Baudžiamoji byla Nr. 1-2615-1035/2016

              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46508-2016-5

              Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.3

              (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 14 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,

sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,

kaltinamajam I. S. (I. S.), jo gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,

nukentėjusiajai L. S.,

              viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį,

n u s t a t ė :

I. S. 2016 m. spalio 1 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,30 promilių girtumo laipsnis), konflikto metu sudavė ranka savo motinai L. S. į veidą, taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą. Šiais veiksmais I. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis I. S. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad spalio 1 dieną, apie 20.30 val., namuose Kovo 11-osios gatvėje pakėlė ranką. Buvo po gimtadienio, todėl blaivus nebuvo. Viskas buvo gerai, kol neužėjo dėdė. Dėdė vaikščiojo su batais, pasakė, kad ne lauke jis yra. Pastūmė truputį, jis vos ant kojų stovėjo, kadangi girtas buvo, paslydo ir nukrito. Motina pagalvojo, kad pas juos konfliktas ir tada prasidėjo konfliktas su motina. Viskas atsitiko virtuvėje. Buvo žodinis konfliktas, ji necenzūriniais žodžiais ant jo puolė, ji užstojo brolį, nes galvojo, kad tarp jų konfliktas. Jis atgal jai ir trenkė su ranka. Sudavė per veidą. Bet ne iš kumščio. Mano, kad taip neturėjo atsitikti. Pirmas ir paskutinis kartas. Blogai vertina, gailisi. Problemų su alkoholiu neturi. Atsiprašė mamos, ji sakė, kad atleido.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji L. S. 2016 m. spalio 1 d. pareiškime nurodė, kad 2016 m. spalio 1 d., apie 20.30 val., atėjo girtas sūnus, pradėjo bartis ir mušti jos brolį. Ji užstojo brolį, o sūnus trenkė jai dešine ranka į žandą (b. l. 5).

Nukentėjusioji L. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sūnus I. S. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš savaitę ji grįžo iš Vokietijos ir apsistojo tame pačiame bute, kur gyvena jos sūnus. Į svečius 2016 m. spalio 1 d. vakare atėjo jos brolis J. K.. Ji su J. sėdėjo virtuvėje, valgė vakarienę. Apie 20.30 val., į virtuvę atlėkė I. ir sviedė lėkštę J. į galvą. Ji užstojo savo brolį, o tuo metu I. kumščiu trenkė jai tris kartus į veido sritį, pataikė į kairįjį smilkinį. Ji patyrė fizinį skausmą. Ji iškvietė policiją (b. l. 12). Teismo posėdyje nukentėjusioji patikslino, kad sūnus į veidą jai trenkė iš tikrųjų vieną kartą.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2016 m. spalio 1 d. 20.28 val. registruotas įvykis – pranešėjos sūnus I. S. muša pranešėją ir brolį (b. l. 4).

2016 m. spalio 1 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-9).

Policijos pareigūno 2016 m. spalio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016 m. spalio 1 d. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus I. S. muša pranešėją ir brolį. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 1 d., apie 20.30 val., atėjęs pranešėjos sūnus, kuris buvo neblaivus, pradėjo konfliktuoti, trenkė pranešėjai į žandą (b. l. 16-17).

Alkotesterio kvito duomenimis, kaltinamajam I. S. 2016 m. spalio 1 d. 21.27 val. nustatytas 1,30 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 37).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad jis, būdamas neblaivus, konflikto su motina metu dešine ranka trenkė jai vieną kartą į veidą. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios (kaltinamojo motinos) ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisme patikslinti parodymai, kad jos sūnus I. S. konflikto metu trenkė jai vieną kartą į veidą, kai ji užstojo brolį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, alkotesterio kvitas.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad I. S., apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,30 promilių girtumo laipsnis), konflikto metu dešine ranka vieną kartą sudavė motinai L. S. į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Nukentėjusioji yra kaltinamojo motina, kuri, atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvoką, laikytina kaltinamojo šeimos nare, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

              BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noriu atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

              Kaltinamasis I. S. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai, savo veiksmus vertino kritiškai, pripažino, kad suklydo, gailėjosi, pažadėjo, kad tai pirmas ir paskutinis kartas, atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido. Nukentėjusioji teismo posėdyje patvirtino, kad susitaikė su kaltinamuoju ir jam atleido. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo nusikalstamu elgesiu žala nepadaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nepateikė. I. S. anksčiau neteistas, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, išsiskyręs, išlaiko mažametį vaiką. Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos I. S. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas I. S. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius.

              BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Pagal BK 722 straipsnį teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kadangi I. S. padarė smurtinę nusikalstamą veiką šeimos nariui, jam skirtina nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Ikiteisminio tyrimo metu I. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 33), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad I. S. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 34,74 Eur advokato užmokestis. Tarnybos nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo I. S. valstybės naudai priteistinos 34,74 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas pažymi, kad BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

              Šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktas prašymas atmestinas, nes pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant tokį prašymą, byloje turi būti duomenys apie kaltinamojo turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167-693/2016). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie I. S. turtinę padėtį. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie I. S., kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį. Pagal minėtą teismų praktiką, tokie duomenys yra esminiai, sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

I. S. (I. S.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja L. S., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 722 straipsniu, paskirti I. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš I. S. atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti I. S., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Teisėjas                                                                                                                                            Valerij Lauš