Civilinė byla Nr. e2S-1002-852/2019

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01416-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.2.1; 3.1.2.2.5; 3.3.2.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. birželio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui F. M. dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovo F. M. 36,20 Eur skolą, 9,05 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi, atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus regiono apylinkės teismui.

3.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė reikalavimus kildina iš 2011 m. kovo 8 d. pirminės kreditorės akcinės bendrovės (toliau – AB)„Telia Lietuva“ (buvusi – UAB „Omnitel“) ir atsakovo F. M. sudarytos sutarties Nr. OM 965972 (toliau – Sutartis). Sutarties 10.6. punkte numatyta, kad visi ginčai nagrinėjami teisme pagal ieškovo gyvenamąją ar buveinės vietą. Pažymėjo, kad valstybinės įmonės Registrų centras duomenimis AB „Telia Lietuva“ (buvusi – UAB „Omnitel“) buveinė yra adresu Vilniaus m. sav. Vilnius, Lvovo g. 25, o UAB „Gelvora“ buveinė yra adresu Vilniaus m. sav. Vilnius, A. Juozapavičiaus g. 7. Todėl sprendė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 32 straipsnio 1 dalimi, ieškinio pareiškimas turi būti nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4.       Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

5.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas F. M., būdamas vartotoju bei silpnesniąja šalimi, Sutartį sudarė prisijungimo būdu bei dėl sutarties nuostatų derėtis galimybės neturėjo. Nurodė, kad Sutarties 10.6. punktas, nustatantis, jog visi ginčai kilę dėl kliento skolos, turi būti nagrinėjami ieškovo buveinės vietoje, vertintinas kaip nesąžiningas ir iškreipiantis interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Pažymėjo, kad šio ginčo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

7.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus regiono apylinkės teismui, nes buvo susitarta dėl sutartinio teismingumo.

9.       Ieškovė teigia, kad Sutarties sąlyga, kuria nustatyta, kad visi ginčai dėl Sutarties prievolių nevykdymo, įskaitant ieškinius dėl kliento įsiskolinimų, nagrinėjami teisme pagal ieškovo buveinės ar gyvenamąją vietą, yra nesąžininga, todėl turi būti netaikoma.

10.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pradinės kreditorės AB „Telia Lietuva“ (buvusi – UAB „Omnitel“) ir atsakovo F. M. sudaryta paslaugų sutartis yra kvalifikuotina ir kaip vartojimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2281 straipsnio 1 dalis).

11.       Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nesąžiningomis pripažįstamos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Europos Sąjungos vartotojų teisėje sąžiningumo koncepcija suformuota priėmus 1993 m. balandžio 5 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse (toliau – Direktyva).

12.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs CK nuostatas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, aiškinant Direktyvos nuostatas, nurodė, kad teismas, nagrinėjantis ieškinio priėmimo klausimą, turi įvertinti vartojimo sutarties sąlygos dėl išimtinio teritorinio teismingumo spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui nesąžiningumą. Pažymėjo, kad teismo atliekamas šios sąlygos vertinimas negali būti abstraktus. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad išimtinio teritorinio teismingumo sąlyga spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui yra nesąžininga ir todėl netaikytina, visais atvejais privalo būti motyvuota ir pagrįsta konkrečios bylos aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).

13.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, Sutartyje nustatytas sutartinis teismingumas, pagal kurį ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius), kadangi ieškovės buveinė yra Vilniaus m. sav. Vilnius, A. Juozapavičiaus g. 7. Atsakovo gyvenamoji vieta tiek Sutartyje, tiek Gyventojų registre nurodyta (duomenys neskelbtini), t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (Ukmergės g. 322, Vilnius) veiklos teritorijoje.  

14.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo spręsti, kad Sutartyje įtvirtinta sąlyga dėl sutartinio teismingumo yra nesąžininga, pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Ieškinys pagal ieškovo buveinę bei pagal atsakovo gyvenamąją vietą yra nagrinėtinas Vilniaus mieste. Taigi, laikytina, kad sąlygos dėl sutartinio teismingumo laikymasis neturėtų atgrasančio poveikio vartotojui imtis gynybos, vartotojo atvykimo į teismą išlaidos būtų panašios tiek vykstant į Vilniaus miesto apylinkės teismą, tiek į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

15.       Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustatytas pagrindas netaikyti Sutarties 10.6. punkte nustatyto sutartinio teismingumo, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Ieškovės UAB „Gelvora“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.