Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-15958-932/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-15280-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2015 m. spalio 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. M., išnagrinėjusi J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
J. M. 2015 m. spalio 3 d., apie 6.45 val., Panevėžio aplinkkelio kelio A17, 6,06 kilometre, Panevėžio r, sav., vairuodama automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 70 km/h greitį, važiavo 125 km/h greičiu. Šiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punktą bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje.
Teismo posėdyje apklausiamas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. M. parodė pilnai pripažįstanti savo kaltę ir patvirtino visas protokole nurodytas aplinkybes. Pažeidimo padarymo dieną vyko į Šiaulius, ten buvo renginys, kuriame jų įmonė demonstravo techniką. Pagal jai priskirtas darbo funkcijas ji yra atsakinga už rytinę Lietuvos pusę, todėl nurodyto miesto kryptimi paprastai jai netekdavo važiuoti. Kelias ir vietovė nebuvo gerai pažįstami. Buvo ankstyvas rytas, rūkas, dėl ko ji nepastebėjo greitį ribojančio ženklo. Važiavo 100-120 km/h greičiu (kaip tuo metu jai atrodė), galvodama, jog leistino greičio neviršija. Savo veiksmus vertina neigiamai, labai gailisi. Prašo atsižvelgti į tai, kad darbe jai būtina teisė vairuoti transporto priemonę, neturėdama šios teisės ji gali prarasti darbą. Prašo taikyti ATPK 301 straipsnį ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonę.
J. M. rašytiniame paaiškinime aplinkybes nurodė analogiškai, t. y. teigė 2015-10-03 važiavusi į Šiaulių rajone vykstantį renginį, kuriame turėjo atstovauti įmonei technikos demonstracijoje. Važiavo anksti ryte, apie 6-7 val., ryto, buvo tirštas rūkas. Dėl tiršto rūko nepastebėjo greitį ribojančio ženklo ir pažeidė Kelių eismo taisykles, viršydama leistiną toje vietoje greitį. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 5).
Be pačios J. M. prisipažinimo jos kaltę padarius ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio J. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-39743098-15 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. J. M. savo kaltę pripažino, jos kaltę taip pat įrodo Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas Nr. 39U-39738717-15, kuriame užfiksuota, kad 2015-10-03, apie 06.45 val., transporto priemonė, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 70 km/h greitį, važiavo 125 km/h greičiu (b. l. 3).
Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. M., vairuodama transporto priemonę, viršijo leistiną greitį daugiau kaip 50 km/h, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama J. M. asmenybė (aukštojo išsilavinimo, išsiskyrusi, dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 9), galiojančių administracinių nuobaudų neturi). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus J. M. ATPK 124 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Be piniginės sankcijos įstatymas už J. M. padarytą administracinį teisės pažeidimą numato ir privalomą teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog specialiosios teisės atėmimas net ir minimaliam terminui būtų pernelyg griežta administracinė nuobauda.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo tik teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ATPK 301 straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.
Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis protingo bei teisingumo kriterijais, mano esant pagrindą taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir paskirti J. M. švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatytą atitinkamo įstatymo sankcijoje. Pagrindą tokiai išvadai visų pirma suteikia aiškiai mažesnis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pavojingumas. Kaip matyti, J. M. pilnai pripažįsta savo kaltę dėl įvykdyto pažeidimo, suvokia pavojingas savo elgesio pasekmes bei nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad J. M. per 15 metų vairavimo stažą praeityje administracine tvarka buvo bausta tik vieną kartą, pastaroji tąkart padarė analogišką pažeidimą, tačiau leistinas greitis buvo viršytas nežymiai, paskirtą baudą sumokėjo, administracinė nuobauda seniai nebegaliojanti (b. l. 4). Ši aplinkybė nekliudo J. M., kaip eismo dalyvę, charakterizuoti teigiamai, aiškiai matyti, jog ji nėra linkusi sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles ar nesilaikyti kitų visuotinai priimtinų taisyklių. J. M. yra ilgametė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, charakterizuojama teigiamai, išsiskyrusi, viena augina mažametę dukrą.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes bei J. M. asmenybę, laikytina, kad specialios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas būtų neproporcingai griežta nuobauda. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju prevenciniai administracinės nuobaudos bausmės tikslai pilnai bus pasiekti paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, t. y. pritaikius piniginę nuobaudą be specialiosios teisės atėmimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsniu, 124 straipsnio 6 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
J. M. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsniu, paskirti jai 289 eurų dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).
Teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė