Administracinė byla Nr. eA-202-502/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00446-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 14.2.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos „Visorių slėnio gyventojų bendruomenė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Visorių slėnio gyventojų bendruomenė“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas, uždaroji akcinė bendrovė „Infraplanas“, Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius ir savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas asociacija „Visorių slėnio gyventojų bendruomenė“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendruomenė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. (28.7)-A4-149 „Dėl planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste galimybių“ (toliau – ir Sprendimas) ir perduoti planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą Agentūrai nagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) direktoriaus 2014 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 30-1079 yra pradėtas rengti apie 26,16 ha teritorijos detalusis planas Mykolo Lietuvio gatvei tiesti. Mykolo Lietuvio gatvė kaip B1 kategorijos gatvė yra numatyta šiuo metu galiojančio bendrojo plano susisiekimo tinklo plėtros sprendiniuose, o jos raudonosios linijos iš esmės sutampa su žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ribomis. Suinteresuota visuomenė išreiškė susirūpinimą dėl planuojamos gatvės keliamo triukšmo bei taršos ir paprašė įvertinti galimą kitą jos užsakymu parengtą pasiūlymą kaip alternatyvą, t. y. apie 50 m perkeliant planuojamos gatvės raudonąsias linijas nuo minėtų žemės sklypų ribų. 2017 m. birželio 29 d. buvo paskelbta informacija apie parengtą poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) ataskaitą, vėliau ši ataskaita pakoreguota. Pareiškėjas, nesutikdamas su koreguota PAV ataskaita atsakovui pateikė skundą dėl galbūt padarytų pažeidimų nustatant, apibūdinant ir įvertinant galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai. Atsakovas nutarė įvertinti Bendruomenės pastabas ir PAV dokumentų rengėjui nurodė papildyti ir pataisyti ataskaitą. Vėliau pareiškėjas gavo pranešimą, kad Agentūra priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame nurodyta, jog planuojama ūkinė veikla – Mykolo Lietuvio gatvės tiesimas, įvertinus jos pobūdį, poveikį gamtinei aplinkai, visuomenės sveikatai ir socialinei aplinkai pagal parengtą PAV ataskaitą, įgyvendinus PAV ataskaitoje numatytas aplinkosaugines priemones, įvykdžius šio Sprendimo 10 punkte nustatytas sąlygas, yra leistina pagal pirmą ir antrą veiklos alternatyvas.
3. Pareiškėjo nuomone, PAV ataskaitoje buvo netinkamai įvertintas triukšmo poveikis. Nėra aišku, kokiu pagrindu pasikeitė PAV programoje ir PAV ataskaitoje nurodytas prognozuojamas eismo intensyvumas. Eismo intensyvumo pokytis reikšmingas, nes šis parametras svarbus modeliuojant duomenis kompiuterinėse programose, o esant tokiam skirtumui rezultatai gali svariai skirtis. Bendruomenės užsakymu uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „R.A.C.H.E.L Consulting“ atlikto akustinio triukšmo įvertinimo ataskaitoje nustatyta, kad pagal atliktus triukšmo sklaidos modeliavimo rezultatus matyti, jog perspektyvaus transporto srauto keliamas triukšmas gyvenamųjų pastatų aplinkoje viršys ribines visais paros laikotarpiais. Šie skaičiavimai, kurie buvo atlikti naudojant tą pačią programinę įrangą ir metodiką, buvo pateikti kartu su suinteresuotos visuomenės pasiūlymais, tačiau PAV ataskaitos rengėjas jų nevertino ir dėl jų išsamiai ir argumentuotai nepasisakė. Todėl nebuvo pašalintos abejonės dėl PAV ataskaitoje vertinto triukšmo poveikio visuomenės sveikatai pagrįstumo. Tai leidžia teigti, kad PAV ataskaita parengta netinkamai įvertinus vieną iš esminių aplinkos veiksnių visuomenės sveikatai. Be to, pagal Savivaldybės administracijos informaciją, projektuojamoje gatvėje bus leistinas sunkiojo transporto eismas, tačiau atliekant tiek eismo intensyvumo, tiek triukšmo, tiek oro taršos skaičiavimus, duomenys apie sunkųjį transportą buvo eliminuoti ir neįvertinti. PAV ataskaitoje numatytos rekomenduojamos priemonės triukšmo poveikiui sumažinti (tylioji asfalto danga, kuri efektyvi tik esant didesniam automobilių greičiui) yra nepakankamos ir turėjo būti numatytos papildomos apsaugos priemonės, pvz. akustinės sienutės.
4. Pareiškėjo nuomone, netinkamai įvertintas ir oro taršos poveikis. Nei PAV ataskaitoje, nei Sprendime nėra aiškiai nurodyta, kurio laikotarpio meteorologiniai duomenys buvo naudojami. Vietovės meteorologiniai duomenys gali būti naudojami trejus kalendorinius metus, einančius po penkerių metų, kurių duomenys pateikti, laikotarpio. PAV ataskaitos dalyje „7.6.4 Teršalų poveikis žmonių sveikatai. Rizikos vertinimas“ apskritai nenurodyta, kad oro taršai turi įtakos meteorologiniai duomenys, bet nurodyta, jog teršalų iš autotransporto emisija priklauso nuo įvairių faktorių: eismo intensyvumo, srauto sudėties, autotransporto greičio ir parko, teritorijos. Kadangi eismo intensyvumo skaičiavimai kelia abejonių, nes iš jų buvo eliminuotas sunkiojo transporto veiksnys, skaičiuojant oro taršos rodiklius, srauto sudėtis tikėtina taip pat buvo vertinta be sunkiojo transporto duomenų, o tai kelia abejonių PAV ataskaitos duomenų teisingumu.
5. Pareiškėjas dėl ekonominio poveikio vertinimo nurodė, kad PAV ataskaitoje ir jos 7 priede pateikti skaičiavimai yra netikslūs. Nėra aiškus teritorijos mastelis, nėra tiksliai pagrįsta, kodėl ir kokiu metodu paskaičiuotas būtent toks padidėjęs visuomenės reikmėms paimamo valstybinio miško plotas. Tai leidžia pagrįstai abejoti skaičiavimų objektyvumu ir pagrįstumu. Neturint detalių grunto tyrimų teigiama, kad turi būti išvežamas visas nukastas gruntas – 96 000 m3, dėl to antros alternatyvos atveju padidėja projekto įgyvendinimo sąnaudos. UAB „Kitos pusės projektai“ projektiniuose pasiūlymuose pateiktais skaičiavimais turėtų būti iškasta 75 800 m3 grunto, o išvežta – 54 000 m3. Šie skaičiavimai buvo atlikti detaliai įvertinus planuojamos tiesti gatvės pjūvius bei vietos aukščių skirtumus. Projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad dalis grunto gali būti panaudota vietoje, supilant sankasą / paaukštėjimą, tačiau PAV ataskaitoje nebuvo analizuojamos nukasto grunto panaudojimo galimybės. Bendruomenės teigimu, jos teiktuose siūlymuose buvo argumentuotai pagrįsta ir paskaičiuota, kad atliekant ekonominį pagrindimą nebuvo tinkamai įvertinti visi aspektai, dėl kurių gatvės antros alternatyvos atveju statybos kaštai sumažėtų (trumpesnis trasos ilgis, mažesnė mažatriukšmės dangos atkarpa, mažesnis valstybinio miško plotas ir kt.). Pareiškėjo nuomone, patikslintos PAV ataskaitos trūkumai ir netikslumai akivaizdūs, tendencingai pateikti, siekiant nepagrįstai padidinti gatvės antros alternatyvos tiesimo kaštus.
6. Bendruomenė pažymėjo, kad patikslintoje PAV ataskaitoje nei į jos, nei į atsakovo teiktas pastabas neatsižvelgta. PAV ataskaitoje nurodoma informacija apie antrąją alternatyvą nėra tiksli ir pernelyg abstrakti, nepateikiami konkretūs atstumai. Iki Sprendimo priėmimo nebuvo tinkamai įvykdytas ankstesnis PAV proceso etapas, t. y. atsakovo reikalavimai patikslinti pagal konkrečias pastabas neįgyvendinti visa apimtimi. Tą patvirtina ir tai, jog ataskaita patikslinta tik per 10 dienų. Suinteresuotos visuomenės teisė gauti informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą pažeidžiama ne tik neteikiant visos apimties dokumentų, bet ir nesvarstant klausimo dėl pakartotinio visuomenės viešo supažindinimo su patikslinta PAV ataskaita. Sprendimas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas. Todėl atsakovas Sprendime turėjo nurodyti vieną veiklos alternatyvą, pagal kurią planuojama ūkinė veikla leistina nagrinėjamoje teritorijoje. Be to, Agentūra turėjo įvertinti kitų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas. Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento išvada negalėjo būti sąlyginė. Esant neatitikimams, PAV ataskaitos rengėjas turėjo kreiptis į minėtą išvadą teikusį PAV subjektą, o atsakovas, matydamas akivaizdžius išvados ir PAV ataskaitos prieštaravimus, privalėjo arba teikti motyvuotus reikalavimus papildyti / pataisyti PAV ataskaitą, arba spręsti, kad planuojama ūkinė veikla leistina tik pagal antrą veiklos alternatyvą.
7. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Agentūra dėl eismo intensyvumo pokyčio paaiškino, kad PAV programoje nurodyta eismo intensyvumo prognozės bus patikslintos savivaldybės įmonėi (toliau – ir SĮ) „Vilniaus planas“ atlikus papildomus eismo intensyvumo tyrimus Mykolo Lietuvio g. ir aplinkinėse gatvėse, kartu atsižvelgiant į Vilniaus Vakarinį aplinkkelį, patikslinus eismų prognozavimo modelį. PAV ataskaitoje pateikiama eismo intensyvumo prognozė po SĮ „Vilniaus planas“ 2017 m. atlikto papildomo eismo intensyvumo tyrimo. SĮ „Vilniaus planas“ eismo intensyvumą fiksavo dronu, gauti duomenys buvo išanalizuoti pagal eismo manevrus ir transporto srautų sudėtį, patikslintas vidutinis metinis paros eismo intensyvumas (toliau – ir VMPEI), privedimo koeficientas nuo rytinės valandos apkrovimo iki VMPEI. Patikslinus koeficientą, gautas patikslintas VMPEI. Iš PAV ataskaitos
8 lentelės matyti, kad įgyvendinus projektą pagal 1 ir 2 alternatyvas 2025 m. Mykolo Lietuvio g. bendras eismo intensyvumas bus 17 200 aut./parą, sunkiojo transporto eismo intensyvumas bus 230 aut./parą ir bus taikomas sunkiojo transporto priemonių (>3,5 t bendrosios masės) eismo ribojimas, leidžiant tik visuomeninio (autobusai) ir aptarnaujančio transporto eismą. PAV pateiktas perspektyvinis 2025 m. rytinės piko valandos apkrovimas nepakito (1 890 aut./h), tačiau pasikeitė VMPEI. Taigi, PAV programoje nurodytas eismo intensyvumo srautas 2 3100 aut./parą buvo gautas naudojant tą patį perspektyvinį 2025 m. rytinės piko valandos eismo intensyvumą 1 890 aut./h, bet kitą koeficientą. Atsakovas 2017 m. lapkričio 14 d. raštu, atsižvelgdamas į pareiškėjo teiktus siūlymus ir pastabas, PAV ataskaitos svarstymo susirinkimo rezultatus, kreipėsi į PAV dokumentų rengėją ir gavo atsakymus į pateiktas pastabas bei papildytą PAV ataskaitą. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad PAV ataskaitos rengėjas neatsižvelgė į Bendruomenės pastabas ir pasiūlymus yra deklaratyvūs.
9. Agentūra nurodė, kad, atliekant triukšmo vertinimą, nustatyta didžiausia triukšmo poveikio zona – Lvakaro. Detalūs visų analizuojamų situacijų triukšmo sklaidos žemėlapiai pateikti PAV ataskaitos 4 priede. Tiek PAV ataskaitoje, tiek Sprendime nurodoma, kad šiuo metu dėl Mykolo Lietuvio gatve važiuojančių transporto priemonių keliamo triukšmo nėra viršijami ribiniai dydžiai, tačiau įgyvendinus vieną iš alternatyvų, nutiesus naują 4 eismo juostų gatvę, prognozuojamas vietinės akustinės aplinkos pablogėjimas. Prognozuojama, jog įgyvendinus vieną iš projekto alternatyvų į didesnio, nei leidžiama triukšmo zoną patektų atitinkamai 18 ir 14 saugotini objektai. Sprendime pažymėta, kad didesnis gyvenamųjų aplinkų skaičius į viršnorminę triukšmo zoną patektų įgyvendinus 1 alternatyvą. Sprendime pažymima, kad pasirinkus 2 alternatyvą (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojams triukšmas būtų mažesnis visu paros metu. Didžiausias triukšmo lygis prognozuojamas gyvenamojoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Pagrindinė priežastis – transporto priemonių variklių keliamas triukšmo lygis ties sankryža su šviesoforu. Nei pagal 1 alternatyvą, nei pagal 2 alternatyvą (duomenys neskelbtini) g. gyventojams kitu paros metu, nei Lvakaro, transporto priemonių keliamas triukšmas neviršija ribinių verčių. Ginčo gatvėje bus taikomas sunkiojo transporto priemonių (>3,5 t bendrosios masės) eismo ribojimas, leidžiant tik visuomeninio (autobusai) ir aptarnaujančio transporto eismą. Agentūrai buvo pateikti triukšmo modeliavimui svarbūs įvesties duomenys, į kuriuos priimant Sprendimą buvo atsižvelgta. Atsižvelgus, jog įgyvendinus projektą bus viršijamos transporto priemonių keliamo triukšmo ribinės vertės, buvo pasiūlytos 3 priemonės: triukšmą mažinanti kelio danga SMA 8 TM, funkciniai želdiniai ir vidaus aplinką (miegamieji ir kt.) izoliuojantys akustiniai langai ir durys. Remiantis prof. A. V. atsiųsta medžiaga, gyventojų pastebėjimas, kad mažatriukšmės kelių dangos yra efektyvios tik esant didesniam nei 70 km/h greičiui, yra klaidingas. Akustinių sienučių įgyvendinimo galimybė buvo apsvarstyta, tačiau jos atsisakyta, nes daugelyje vietų triukšmo lygio viršijimo dydis yra mažesnis kaip 5 dB(A). Todėl triukšmo mažinimas taikant tylesnę kelio dangą yra racionaliausias pasirinkimas.
10. Atsakovas dėl oro taršos poveikio vertinimo nurodė, kad PAV ataskaitos 5 priede pateiktoje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymoje buvo pateikta informacija apie 2010–2014 m. meteorologinius duomenis. Teršalų pažemio koncentracijų skaičiavimai buvo atliekami remiantis Agentūros interneto svetainėje pateiktais duomenimis. PAV ataskaitos 105 psl. yra pateikiami duomenys, kurių pagrindu buvo atlikti oro taršos skaičiavimai, atliktas modeliavimas, nurodant, kad buvo remiamasi autotransporto eismo intensyvumo duomenimis, eismo sudėties ir srauto greičiu. Agentūra atliko oro taršos modeliavimą ir patikrino PAV ataskaitos rengėjo pateiktų duomenų tikrumą.
11. Agentūra nurodė, jog Bendruomenės pateiktus pasiūlymus pateikė PAV dokumentų rengėjui, kuris juos registravo ir įvertino bei pateikė patikslintą PAV ataskaitą, pateikė papildytą informaciją dėl 2 alternatyvos, transporto intensyvumo ir jo apskaičiavimo, triukšmo duomenų, patikslinant triukšmo šaltinius ir pateikiant pagrindimą dėl triukšmo mažinimo priemonių pasirinkimo, nuotekų tvarkymo sprendinių, galimos erozijos poveikio aplinkinėms teritorijoms, šviesos poveikio. Gatvės tiesimo kaštų įvertinimas pateiktas SĮ „Vilniaus planas“ planuojamos Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste ekonominiame pagrindime. Grunto kasimo ir panaudojimo klausimas buvo spręstas 2017 m. lapkričio 7 d. susirinkime, dokumentų rengėjo atstovas nurodė, kad iškastas gruntas yra netinkamas sankasų panaudojimui, šis klausimas bus tikslinamas techninio projekto metu. Kertamo miško plotų pagal 2 alternatyvą pagrindimas pateiktas ginčijamo sprendimo 5 psl. Kertamo miško plotai buvo apskaičiuoti pagal Valstybinių ir privačių miškų plotų ribas, šiai dienai duomenys buvo patikslinti pagal miškų urėdijų pateiktus taksacinius miško duomenis, tikslūs kertami miško plotai ir kertamų medžių kiekiai bus žinomi rengiant techninį projektą. Kertamo miško plotų pasikeitimui tiesiogiai darys įtaką alternatyvų pasirinkimas. Sprendime nustatyta sąlyga, kad veiklos vykdymo metu, paaiškėjus daromam didesniam poveikiui aplinkai už PAV ataskaitoje pateiktus arba teisės aktų nustatytus rodiklius, veiklos vykdytojas privalės taikyti poveikį aplinkai mažinančias priemones, be to, planuojamos ūkinės veiklos užsakovas privalo savo lėšomis įgyvendinti Sprendimo 6 punkte numatytas priemones. Agentūra, išnagrinėjusi PAV dokumento rengėjo pateiktą ataskaitą, atsižvelgusi į PAV subjektų išvadas, priėmė sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla yra leistina pagal 1 ir 2 alternatyvą. Dvi projekto alternatyvos yra lygiavertės, teisės aktais nėra nustatyta, kad sprendime turėtų būti parinkta tik viena alternatyva, aplinkosauginiu požiūriu sprendime yra svarbu aptarti abi alternatyvas. Siekdama pašalinti visas abejones dėl projekto poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, papildomai kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Vilniaus departamentą, pateikusį išvadą pritarti PAV programai ir PAV ataskaitai pagal 2 alternatyvą, ir prašė nurodyti tokios išvados pateikimo motyvus. Agentūros nuomone, ji pagal kompetenciją atliko visus teisės aktuose nustatytus veiksmus ir priėmė Sprendimą tik įsitikinusi, kad nėra jokių abejonių dėl PAV ataskaitos teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtą arba atmesti.
13. Savivaldybės administracija pažymėjo, kad pareiškėją tenkina antra gatvės tiesimo alternatyva, kuri leistina pagal ginčijamą Sprendimą, todėl pareiškėjo teisės nėra ir negali būti pažeistos, o ir tenkinus skundą jo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, taigi PAV ataskaita ir Sprendimas pareiškėjo teisių nepažeidžia. Pareiškėjas nenurodo, kad būtų pažeidžiamos jo, kaip juridinio asmens teisės ar įstatymų saugomi interesai, be to, nėra pateikta ir jokių atstovaujamųjų įgaliojimų, įstatų ar kitų įrodymų, kad pareiškėjas veikia atstovaudamas savo narių teisėms ir interesams, turi teisę ginti viešąjį interesą ar bendruomenių interesus į sveiką, saugią, darnią gyvenamąją aplinką ir visavertes gyvenimo sąlygas. Savivaldybės administracija abejojo, ar pareiškėjas laikytina suinteresuota visuomene. Skunde nėra pateikta nei įtikinamų argumentų, nei pakankamai įrodymų, kad skundžiama ūkinė veikla (konkrečiai 1 trasos alternatyva) neigiamai veiks aplinką, terš ją, gadins bei kenks kraštovaizdžiui ir visa tai būtų reikšminga visuomenei. Priešingai, planuojant ginčo teritoriją, projektuojant ir tiesiant Mykolo Lietuvio gatvę būtų įgyvendinamas viešasis interesas. Pareiškėjas iš esmės gina tik siauros grupės – išimtinai kelių asmenų (akcentuojami žemės sklypai adresu (duomenys neskelbtini)) privatų interesą, nors visuomenės viešąjį interesą, jo apsaugą labiau atspindi 1 alternatyvos Mykolo Lietuvio gatvės trasa. Pagal pirmąją alternatyvą padidinto pralaidumo Mykolo Lietuvio gatvė būtų tiesiama esamos D kategorijos gatvės, kuri didžiąja dalimi nėra asfaltuota, vietoje. Pati trasa pagal pirmąją alternatyvą yra jau susiformavusi, ja vyksta judėjimas, todėl tam tikroje vietoje keičiant trasos trajektoriją nuo šiuo metu jau esančios gatvės būtų giliau skverbiamasi į miško žemę. Jau esančios gatvės vietoje nebūtų įmanoma atkurti natūralios gamtinės aplinkos (miško, paklotės ir pan.). Antroji alternatyva ties Bajorų mišku numato gatvės trasos atitraukimą nuo gatvės pietų pusėje esančių gyvenamųjų namų į šiaurę miško žemės sąskaita. Pirmosios alternatyvos įgyvendinimo atveju planuojama, kad teks kitomis naudmenomis paversti ir iškirsti apie 2,9 ha miško žemės. Pasirinkus antrąją alternatyvą reikėtų iškirsti daugiau nei pusantro karto didesnį plotą (4,42 ha), taigi 2 alternatyva yra mažiau patraukli gamtinei aplinkai. Planuojama rekonstruoti gatvė taip pat patenka į regioninės svarbos vidinio stabilizavimo urbanizuojamą gamtinio karkaso arealą ir vietinės reikšmės migracijos koridorių. Be to, priklausomai nuo pasirinktos Mykolo Lietuvio gatvės alternatyvos, jos statybos kaštai preliminariais skaičiavimais gali sudaryti nuo 11,216 mln. Eur (1 alternatyva) iki 12,568 mln. Eur (2 alternatyva). Šalia projektuojamos gatvės esančių individualių namų gyventojų interesai taip pat būtų apsaugoti, būtų taikomos triukšmą mažinančios priemonės, kurios būtų tikslinamos techninio projekto rengimo metu. Mykolo Lietuvio gatvė kaip B1 kategorijos yra numatyta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane iki 2015 metų, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemoje, patvirtintoje 2011 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-91. Tai, kad 1 trasos alternatyvos vietoje turi būti gatvė, buvo nurodyta ir patvirtintuose atskirų sklypų detaliuose planuose. Pirminiai žemės sklypų savininkai buvo supažindinti su tvirtinto detaliojo plano sprendiniais, be kita ko, ir su numatyta ginčo gatvės vieta. Keičiantis esamos gatvės trasos vietai, keistųsi ir įvažiavimo į šalia kelio esančius sklypus galimybės, numatytos galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose, galbūt būtų reikalingos papildomos jungtys (įsiterpiančios ir į mišką) tarp atsirasiančios gatvės trasos (jei tai būtų pagal antrąja alternatyvą) ir įvažiavimo į privačius gyvenamuosius namus ir pan. Suinteresuotos visuomenės funkcija poveikio aplinkai vertinime laikytina patariamąja, todėl nors kiekviename sprendime, susijusiame su neigiamu poveikiu aplinkai, turi atsispindėti visuomenės dalyvavimo rezultatai, įstatymai nesuteikia suinteresuotai visuomenei teisės galutinai nuspręsti nei dėl planuojamos ūkinės veiklos pobūdžio, nei dėl jos vykdymo vietos. Tai yra planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus teisė, nes būtent pastarasis poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvis planuoja ūkinę veiklą ir savo lėšomis atlieka poveikio aplinkai vertinimo procedūras.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo NVSC Vilniaus departamentas atsiliepime į skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
15. NVSC paaiškino, kad išnagrinėjo PAV ataskaitą kaip subjektas, atsakingas už sveikatos apsaugą, todėl pritarė antrajai Mykolo Lietuvio gatvės alternatyvai, atsižvelgęs į tai, jog atitraukus gatvės trasą toliau nuo gyventojų, bus keliamas mažesnis triukšmas gyvenamojoje aplinkoje, o tai pagerins gyvenamosios aplinkos kokybę, lyginant su pirmąja alternatyva.
16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba atsipiepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II.
17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo asociacijos „Visorių slėnio gyventojų bendruomenė“ skundą atmetė.
18. Teismas nustatė, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 30-1079 „Dėl apie 26,16 ha teritorijos detaliojo plano rengimo Mykolo Lietuvio gatvei tiesti“ pradėtas rengti apie 26,16 ha teritorijos detalusis planas Mykolo Lietuvio gatvei tiesti. Detalųjį planą pavesta rengti SĮ „Vilniaus planas“. Kadangi buvo nustatyta, jog planuojamai tiesti Mykolo Lietuvio gatvei privalomas poveikio aplinkai vertinimas, PAV dokumentų rengėja UAB „Infraplanas“ parengė planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste poveikio aplinkai vertinimo programą. Nors pagal rengiamą detalųjį planą Mykolo Lietuvio gatvė kaip B1 kategorijos gatvė (pagrindinės miesto gatvės) yra numatyta šiuo metu galiojančio bendrojo plano susisiekimo tinklo plėtros sprendiniuose ir būtų tiesiama šiuo metu esamos D kategorijos Mykolo Lietuvio gatvės vietoje, suinteresuotos visuomenės prašymu yra svarstomas ir antras gatvės tiesimo variantas, apie 50 m perkeliant planuojamos gatvės raudonąsias linijas nuo arčiausiai gatvės esančių (duomenys neskelbtini) g. žemės sklypų ribų į miško žemę. Vadovaujantis PAV programa, buvo parengta PAV ataskaita, su kuria susipažinęs, pareiškėjas pateikė savo pasiūlymus ir pastabas iš esmės siekdamas, jog būtų pritarta tik antram Mykolo Lietuvio gatvės tiesimo variantui. Atsakovas, atsižvelgdamas į pareiškėjo teiktus siūlymus ir pastabas, PAV ataskaitos svarstymo susirinkimo rezultatus, 2017 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. (28.7)-A4-l 1613 kreipėsi į PAV dokumentų rengėją UAB „Infraplanas“, nurodydamas pastabas dėl PAV ataskaitos ir prašydamas ją papildyti bei patikslinti pagal nurodytas pastabas. UAB „Infraplanas“ 2017 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. S-2017-170 „Dėl planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės PAV ataskaitos“ pateikė Agentūrai atsakymus į jos pateiktas pastabas bei atitinkamai papildytą PAV ataskaitą. Atsakovas 2018 m. sausio 5 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (28.7)-A4-149 „Dėl planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste galimybių“, kuriame konstatavo, kad Mykolo Lietuvio gatvės tiesimas, įvertinus jos pobūdį, poveikį gamtinei aplinkai, visuomenės sveikatai ir socialinei aplinkai pagal parengtą PAV ataskaitą, įgyvendinus PAV ataskaitoje numatytas aplinkosaugines priemones, įvykdžius sprendime nustatytas sąlygas, yra leistinas pagal abi gatvės tiesimo alternatyvas.
19. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (toliau – ir PAVĮ) (aktuali redakcija, galiojusi iki 2017 m. lapkričio 1 d.). Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl 3 ir 4 etapo PAV proceso procedūrų – planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimo, derinimo ir viešo visuomenės supažindinimo bei sprendimo priėmimo ir poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimo apie priimtą sprendimą (PAVĮ 3 str. 5 d.).
20. Teismas nesutiko su Savivaldybės administracijos nuomone, kad pareiškėjas neturi teisės ginčyti Agentūros Sprendimo. PAVĮ 2 straipsnio 10 dalis suinteresuotą visuomenę apibrėžia kaip visuomenę, kuriai daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas poveikio aplinkai vertinimo srityje arba kuri yra suinteresuota poveikio aplinkai vertinimo procesu. Pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis. Nagrinėjamu atveju ginčo gatvę planuojama tiesti per teritoriją, į kurią patenka asociacijos narių žemės sklypai, o pareiškėjas pagal savo įstatus atstovauja savo narių interesus. Be to, pareiškėjas aktyviai dalyvavo poveikio aplinkai vertinime, teikė pastabas, kurių pagrindu buvo tikslinama PAV ataskaita, be kita ko, kaip suinteresuota visuomenė ji įvardijama ir skundžiamame Sprendime. Todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas neturi teisės kreiptis į teismą, ginčydamas Agentūros Sprendimą.
21. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad PAV ataskaitoje privalo būti išsamiai išnagrinėti visi PAV programoje numatyti klausimai ir pateikta PAVĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Šiuo atveju pareiškėjas kvestionuoja triukšmo poveikio vertinimą. Iš PAV programos matyti, kad nustatant triukšmo poveikį turi būti atliekami prognoziniai triukšmo lygio skaičiavimai, sklaidos modeliavimas. Įvertinami veiksniai, nuo kurių priklauso transporto generuojamas triukšmo lygis (eismo intensyvumas, eismo sudėtis, važiavimo greitis) ir aplinkos veiksniai, nuo kurių priklauso triukšmo sklidimas aplinkoje (reljefas, absorbcinės savybės, pastatų aukštingumas, inžineriniai statiniai, meteorologinės sąlygos). Triukšmo lygio skaičiavimai atliekami kompiuterine triukšmo skaičiavimo programa „CADNA A 4.0“ (metodika „NMPB-Routes-96“). Nustatomas planuojamos veiklos skleidžiamo triukšmo atitikimas normoms / ribinėms vertėms. Vertinimo tikslas yra nustatyti planuojamos ūkinės veiklos įtaką aplinkos kokybei, jos pokyčiams. Iš PAV ataskaitos turinio matyti, kad triukšmo poveikio vertinimas atliktas pagal PAV programą. Teismas pažymėjo, kad planuojamoje Mykolo Lietuvio gatvėje bus taikomas sunkiojo transporto priemonių (>3,5 t bendrosios masės) eismo ribojimas, leidžiant tik visuomeninio (autobusai) ir aptarnaujančio transporto eismą, todėl rengiant PAV ataskaitą pagrįstai nevertintas sunkiojo transporto, išskyrus autobusus, eismas. Pareiškėjas, vertindamas triukšmą, naudoja duomenis ir apie sunkiasvorį transportą, todėl jo teikiami skaičiavimai šiuo atveju negali būti taikomi.
22. Teismas, vertindamas pareiškėjo arguymentus dėl neaiškumų PAV dėl pasikeitusio prognozuojamo eismo intensyvumo, lyginant su nurodytu PAV programoje, atkreipė dėmesį, jog PAV programoje buvo nurodyti tik preliminarūs, tuo metu turėti prognozuojami duomenys. Be kita ko, nurodyta, kad programoje pateikti duomenys bus detalizuojami remiantis naujomis eismo intensyvumo prognozėmis, kurios bus patikslintos po to, kai SĮ „Vilniaus planas“ atliks papildomus eismo intensyvumo tyrimus Mykolo Lietuvio ir aplinkinėse gatvėse bei patikslins eismų prognozavimo modelį. Be to, PAV programoje nurodyta, kad, rengiant PAV atranką Vilniaus Vakarinis aplinkkelis dar nebuvo užbaigtas, todėl dabartinėje situacijoje atlikus eismų tyrimus galima bus sudaryti tikslesnes prognozes. Kaip nurodo atsakovas ir patvirtina UAB „Infraplanas“ 2017 m. lapkričio 24 d. rašte Nr. S-2017-170 „Dėl planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės PAV ataskaitos“ pateikti paaiškinimai, prognozuojamo eismo intensyvumo skaičiavimai pasikeitė būtent dėl patikslintų duomenų, atsižvelgiant į atidaryto viso Vakarinio aplinkkelio daromą įtaką. Minėtas UAB „Infraplanas“ raštas bei PAV ataskaitos patikslinimas buvo atliktas būtent pagal Bendruomenės teiktas pastabas, todėl teigti, kad atsakovas nevertino pareiškėjo teiktų skaičiavimų, pastabų, nėra pagrindo.
23. Teismas vertino, kad PAV ataskaitoje pagrįstai nereikalaujama įrengti pareiškėjo pageidaujamų akustinių sienučių. Aplinkos triukšmo ribinių dydžių taikymo tvarką, įvertinant ir valdant valstybinės reikšmės automobilių kelių transporto srauto sukeliamą triukšmą nustato Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. V-499 patvirtintas Kelių transporto priemonių sukeliamo triukšmo ribinių dydžių ir jų taikymo tvarkos aprašas, kurio 18.2 punktas nustato, kad triukšmas gali būti mažinamas įrengiant akustinę sienutę, kai didžiausias leidžiamas triukšmo lygis viršijamas 5 dBA. Nagrinėjamu atveju tiek pagal pirmą, tiek pagal antrą gatvės tiesimo variantą triukšmo lygis neviršija 5 dBA, todėl pagrįstai pasirinkta tylesnė danga, kuri pagal minėto tvarkos aprašo 18.3 punktą gali būti įrengiama, kai didžiausias leidžiamas triukšmo lygis viršijamas <5 dBA. Be to, kaip teisingai pažymi atsakovas, kad būtų galima įrengti akustines sienutes, neturi būti nuovažų (Kelių transporto priemonių sukeliamo triukšmo ribinių dydžių ir jų taikymo tvarkos aprašo 18.4.2 p.). Todėl šios priemonės įrengimas nagrinėjamu atveju neužtikrintų jos akustinio efektyvumo. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad PAV ataskaitoje parinktos priemonės yra nepakankamai efektyvios, nes PAV ataskaitoje pateikti skaičiavimai įrodo, jog pasirinktomis priemonėmis – triukšmą mažinančia kelio danga, funkciniais želdiniais ir vidaus aplinką izoliuojančiais akustiniais langais ir durimis – bus užtikrintos triukšmo ribinės vertės.
24. Teismas pažymėjo, kad eismo intensyvumas buvo įvertintas tinkamai, nes sunkiojo transporto eismas Mykolo Lietuvio gatve bus ribojamas. Dėl meteorologinių duomenų panaudojimo teismas nurodė, kad pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus 2015 m. gegužės 12 d. pažymą Nr. (5.58.-9)-B8-831 PAV ataskaitoje naudoti 2010–2014 m. meteorologiniai duomenys. Kadangi PAV ataskaita rengta 2017 m., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. D1-653 „Dėl teršalų sklaidos skaičiavimo modelių, foninio aplinkos oro užterštumo duomenų ir meteorologinių duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti“ 1.9 punktas, pagal kurį vietovės meteorologiniai duomenys gali būti naudojami trejus kalendorinius metus, einančius po penkerių metų, kurių duomenys pateikti, laikotarpio. Teismas atkreipė dėmesį, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. D1-492 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. D1-653 „Dėl teršalų sklaidos skaičiavimo modelių, foninio aplinkos oro užterštumo duomenų ir meteorologinių duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti“ pakeitimo“, veiklos vykdytojai nuo 2015 m. sausio 1 d. iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos (2016 m. rugpjūčio 1 d.) iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pagal sutartis įsigytus vietovės meteorologinius duomenis gali naudoti ne ilgiau kaip 5 (įskaitant įsigijimo) metus.
25. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje iš esmės nėra ginčo, kad antrosios gatvės tiesimo alternatyvos atveju kertamo miško plotas bus didesnis, nei pirmos alternatyvos atveju, todėl neabejotinai antrosios alternatyvos įgyvendinimo kaštai šiuo aspektu bus didesni. Suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinime paaiškinta, kad kertamo miško plotai buvo apskaičiuoti pagal Valstybinių ir privačių miškų plotų ribas, duomenys buvo patikslinti pagal miškų urėdijų pateiktus taksacinius miško duomenis. Tačiau tiek minėtuose paaiškinimuose, tiek Sprendime pabrėžta, kad tikslūs kertami miško plotai ir kertamų medžių kiekiai bus žinomi rengiant techninį projektą, taigi kertamo miško ploto netikslumai nesudaro pagrindo teigti, kad ekonominis vertinimas atliktas netinkamai. Be to, kaip matyti iš Planuojamos Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste ekonominio pagrindimo, antrosios alternatyvos pasirinkimas daugiausiai pabrangsta dėl kaštų gruntui nukasti ir transportuoti. Pareiškėjo siūlymai panaudoti nukastą gruntą buvo svarstomi, tačiau buvo padaryta išvada, jog iškastas gamtas yra netinkamas sankasų panaudojimui ir šis klausimas bus tikslinamas techninio projekto metu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindžia, kokiu būdu yra pažeidžiamos jo teisės PAV ataskaitoje pateiktu socialinio-ekonominio poveikio vertinimu. Todėl ir dėl nurodytos priežasties Bendruomenės argumentus dėl neva netinkamo ekonominio vertinimo atmetė kaip nepagrįstus.
26. Teismas pažymėjo, kad nei PAVĮ, nei kiti teisės aktai nenustato minimalių terminų PAV ataskaitai patikslinti. Todėl tai, kad PAV ataskaita buvo patikslinta per 10 dienų, negali reikšti, jog PAV ataskaitos trūkumai nebuvo pašalinti. Agentūra 2017 m. lapkričio 14 d. raštu kreipėsi į UAB „Infraplanas“ prašydama pataisyti PAV ataskaitą tam tikrais aspektais. UAB „Infraplanas“ 2017 m. lapkričio 24 d. raštu pateikė atsakymus į pastabas ir pateikė papildytą ataskaitą. Teismo vertinimu, UAB „Infraplanas“ pateikė paaiškinimus pagal visas Agentūros išsakytas pastabas, taigi nėra pagrindo teigti, kad Bendruomenės argumentai nebuvo nagrinėjami.
27. Teismas nurodė, kad PAVĮ 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog poveikio aplinkai vertinimo subjektai išnagrinėja PAV ataskaitą ir per 20 darbo dienų nuo jos gavimo dienos savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad NVSC Vilniaus departamentas 2017 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 2.10-11399(16.8.4.10.11) pritarė PAV ataskaitai bei planuojamos ūkinės veiklos galimybėms pagal antrąją alternatyvą. Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas 2017 m. spalio 2 d. raštu Nr. A178-37/17(2.3.1.3-UK2) pritarė tiesiamos Mykolo Lietuvio gatvės pirmos alternatyvos variantui su sąlyga, kad techninio projekto metu (atsižvelgiant į tai, kad projektuojama gatvė bus jungtis tiek krovininiam, tiek lengvajam transportui tarp Vilniaus Vakarinio aplinkkelio ir Molėtų plento, taip pat sudarys greitą susisiekimą su Santaros klinikomis, pagerinus dangą gatvė bus intensyviai eksploatuojama, dėl to ženkliai padidės triukšmo ir oro tarša gyvenamosiose zonose), bus atliekami pakartotiniai triukšmo matavimai nuo autotransporto, imant už pagrindą šiuo metu atliekamo Vilniaus miesto kartografavimo duomenis. Nustačius triukšmo ribų viršijimus numatyti vietas triukšmą mažinančių sienučių ir kitų efektyvių akustinių priemonių įrengimą gyvenamojoje zonoje. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba pritarė PAV ataskaitai ir planuojamos ūkinės veiklos galimybėms pastabų neturėjo, o Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius PAV ataskaitos nagrinėti nepageidavo. Iš nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad NVSC Vilniaus departamentas ir Savivaldybės administracija priėmė skirtingas išvadas dėl Mykolo Lietuvio gatvės tiesimo alternatyvos pasirinkimo.
28. Teismas nurodė, kad pagal PAVĮ 10 straipsnio 6 dalį, kai poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių prieštarauja viena kitai ir (ar) atsakinga institucija yra gavusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, atsakinga institucija, prieš priimdama sprendimą, kviečia atvykti planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją, poveikio aplinkai vertinimo subjektus svarstyti jų išvadas ir (ar) suinteresuotos visuomenės pasiūlymus. Taip pat kviečiami ir pasiūlymus pateikę suinteresuotos visuomenės atstovai. Nagrinėjamu atveju atsakovas laikėsi PAVĮ 10 straipsnio 6 dalyje nustatytos procedūros – planuojamos ūkinės veiklos organizatorius, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, poveikio aplinkai vertinimo subjektai, pasiūlymus / pastabas pateikę suinteresuotos visuomenės atstovai buvo pakviesti dalyvauti susirinkime visuomenės pasiūlymams ir poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadoms dėl PAV ataskaitos svarstyti prieš priimant sprendimą dėl PŪV galimybių. Susirinkimas įvyko 2017 m. lapkričio 7 d. Po šio susirinkimo PAV atskaita buvo pildoma ir taisoma, ir tik tada priimtas Agentūros Sprendimas pritarti abiem Mykolo Lietuvio gatvės variantams. Teismas atkreipė dėmesį, jog PAVĮ 9 straipsnio 7 dalis nustato atsakingos institucijos teisę, o ne pareigą reikalauti pakartotinai organizuoti visuomenės viešą supažindinimą su iš esmės pataisyta ataskaita, todėl pakartotinis visuomenės supažindinimas neprivalėjo būti rengiamas, be to, teismo vertinimu, PAV ataskaitos papildymai bei pataisymai pagal savo pobūdį nebuvo esminiai.
29. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal PAVĮ 2 straipsnio 9 dalį sprendimas – atsakingos institucijos motyvuotas nustatyta tvarka priimtas nustatytos formos dokumentas, nurodantis, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, leistina, ar neleistina pasirinktoje vietoje. Taigi PAVĮ nėra nustatyta, kad Agentūra turi priimti sprendimą tik dėl vienos iš ūkinės veiklos alternatyvų įgyvendinimo. Kadangi nagrinėjamu atveju PAV ataskaitoje buvo nagrinėjamos dvi Mykolo Lietuvos gatvės tiesimo alternatyvos, kurių kiekviena turėjo tiek savų pliusų, tiek minusų (pirmoji alternatyva mažiau neigiamai paveiks miško ekosistemą, antroji alternatyva pagerins gyvenamosios aplinkos kokybę), atsakovas, įvertinęs tai, kad abiejų alternatyvų įgyvendinimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, pagrįstai skundžiamame Sprendime konstatavo, jog planuojama ūkinė veikla yra leistina pagal pirmą ir antrą veiklos alternatyvas. Agentūra sprendime įvertino tai, kad pagal PAV ataskaitoje pateiktą informaciją, planuojamos ūkinės veiklos metu (pirmos ir antros alternatyvos atvejais) triukšmo lygis už planuojamos ūkinės veiklos teritorijos ribų, taikant PAV ataskaitoje numatytas triukšmo mažinimo priemones, visais paros laikotarpiais neviršys Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytų didžiausių leidžiamų triukšmo dydžių. Be to, Agentūra atsižvelgė į tai, kad planuojama ūkinė veikla atitinka Vilniaus miesto teritorijos bendrojo plano sprendinius, abiejų alternatyvų atveju miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis neprieštarauja Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatoms, po planuojamos ūkinės veiklos (abiem atvejais) įgyvendinimo oro užterštumas neviršys teisės aktuose nustatytų ribinių verčių, abiejų alternatyvų atveju numatyti paviršinių nuotekų tvarkymo sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus.
30. Teismas konstatavo, kad skundžiamo Agentūros Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, Sprendimas pagrįstas atsakovo turimais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, Todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė.
III.
31. Pareiškėjas asociacija „Visorių slėnio gyventojų bendruomenė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
32. Pareiškėjas pažymi, kad turi teisę aktyviai dalyvauti Mykolo Lietuvio gatvės poveikio aplinkai vertinimo procese, turi teisę gauti susijusią informaciją ir būti informuotu bei ginčyti proceso metu priimtus sprendimus. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad PAV ataskaitoje pagrįstai nevertintas sunkiojo transporto, išskyrus autobusus, eismas. Savivaldybės administracija pati yra patvirtinusi, kad planuojamoje Mykolo Lietuvio gatvėje bus leidžiamas sunkiojo transporto eismas. PAV programoje ir ataskaitoje yra nurodyta, kad planuojama gatvė būtų B1 kategorijos (pagrindinės miesto gatvės), tačiau pagal planuojamus rodiklius (50 km/h greitį bei sunkvežimių eismo ribojimą), tokios kategorijos gatvė pasirinkta nepagrįstai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. D1-933 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ patvirtinimo pakeitimo“ patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ yra pateikiami skirtingų kategorijų gatvių techniniai parametrai (10 lentelė). Vadovaujantis minėtu, planuojamos B1 kategorijos gatvės projektinis greitis yra 70 km/h, minimalus eismo juostų skaičius – 4, maksimalus – 6, eismo juostų plotis 3,25–3,5 m, joje galimas bet kurių krovininio (sunkiojo) transporto priemonių, ratinių savaeigių mechanizmų eismas. PAV ataskaitoje yra nurodyta, kad planuojamos gatvės didžiausias leidžiamas greitis bus tik 50 km/h., o sunkiojo transporto (>3,5 t) eismas bus ribojamas įrengiant jų eismą ribojančius kelio ženklus. Įvertinus tai, kad planuojamoje Mykolo Lietuvio gatvėje numatoma didžiausią leistiną greitį riboti iki 50 km/h bei drausti sunkvežimių eismą, vadovaujantis nurodytu statybos techniniu reglamentu, tokių poreikių tenkinimui visiškai pakaktų C2 kategorijos gatvės: C2 kategorijos gavės projektinis greitis – 50 km/h, eismo juostų skaičius – 2–4, galimas viešojo transporto eismas bendrame sraute su stotelėmis įvažose arba viešojo transporto juostose. Tačiau planuojama statyti būtent B1 kategorijos gatvę, neišnaudojant jos techninių parametrų, numatoma riboti joje greiti tik iki 50 km/h bei neleisti sunkiojo transporto. Pareiškėjui tokių veiksmų racionalumas kelia abejonių, taip pat, ar šie PAV programoje numatyti greičio bei svorio ribojimai nėra nurodyti tik PAV ataskaitos rengimo metu, o gatvę pradėjus eksploatuoti jie nebus panaikinti išnaudojant gatvės galimybes. Pareiškėjas negalėtų kontroliuoti Savivaldybės administracijos, kaip planuojamos gatvės savininkės veiksmų, siekiant padidinti ar sumažinti leistiną greitį gatvėje ar panaikinti krovininio eismo ribojimus. Pareiškėjo manymu, atliekant poveikio aplinkai vertinimą, atliekant oro taršos, triukšmo, vibracijos bei kitus skaičiavimus, turi būti įskaičiuojamas ir sunkiojo transporto eismas, kuris pagal planuojamos B1 kategorijos gatvės techninius parametrus, yra galimas.
33. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis dėl eismo intensyvumo skaičiavimų, nes remtasi prielaidomis. Teismas rėmėsi SĮ „Vilniaus planas“ 2017 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. SR-17-675 ir patvirtino, kad jame nurodytas koeficiento rodiklis yra teisingas, nors minėtame rašte nepateikti jokie reikšmės teisingumą pagrindžiantys skaičiavimai. Teismui atsisakius išreikalauti pirminius duomenis iš Agentūros, pareiškėjas neteko galimybės patikrinti, ar minėtame rašte pateikti duomenys yra teisingi. Todėl pareiškėjas negali įgyvendinti teisės į teisminę gynybą ir efektyviai gintis byloje, nes yra ribojama jo prieiga prie pirminių šaltinių ir duomenų, kurių pagrindu apskaičiuotos reikšmės yra naudojamos PAV ataskaitoje. Taip iš esmės yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės aktuose bei teismų praktikoje įtvirtintos teisės gauti informaciją, kurios pagrindu priimami sprendimai PAV procedūroje. Teismas, netenkindamas pareiškėjo prašymų išreikalauti pirminius duomenis iš Agentūros bei skirti ekspertizę, visapusiškai neišnagrinėjo bylos, neištyrė visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
34. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nevertino pareiškėjo užsakyto ir į bylą pateikto mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „TRAFICUS“ eismo srautų skaičiavimo dėl to, kad jame yra įtraukti sunkiojo transporto srautų skaičiavimai. Teismas apskritai netyrė šio įrodymo, o neišsamiai ištyręs į bylą pateiktų įrodymų, visapusiškai neišnagrinėjo bylos, todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
35. Pareiškėjas pažymi, kad po PAV subjekto NVSC nepritarimo PAV ataskaitai pagal pirmąją alternatyvą, NVSC neatliko jokio naujo, pakartotinio ar papildomo PAV ataskaitos vertinimo ir nepateikė kitų, naujų išvadų, kuriomis pritartų PAV ataskaitai ir pagal pirmąją alternatyvą. Pakartotinis PAV ataskaitos vertinimas (ją pakeitus, pataisius ar papildžius) nėra savitikslis, o atliekamas tam, kad valstybės įgalioti subjektai, savo kompetencijų srityse pateiktu išvadas apie PAV rezultatus. Kadangi NVSC nėra pritaręs PAV ataskaitai pagal pirmąją planuojamos ūkinės veiklos alternatyvą, skundžiamas Agentūros Sprendimas buvo priimtas neteisėtai, nesant PAV subjekto pritarimo numatytai veiklai.
36. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl triukšmo poveikio vertinimo. Pareiškėjo nuomone, pagrįstai teigtina, kad planuojamoje gatvėje bus leistinas sunkiojo transporto eismas. Todėl ir oro taršos bei triukšmo skaičiavimai turi būti atliekami vadovaujantis prielaida, jog sunkiojo transporto eismas bus leidžiamas. Todėl vertinant triukšmo taršą turi būti vadovaujamasi ir turi būti vertinami pareiškėjo pateikti įrodymai – UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“ atlikti tyrimai, ko teismas nepadarė. Teismas, teigdamas, kad pareiškėjo atlikti skaičiavimai apima ir sunkiojo transporto eismą ir todėl yra neaktualūs, vadovaujasi prielaidomis. Teismas neatliko skaičiavimų (nedelegavo skaičiavimų patikrinimo ekspertui), todėl nėra prielaidų daryti išvadai, kad vien sunkiojo transporto įtraukimas, šiuos skaičiavimus daro iš esmės neteisingus. Akustinės aplinkos pablogėjimas turi būti sprendžiamas taikant efektyvias kompensacines priemones, mažinančias triukšmo taršą, pavyzdžiui akustines sienutes, o PAV ataskaitoje nurodytos siūlomos kompensacinės priemonės yra neefektyvios ir nepakankamos
37. Pareiškėjas nurodo, kad teismas sprendime pasisakė tik dėl meteorologinių duomenų panaudojimo, tačiau netyrė ir nepasisakė, kurio laikotarpio meteorologiniai duomenys buvo naudojami atliekant PAV bei kokia tų duomenų sudėtis. Ši informacija taip pat nėra pateikta nei PAV ataskaitoje, nei Sprendime. Nesant duomenų, kokio laikotarpio meteorologiniai duomenys buvo naudojami, kokie konkrečiai duomenys buvo įvesti, negalima daryti išvados, kad PAV ataskaita dėl oro taršos poveikio buvo atlikta tinkamai. Nėra aišku, kokiais faktiniais duomenimis remiantis yra priimtas Agentūros Sprendimas, kadangi šie duomenys (meteorologiniai duomenys) nėra viešai prieinami, o teismas atsisakė juos išreikalauti iš Agentūros. Nepateikus šių duomenų ir nesudarius galimybių pareiškėjui patikrinti oro taršos skaičiavimo teisingumą, įrodinėjimo našta dėl administracinio akto teisėtumo tenka būtent Agentūrai, priėmusiai Sprendimą. Tačiau, Agentūra neįrodinėjo ir neįrodė, kad oro taršos skaičiavimai, naudoti PAV ataskaitoje, buvo atlikti teisingai.
38. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apalicinį skundą prašo jį atmesti.
39. Agentūra nurodo, kad priimdama Sprendimą, atsižvelgė į Planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste poveikio aplinkai vertinimo programos (toliau – ir PAV programa) ir PAV ataskaitos duomenis. Sprendimas priimtas nustatant sąlygas, viena iš sąlygų nurodyta Sprendimo 10.2 papunktyje: vykdomos veiklos metu paaiškėjus, kad daromas didesnis poveikis aplinkai už PAV ataskaitoje pateiktus arba teisės aktuose nustatytus rodiklius, veiklos vykdytojas privalės nedelsiant taikyti papildomas poveikį aplinkai mažinančias priemones. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo abejoti SĮ „Vilniaus planas“ atliktais skaičiavimais dėl eismo intensyvumo. poveikiui aplinkai už PAV ataskaitoje pateiktus arba teisės aktų nustatytus rodiklius, veiklos vykdytojas privalės taikyti poveikį aplinkai mažinančias priemones. Sprendimo 10.3 papunktyje nustatyta sąlyga, kad planuojamos ūkinės veiklos užsakovas privalo savo lėšomis įgyvendinti Sprendimo 6 punkte numatytas priemones. Atsakovas Sprendime nurodė, jog taikant PAV ataskaitoje nurodytas triukšmą mažinančias priemones triukšmo lygis už planuojamos ūkinės veiklos ribų nebus viršytas visais paros laikotarpiais. Teismas įvertino pareiškėjo pateiktą MB „TRAFICUS“ parengtą eismo srautų analizės ataskaitą pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, vertindamas triukšmą, naudoja duomenis ir apie sunkiasvorį transportą, todėl jo teikiami skaičiavimai šiuo atveju negali būti taikomi. Agentūra, kaip kompetentinga institucija, atliko oro taršos modeliavimą ir patikrino PAV ataskaitos rengėjo pateiktų duomenų tikrumą, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo manyti ar abejoti atliktų skaičiavimų ir jų pagrindų padarytų išvadų teisėtumu ir pagrįstumu. Taip pat nėra pagrindo modeliavimo bei skaičiavimo rezultatų ir PAV ataskaitoje padarytų išvadų laikyti neobjektyviais duomenimis. Agentūra, išnagrinėjusi PAV dokumento rengėjo pateiktą ataskaitą, atsižvelgusi į PAV subjektų NVSC Vilniaus departamento išvadą pritarti PAV programai ir PAV ataskaitai pagal 2 alternatyvą, Savivaldybės administracijos išvadą pritarti PAV programai ir PAV ataskaitai pagal 1 alternatyvą, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos išvadą pritarti PAV ataskaitai, tai, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus pastabų neturi, priėmė Sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla yra leistina pagal 1 ir 2 alternatyvą. Dvi projekto alternatyvos yra lygiavertės, teisės aktais nėra nustatyta, kad Sprendime turėtų būti parinkta tik viena alternatyva, aplinkosauginiu požiūriu svarbu aptarti abi alternatyvas. Iš pateikto Agentūros ir PAV ataskaitos rengėjo, PAV subjektų bei pareiškėjo susirašinėjimo matyti, kad Agentūra, kaip atsakinga institucija, prieš priimdama Sprendimą pagal kompetenciją atliko PAVĮ 10 straipsnyje nustatytus veiksmus, priėmė Sprendimą tik įsitikinusi, kad nėra jokių abejonių dėl PAV ataskaitos teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus.
40. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
41. Savivaldybės administracijos nuomone, teismas teisingai pažymėjo, kad PAVĮ nėra nustatyta, kad Agentūra turi priimti sprendimą tik dėl vienos iš ūkinės veiklos alternatyvų įgyvendinimo. Mykolo Lietuvio gatvės visuomenės viešąjį interesą, jo apsaugą labiau atspindi būtent pirmosios alternatyvos Mykolo Lietuvio gatvės trasa. Pareiškėjas, teikdamas skundą gina tik siauros grupės – išimtinai kelių asmenų (skunde ne kartą yra išskirti ir ypač akcentuojami žemės sklypai adresu (duomenys neskelbtini)) privatų interesą. Triukšmo lygio viršijimo problemos prie gyvenamųjų aplinkų esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje taip pat būtų išspręstos, visos siūlomos priemonės būtų tikslinamos techninio projekto rengimo metu. Pagal esamus PAV ataskaitos duomenis (8 lentelė) aiškiai nurodyta, kad bus taikomas sunkiojo transporto priemonių eismo ribojimas, leidžiant tik visuomeninio (autobusai) ir aptarnaujančio transporto eismą. Sunkiojo transporto eismas nėra numatomas, tai turėtų būti fiksuota draudžiamais kelių ženklais (PAV ataskaitos 5.5 p.). Poveikio aplinkai vertinimo dokumentai yra PAV programa ir PAV ataskaita (PAVĮ 2 str. 8 p.), todėl ir nustatant, ar bus leidžiamas ir sunkiojo transporto eismas, ar ne, turi būti vertinami minėtų dokumentų duomenys, o ne kiti rengimo proceso eigoje rengti / gauti tarpiniai įvairių subjektų raštai. Pagrindinės miesto gatvės (B1 kategorijos) – Mykolo Lietuvio g., ribos numatytos vadovaujantis patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais: bendruoju planu ir jo sprendiniais bei Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schema, kuri patvirtinta 2011 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-91. Numatomos gatvės raudonosios linijos buvo vertinamos ir planuojant aplinkines teritorijas bei formuojant sklypus. Todėl šiame etape planuojamų Mykolo Lietuvio gatvės ribų keitimas neracionalus ir akivaizdžiai sukeliantis daugiau neigiamų pasekmių. Be to, keičiant gatvės kryptį ir vingį reikštų ir didelio miško masyvo iškirtimą ir tai miestui būtų nemaža žala. Kelių asmenų interesai negali būti aukščiau viešojo. Savivaldybės administracijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pateikė detalų vertinimą ir pagrindimą, o tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos išvadomis ir situaciją vertina skirtingai, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, ar nepagrįstas.
42. Trečiasis suinteresuotas NVSC atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad palaiko savo poziciją, išdėstytą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
43. Ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. (28.7)-A4-149 „Dėl planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste galimybių“, kuriuo planuojama ūkinė veikla – Mykolo Lietuvio gatvės tiesimas įvertinus jos pobūdį, poveikį gamtinei aplinkai, visuomenės sveikatai ir socialinei aplinkai pagal parengtą PAV ataskaitą, įgyvendinus PAV ataskaitoje numatytas aplinkosaugines priemones, įvykdžius šio sprendimo 10 punkte nustatytas sąlygas, yra leistina pagal pirmą ir antrą veiklos alternatyvas.
44. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Pažymėtina, kad byloje nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, tačiau procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas pripažįstamas pagrindu panaikinti teismo sprendimą, kai dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.).
45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017, 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo atstovai dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose. Nėra pagrindo manyti, kad administracinę bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, pareiškėjo teisė į veiksmingą teisminę gynybą galėtų būti pažeista arba būtų sudarytos reikšmingos kliūtys teismui teisingai išnagrinėti bylą, todėl prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.
47. Teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (ABTĮ 86 str.). Priimdamas sprendimą administracinis teismas privalo įvertinti teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Vykdant šiuos reikalavimus teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 straipsnis). Įrodymais administracinėje byloje laikytini visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Administracinėje byloje kilus klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas turi skirti ekspertą arba pavesti ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę (ABTĮ 61 str.).
48. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnis poveikio aplinkai vertinimo objektu apibrėžia planuojamą ūkinę veiklą, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Pagal šio straipsnio 5 dalį, PAV procesą sudaro keturi etapai: 1) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas bei pranešimas visuomenei apie priimtą atrankos išvadą; 2) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos rengimas, pranešimas visuomenei apie parengtą programą, derinimas ir tvirtinimas; 3) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimas, derinimas ir viešas visuomenės supažindinimas;
4) sprendimo priėmimas ir poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas apie priimtą sprendimą. PAVĮ 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad atsakinga institucija, išnagrinėjusi ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, taip pat raštu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba priima sprendimą. PAVĮ 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad sprendimas – tai atsakingos institucijos motyvuotas nustatyta tvarka priimtas nustatytos formos dokumentas, nurodantis, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, leistina, ar neleistina pasirinktoje vietoje. Nagrinėdamas ginčą pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti skundžiamo akto atitikimą aptartų ir kitų ginčo santykiams taikytinų teisės aktų reikalavimams laikydamasis įstatymu nustatytų procesinių taisyklių.
49. Teismo sprendime konstatuota, kad planuojamoje Mykolo Lietuvio gatvėje bus taikomas sunkiojo transporto priemonių (>3,5 t bendrosios masės) eismo ribojimas, leidžiant tik visuomeninio (autobusai) ir aptarnaujančio transporto eismą, todėl rengiant PAV ataskaitą pagrįstai nevertintas sunkiojo transporto, išskyrus autobusus, eismas. Taip pat pažymėta, kad pareiškėjas, vertindamas triukšmą, naudoja duomenis ir apie sunkiasvorį transportą, todėl jo teikiami skaičiavimai šiuo atveju negali būti taikomi. Dėl tos pačios priežasties teismas pripažino tinkamu ir oro taršos poveikio vertinimą eismo intensyvumo apskaičiavimo aspektu. Tokios teismo išvados negrindžiamos byloje ištirtų įrodymų analize, teisės aktų nuostatomis, o prielaidomis paremtas teismo sprendimas negalimas.
50. Ginčijamame atsakovo sprendime, o taip pat PAV programoje ir PAV ataskaitoje, planuojama ūkine veikla nurodyta planuojama tiesti Mykolo Lietuvio gatvė Vilniaus mieste, kaip nauja B1 kategorijos (pagrindinės miesto gatvės) gatvė. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju planuojamai ūkinei veiklai apibrėžti, laikantis PAVĮ 2 straipsnio 9 dalyje sprendimui keliamų reikalavimų, reikšmingas teisės aktas Aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, kuris nustato visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus (p. 1). Atsižvelgiant į šio statybos techninio reglamento 33 punkto pagrindinių gatvių techninių parametrų 10 lentelę ir 35 punkto nustatytas pėsčiųjų ir atskirų transporto rūšių eismo sąlygas motorizuoto eismo gatvėse, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad planuojamos B1 kategorijos gatvės projektinis greitis yra 70 km/h, minimalus eismo juostų skaičius yra 4, o maksimalus – 6 (kuris prireikus gali būti padidintas), eismo juostų plotis nuo 3,25 m iki 3,50 m, B1 kategorijos gatvėje galimas bet kurių krovininio transporto priemonių, ratinių savaeigių mechanizmų eismas. Todėl pagal šiame teisės akte nustatytus techninius reikalavimus turi būti vertinama planuojama ūkinė veikla – gatvės tiesimas ir atliekama Sprendimo teisminė patikra. Šalių pareiškimai dėl jų subjektyvaus požiūrio į numatomus planuojamos ūkinės veiklos parametrus su teisiniu reguliavimu nekonkuruoja.
51. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimo atskiromis pozicijomis, vertinimais ir skaičiavimais, pateikė teismui MB „Traficus“ parengtą ataskaitą „Planuojamos tiesti Mykolo Lietuvio gatvės Vilniaus mieste eismo srautų tyrimai ir vidutinio metinio paros eismo intensyvumo (VMPEI) 2025 metams prognozavimas“ ir UAB „R.A.C.H.E.L Consulting“ atliktą akustinio triukšmo įvertinimo ataskaitą, kurių duomenys skyrėsi nuo PAV ataskaitoje naudotų duomenų, tačiau pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodinėjimo procesą reguliuojančias taisykles, šių įrodymų netyrė ir nevertino, nesprendė klausimo dėl specialiųjų žinių turinčių ekspertų pasitelkimo nustatytiems prieštaravimams šalinti.
52. Nepagrįstos byloje ištirtais ir įvertintais leistinais įrodymais ir teismo išvados dėl prognozuojamo eismo intensyvumo skaičiavimo pasikeitimų bei oro taršos poveikio. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nepateikė vertinimo reikšmės Sprendimo teisėtumui fakto, kad vienas iš PAV subjektų NVSC nepritarė PAV ataskaitai dėl vienos iš gatvės tiesimo alternatyvų, bei pataisytos PAV ataskaitos pokyčių vertinimo atsižvelgiant į PAVĮ 9 straipsnio 7 dalies nuostatas dėl PAV ataskaitos pakeitimo, pataisymo ar papildymo iš esmės bei su tuo susijusiomis pakartotinėmis poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis.
53. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl procesinės teisės normų, reguliuojančių įrodinėjimą, ir materialinės teisės netinkamo taikymo teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, turi būti naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 147 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo asociacijos „Visorių slėnio gyventojų bendruomenė“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti. Bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė