Civilinė byla Nr. 2-586-286/2014
Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00492-2014-4
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
63.; 116.5.
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 27 d.
Ignalina
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal K. L. ieškinį D. P. dėl 21000 Lt skolos, 9059,40 Lt delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
n u s t a t ė:
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 21000 Lt skolos, 9059,40 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas 2008-03-06 paskolino atsakovei iš asmeninių lėšų 21000 Lt automobilio pirkimui. Šią sutartį patvirtina 2008-03-06 banko pavedimas, kuriuo į atsakovės sąskaitą pervesta 51000 Norvegijos kronų. Pagal šalių žodinį susitarimą atsakovė turėjo grąžinti skolą iki 2008-09-04, tačiau skolos iki šiol negrąžino ir į raginimus tai padaryti nereaguoja. Iš 2008-03-04 sutarties tarp atsakovės ir V. P. (buvusio jos sutuoktinio) seka, kad atsakovė paskolino V. P. 21000 Lt, kuriuos šis įsipareigojo grąžinti pinigus iki 2008-09-04, pervesdamas pinigus į sutartyje nurodytą sąskaitą. Atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl privalo mokėti sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas (delspinigius), kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Prašo priteisti iš atsakovės 0,02 % dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą grąžinimo dieną nuo 2008-09-04 iki 2014-08-01 nuo visos tą dieną negrąžintos pinigų sumos, iš viso - 9059,40 Lt delspinigių. Ieškovas už ikiteisminį išieškojimą bei teisines paslaugas UAB “STATEX” sumokėjo 1800 Lt, todėl prašo šią sumą priteisti iš atsakovės.
Atsakovė per nustatytą terminą į pareikštą ieškinį pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad ieškinys nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas nepateikė paskolos sutarties ar, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio nuostatos, kitų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad atsakovė skolinosi iš ieškovo 21000 Lt ar kad tarp šalių buvo kokie nors susi-tarimai dėl netesybų (CK 6.72 straipsnis). Ieškovo pateiktame 2008-03-06 banko pavedime nėra jokios užuominos apie tai, kad pavedime nurodoma pinigų suma yra skolinama ir kad šią sumą reikia gražinti iki 2008-09-04. Atsakovė neginčija, kad dukros L. P. iniciatyva, kuri 2008 metais gyveno su ieškovu ir vedė bendrą ūkį, buvo pasinaudota atsakovės sąskaita, į kurią buvo pervesta 51000 Norvegijos kronų bendrų L. P. ir ieškovo santaupų, tačiau šie pinigai buvo skirti ne atsakovei, o L. P. tėvui V. P., kuriam pinigai buvo perduoti pagal rašytinę paskolos sutartį, pateiktą byloje. Žino, kad dar 2008 metų vasarą V. P. grąžino L. P. ir atsakovui 21000 Lt, ir kad jie visi tarpusavyje yra atsiskaitę. Taip pat mano, kad ieškovas praleido 6 mėnesių ieškininės senaties terminą dėl delspinigių priteisimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Prašo teismą priimti sprendimą už akių, jei ieškovas nepateiks teismui parengiamųjų dokumentų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 227 straipsnio 1 dalimi, nutarė rengtis nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovo atstovui 2014-10-22 buvo išsiųstas pranešimas, kurio ieškovas buvo įpareigotas per keturiolika dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui į atsiliepimą dubliką. Ieškovas parengiamojo dokumento – dubliko – per nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant atsakovo prašymui, sprendimas priimamas už akių (CPK 227 straipsnio 3 dalis).
Ieškinys netenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008-03-06 ieškovas į atsakovo banko sąskaitą, esančią AB HANSABANKAS (dabar - Swedbank, AB) pervedė 51000 Norvegijos kronų. Pavedimo eilutėje „Pranešimas mokėjimo gavėjui“ jokių pranešimų ar atžymų nėra. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas minėtą sumą pervedė atsakovei kaip paskolą automobilio pirkimui ir kad šią aplinkybę patvirtina tarp atsakovės ir V. P. (buvusio atsakovės D. P. sutuoktinio) 2008-03-04 sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu atsakovė paskolino V. P. 21000 Lt. 2014-02-14 ir 2014-04-11 atsakovei buvo išsiųsti pranešimai-raginimai dėl skolos grąžinimo, kuria ieškovas pareikalavo atsakovo grąžinti skolą 21000 Lt, tačiau atsakovė paskolos negrąžino ir nurodė, kad iš ieškovo jokių pinigų nesiskolino, o jos sąskaita ieškovas, kuris savo sąskaitos Lietuvos bankuose neturėjo, pasinaudojo tik tam, kad savo sugyventinės L. P. (ieškovas neneigia, kad gyveno su atsakovės dukra) prašymu pervestų jų bendrus pinigus iš Norvegijos į Lietuvą tam, kad juos galima būtų paskolinti L. P. tėvui V. P.. Atsakovės teigimu, 2008-03-04 sutartis dėl 21000 Lt paskolos buvo sudaryta tik tam, kad garantuoti šių pinigų grąžinimą jos dukrai L. P. ir ieškovui. Savo prieštaravimuose atsakovė nurodė, kad V. P. 2008 metų vasarą grąžino 21000 Lt L. P., kuri buvo atvažiavusi kartu su ieškovu į Lietuvą.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės grąžinti skolą, atsakovui ginčijant paskolos sutarties sudarymo faktą.
Paskolos sutartis yra sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką ir atlygį už skolinimą, jeigu toks priklauso. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-12-31 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, kuria koreguota ir toliau plėtota iki tol buvusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika bylose, kylančiose iš paskolos teisinių santykių, išaiškinta, jog paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į šių santykių specifiką, paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, palyginus su ta bendrąja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose taikytiną protingo žmogaus standartą. <...> tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas.
Byloje nagrinėjamu atveju šalys nebuvo pasirašę paskolos raštelio ar kito skolos dokumento, todėl nėra galimybės aiškinti sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, terminologiją, gramatinės išraiškos formas. Teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus ieškovo argumentus, jog 2008-03-06 pavedimas ir dar iki šio pavedimo, t. y. 2008-03-04, sudaryta paskolos sutartis, kurios pagrindu atsakovė paskolino V. P. 21000 Lt, patvirtina paskolos atsakovei suteikimo faktą. Atsakovei ginčijant paskolos suteikimo faktą, teismo vertinimu 2008-03-06 pavedimą negalima prilyginti skolos dokumentui, jame negalima nustatyti šalių valios, t. y. ar buvo suteikta paskola, todėl šis pavedimas nelaikytinas dokumentu, patvirtinančiu atsakovės prievolę ieškovui. Be to, pažymėtina ir tai, kad nėra duomenų apie įsipareigojimų grąžinti pinigus aptarimą, nėra jokių įrašų apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, grąžinimo terminų pakeitimo ar kt.). 2008-03-06 pavedimas patvirtina tik pinigų iš Norvegijos į atsakovės sąskaitą Lietuvoje pervedimą ir yra nepakankamas nustatyti paskolos teisinius santykius CK 6.870 straipsnio prasme, o tarp atsakovės ir V. P. 2008-03-04 sudarytoje paskolos sutartyje, kuria remiasi ieškovas, apie paskolinius santykius tarp ieškovo ir atsakovės taip pat nieko nekalbama.
CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Teismas mano, kad byloje nėra CK 1.93 straipsnio 6 dalyje numatytų išlygų (nėra kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių sutarties sudarymo faktą, nėra duomenų apie rašytinių įrodymų praradimą, ieškovas nenurodė aplinkybių, jog objektyviai negalėjo pasirašyti skolos dokumento ar 2008-03-06 pavedime nurodyti atsakovei pervedamų pinigų paskirties).
Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad ieškovas esminių paskolos sutarties egzistavimo sąlygų – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus – neįrodė, byloje nenustatytas faktas, kad atsakovė yra pasirašiusi ir išdavusi paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį pinigų jai perdavimą, todėl ieškinys atmetamas kaip neįrodytas.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė patyrė 1500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus dydžius, todėl teismas, vadovaujantis realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, bei nurodytais motyvais, iš ieškovo atsakovės naudai priteisia 1500 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 185, 259, 265, 270, 285-286 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1500 Lt (434,43 Eur) bylinėjimo išlaidų..
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Ignalinos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Kęstutis Rimkus