Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-81-282/2020

Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00160-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.1.7.; 21.11.10.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena A. P. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje jam inkriminuoto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – Pareiškėjas) pareiškimu prašė iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)” buvusiam vadovui A. P. už laiku neinicijuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį paskirti jam nuobaudą. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra Valstybinės mokesčių inspekcijos skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019 m. birželio 12 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 862 871,44 Eur. Viso išieškojimo metu, t. y. nuo 2018 m., buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bendrovė pakankamai ilgą laiką yra (buvo) nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Minėtą vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindžia toliau išdėstytos aplinkybės. Pagal VĮ Registrų centro duomenų bazės išrašą bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, bendrovės vardu registruota transporto priemonė „Mercedes Benz V220“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios dalyvavimas eisme uždraustas. VĮ Registrų centro duomenimis, bendrovės paskutiniai metinės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2017 metus. Bendrovė iš viso deklaravo 536 761,00 Eur vertės turto, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 473 578,00 Eur. Be to, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. A1-1300 yra panaikintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais Nr. L14-18, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali užsiimti pagrindine savo veikla. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. P., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus VMI bei kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. A. P. bendrovės vadovu dirbo nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. sausio 10 d. Bendrovė tapo nemoki jam vadovaujant, tačiau pareigos kreiptis į teismą bendrovės vadovas neįvykdė. Vėliausiai nuo 2018 m. balandžio 26 d. vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. lapkričio 7 d. Šiaulių apygardos teisme iškelta bankroto byla pagal kreditorės – VMI pareiškimą, ir tai tik įrodo faktą, kad bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Be to, bankroto bylos iškėlimo pagal kreditorės – VMI pareiškimą faktas nepašalina galimybės traukti bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iki 2018 m. lapkričio mėn.

2.       Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019-06-17 nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. P. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

3.       Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena A. P. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje jam inkriminuoto ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

4.       Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs Pareiškėjo apeliacinį skundą, 2019-11-05 nutartimi Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimą paliko nepakeistą, Pareiškėjo apeliacinio skundo netenkino.

5.       Lietuvos A. T., išnagrinėjęs Pareiškėjo prašymą, 2020-06-03 nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2019-11-05 nutartį ir perdavė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apygardos teismui.

6.       Apeliaciniu skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019-09-05 nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusį vadovą A. P. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti sankcijoje numatytą baudą už šio pažeidimo padarymą. Teigia, kad teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai taikė bylai aktualius teisės aktus, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl to nebuvo nustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės ir padarytos neteisingos išvados. Nesutinka su teismo išvada, kad 2018-08-23 VMI pranešimo pateikimas pašalino A. P. pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos Bendrovei inicijavimo, kadangi ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokios pareigos vadovas netenka tik tuo atveju, kai kreditorius kreipėsi į teismą, o ne tada, kai Bendrovė gavo kreditoriaus pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą. Dėl to Pareiškėja teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad kreditoriaus pareiškimas apygardos teismui buvo pateiktas 2018-10-02 ir tik nuo šios datos A. P. išnyko pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos Bendrovei inicijavimo. Nurodo, kad Bendrovė tapo nemoki po to, kai susidarė ženkli mokestinė nepriemoka t. y. po 2018-04-25, kai Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 580 343,14 Eur, todėl 2018-04-25 yra ta data, nuo kurios A. P. kilo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga. Dėl to teigia, kad pareiga vadovui inicijuoti bankroto bylos iškėlimą atsirado dar iki VMI 2018-08-23 pranešimo gavimo ir išnyko tik VMI 2018-10-02 pateikus pareiškimą teismui. Atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime nepasisakė, nuo kada Bendrovės vadovui A. P. atsirado pareiga pateikti teismui pareiškimą.

6.1.       Taip pat Pareiškėjas skunde nurodo, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad A. P. būtų ėmęsis kokių nors veiksmų susigrąžinant skolas iš Bendrovės debitorių ir taip atkuriant Bendrovės mokumą, išskyrus nepagrįstus prašymus išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir vėlesnį Bendrovei nepalankių VMI sprendimų skundimą. Teigia, kad A. P. veikė priešingai, pasibaigus ginčui dėl mokestinės paskolos išdėstymo ir gavus VMI 2018-08-23 pranešimą, 2018-09-03 pasirašė sutartį su didžiausiu Bendrovės debitoriumi RUAB „S.“ dėl skolos mokėjimo dalimis per ilgesnį nei 100 mėnesių laikotarpį, taip ne tik, kad neatkuriant Bendrovės mokumo, bet ir užtikrinant skolų iš debitorių savalaikį neatgavimą. 

6.2.       Pareiškėjas skunde nesutinka su teismo teiginiu, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-09-12 VMI pervedė 95 995,49 Eur, kadangi šios lėšos buvo priverstinai nurašytos nuo Bendrovės sąskaitos vykdant priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, ir tai nebuvo savanoriškas mokestinės nepriemokos mažinimas.

7.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019-09-05 nutarimą.

Teigia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodo, kad 2018-08-23 VMI pateikė pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovės atžvilgiu iškėlimo dar iki tol, kol A. P. tapo aišku, kad Bendrovė negalės atsiskaityti su VMI (t. y. 2018-08-30). Dėl to teigia, kad pagal aktualią teismų praktiką (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-332/2018), tokia situacija nesudaro pagrindo pripažinti, kad nemokios bendrovės vadovas pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, ir tokį vadovą traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

1.       Apeliacinis skundas tenkinamas.

2.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (LAT nutartis Nr. e2AT-18-648/2017).

3.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį ir teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas A. P. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, padarė neteisingas išvadas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymių nebuvimo.

4.       ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, t. y. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose nustatytais atvejais. Ši teisės norma yra nukreipiančioji (su blanketine dispozicija) ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kreditorių teises ir juridinių asmenų bankrotą (nemokumą).

5.       Įmonių bankroto įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi, pagal šias ĮBĮ nuostatas, pagrindas, nustatantis pareigą įmonės vadovui ar kitiems asmenims pagal kompetenciją kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra įmonės nemokumas, kuris pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

6.       Taigi tam, kad įmonės vadovas (ar kiti asmenys pagal kompetenciją) būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą neveikimą ar netinkamą veikimą – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą (ar pavėluotą pateikimą) teismui, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui (ar kitam asmeniui pagal kompetenciją) kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

7.       Pagal ĮBĮ nuostatas, bankroto paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, kuo greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus. Dėl to ĮBĮ normos nustato įmonės vadovui pareigą nedelsiant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta įmonės vadovui todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus. Kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatų, nurodančių, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

8.       Taigi, atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, spręsdami atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį klausimą, teismai visų pirma turi nustatyti bendrovės nemokumo atsiradimo momentą. Būtent nuo šio momento ir skaičiuojami ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyti kreipimosi į teismą terminai (nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti). Iki sueinant šiems terminams nesiėmus jokių teisės aktuose nurodytų, anksčiau minėtų veiksmų, atsiranda pagrindas įmonės vadovui (ar kitam asmeniui pagal kompetenciją) taikyti ANK 120 straipsnį. 

9.       Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas nesiaiškino ir nenustatė, kada UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu BUAB „(duomenys neskelbtini)“) tapo nemokia.

10.       Iš VMI pareiškime nurodytų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui susidarė 2018-03-26, kad ženkli mokestinė nepriemoka – 580 343,14 Eur (prievolės, kurių suėjęs mokėjimo terminas) susidarė 2018-04-25 ir ši mokestinė nepriemoka vis didėjo (2019-06-12 (pareiškimo pateikimo apylinkės teismui metu) buvo 862 871,44 Eur (b. l. 1–26). Iš bylos matyti, kad nuo 2018-05-02 VMI bandė šią mokestinę nepriemoką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiieškoti priverstinai iš įmonės turto, banko sąskaitų, tačiau nesėkmingai.

11.       Iš VĮ Registrų centrui 2018-05-02 pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-12-31 balanso matyti, kad įmonės ilgalaikis turtas – 1169 Eur (t. y. programinė įranga, transporto priemonė, kt. įrenginiai, prietaisai ir įrankiai), trumpalaikis turtas – 535 592 Eur (atsargos, pirktos prekės, skirtos perparduoti, sumokėti avansai, pirkėjų skolos (519 460 Eur), kitos gautinos sumos), nuosavas kapitalas – 63 183 Eur (t. y. įstatinis kapitalas, rezervai, nepaskirstytas pelnas (nuostoliai)), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 473 578 Eur (t. y. gauti avansai, skolos tiekėjams (72 642 Eur), su darbo santykiais susiję įsipareigojimai ir kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (399 366 Eur) (b. l. 16). Iš šių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai (t. y. skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Dėl to konstatuojama, kad įmonės vadovas A. P., pateikdamas VĮ Registrų centrui įmonės finansinės atskaitomybės duomenis, žinojo ir suprato, kad įmonė yra nemoki. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemoki tapo po to, kai susidarė didelė mokestinė nepriemoka – 580 343,14 Eur, t. y. po 2018-04-26, ir nuo šios datos A. P. atsirado ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga nurodytais terminais kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba imtis veiksmų įmonės mokumui atkurti.

12.       Byloje yra duomenų, kurie leistų manyti, kad A. P., kaip įmonės vadovas, ėmėsi veiksmų atstatyti įmonės mokumą.

13.       Iš bylos matyti, kad A. P. 2018-05-28 ir 2018-09-03 sudarė sutartis su pagrindiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ debitoriumi (skolininku) RUAB „S.“ dėl bendradarbiavimo ir atsiskaitymo (b. l. 44). Pastebėtina, kad tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, tiek ir UAB „S.“ akcininkas ir direktorius yra tas pats asmuo – S. R. (b. l. 9–15, 46, 100). Pagal 2018-05-28 susitarimą UAB „S.“ įsipareigojo kas mėnesį vykdyti avansinius mokėjimus (ne mažiau kaip 32 000,00 Eur per mėnesį, pradedant nuo 2018 m. liepos 25 d. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už būsimus naftos prikimus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo šiomis lėšomis vykdyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą dalimis valstybės biudžetui (b. l. 44). Tačiau pažymėtina, kad šios sutartys buvo sudarytos po to, kai  2018-05-07 Mažeikių rajono savivaldybės Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-1003 buvo sustabdytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-06-20 išduoto leidimo Nr. L14-18 verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais galiojimas, o 2018-06-07 šis leidimas buvo panaikintas (b. l. 43, 45), t. y. A. P. žinant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi teisės vykdyti prekybos nefasuotais naftos produktais. Dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebegalėjo vykdyti pagrindinės savo veiklos ir 2018-05-28 pasirašytas susitarimas su UAB „S.“ nebuvo vykdomas – nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad vykdydama šį susitarimą UAB „S.“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą būtų pervedusi sutartus pinigus. 2018-09-03 buvo sudarytas susitarimas su UAB „S.“, pagal kurį UAB „S.“ dengs skolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo metu sudariusią 829 291,31 Eur, mokant po 8 000 Eur per mėnesį. Vertinant šį susitarimą, pažymėtina, kad UAB „S.“ skolos, kuri sudaro didžiąją dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ trumpalaikio turto (2018 m. balansas), išdėstymas nepateisinamai ilgam laikotarpiui (apytiksliai 100 mėnesių), neleidžia daryti išvados, kad tokiu susitarimu buvo siekta atstatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumą. Nors iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-09-12 banko sąskaitos išrašo (b. l. 103) matyti, kad iš šios sąskaitos VMI buvo pervesta 95 995,49 Eur, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad minėtą sumą į BUAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pervedė būtent UAB „S.“, vykdydama susitarimą, kaip teigiama A. P. atsiliepime, byloje nėra.

14.       Taip pat iš bylos matyti, kad 2018-05-07 ir 2018-05-28 prašymais A. P. kreipėsi į mokesčių administratorių dėl susidariusių mokestinių nepriemokų (577 497, 51 ir 172 329 Eur) atidėjimo ar išdėstymo dvejiems metams. Dėl mokestinių nepriemokų išdėstymo 2018-06-18 buvo priimti VMI viršininko sprendimai neišdėstyti minėtų mokestinių nepriemokų. Nesutikdamas su tokiais VMI viršininko sprendimais, A. P. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2018-08-30 nutartimi A. P. skundą dėl VMI viršininko 2018-06-18 sprendimų atmetė kaip nepagrįstą.

15.       Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. P., kaip įmonės vadovas, ėmėsi ir kitų veiksmų įmonės mokumui atkurti.

16.       Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad A. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nesiėmė pakankamų veiksmų Bendrovės mokumui atstatyti ir jam pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsirado nuo 2018-08-30, kai buvo išnagrinėtas jo skundas dėl VMI viršininko 2018-06-18 sprendimų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. P. po 2018-08-30 vykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytą jo, kaip įmonės vadovo, pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

17.       Dar viena būtina sąlyga, kada asmuo atsako pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, yra tai, kad nė vienas kreditorius, iki sueinant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui (ar kitam asmeniui pagal kompetenciją) kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

18.       Iš bylos matyti, kad 2018-10-08 VMI pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 25–26) ir 2018-11-07 Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-803-569/2018 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla (b. l. 18–19) (ši nutartis įsiteisėjo 2019-01-10 (b. l. 20–23)).

19.       Apylinkės teisme A. P. nurodė, kad gavus 2018-08-23 VMI pranešimą, jam tapo aišku, kad VMI kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš bylos matyti, kad VMI 2018-08-23 pranešimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą, direktorių A. P. informavo apie tai, kad įmonei nesumokėjus įsiskolinimo – mokestinės nepriemokos, t. y. 985 881,98 Eur, per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, VMI kreipsis į apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Apylinkės teismo vertinimu, po šio pranešimo A. P. tapo aiškiai žinomi kreditorės ketinimai inicijuoti bankrotą, todėl A. P. turėjo realų pagrindą tikėtis, jog kreditorė iš tikrųjų kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir jam pačiam tokia pareiga tampa neprivaloma. Dėl to apylinkės teismas šį VMI pranešimą vertino kaip aplinkybę, šalinančią būtiną pareigą bendrovės vadovui inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Tokia apylinkės teismo išvada yra nepagrįsta, nes pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį bendrovės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išnyksta, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kreditorius (šiuo atveju tai būtų 2018-10-08). Nors apylinkės teismas tokį sprendimą priėmė vadovaudamasis Šiaulių apygardos teismo 2018-03-21 administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-56-332/2018 priimtu sprendimu, tačiau šis Šiaulių apygardos teismo sprendimas kasacine tvarka nebuvo peržiūrėtas, todėl negalima teigti, jog šis sprendimas formuoja teismų praktiką. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-06-03 nutartyje nurodė, kad „apylinkės ir apygardos teismai visiškai nepagrįstai kaip vadovo atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį šalinančią aplinkybę pripažino net ne patį kreditorės kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o tik įspėjimą bendrovei apie ketinimą tai daryti“. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad VMI 2018-08-23 pranešimas apie tai, kad kreditorius ketina kreiptis į teismą, nelaikytina aplinkybe, šalinančia Bendrovės vadovo pareigą ĮBĮ 8 straipsnyje nustatytais terminais kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Pažymėtina, kad kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas žymi tik ANK 120 straipsnyje nurodyto trunkamojo nusižengimo pabaigą, tačiau tokia aplinkybė, kaip jau buvo paminėta, pati savaime nešalina bendrovės vadovo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį, jei kreditorius tokį prašymą pateikia jau po to, kai bendrovės vadovui buvo kilusi pareiga tai padaryti pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, nepaisant to, ar bendrovės vadovas žinojo, numanė ar bent galėjo numanyti apie kreditoriaus ketinimus. Toks teisės aiškinimas atitinka formuojamą teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018-12-21 nutartis byloje Nr. AN2-494-1020/2018).

20.       Įvertinus tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemoki tapo nuo 2018-04-25, kad A. P. veiksmai, kuriais jis siekė atkurti įmonės mokumą, nebuvo pakankami, kad VMI 2018-08-23 pranešimas nešalina įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kad nuo 2018-08-30 A. P. nevykdė savo, kaip įmonės vadovo pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, daroma išvada, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. P. veiksmuose (neveikime) yra visi ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl konstatuojama, kad

21.       A. P. nuo 2018-08-30 iki 2018-10-08, kai VMI pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (bendrovės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau šios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020-01-01) 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos neįvykdė, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Tokiais savo veiksmais A. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

22.       Skiriant nuobaudą A. P. atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad administracine tvarka nebaustas, neteistas (Liteko duomenys), byloje nesant kitų A. P. asmenybę charakterizuojančių duomenų (šeiminė padėtis ir pan.), daroma išvada, kad ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti A. P. paskiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio – 1 400 Eur baudą.

Teismas

n u t a r i a :

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą.

Pripažinti A. P. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 1 400 Eur bauda.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja                                                            Virginija Žindulienė