Byla Nr. 1A-197-626/2015

Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00059-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.2.; 1.1.8.6.2.;

2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.;

2.4.7.;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Stasio Lemežio, Virginijos Švedienės,

sekretoriaujant Jolitai Žylienei,

dalyvaujant nuteistajam K. B., nuteistojo gynėjui advokatui P. J., nukentėjusiajam V. K. K., nukentėjusiojo atstovui advokatui L. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. gynėjo advokato P. J. ir nukentėjusiojo V. K. K. atstovo advokato L. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo

K. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Nuteistasis įpareigotas per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos visiškai atlyginti nukentėjusiajam Vilhelmui K. K. nuosprendžiu priteistą turtinę žalą, taip pat per dvi savaites nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Nuspręsta iš K. B. išieškoti V. K. K. naudai 699 Lt / 202 Eur turtinei žalai atlyginti, 3 000 Lt / 868 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 2 500 Lt  / 724 Eur proceso išlaidų už advokato atstovavimą.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,-

n u s t a t ė:

K. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. gruodžio 16 d., apie 19,30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje riktelėjęs „dinkit iš čia“, tuojau pat, tyčia spyrė pasilenkusiam autis batų V. K. K. į veidą. Dėl to V. K. K. krito ant grindų ir prarado sąmonę, jam buvo sumušta nosis, patino minkštieji audiniai, lūžo 11, 12 ir 22 dantų vainikai, tai sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

              Apeliaciniu skundu nuteistojo K. B. gynėjas advokatas P. J. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendį; pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe; paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu - laisvės apribojimą; sumažinti priteistą nukentėjusiajam neturtinę žalą.

Skunde nurodo, jog šiuo nuosprendžiu K. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra parinkta ir paskirta pažeidžiant BPK reikalavimus, priteista neturtinė žala aiškiai per didelė.

Gynėjo įsitikinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažymi, kad K. B. neneigė savo kaltės nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino ir nurodė visas aplinkybes, todėl, gynėjo nuomone, teismas nepagristai nepripažino šios aplinkybės lengvinančia K. B. kaltę. Gynėjo įsitikinimu, teismas šiuo atveju vadovavosi prielaidomis, o vertinant byloje apklaustų asmenų parodymus nebuvo nuoseklus ir nešališkas.

Prašo sumažinti priteistą nukentėjusiajam neturtinę žalą. Nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjęs nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad būtent dėl traumos sužlugo planuota kalėdinė šeimos kelionė ir, kad jis puse sezono negalėjo dalyvauti varžybose. Pabrėžia, kad iš ambulatorinėje sveikatos istorijoje esančių įrašų matyti, kad 2013 m. vasario 12 d. V. K. K. kreipėsi į polikliniką medicininės pažymos dėl sportinių šokių lankymo, todėl, anot gynėjo, teiginiai apie negalėjimą 6 mėnesius dalyvauti varžybose, patirtas išlaidas dėl nenuvykimo į kelionę negali būti laikomi pagrįstais.

Nukentėjusiojo V. K. K. atstovas advokatas L. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendį; visiškai tenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir priteisti iš nuteistojo K. B. ieškovo V. K. K. naudai 7 500 Lt / 2 172 Eur turtinę ir 5 000 Lt / 1 448 Eur neturtinę žalą.

Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ne visa apimtimi tenkino nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį. Pažymi, kad nukentėjusysis medicininių problemų ar bet kokių nusiskundimų dėl žandikaulio patologijos iki įvykio neturėjo, minėta patologija buvo diagnozuota tik po įvykio, nuslūgus veido patinimui. Pabrėžia, kad 2013 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojai konstatavo dantų traumą ir nustatė, kad nukentėjusiajam būtinas ortodontinis gydymas, kurio preliminarūs kaštai sudaro 7 500 Lt – 8 500 Lt / 2 172 – 2 374 Eur, todėl, anot atstovo, nukentėjusiojo patirta turtinė žala sudaro 7 500 Lt / 2 172 Eur.

Atstovas pažymi, kad 2012 m. gruodžio 16 d. VŠĮ Žalgirio klinikos siuntime konstatuota diagnozė nosies kaulų lūžis, byloje esančioje medicininėje kortelėje gydytojos S. D. užfiksuota, jog V. K. K. gydytas VSK Vaikų ligoninėje dėl galvos smegenų sukrėtimo, nosies kaulų lūžio, dantų lūžio. Tokiu būdu, anot atstovo, byloje nebuvo tinkamai įvertinti esantys rašytiniai įrodymai, kas sąlygojo nepagrįstą teismo išvadą dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

Pažymi, jog tiek V. K. K., tiek L. I. parodymai yra nuoseklūs ir sutampa. Abu apklausti asmenys patvirtino aplinkybes, kad dėl traumos sužlugo planuota piligriminė kelionė į Romą, bei tai, jog V. K. K. negalėjo dalyvaut varžybose. Pabrėžia, kad į bylą buvo pateiktas draudimo kompanijos paruoštas draudimo poliso projektas, kuriame buvo nurodyta, jog į kelionę vyksta ir V. K. K., kuris faktiškai dėl patirtos traumos negalėjo išvykti. Minėtas dokumentas, anot atstovo, netiesiogiai patvirtina, jog V. K. K. ketino vykti į kelionę, jo duomenys buvo įtraukti į rengiamą draudimo polisą. Atstovo įsitikinimu, tiek apklausti asmenys, tiek draudimo poliso projekte užfiksuoti duomenys patvirtina aplinkybę, jog V. K. K. ruošėsi, bet neišvyko į planuotą piligriminę kelionę.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir nuteistojo gynėjas advokatas P. J. prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo skundą atmesti. Prašo nuosprendį dalyje dėl bausmės rūšies pakeisti ir skirti nuteistajam laisvės apribojimo bausmę. Mano, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra šioje dalyje nepakankamai argumentuotas. Taip pat prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, į tai, kad nukentėjusysis yra jauno amžiaus, jam dygsta protiniai dantys, todėl žandikaulio svyravimas yra normalus procesas.

Nukentėjusiojo atstovas advokatas L. B. prašo nukentėjusiojo vardu pateiktą skundą tenkinti, nurodo, kad kitoje dalyje nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas. Paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių dėl pateikto civilinio ieškinio. Nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusysis nepateikė įrodymų, kad dėl patirtų sužalojimų neišvyko į piligriminę kelionę, tačiau teismui buvo pateiktas draudimo poliuso projektas bei šį faktą paliudijo liudytojai. Nukentėjusysis taip pat nesutinka, su turtinės žalos dydžiu. Iki įvykio nukentėjusysis jokių nusiskundimų, susijusiu su žandikauliu ar nosies kaulo lūžiu neturėjo. Buvo apskaičiuota dantų gydymo kaina, iš kurių nukentėjusysis jau sumokėjo 1 579 eurus. Šias išlaidas patvirtina byloje pateikti čekiai. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra būtina nosies pertvaros operacija, nes yra 2012 metu pažyma, patvirtinanti nosies kaulų lūžį. Prašo pakeisti nuosprendį ir priteisti 7 500 Lt / 2 172 Eur turtinei bei 1 448 Eur neturtinei žalai atlyginti. 

Nuteistojo skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiojo skundas atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, faktinių aplinkybių ir jos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neišeidama už apeliacinių skundų ribų.

Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Nuteistasis nesutinka su teismo išvadomis nepripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Pirmosios instancijos teismas K. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė. Kaltinamojo elgesį nusikaltimo metu vertino kaip ypatingai cinišką. Taip pat nurodė, kad K. B. elgesys proceso metu byloja apie tai, kad smurtinį elgesį prieš nukentėjusįjį nuteistasis iš dalies pateisino, nes turėjo pastarajam pretenzijų dėl sodo namelio apgadinimo jo sūnaus gimtadienio metu.

Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.).

Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas praėjus dviem dienom po įvykio bei teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką dėl jos gailėjosi, nurodė, kad pasielgė neapgalvotai ir spontaniškai (b. l. 16-17, 156). Liudytojos, nukentėjusiojo motinos L. I. parodymai patvirtina, kad nuteistasis nukentėjusiojo atsiprašė (b. l. 87).

Iš išdėstyto matyti, kad K. B. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu savo noru pripažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo, dėl padarytos baudžiamosios veikos gailėjosi. Nuteistojo gynybinė versija, kad jo veiksmus įvykio dieną lėmė pyktis ant nukentėjusiojo dėl ankstesnių įvykių, tik rodo situacijos vertinimą įvykio metu ir nesudaro pagrindo teigti, jog jis nesigaili dėl padarytos veikos ar neigia savo kaltę. Nuosprendyje išreikštas įtarimas dėl nuteistojo dažno smurtavimo artimoje aplinkoje, paremtas tik prielaidomis.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadas, jog aukščiau nurodyti K. B. veiksmai rodo kaltininko padaryto nusikaltimo vertinimą ir gali būti pripažinti kaip nuoširdus gailėjimasis; pirmosios instancijos teismas nepripažindamas nuteistojo prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas ir vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, toks nuteistojo elgesys pripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl bausmės

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Apeliantas prašo jo ginamajam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą.

Iš skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų matyti, jog skirdamas K. B. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą; žalos nukentėjusiajam neatlygino; į kaltinamojo elgesį įvykio metu; įvertino jo asmenybę – jis nusikalto, būdamas neteistas, psichiatrinės ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas, neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, galimai smurtauja artimoje aplinkoje prieš šeimos narius; į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

Įvertinęs minėtų aplinkybių visumą ir tai, jog yra viena nuteitojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, išdėstęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šių aplinkybių reikšmės konkrečiai K. B. skirtinai bausmei neatskleidė ir tinkamai neįvertino. Aukštesniojo teismo vertinimu, K. B. nusikaltimo padarymo metu neteistam, už nesunkaus nusikaltimo padarymą paskirta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausios rūšies bausmė – laisvės atėmimas, yra per griežta, neatitinkanti jo asmenybės pavojingumo bei bausmės teisingumo principo, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Pažymėtina, jog BK 55 straipsnyje numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tai reiškia, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Tuo tarpu laisvės atėmimo bausmė tokiam asmeniui skiriama tik motyvuotai pagrindžiant sprendimą aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe (BK 55 straipsnis). Šiuo atveju teismas, skirdamas K. B. bausmę, visų pirma, turėjo apsvarstyti galimybę skirti jam straipsnio sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Kaip minėta aukščiau, nuosprendyje nurodytas vienas iš bausmės skyrimo motyvų - įtarimas dėl nuteistojo dažno smurtavimo artimoje aplinkoje, neparemtas jokiais objektyviais įrodymais, paremtas tik prielaidomis, vadovaujantis liudytojos, nukentėjusiojo motinos parodymais.

Įvertinus visas jau aptartas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog K. B. yra būdingas nusikalstamas elgesys, daro išvadą, kad bylos aplinkybės ir kaltininko asmenybė sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti ir paskyrus jam švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę – laisvės apribojimą, artimą bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteisto asmens pareiga be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Tokios individualizuotos bausmės paskyrimas, kolegijos įsitikinimu, geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Atsižvelgus į teisėtą nukentėjusiojo interesą gauti turtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 48 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktais, skiria nuteistajam įpareigojimą per paskirtą bausmės laiką atlyginti turtinę žalą nukentėjusiajam bei įpareigojimą per dvi savaites nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, kurie leistų įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio  2 dalis).

Įvertinus Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo V. K. K. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies ir nusprendė iš K. B. išieškoti V. K. K. naudai 699 Lt / 202 Eur turtinei žalai atlyginti, 3 000 Lt /  868 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo sumažinti nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą.

Nukentėjusiojo atstovas apeliaciniu skundu prašo nukentėjusiojo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš nuteistojo K. B. ieškovo V. K. K. naudai 7 500 Lt / 2 172 Eur turtinę ir 5 000 Lt / 1 448 Eur neturtinę žalą. Nurodė, kad teismas nepagrįstai ne visa apimtimi tenkino nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį; byloje nebuvo tinkamai įvertinti esantys rašytiniai įrodymai, kas sąlygojo nepagrįstą teismo išvadą dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

Pagal civilinį įstatymą turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš žalą padariusio asmens. Žalą patyręs asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, turi būti konstatuota, kad gydymo išlaidų būtinumas yra akivaizdus (kasacinė byla Nr. 3K-3-643/2005), kad išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, kad nurodytos išlaidos yra realios (kasacinė byla Nr. 3K-3-174/2009).

Nukentėjusysis ieškiniu prašė priteisti 7 500 Lt turinę žalą ir 5 000 Lt neturtinę žalą. Turtinę žalą grindė tuo, kad nukentėjusiajam dėl patirtos dantų traumos - laterotrūzijos per priekinius ir šoninius dantų segmentus, būtinas ortodontinis gydimas, kurio preliminarūs kaštai sudaro 7 500 – 8 500 Lt. Pažymėjo, kad nukentėjusysis medicininių  problemų ar bet kokių nusiskundimų dėl žandikaulio patologijos iki įvykio neturėjo, minėta patologija buvo diagnozuota tik po įvykio, nuslūgus veido patinimui. Pabrėžė, kad 2013 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojai konstatavo dantų traumą ir nustatė, kad nukentėjusiajam būtinas ortodontinis gydymas, kurio preliminarūs kaštai sudaro 7 500 Lt – 8 500 Lt / 2 172 – 2 374 Eur, todėl, anot atstovo, nukentėjusiojo patirta turtinė žala sudaro 7 500 Lt / 2 172 Eur.

Apeliantų argumentai, jog teismas netinkamai įvertino esančius rašytinius įrodymus, kas sąlygojo nepagrįstą teismo išvadą dėl turtinės žalos dydžio, nepagrįsti. Pirmosios apylinkės teismas visapusiškai ištyrė žalos padarymo faktines aplinkybes bei pakankamai išsamiai argumentavo išvadas dėl turtinės žalos atlyginimo, teisingai nurodęs žalos atlyginimo pagrindus, jos nustatymo kriterijus, bei turėjo pagrindo priteisti teismo sprendime nustatyto dydžio turtinės žalos atlyginimą.

Teismas teisingai nustatė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog nukentėjusiajam šiuo metu taikomas ortodontinis žandikaulio gydymas yra susijęs su nuteistojo veiksmais 2012-12-16. Taip pat teismas teisingai nurodė, jog neteisingas yra nukentėjusiojo teiginys, kad jam yra reikalinga nosies pertvaros operacija. Nukentėjusiojo atstovo apeliaciniame skunde ir nukentėjusiojo pirmosios instancijos teisme duotuose parodymuose nurodytas aplinkybes, jog nuo spyrio nukentėjusiajam lūžo nosies pertvara, atsirado žandikaulio patologija bei dyla dantys, paneigia byloje esantys duomenys. Iš medicininių dokumentų matyti, jog nukentėjusysis buvo stacionarizuotas į vaikų neurochirurgijos poskyrį, jam buvo įtariamas galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulo lūžis, nustatyti 11, 21, 22 dantų vainikų lūžiai. Lokaliojoje apžiūroje užfiksuoti sumušimai, galvos trauma, vidaus organų trauma, o prie uždaro lūžio pažymėtas klaustukas (b. l. 127-131, 134-136, 137). Veido ir žandikaulių chirurgas 2012-12-17 konsultacijoje nurodė, jog nukentėjusiojo veido kaulų kontūrai nepakitę; išsižiojimas laisvas; sąkandis nepasikeitęs; 11, 21, 22 dantys padėties nepakeitę (b. l. 139). Odontologas konsultacijoje taip pat patvirtino, kad sąkandis nėra pasikeitęs; paslankumo, dantų šaknų lūžių, periapikalinių (danties šaknį supančių audinių) pokyčių nestebima. Be to pažymėjo, kad turi būti stebimi ne tik įvykio metu pažeisti dantys, bet ir dantys nuo 12 iki 22 ir nuo 42 iki 32 (b. l. 140). 2012-12-27 konsultaciniame lape nurodyta, jog nosies kauluose lūžių nematyti (b. l. 141). Pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas E. B. patvirtino savo 2013-03-26 išvadą ir paaiškino, jog žandikaulio pasislinkimas ir dantų susigrūdimas gali atsirasti tiek nuo traumos, tiek ir augimo metu. Trauminė žandikaulio patologija V. K. K. nediagnozuota. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nukentėjusysis, praėjus mėnesiui kreipėsi į odontologijos kliniką „(duomenys neskelbtini)“, kuri jam išdavė pažymą apie tai, kad V. K. K. nustatyti susigrūdę dantys, laterotrūzija per priekinius ir šoninius dantų segmentus ir nudėvėti iltiniai dantys, jam reikalinga nudėvėtų dantų restauracija bei ortodontinis gydymas breketų sistema, ilgalaikė retenzija plokštelėmis (b. l. 30, 99). Prieš įvykį nukentėjusysis pas odontologę lankėsi  beveik prieš septynerius metus (b. l. 108). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog nukentėjusiajam šiuo metu taikomas ortodontinis žandikaulio gydymas, susijęs su 2012-12-16 nuteistojo smurtiniais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad nukentėjusiajam nuo paskutinio apsilankymo pas odontologą, t. y. nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2012-12-16, jo augimo metu nuo 11 iki 17 metų, nepasislinko žandikaulis ir nesusigrūdo augdami dantys; duomenų, jog nukentėjusiajam pasislinko žandikaulis ir susigrūdo dantys dėl nuteistojo spyrio, byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajam nuosprendyje nustatyto 669 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimą tik už trijų dantų restauravimą, o padidinti priteistą nukentėjusiajam turtinės žalos atlyginimo dydį šioje byloje pagrindų nėra (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymų numatytais atvejais. nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Taip pat svarbu pažymėti, kad aukščiau nurodytas įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai pinigais įvertinti neįmanoma, kadangi neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuoti piniginiu ekvivalentu. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad K. B. nukentėjusiajam V. K. K. nežymų sveikatos sutrikdymą padarė tyčiniais veiksmais. Nukentėjusiajam buvo diagnozuotas nosies sumušimas, veido patinimas bei 11, 12 ir 22 dantų vainikų lūžimas (b. l. 12-14). Buvo reikalingas ilgalaikis 11-22 dantų stebėjimas bei 11, 21 ir 22 dantų plombavimas (b. l. 140). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad nukentėjusysis dėl K. B. padaryto nusikaltimo neabejotinai patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu, dvasiniais išgyvenimais.

Nukentėjusiojo atstovo skunde nurodyta aplinkybė, kad teismas sumažindamas priteitinos neturtinės žalos dydį netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, atmestina kaip nepagrįsta. Nors teismas nuosprendyje nurodė, jog nukentėjusysis nepateikė objektyvių ir patikimų duomenų apie dėl traumos sužlugusią planuotą šeimos Kalėdinę kelionę ir tai, jog jis pusę metų negalėjo dalyvauti sportinių šokių varžybose, tačiau nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgė į ilgam laikotarpiui dėl patirtos traumos pablogėjusią nukentėjusiojo kasdienio gyvenimo kokybę, į tai, kad įvykis įvyko Kalėdiniu laikotarpiu ir iš nukentėjusiojo buvo atimta galimybė dalyvauti vykusiuose Kalėdiniuose renginiuose, tarp jų ir sportinių šokių organizuojamuose pasirodymuose. Taip pat pažymėtina, kad šioje byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiojo sužalojimai yra nepataisomi.

Be to, pažymėtina, kad nukentėjusysis gali prašyti priteisti tik jam, o ne ir jo šeimos nariams padarytą neturtinę žalą. Nukentėjusiojo šeimos nariai dėl jiems padarytos neturtinės žalos priteisimo (dėl neįvykusios kelionės, išgyvenimų ir pan.) turėjo ir/ar gali kreiptis asmeniškai į teismą su ieškiniu civilinio proceso tvarka, jei jiems tokia žala buvo padaryta.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nemažino priteistinos neturtinės žalos dydžio atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis bylos nagrinėjimo metu nedirbo. Teismas pažymėjo, jog nors K. B. ir nedirba, tačiau yra darbingas ir byloje nėra jokių duomenų, pateisinančių ar paaiškinančių K. B. bedarbystę. Tokių duomenų nuteistasis nepateikė ir apeliaciniam teismui. Kolegija pažymi, jog pagal formuojamą teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. K. B. yra darbingo amžiaus, byloje duomenų, kad nuteistasis dėl kokių nors sveikatos problemų negalėtų dirbti nėra, todėl pradėjęs dirbti galės įvykdyti savo prievolę nukentėjusiajam.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Be to, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į saugomų vertybių svarbą, teisingai įvertino K. B. padarytos nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo interesus, teisingai suprato įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Todėl teisėjų kolegija, pagal byloje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į apeliacinių skundų argumentus ir teismų praktiką panašiose bylose, padidinti ar dar labiau sumažinti neturtinės žalos dydį neturi jokio teisinio pagrindo, todėl konstatuoja, kad nustatytas turtinės ir neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinių skundų argumentai tokios išvados nepaneigia.

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu; 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

n u t a r i a :

Nuteistojo gynėjo skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusiojo atstovo skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį, kurioje K. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė.

K. B., pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per dvi savaites nuo  nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje bei per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos visiškai atlyginti nukentėjusiajam V. K. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu priteistą turtinę žalą.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                              Vitalija Norkūnaitė                                    

Teisėjas                                                                                                                 Stasys Lemežis                   

                                                                                                 Virginija Švedienė

Nuorašas tikras

Teisėja                                                                                                                Vitalija Norkūnaitė