpu ieškovas laikėsi priešingos pozicijos- ieškinyje nurodė, kad informacija apie tai, kad jis galimai nėra U. L. tėvas, jam tapo žinoma tik 2017 m. balandžio mėnesį, kalbantis su atsakove dėl santuokos nutraukimo pareiškimo, o šis faktas tapo galutinai aiškus tik atlikus DNR ekspertizę. Atitinkamai ieškovas teigė ir teismo posėdžio metu. Iš teismo apžiūrai prijungtos civilinės bylos Nr. e2-415-347/2018 matyti, kad 2018 m. kovo 22 dieną šalių santuoka buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės. Šio proceso metu D. L. taip pat laikėsi pozicijos, kad jis tik 2017 m. sužinojo, kad nėra U. L. tėvas, kai atsakovė išreiškė abejones, kad vaikas galimai nėra atsakovo (sprendimo 7 p.). Ieškovas teismo posėdžio metu paklaustas, kodėl byloje Nr. e2-415-347/2018 apklausti liudytojai L. Š. ir T. L. nurodė, kad D. L. dar prieš sudarant santuoką minėjo, kad vaikas galimai yra ne jo, jis nebuvo tikras dėl tėvystės nurodė, kad šie liudytojai, būdami L. L. pusėje, melavo. Tačiau D. L. dėl šio teismo sprendimo pateikęs apeliacinį skundą (bylos Nr. e2A-1228-230/2018), jokių aplinkybių apie tai, kad šie liudytojai būtų melavę ar jį apkalbėję, nenurodė. Be to ieškovas patvirtino, kad jis su L. L. iki santuokos sudarymo 1- 2 mėnesių laikotarpį buvo susipykęs ir gyveno atskirai. L. L. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad su ieškovu pabendravusi 1,5- 2 metus, su juo susipyko ir 1,5 – 2 mėnesius draugavo su bendradarbiu G. R., apie ką buvo žinoma ir D., o vėliau susipykus su G. R. susitaikė ir gyveno su ieškovu. Todėl teismas, byloje surinktų įrodymų pagrindu daro išvadą, kad faktas, kad D. L. dar iki sudarant santuoką buvo neabejotinai žinoma, kad U. L. gali būti tiek jo, tiek ir kito asmens- buvusio L. L. draugo G. R. biologinė dukra.

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tačiau teismas negali vaiko teisių apsauga paneigti ieškovo teisės ginčyti tėvystę, nes tai iš esmės ne apsaugo, o pažeidžia vaiko teisę žinoti savo biologinį tėvą (CK 3.161 str. 2 d.), ir prieštarauja anksčiau minėtai EŽTT ir LAT formuojamai praktikai.

Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti vertinama: ar asmuo, kuris ginčija pareiškimu pripažintą tėvystę, žinojo ar turėjo pagrindo įtarti, kad nėra vaiko tėvas, ir pripažino tėvystę; grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo; ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kaip reikia suderinti susidūrusius interesus ir kokia teisinga šių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko interesus (2016 m. birželio 22 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

Informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija, visų pirma pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai. Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą. Ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas – nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus. Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime yra ypač svarbus, todėl visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos (2013 m. lapkričio 22 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

Kaip jau nustatyta, visiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo neabejotinai žinoma, kad U. L. gali būti tiek ieškovo D. L., tiek ir trečiojo asmens G. R. vaikas. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su dukra jis bendravo prieš metus laiko, po 2017 m. gegužės mėn. atlikto DNR tyrimo, o po to jos nėra matęs; su dukra jis nebenori bendrauti ir tėvystės nepageidauja išsaugoti. Teismo posėdžio metu atsakovė taip pat patvirtino, kad ieškovas 2017 m. kovo mėn. pabendravęs su dukra, gegužės mėn. matė dukrą, kuri šaukė, rėkė, tačiau jis prie jos net nepriėjo; prieš pusė metų U. dar kartą matė D. L., prašė kad U. prie jo  prieitų, tačiau to nenorėjo pati U. Taigi ir atsakovė patvirtino, kad šiuo metu, iš esmės nuo pat DNR tyrimo atlikimo 2017 m. gegužės mėn., jokio socialinio ryšio tarp jos dukros ir ieškovo nėra, dėl ko ji tėvystės nuginčijimui neprieštarauja ir ieškinį prašo tenkinti. Be to ir ieškovė teismui buvo pateikusi ieškinį, kuriuo be tėvystės nuginčijimo taip pat prašė nustatyti, kad G. R. yra U. L. tėvas. Tačiau 2018 m. balandžio 19 teismo nutartimi (b. l. 14) bylas sujungus į vieną ir 2018 m. balandžio 23 d. teismo nutartimi nustačius ieškovės ieškinio trūkumus (b. l. 17- 18), L. L. pažeistas teises toliau gynė atsiliepimo į ieškinį forma, trečiuoju asmeniu įtraukdama galimą jos dukros tėvą G. R.. Taigi akivaizdu, kad atsakovė, sutikdama su tėvystės nuginčijimu, siekia nustatyti U. L. tėvystę (byloje esantys laboratoriniai DNR ištyrimo rezultatai patvirtina, kad G. R. yra U. L. biologinis tėvas, to neneigia ir pats tretysis asmuo, pateikęs šį įrodymą). Tačiau byloje nei ieškovas, nei tretysis asmuo reikalavimo nustatyti tėvystę nekėlė (tretysis asmuo iš vis prieštarauja tėvystės nuginčijimui, motyvuodamas susiformavusia socialine tėvyste), o L. L., būdama atsakove, procesinės galimybės šioje byloje atsakovu įtraukti G. R., neturėjo.

Todėl esant šios faktinėms aplinkybėms, nei ieškovui, nei atsakovei nereikalaujant taikyti ieškinio senaties, tai kad jau ilgą laiką tarpą- daugiau nei vienerius metus jokių socialinių ryšių tarp D. L. ir 3 metų 8 mėnesių vaiko U. L. nėra, jų išsaugojimu ieškovas visiškai nesuinteresuotas, atsižvelgus prioritetinius vaiko interesus žinoti savo šaknis, byloje esant pakankamai duomenų dėl biologinės G. R. tėvystės U. L. atžvilgiu ir atsakovei norint ją teisiškai įtvirtinti, t. y. tai, kad nuginčijus tėvystę jokia grėsmė netekti tėvo ir materialinio išlaikymo U. L. nekyla, teismas sprendžia kad ieškinio senatis negali būti taikoma. Kita vertus net atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog iki DNR tyrimo atlikimo ir jai pačiai nebuvo tiksliai žinoma kas, ar ieškovas, ar tretysis asmuo yra jos vaiko U. L. biologinis tėvas, nes ji intymius santykius per trumpą laikotarpį turėjo su šiais dviems vyrais, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovui buvo žinomos aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, kad U. L. tikrai nėra jo dukra. Pažymėtina, kad institucijos teikiančios išvadą šioje byloje atstovė taip pat ieškinį prašė tenkinti nurodydama, kad tėvystės nuginčijimas geriausiai atitiktų vaiko interesus, kadangi šiuo metu vaikas dar yra tokio amžiaus, kai galėtų priimti kitą tėvą, o parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad šis klausimas turi būti spręstinas kuo greičiau.

Esant išdėstytoms aplinkybėms ieškinys tenkintinas ir pripažintina, kad ieškovas D. L. nėra vaiko U. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, ir duomenys Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame U. L. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo pagrindu (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) (civ. byla Nr. e2-415-347/2018), kuriuose U. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas D. L., yra neteisingi ir juos panaikinti (CK 3.150, 3.152 straipsniai).

Pažymėtina, kad nuginčijus tėvystę nagrinėjamu atveju atsiranda galimybė užtikrinti vaiko prigimtinę teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje. Todėl nuginčijus tėvystę tiek ieškovei L. L., tiek ir trečiajam asmeniui G. R. išaiškintina, kad vaikas turi teisę žinoti apie savo kilmę ir tėvus, todėl jie turi priešpriešinę pareigą, esant galimybei nustatyti biologinį vaiko tėvą (ieškovė ir tretysis asmuo pripažįsta faktą, kad G. R. yra U. L. biologinis tėvas), įgyvendinti šią vaiko teisę. Teismas dar kartą pažymi, kad grėsmės U. L. netekti išlaikymo nėra, nes byloje yra pakankamai duomenų dėl biologinės G. R. ir U. L. tėvystės. Pastarajam atsisakius pripažinti tėvystę ir teikti išlaikymą šalių susitarimu, ieškovė gali kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo bei dėl laikinojo materialinio išlaikymo teikimo dukrai iki bus išspręstas šalių ginčas.

Dėl bylinėjimo išlaidų.

Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 1000 Eur jo patirtų bylinėjimo išlaidų ir 100 Eur žyminį mokestį (b. l. 5), o ieškovė 370,00 Eur bylinėjimo išlaidų (b. l. 50- 52). Pagal bendrą taisyklę, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, apmoka pralaimėjusi šalis. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, būtina atsižvelgti ne vien į formaliąją bylos baigtį, jog teismo sprendimu ieškovo ieškinys patenkintas visiškai. Pirma, tiek ieškovo ieškinys, tiek ir atsakovės priešieškinis teisme buvo gautas tą pačią dieną, o šalys, kiekviena atskirai, prašė nuginčyti D. L. tėvystę, t. y. jokio ginčo tarp šalių dėl to nekilo. Antra, kaip jau nustatyta, visi byloje dalyvaujantys asmenys dar iki U. L. gimimo žinojo, kad U. L. gali ir nebūti D. L. dukra, tačiau nei vienas iš jų nedėjo jokių pastangų kuo greičiau nustatyti tikrąjį vaiko tėvą. Toks šalių, o taip pat ir trečiojo asmens manipuliavimas vaikui svarbia informacija, ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo pareiškus tik 2017 m., kartu su santuokos nutraukimo byla, nelaikytinas tinkamu šalių procesiniu elgesiu, jis niekaip nesuderinamas su sąžiningu procesinių pareigų atlikimu. Atsižvelgus į išdėstytą šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstytinos ir kiekviena iš šalių paliktina prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų- CPK 93 straipsnio 3 dalis.

Pašto išlaidos iš šalių nepriteistinos, nes pastarosios neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 399 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad D. L., a. k.  (duomenys neskelbtini), nėra vaiko U. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, ir duomenys Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame U. L. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo pagrindu (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose U. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas D. L., a. k.  (duomenys neskelbtini), yra neteisingi ir juos panaikinti.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą dieną išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriui.

Neįsiteisėjusį teismo sprendimą išsiųsti į Kauno apygardos teismą prie civilinės bylos Nr. e2A-1228-230/2018.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėjas                                                                                                   Mindaugas Nekrašas