(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senoji pelėda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senoji pelėda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alsotana“ dėl sumokėto avanso, nuostolių ir netesybų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Senoji pelėda“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Alsotana“ (toliau ir atsakovė) 2290 Eur skolą (sumokėtą avansą), 105 Eur nuostolius, 8 procentų dydžio metines vėlavimo palūkanas už skaičiuojant jas nuo prievolės įvykdymo pabaigos (2020 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. tarp šalių buvo sudaryta baldų pirkimo - pardavimo sutartis (toliau ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo per 60 darbo dienų pagaminti ir sumontuoti ieškovės optikos salono prekybinėse patalpose baldus – ekspozicijai skirtą atviro tipo lentyną su spintelėmis bei LED apšvietimu. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė atliko 2290 Eur pavedimą į atsakovės nurodytą sąskaitą, kurio paskirtis buvo avansinis mokėjimas už užsakytus baldus. Pažymėjo, kad baldai buvo pristatyti ir sumontuoti 2020 m. gruodžio 1 d., tačiau atsakovei sumontavus baldus ieškovės optikos salone paaiškėjo, kad baldų plokštė buvo itin nekokybiška (sutrūkinėjusi), balduose buvo matomi įvairūs įtrūkimai, subraižymai, nevienodi bei neproporcingi sujungimai bei tarpai. Ieškovės teigimu, 2020 m. gruodžio 2 d. ieškovė elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad sumontuoti baldai nekokybiški bei paprašė, kad atsakingi atsakovės darbuotojai atvyktų baldų apžiūrai. Atvykus atsakovės darbuotojams ieškovės nurodytos pretenzijos buvo pripažintos kaip pagrįstos. Vėliau, 2020 m. gruodžio 7 d., ieškovė rašytiniu pranešimu informavo atsakovę, kad vienašališkai nutraukia Sutartį dėl atsakovės kaltės kartu pareiškiant pretenziją dėl 2290 Eur sumokėto avanso grąžinimo ieškovei. Ieškovė paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 8 d. atsakovės darbuotojai išmontavo baldus ir 2020 m. gruodžio 8 d. šalių perdavimo akto pagrindu perėmė baldus iš ieškovės bei juos išsivežė. Ieškovės teigimu, išmontuojant baldus buvo apgadinta ieškovės patalpų siena, kuri vėliau buvo remontuojama, todėl ieškovė patyrė papildomus nuostolius, be to, 2020 m. gruodžio 9 d. ieškovė pakartotinai pareiškė reikalavimą atsakovei dėl sumokėto avanso grąžinimo. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nereagavo į reiškiamas pretenzijas dėl sumokėto avanso grąžinimo, todėl ieškovės atstovė advokatė Paulina Ramoškaitė 2021 m. sausio 7 d. trečią kartą pareiškė reikalavimą atsakovei dėl avanso ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 15 d., tačiau ieškovės teigimu, atsakovė nereagavo ir į pastarąjį ieškovės reikalavimą.
3. Atsakovė UAB „Alsotana“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį nurodė su pareikštu ieškiniu nesutinkanti bei prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vadovaujantis Sutartimi, atsakovė baldus ieškovei pristatė ir sumontavo 2020 m. gruodžio 1 d., o ieškovė, savo ruožtu, pasirašė prekių priėmimo - perdavimo aktą, kuriuo patvirtino, jog atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė sumontuotus baldus, pagamintus pagal Sutartį, taip pat, kad neturi pretenzijų dėl prekių kiekio ir kokybės. Pažymėjo, kad jokių papildomų pastabų akte ieškovė nenurodė, be to, šalys pasirašė ir 2020 gruodžio 1 d. PVM sąskaitą - faktūrą serija ALS Nr. 0010286. Paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 2 d. ieškovė elektroniniu paštu pranešė, kad pastebėjo balduose esant įtrūkimų, todėl atsakovės darbuotojai 2020 m. gruodžio 3 d., atvyko apžiūrėti baldų. Apžiūros metu vertinta, kad ieškovės nurodomi įtrūkimai negali būti laikomi paslėptais trūkumais, kadangi tuo atveju, jeigu įtrūkimai ir egzistavimo perduodant prekes, tokie trūkumai yra lengvai pastebimi atidžiai apžiūrint priimamą prekę. Papildomai pažymėjo, kad neaiški įtrūkimų atsiradimo kilmė, nes galėjo atsirasti vėliau, ant lentynų padėjus sunkius daiktus, be to, įtrūkimai yra nežymūs bei lengvai sutvarkomi, taip pat netrukdantys naudoti daikto pagal paskirtį. Atsakovės teigimu, akivaizdu, jog jeigu sumontavus prekę būtų buvę matomi esminiai akivaizdūs trūkumai, ieškovė būtų juos pastebėjusi iš karto atsakovei sumontavus baldus ir nebūtų priėmusi baldų be pastabų ir pasirašiusi perdavimo - priėmimo akte, kad jokių pretenzijų neturi. Atsakovė teigė, kad 2020 m. gruodžio 7 d. ieškovei pateikus pranešimą apie Sutarties nutraukimą, atsakovė ne kartą priminė ieškovei sudarytos Sutarties sąlygas, tai, kad ieškovės nurodomi įtrūkimai apskritai negali būti laikomi esminiais prekės trūkumais ir yra lengvai pašalinami, kad šalys pasirašė prekių priėmimo - perdavimo aktą, kuriame jokie trūkumai nebuvo pažymėti ir kitas aplinkybes. Pažymėjo, kad ieškovė nesilaikė Sutarties 8.3. punkte šalių suderintų sąlygų ir be pateisinamos priežasties pranešė nutraukianti Sutartį, be to, nutraukusi Sutartį ne dėl esminio atsakovės pažeidimo, o vienašališkai ir savo iniciatyva, nesant tam Sutartyje numatyto pagrindo, atsakovė nėra atsakinga už montavimo metu likusių žymių ieškovės patalpų sienoje sutvarkymo išlaidas.
4. Ieškovė dublike iš esmės palaikė savo ieškinyje išdėstytus reikalavimus bei papildomai pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai teigė, jog 2020 m. gruodžio 1 d. pasirašant prekių priėmimo – perdavimo aktą ieškovė tariamai patvirtino, kad priėmė kokybiškai pagamintus baldus, tačiau ieškovė niekada jokia forma nėra patvirtinusi fakto, kad jai pateikti baldai yra kokybiški. Paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 1 d. priėmimo - perdavimo aktas buvo pasirašytas net nebaigus baldų montavimo darbų, t. y. darbų eigoje, šalims neturint jokių ketinimų galutinai pasirašytinai patvirtinti tinkamą baldų kokybę. Be to, akto pasirašymo metu nevertinta baldų kokybė, todėl minėto akto pasirašymas neturėtų atleisti atsakovės nuo atsakomybės. Teigė, kad baldų grąžinimo atsakovei akte nenurodyta, kad baldus atsakovė perima su „neesminiais trūkumais“, arba, kad baldai yra perimami pirkėjai atsisakius baldų trūkumų šalinimo. Nurodyto akto pagrindu baldai atsakovės buvo perimti todėl, kad jų kokybė neatitiko esminių kokybės reikalavimų bei Sutarties sąlygų bei todėl, kad Sutartis ieškovės iniciatyva buvo vienašališkai nutraukta dėl atsakovės kaltės ir savo esminę kaltę atsakovė pripažino.
5. Atsakovė UAB „Alsotana“ tripliku palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją bei nurodė, kad sumontavus baldus ieškovės patalpose, šalys juos apžiūrėjo ir jokių trūkumų nenustatė, šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir šalių pasirašytas 2020 m. gruodžio 1 d. prekių priėmimo - perdavimo aktas. Atsakovei nesuprantamas ieškovės dublike nurodytas teiginys, kad ieškovė niekada jokia forma nėra kad jai pateikti baldai yra kokybiški, nes perdavimo – priėmimo akte ieškovė aiškiai patvirtino prekių kokybę jų perdavimo metu. Atsakovė pabrėžia, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo - pardavimo sutartyje šalys aiškiai susitarė tiek dėl prekių priėmimo - perdavimo, tiek dėl prekių patikrinimo tvarkos ir prekių priėmimo - perdavimo akto pasirašymo reikšmės (Sutarties 7.6, 8.1 punktai). Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nedėjo pastangų bendradarbiauti su atsakove, siekdama išspręsti ginčą, o iš karto ėmėsi kraštutinių priemonių nutraukti Sutartį. Nurodė, kad nė viename el. laiške ar rašte ieškovė nesiteirauja dėl galimo trūkumų ištaisymo, o kategoriškai laikosi pozicijos nutraukti sutartį nepriklausomai nuo jokių kitų aplinkybių, tokiu būdu nesilaikydama Sutarties 8.3. punkte įtvirtino įsipareigojimo visų pirma reikšti reikalavimą dėl bet kokių trūkumų ištaisymo. Teigė, kad bendradarbiaudama su ieškove atsakovė nurodžiusi, jog ieškovės nurodyti baldų pažeidimai gali būti pašalinti ir net sutiko savo sąskaita tai padaryti. Papildomai pažymėjo, kad trūkumų mastas yra įrodinėjimo dalykas ir ieškovė turi įrodyti, kad trūkumai šiuo atveju buvo esminiai.
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė (įgaliota darbuotoja) I. Ž. paaiškino, jog 2020 m. gruodžio 1 d. vakarą ieškovės patalpose atsakovės darbuotojai sumontavo baldus, o 2020 m. gruodžio 2 d. 10 val. ieškovės vadovui nustačius, kad baldai yra nekokybiški, I. Ž. susisiekė su atsakovės atsakingais darbuotojais informuodama juos, kad atsakovės sumontuoti baldai yra nekokybiški. 2020 m. gruodžio 3 d. atsakovės atsakingi darbuotojai atvyko apžiūrėti baldų, o 2021 m. gruodžio 4 d. el. paštu ieškovė gavo atsakovės pasiūlymą su prisegtu nauju brėžiniu perdaryti baldus arba ištaisyti sumontuotų trūkumus. Atsižvelgiant į tai, kad baldų gamybos procesas būtų užtrukęs, ieškovė nesutiko gaminti naujų baldų ir jų laukti, todėl 2020 m. gruodžio 8 d. atsakovė baldus pasiėmė.
7. Ieškovės atstovas advokatas Deividas Gagys teismo posėdžio metu nurodė, kad priėmimo - perdavimo aktas buvo pasirašytas šalims neturint jokių ketinimų galutinai pasirašytinai patvirtinti tinkamą baldų kokybę. Pasak advokato akte nurodyta, kad šalys neturi viena kitai pretenzijų dėl nurodytų gaminių kiekių ir paslaugų kokybės, todėl akto pasirašymo metu nebuvo atliekamas baldų kokybės vertinimo, atsižvelgiant į tai, akto pasirašymas neturėtų atleisti atsakovės nuo atsakomybės. Pažymėjo, kad baldai sumontuoti vakare, o kitos dienos ryte buvo pastebėti trūkumai, todėl darytina išvada, kad trūkumai buvo pastebėti nedelsiant. Teigė, kad 2020 m. gruodžio 8 d. baldų perdavimo akte nėra nurodoma, kad baldus atsakovė pasiima su „neesminiais trūkumais“, arba, kad baldai yra perimami ieškovei atsisakius baldų trūkumų šalinimo, tačiau baldai buvo perimti todėl, kad jų kokybė neatitiko esminių kokybės reikalavimų. Pabrėžė, kad baldų trūkumai buvo konstatuoti kaip esminis daiktų kokybės bei sutarties pažeidimas, kadangi jie neatitiko ieškovės lūkesčių. Paaiškino, kad ieškovė itin rūpinasi savo aukšta reputacija ir kategoriškai netoleruoja savo veikloje nekokybiškų ir neestetiškų baldų, nekokybiškos veiklai skirtų patalpų išvaizdos.
8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas (įmonės vadovas) K. B. papildomai nurodė, kad baldų trūkumai buvo neesminiai, mažareikšmiai, iš toli jų net nesimatė, tačiau atsakovė savo ruožtu vis tiek sutiko ištaisyti trūkumus. Atsakovė siūlė ieškovei baldo pakeitimus, t. y. pakeisti baldo skydą, kas užtruktų apie 2-3 val. darbo vietoje už 5-10 dienų po skydo užsakymo, tačiau ieškovė kategoriškai atsisakė bendradarbiauti su atsakove.
9. Teismo posėdžio metu liudytoja J. I. paaiškino, kad atsakovės patalpose 2021 m. gruodžio 1 d. atsakovės darbuotojai montavo užsakytus baldus. Pabaigus baldų montavimo darbus liudytoja vizualiai apžiūrėjo bendrą baldų vaizdą (t. y. durelės atsidaro, lentynėlės sumontuotos, šviesa dega) ir be jokių pastabų pasirašė prekių priėmimo – perdavimo aktą, kurį prieš tai perskaitė. Liudytoja taip pat nurodė, jog jeigu būtų kažkas blogai, ji būtų nedelsiant skambinusi įmonės vadovui ir jį atitinkamai informavusi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 1040 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11. Sprendime pažymima, kad nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl baldų pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo nustačius esminį daikto trūkumą ir ieškovė siekia pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pirkėjo teisių gynimo būdu – susigrąžinti iš pardavėjo sumokėtą avansą ir atsisakyti sutarties.
12. Teismas pažymėjo, kad pirkėjui teigiant, jog pardavėjas pažeidė sutartį, negalima apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, todėl pirkėjas turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju pirkėja, t. y. ieškovė, turi įrodyti baldų defektus (trūkumus). Aplinkybę, kad baldai buvo netinkamos kokybės, ieškovė įrodinėjo šešiomis nuotraukomis, ieškovės pareikšta pretenzija atsakovei, 2020 m. gruodžio 8 d. baldų grąžinimo atsakovei aktu. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su minėtais įrodymais nustatė, jog iš tiesų baldų plokštėje matomi tam tikri įtrūkimai (subraižymai), lentynos galinėje sienelėje matomos tam tikros atplaišos, tačiau pritarė atsakovės pozicijai, jog vertinant su visu baldu, jo dydžiu, defektai yra nežymūs bei netrukdantys naudoti daikto pagal paskirtį. Teismas pažymėjo, kad nustatytų faktinių aplinkybių atsakovė nenuginčijo ir nepaneigė, o dėl ieškovės nurodytų stiklinių lentynėlių briaunų nekokybiškumo byloje pateiktos nuotraukos apskritai nepatvirtino.
13. Teismas akcentavo, kad 2020 m. gruodžio 1 d. prekių priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad ieškovė priima prekę pagal užsakymą bei patvirtina, kad pretenzijų dėl kiekio ir kokybės neturi, jokių papildomų pastabų akte specialiai tam paliktoje eilutėje nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kad prekė buvo sumontuota ieškovės patalpose, teismas vertino, kad ieškovės darbuotojai objektyviai turėjo visas galimybes ją apžiūrėti bei įvertinti. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu liudytoja J. I. nurodė, kad tuo atveju, jei pristatyti baldai būtų netinkami, ji būtų nedelsiant skambinusi įmonės vadovui ir jį informavusi.
14. Teismas, vertindamas ieškovės teiginį, kad 2020 m. gruodžio 1 d. priėmimo – perdavimo aktas buvo pasirašytas šalims neturint ketinimų galutinai pasirašytinai patvirtinti tinkamą baldų kokybę, o buvo pasirašomas išimtinai apmokėjimo tikslais, pažymėjo, kad apmokėjimo tikslais šalys pasirašė atskirą dokumentą – 2020 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija ALS Nr. 0010286, tuo tarpu dėl baldų priėmimo ir jų kokybės įvertinimo šalys pasirašė atskirą dokumentą – prekių priėmimo-perdavimo aktą. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2020 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi šalys susitarė tiek dėl prekių (baldų) priėmimo-perdavimo, tiek dėl prekių (baldų) patikrinimo tvarkos ir prekių priėmimo-perdavimo akto pasirašymo reikšmės: Sutarties 7.6. punkte šalys susitarė, kad pirkėjas patikrina prekes ir pasirašo prekių priėmimo-perdavimo aktą iš karto pardavėjui pristačius ir sumontavus prekes, tuo tarpu Sutarties 8.1. punkte numatyta, jog pirkėjas, nustatęs prekių kiekio, kokybės, komplektacijos ar montavimo trūkumus, apie tai privalo pažymėti prekių priėmimo-perdavimo akte ir nurodyti konkrečius prekių ar montavimo trūkumus, bei, kad pirkėjas (ar jo įgaliotas asmuo), pasirašęs prekių priėmimo-perdavimo aktą, vėliau neturi teisės reikšti pretenzijų pardavėjui dėl prekių kiekio, kokybės, jų komplektacijos ar montavimo trūkumų ar defektų, kurių nepažymėjo prekių priėmimo-perdavimo akte, arba jeigu prekes priėmė jų nepatikrinęs, išskyrus dėl paslėptų trūkumų, kurių pirkėjas objektyviai neturėjo galimybės nustatyti apžiūrėdamas ir priimdamas prekes (paslėpti trūkumai).
15. Teismas pripažino, kad liudytojos J. I. paaiškinimai teismo posėdžio metu paneigė ieškovės argumentus, kad priėmimo – perdavimo aktas buvo pasirašytas nevertinant baldų kokybės, kadangi atsakovės darbuotojams pabaigus baldų montavimo darbus, liudytoja vizualiai apžiūrėjo bendrą baldų vaizdą ir be jokių pastabų pasirašė priėmimo – perdavimo aktą, kurį prieš tai perskaitė. Teismas taip pat kritiškai vertino ir ieškovės akcentuojamą aplinkybę, kad ieškovė netoleruoja savo veikloje nekokybiškų ir neestetiškų baldų bei nekokybiškos veiklai skirtų patalpų išvaizdos, nes ieškovei pageidaujant ypatingai aukštos kokybės ir preciziškų baldų, tai atitinkamai turėjo būti numatyta šalių sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje.
16. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į Sutarties 8.3. punkto nuostatą, kad šalys aiškiai susitarė dėl situacijos, jog nustačius bet kokius prekių (baldų) trūkumus šalys visų pirma derins jų pašalinimo terminą ir tvarką, todėl vertino, kad bet kokiu atveju ieškovė turėjo visų pirma laikytis Sutarties ir pareikšti reikalavimą dėl įrodinėjamų trūkumų pašalinimo, o ne nutraukti Sutartį. Šiame kontekste teismas įvertino ir atsakovės paaiškinimus, kad pagal Sutartį atsakovė baldus ieškovei gamino pagal individualų užsakymą, todėl Sutarties nutraukimas gali turėti didelių nuostolių atsakovei, kadangi pagal individualų užsakymą pagamintos prekės nėra galimybės parduoti kitam klientui.
17. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės nurodyti baldų trūkumai (defektai), vertinant juos su visu baldu ir jo dydžiu, yra nežymūs, nedideli (mažareikšmiai) ir lengvai sutvarkomi bei vertino, kad esami baldų trūkumai (defektai) nėra pakankami konstatuoti, jog baldų apskritai negalima buvo naudoti pagal paskirtį, kad trūkumai negali būti veiksmingai pašalinti pasinaudojant kitais pirkėjo teisių gynimo būdais, todėl jie nelaikytini esminiais. Teismas pripažino, kad ieškovė nedėjo pastangų bendradarbiauti su atsakove, vietoje to, iš karto ėmėsi kraštutinių priemonių nutraukti Sutartį, o toks ieškovės pasirinktas teisių gynybos būdas pripažintinas ne tik nepagrįstu, bet ir neproporcingu, todėl atsakovė pagrįstai remdamasi Sutarties nuostatomis taikė Sutartyje numatyto dydžio netesybas ieškovės atžvilgiu. Teismas nurodė, kad Sutarties 9.8. punkte numatyta, pirkėjui nutraukus Sutartį ne dėl pardavėjo esminio šios Sutarties pažeidimo, pirkėjas privalo pardavėjui sumokėti netesybas, lygias 90 procentų komerciniame pasiūlyme nurodytos kainos, už sutartinių prievolių nevykdymą, be to, Sutarties 9.10. punkte numatyta, kad netesybų suma yra automatiškai be atskiro pranešimo įskaitoma į pirkėjo sumokėtą avansą ir pirkėjas turi pareigą papildomai sumokėti tik sumokėto avanso sumą viršijančią netesybų dalį. Teismas laikėsi pozicijos, kad ieškovei nepagrįstai nutraukus Sutartį sumokėtas avansas buvo įskaitytas į ieškovės mokėtiną netesybų sumą.
18. Teismas pripažino nepagrįstu ieškovės argumentą, jog 2020 m. gruodžio 8 d. baldų perdavimo akte nėra nurodyta, kad baldus atsakovė paima su „neesminiais trūkumais“ neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi, akte nėra nurodyta, jog atsakovė baldu ir atsiima „su esminiais trūkumais“. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė dėl galimo baldų defektų ištaisymo, o kategoriškai laikėsi pozicijos nutraukti Sutartį ir nesilaikė Sutarties 8.3. punkte įtvirtino įsipareigojimo visų pirma reikšti reikalavimą dėl bet kokių baldų trūkumų ištaisymo. Teismui konstatavus, jog ieškovės nurodomi baldų trūkumai (defektai) nėra esminiai ir juos buvo įmanoma pašalinti, be to, ginčo atveju atsakovei siekus bendradarbiauti su ieškove ir ieškovei atsisakius tai padaryti, ieškovei, be pagrindo vienašališkai nutrakus Sutartį kilo pareiga sumokėti Sutartyje numatytas netesybas, kurios buvo įskaitytos į ieškovės sumokėtą avansą. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės reikalavimas grąžinti sumokėtą 2290 Eur avansą atmetė kaip nepagrįstą. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad atsakovė nėra atsakinga ir už montavimo metu likusių žymių ieškovės patalpų sienoje sutvarkymo išlaidas, kadangi prie sienos buvo montuojami baldų pritvirtinimai remiantis šalių sudaryta Sutartimi, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 105 Eur nuostolius teismo taip pat atmestas.
19. Sprendime pažymima, kad atmetus pagrindinį ieškovės reikalavimą, atmetami ir išvestiniai jos reikalavimai dėl 8 procentų dydžio metinių vėlavimo palūkanų priteisimo bei 8 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad įvertinus ginčo pobūdį, atsakovės rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas bei tai, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, priteisė atsakovei iš ieškovės 1040 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Ieškovė UAB „Senoji pelėda“ (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantė taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir prijungti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu teikiamą įrodymą – 2020 m. gruodžio 4 d. atsakovės elektroniniu paštu ieškovei siųstą laišką.
21. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė aiškino ir taikė materialines teisės normas bei padarė esminę teisės taikymo klaidą pripažindamas, kad šioje byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pagrįstumo. Teigia, kad nesant atsakovės reikalavimo pripažinti ieškovės vienašalį sutarties nutraukimą dėl pardavėjo kaltės nepagrįstu, sprendimą priėmęs teismas nepagrįstai ir nesant teisinio pagrindo ex officio ėmėsi spręsti, ar ieškovė pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį ir nepagrįstai ginčo išsprendimui taikė CK 6.217 straipsnio nuostatas. Vertina, kad buvo teismas pažeidė procesinį imperatyvą neperžengti pareikšto ieškinio ribų, be to, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes 2020 m. gruodžio 1 d. prekių priėmimo – perdavimo aktą vertino prieštaraujant šio įrodymo turiniui ir jame užfiksuotiems faktams.
22. Pasisakydama dėl vienašališko sutarties nutraukimo privalomumo ir, apeliantės vertinimu, nepagrįsto ieškinio ribų peržengimo, apeliantė nurodo, kad šioje byloje nėra ginčo dėl vienašališko Sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės, kadangi ieškovė tokio reikalavimo ieškiniu nereiškė, be to, šiam reikalavimui nėra pagrindo, nes sutartis vienašališkai jau buvo nutraukta ikiteismine tvarka ieškovės iniciatyva. Pažymi, kad atsakovė priešieškinio su atitinkamu reikalavimu nereiškė, todėl vienašalis sutarties nutraukimo dėl atsakovės kaltės faktas ir pagrindas yra privalomas ne tik atsakovei, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. Teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant imperatyvius jo turiniui keliamus reikalavimus, nes apeliantės manymu, teisiškai neįmanoma situacija, kuomet vienašalio sutarties nutraukimo klausimas pripažįstamas teisiškai nepagrįstu sprendimo motyvuojamoje dalyje ir, atitinkamai, tai nenurodoma teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.
23. Apeliantė pabrėžia, kad tuo atveju, kai sutartis yra pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir tokiu būdu gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu, kaip savigynos priemone, todėl sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka. Apeliantė teigia pagrįstai pasinaudojusi teise vienašališkai nutraukti sutartį neteismine tvarka, esant objektyviai aiškiam atsakovės esminių sutartinių prievolių netinkamam vykdymui, tyčiniam neveikimui ir piktnaudžiavimui teise. Nurodo, kad sandorio šalių teisė vienašališkai nutraukti sutartį šiuo atveju buvo numatyta Sutarties 9 skyriuje, be to, ieškovės teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nesikreipiant į teismą numato ir CK 6.217 straipsnio 1 dalis. Šiame kontekste apeliantė taip pat pažymi, kad atsakovė visiškai nereagavo į teisėtus ieškovės 2020 m. gruodžio 7 d. bei 9 d., taip pat 2021 m. sausio 7 d. rašytinius reikalavimus ir tik bylos nagrinėjimo metu deklaratyviai nurodė, kad ieškovė pažeidė prievolę išsaugoti sutartinius santykius.
24. Apeliantė tikina, kad jos motyvų dėl atsakovės tyčinio pasyvumo nevertino ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Apeliantės manymu, atsakovė nevykdė esminės savo pareigos, t.y. operatyviai imtis baldo trūkumų šalinimo, be to, nepateikė visiškai jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės bandymą įgyvendinti šią pareigą ir vienintelis atsakovės 2020 m. gruodžio 4 d. siūlymas, kuris taip pat nėra grindžiamas rašytiniais įrodymais, buvo perdaryti ieškovės užsakytą baldą, pakeičiant jo konstrukciją ir vaizdą, kas iš esmės netenkino ieškovės ir prieštaravo jos užsakymo esmei.
25. Apeliantės teigimu, nesant byloje pareikšto atsakovės reikalavimo pripažinti ieškovės vienašalį sutarties nutraukimą nepagrįstu ir pakeisti sutarties nutraukimo pagrindą, teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai taikė Sutarties 9.8 punktą, numatantį Sutarties nutraukimo pagrindą ne dėl pardavėjo esminio Sutarties pažeidimo. Apeliantė pažymi, kad atsakovė, gavusi ieškovės pretenzijas, buvo pasyvi ir niekada jokia forma nebuvo pareiškusi ieškovei, kad ji įgyvendina savo teisę dėl Sutarties nutraukimo. Teigia, kad vienintelis dokumentas, kuriame deklaruojamas vienašalis sutarties nutraukimas yra būtent ieškovės 2020 m. gruodžio 7 d. pranešimas, kuriuo ieškovė informavo nutraukianti Sutartį dėl esminių atsakovės sutartinių prievolių pažeidimų. Nurodo, kad Sutarties sąlygos nesuteikia atsakovei teisės vienašališkai pakeisti ieškovės nurodytą vienašalio sutarties nutraukimo pagrindą bei nuspręsti, kad Sutartis nutraukta visiškai kitu, atsakovės subjektyviai pageidaujamu pagrindu, t.y. ne dėl atsakovės kaltės.
26. Anot apeliantės, Sutartis buvo vienašališkai nutraukta ieškovės iniciatyva dėl atsakovės kaltės, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis neįrodytais atsakovės teiginiais ir vertinimais apie tai, kaip ji vertina ieškovės vienašalį sutarties nutraukimą ir apie tai, kad atsakovė tariamai iki teisminio proceso atliko ieškovės sumokėto avanso įskaitymą, kaip neegzistuojančiu pagrindu mokėtinas netesybas. Šiame kontekste apeliantė pažymi, kad vadovaujantis CK 6.134 straipsnio 1 dalimi draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie yra ginčijami teisme, be to, vadovaujantis CK 6.131 straipsnio 2 dalimi, įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Apeliantė nurodo, kad atsakovė apie jos vienašalį ieškovės sumokėtų lėšų įskaitymą pirmą kartą nurodė tik atsiliepime į ieškinį, t. y. esant pradėtam teisminiam ginčui dėl ieškovės sumokėtų avansinių lėšų grąžinimo, atsakovė neteisėtai vienašališkai atliko įskaitymą.
27. Apeliantės manymu, atsakovė padarė esminį prievolės pažeidimą, perduodama ieškovei baldą su esminiais trūkumais, be to, teismas netinkamai įvertino 2020 m. gruodžio 1 d. prekių priėmimo-perdavimo aktą, kadangi šio rašytinio įrodymas vertinimas atliktas prieštaraujant jo turiniui. Apeliantės teigimu, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė siekė bendradarbiauti su ieškove dėl baldo trūkumų šalinimo, o tokį tariamą atsakovės bendradarbiavimą teismas grindė net ne atsakovės, bet ieškovės pateiktais elektroniniais laiškais ir jų turiniu. Pasisakydama dėl 2020 m. gruodžio 1 d. priėmimo-perdavimo akto vertinimo apeliantė pažymi, kad priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, akte nurodyta, kad šalys pasirašo tik dėl gaminio kiekio ir paslaugų kokybės, t. y. baldų atvežimo ir sumontavimo paslaugos. Tuo tarpu atsakovės pagaminto baldo kokybė nebuvo minima prekių priėmimo-perdavimo akte, o pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis atsakovė įgyvendino pareigą perduoti ieškovei kokybišką prekę. Apeliantės vertinimu, teismo sprendimo motyvas, kad akto perdavimas ieškovės darbuotojai pasirašyti preziumuoja, jog atsakovė perdavė kokybiškus baldus, prieštarauja įstatymams ir Sutarties nuostatoms, nes vadovaujantis CK 6.327 straipsnio 3 dalimi, pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau.
28. Apeliantė akcentuoja, kad prekių priėmimo-perdavimo aktą iš atsakovės pusės pasirašė logistikos vadovo P. M., tačiau teismo posėdžio metu atsakovės vadovas patvirtino, kad aktą pasirašęs darbuotojas P. M. 2020 m. gruodžio 1 d. nebuvo atsakovės patalpose ir neatlikinėjo baldų montavimo, o tai atliko kiti du atsakovės darbuotojai, kurie ir pateikė ieškovės darbuotojai J. I. prekių priėmimo-perdavimo aktą pasirašymui. Teigia, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog akto pasirašymo metu nebuvo atliktas baldo kokybės vertinimas, o aktas iš atsakovės pusės buvo pasirašytas iš anksto darbuotojo, kuris net nedalyvavo baldų montavime ir nebuvo ieškovės patalpose. Nurodo, kad po ieškovės pateiktos pretenzijos, atsakovė neteikė jokios informacijos apie faktą, kad baldų trūkumai negali būti laikomi esminiais ir yra lengvai pašalinami, o priešingai, visiškai nereagavo į ieškovės pretenzijas, todėl teismas nepagrįstai konstatavo ieškovės bendradarbiavimo su atsakove nepakankamumą.
29. Apeliantė laikosi pozicijos, kad teismas subjektyviai ir šališkai vertino liudytojos J. I. paaiškinimus, nes pastaroji liudytoja kelis kartus paaiškino, kad ji nebuvo įgaliota tikrinti sumontuoto baldo kokybės, tam ji neturėjo reikiamų žinių. Liudytoja paaiškino, kad jos užduotis buvo prižiūrėti, kad baldo montavimas būtų atliekamas tinkamai, negadinant ieškovės patalpų ir kito inventoriaus, o po montavimo darbų patalpos sutvarkomos ir išnešamos šiukšlės. Be to, baldų montavimo dieną nebuvo nutraukta ieškovės įprastinė veikla ir prekybos salonas veikė, todėl liudytoja turėjo ir tiesioginių darbo pareigų, susijusių su ateinančių į patalpas ieškovės klientų aptarnavimu.
30. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie atsakovės siūlymą pakeisti baldo skydą, kadangi nurodyto turinio siūlymai niekada nebuvo pateikti ir siūlomi ieškovei. Apeliantės teigimu, jos darbuotoja I. Ž. paaiškino teismui, kad atsakovė 2020 m. gruodžio 4 d. atsiuntė ieškovei laišką su baldo brėžiniu, siūlant baldo kraštuose montuoti papildomas plokštes, taip siekiant užmaskuoti esamus horizontalius baldo atraminės plokštės įtrūkimus. Pasak apeliantės, jos netenkino šis siūlymas, nes juo buvo siūloma keisti ieškovės užsakyto baldo projektą, o taip pat atsakovės siūlymas nesprendė didelės dalies kitų baldo trūkumų, kaip daugybinės plokštės atplaišos pjovimo ir frezavimo vietose, todėl atsakovė pateikė netinkamą ir formalų situacijos sprendimą, kuris nešalino ir negalėjo pašalinti esamų baldo trūkumų.
31. Pasisakydama dėl patirtų nuostolių, susijusių su baldų išmontavimu atlyginimo, apeliantė nurodo, kad 2020 m. gruodžio 8 d. atsakovės darbuotojams išmontuojant baldus buvo apgadinta ieškovės patalpų siena, kuri vėliau buvo remontuojama, todėl ieškovė patyrė papildomus 105 Eur nuostolių. Apeliantė papildomai nurodo, kad dėl atsakovės netinkamo prievolės vykdymo apeliantė patyrė ir kitus, tiesiogiai su ieškovės veikla susijusius nuostolius. Teigia, kad turėjo teisėtus bei pagrįstus lūkesčius, kad atsakovė sutartines prievoles įvykdys laiku, t.y. tinkamai bei kokybiškai pagamins ir sumontuos baldus, tačiau tam neįvykus, ieškovė objektyviai negalėjo iš anksto suplanuotu laiku atidaryti prekybos ir paslaugų salono. Paaiškina, kad planuodama salono atidarymą ieškovė pirko reklamos paslaugas bei atliko kitus būtinus planavimo bei organizacinius veiksmus, be to, dėl netinkamo atsakovės prievolės vykdymo, ieškovė buvo priversta ieškoti alternatyvių baldų gamybos ir montavimo tiekėjų, todėl nurodytu laikotarpiu negalėjo vykdyti savo tiesioginės veiklos.
32. Atsakovė UAB „Alsotana“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
33. Atsakovė nesutinka su apeliantės pozicija dėl pranešimo apie vienašalį Sutarties nutraukimą vertinimo ir netesybų taikymo bei jų įskaitymo pagal Sutarties 9.8. ir 9.10 punktus. Teigia, kad nors pranešimas yra apeliantės valios dėl sutarties nutraukimo išreiškimas, tačiau tai nėra įrodymas ar pripažinimas, kad perduota prekė buvo nekokybiška, o tuo labiau, kad minimi trūkumai galėtų būti pripažįstami esminiais, be to, konkretaus Sutarties nutraukimo pagrindo – nei Sutarties punkto ar įstatymo nuostatos – nėra nurodyta ir pačiame ieškovės 2020 m. gruodžio 7 d. pranešime. Savo ruožtu atsakovė pažymi, kad Sutarties nutraukimo fakto neginčijo ir neginčija, nesiekė ir nesiekia laikyti, kad Sutartis nėra nutraukta ir kad ji privalo būti toliau vykdoma. Nurodo, kad ieškovės poziciją dėl Sutarties nutraukimo priėmė ir, laikydama, kad jokio esminio Sutarties pažeidimo nepadarė, atsakovė pritaikė Sutartyje numatytas Sutarties nutraukimo pasekmes pagal Sutarties 9.8. ir 9.10. punktus.
34. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovei teigiant, jog Sutartį ji nutraukė būtent dėl atsakovės kaltės, t. y. dėl esminių prekės trūkumų ir nekokybiškumo, būtent ieškovė privalo įrodyti, kad: prekė buvo nekokybiška; trūkumai buvo esminiai ir neištaisomi arba atsakovė atsisakė juos ištaisyti; ieškovė laikėsi Sutarties 8.3. punkte šalių sutartos reikalavimų reiškimo dėl trūkumų šalinimo eilės tvarkos. Atsakovės manymu, rašytinis vienašalis ieškovės pareiškimas, kad ieškovė mano, jog Sutartį iš esmės pažeidė atsakovė, nėra pats savaime privalomas nei atsakovei, nei tuo labiau bylą nagrinėjančiam teismui. Atsakovės įsitikinimu, sutikus su apeliantės išdėstytu teisiniu vertinimu, būtų apversta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 178 straipsnyje reglamentuota įrodinėjimo pareiga.
35. Teigia, kad apeliantei pareiškus apie Sutarties nutraukimą, kai Sutartyje numatyta galimybė ją nutraukti ir ne dėl esminių Sutarties pažeidimų, tačiau dėl to atitinkamai kyla Sutartyje numatytos pasekmės, be to, atsakovė neturėjo pareigos ginčyti nutraukimo fakto, nes su nutraukimu sutiko. Tuo tarpu Sutarties nutraukimo pasekmės, t. y. pareiga sumokėti netesybas ar įvykdyti kitas iš Sutarties ar įstatymo išplaukiančias prievoles, toliau sprendžiama remiantis įrodymais ir faktais, o ne subjektyviu šalies pareiškimu, kad ji asmeniškai laiko, jog Sutartį pažeidė kita šalis. Atsakovė pabrėžia, kad šiuo atveju ieškovė, reikšdama teisme reikalavimą priteisti sumokėtą avansą, turi įrodinėti, kad atsakovė padarė esminį Sutarties pažeidimą.
36. Atsakovė pažymi, kad ieškovei pareiškus ieškinį teisme dėl avanso grąžinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo byloje esančius įrodymus dėl prekės kokybės ir ieškovės nurodomų trūkumų masto ir laipsnio ir sprendė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina buvus esminį Sutarties pažeidimą iš atsakovės pusės, dėl ko ieškovei nutraukus Sutartį kilo pareiga sumokėti atsakovei Sutarties 9.8. punkte numatytas netesybas, kurios, remiantis Sutarties 9.10 punktu, atsakovės buvo įskaitytos į sumokėtą avansą. Atsakovė akcentuoja, kad būtent Sutarties 9.10 punkte šalys susitarė, jog netesybų įskaitymui atskiras pranešimas nėra reikalingas, o įskaitymas atliekamas automatiškai. Dėl šios priežasties, kaip teigia atsakovė, ieškovei 2020 m. gruodžio 7 d. pateikus pareiškimą dėl baldų atisakymo ir atsakovės darbuotojams 2020 m. gruodžio 8 d. nuvykus paimti baldų ir dar kartą įsitikinus, kad pozicija dėl pažeidimų šalinimo iš ieškovės pusės nederinama, buvo visos sąlygos atsakovei taikyti sutartines netesybas pagal Sutarties 9.8. punktą ir atlikti vienašalį įskaitymą pagal Sutarties 9.10 punktą.
37. Atsakovė kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto 2020 m. gruodžio 1 d. prekių priėmimo-perdavimo akto netinkamo vertinimo. Nurodo, kad Sutarties 7.6. punkte šalys buvo susitarusios, kad „pirkėjas patikrina prekes ir pasirašo prekių priėmimo-perdavimo aktą iš karto pardavėjui pristačius ir sumontavus prekes“, taip pat Sutarties 8.1. punkte numatyta, jog „pirkėjas, nustatęs prekių kiekio, kokybės, komplektacijos ar montavimo trūkumus, apie tai privalo pažymėti prekių priėmimo-perdavimo akte ir nurodyti konkrečius prekių kiekio, kokybės, jų komplektacijos ar montavimo trūkumus ar defektus“ bei, kad pirkėjas, pasirašęs prekių priėmimo-perdavimo aktą, vėliau neturi teisės reikšti pretenzijų pardavėjui dėl prekių kiekio, kokybės, jų komplektacijos ar montavimo trūkumų ar defektų, kurių nepažymėjo akte, arba jeigu prekes priėmė jų nepatikrinęs, išskyrus dėl paslėptų trūkumų, kurių pirkėjas objektyviai neturėjo galimybės nustatyti apžiūrėdamas ir priimdamas prekes (paslėpti trūkumai). Akcentuoja ir Sutarties 5.2. punktą, pagal kurį perdavus prekes pirkėjo įgaliotam asmeniui ir/ar jam pasirašius prekių priėmimo-perdavimo aktą, taikomos visos teisinės pasekmės, kokios jos būtų perdavus prekes pačiam pirkėjui.
38. Anot atsakovės, reikšminga įvertinti teismo posėdžio metu apklaustos ieškovės iškviestos liudytojos J. I. paaiškinimus teismo posėdžio metu, iš kurių akivaizdu, kad priėmimo-perdavimas aktas buvo pasirašomas suprantant jo reikšmę, turinį ir esmę, t. y., kad pasirašant aktą pripažįstama būtent pristatytų prekių kokybė, o pati liudytoja J. I. faktiškai apžiūrėjo ir įvertino sumontuotas prekes. Kartu atsakovė pažymi, kad atsakovės darbuotojas, pasirašęs aktą, neprivalėjo faktiškai būti objekte sumontavus prekes, kadangi jis perdavė prekes atvežimui ir sumontavimui ir savo parašu patvirtino, kad prekės perduodamos ir jos yra kokybiškos, o šiuo atveju svarbu, kad būtent ieškovė (jos darbuotojai) faktiškai buvo, apžiūrėjo ir pasirašydama priėmė prekę po pilno jos sumontavimo objekte, kai buvo visos sąlygos įvertinti prekės kokybę ir tai buvo faktiškai padaryta.
39. Pasisakydama dėl šalių tarpusavio komunikacijos ir bendradarbiavimo pareigos vykdymo, atsakovė nurodo, kad apeliantės nurodoma aplinkybė dėl to, jog atsakovė raštu neatsakė į jos reikalavimus grąžinti avansą, niekaip susijusi su pačiu ieškinio reikalavimu, kadangi pirmą kartą pretenzijas ieškovė pareiškė 2020 m. gruodžio 2 d., tuo tarpu atsakovės darbuotojai 2020 m. gruodžio 3 d. nuvyko į objektą apžiūrėti ir įvertinti prekės būklės. Atsakovės teigimu, jos atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuvykus į vietą buvo priimtas sprendimas nesiaiškinti minimalių defektų kilimo priežasčių, o remiantis klientų interesais ir siekiant gerų santykių, iš karto buvo pasiūlyta defektus pašalinti atsakovės sąskaita ir jėgomis. Tokiu būdu, atsakovės manymu, byloje yra įrodymai, kad ji siūlė sprendimo variantus ir priešingai, nėra įrodymų, kad atsakovė būtų arba atsisakiusi pašalinti nurodomus defektus (nors ieškovė tiesiogiai to nereikalavo) arba būtų neįvykdžiusi tokio įsipareigojimo per sutartą terminą.
40. Pabrėžia, kad Sutarties 8.3. punkte šalių aiškiai susitarta, kad visų pirma turi būti reiškiamas reikalavimas dėl trūkumų pašalinimo, tačiau ieškovė 2020 m. gruodžio 7 d. pareiškimu dėl sutarties nutraukimo pažeidė šį Sutarties punktą, todėl atitinkamai, atsakovė neturėjo pareigos atsakinėti į toliau ieškovės reiškiamus nepagrįstus reikalavimus dėl avanso grąžinimo, kadangi ieškovei nutraukus Sutartį nesant esminio Sutarties pažeidimo iš atsakovės pusės, ieškovei kilo pareiga sumokėti netesybas pagal Sutarties 9.8. punktą ir atsakovė šias netesybas (jų dalį) remiantis Sutarties 9.1.0 punktu, įskaitė į pervestą avanso sumą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
42. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
43. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl avanso, nuostolių ir netesybų priteisimo, pripažinus, kad ieškovė be pagrindo vienašališkai nutraukė Sutartį, todėl turi pareigą sumokėti Sutartyje numatytas netesybas, kurias, be kita ko, atsakovė įskaitė į ieškovės sumokėtą avansą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus (CPK 320 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo
44. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė rašytinį įrodymą – 2020 m. gruodžio 4 d. atsakovės elektroniniu paštu ieškovei siųstą laišką, kurį prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos. Apeliantė šio įrodymo prijungimo būtinybę grindžia tuo, kad skundžiamas teismo sprendimas motyvuojamas šio laiško faktu, iš esmės neteisingai vertinant jo turinį bei laikosi pozicijos, kad elektroninio laiško turinys reikšmingas objektyvios tiesos nustatymui bei tiesiogiai patvirtina neteisingą bylos faktų nustatymą pirmos instancijos teismo procese.
45. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
46. Teismo vertinimu, apeliantės teikiamas įrodymas objektyviai galėjo būti teikiamas anksčiau, t. y. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, juolab, kad apeliantė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog nurodytame laiške atsakovė bandė pasiūlyti iš esmės netinkamą ir formalų būdą baldo korekcijai (perdarymui), kuris niekaip nesusijęs su esamų baldo trūkumų šalinimu. Vis dėlto, įvertinus tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti su prašomu prijungti ir pateikti savo nuomonę dėl šio įrodymu vertinimo, manytina, kad įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl apeliantės teikiamas įrodymas priimamas, pridedamas prie bylos ir vertinamas sprendžiant ginčo klausimą.
47. Teisme 2021 m. spalio 25 d. gautas atsakovės prašymas prijungti prie bylos 2021 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio garso įrašo dalies išrašą, kuriame išrašyti: ieškovės atstovės įgaliotos darbuotojos I. Ž. paaiškinimai ir atsakymai į klausimus, atsakovės atstovo direktoriaus K. B. paaiškinimai ir atsakymai į klausimus bei apklaustos liudytojos J. I. paaiškinimai ir atsakymai į klausimus. Atsakovė paaiškina, kad šalių paaiškinimai ir liudytojos parodymai yra svarbūs įrodymai byloje, todėl, siekiant, kad apeliacinės instancijos teismui būtų patogiau įvertinti šiuos byloje esančius įrodymus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atsakovė teikia minėtą garso įrašo dalies išrašą.
48. Pažymėtina, kad, teismui suteikiama teisė ir galimybė, esant poreikiui, naudotis valstybės informacinių sistemų ir registrų duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio garso įrašas apeliacinės instancijos teismui yra prieinamas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO), nėra poreikio priimti atsakovės papildomai teikiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. posėdžio transkripcijos.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
49. Bylos šalys 2020 m. rugpjūčio 18 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo per 60 darbo dienų pagaminti ir sumontuoti ieškovės optikos salono prekybinėse patalpose baldus: ekspozicijai skirtą atviro tipo lentyną su spintelėmis bei LED apšvietimu. Vykdydama Sutartį, 2020 m. rugpjūčio 19 d. ieškovė atliko 2290 Eur avansinį pavedimą į atsakovės banko sąskaitą.
50. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pagaminti baldai buvo pristatyti ir sumontuoti ieškovės optikos salone 2020 m. gruodžio 1 d., tačiau kitą dieną (2020 m. gruodžio 2 d.) ieškovė elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad sumontuoti baldai nekokybiški bei paprašė, kad atsakingi atsakovės darbuotojai atvyktų baldų apžiūrai. 2020 m. gruodžio 3 d. atvykus atsakovės darbuotojams, ieškovės nurodytos pretenzijos buvo pripažintos kaip pagrįstos, todėl 2020 m. gruodžio 4 d. atsakovė elektroniniu laišku pateikė ieškovei pasiūlymą dėl pagaminto baldo korekcijos pagal laiške prisegtą brėžinį.
51. 2020 m. gruodžio 7 d., ieškovė rašytiniu pranešimu informavo atsakovę, kad vienašališkai nutraukia Sutartį dėl atsakovės kaltės kartu pareiškiant pretenziją dėl 2290 Eur sumokėto avanso grąžinimo ieškovei. 2020 m. gruodžio 8 d. atsakovės darbuotojai atvyko į ieškovės optikos saloną ir išmontavo baldus bei juos išsivežė, kartu pasirašant baldų perdavimo aktą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
52. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi mano, jog nesant atsakovės reikalavimo pripažinti ieškovės vienašalį sutarties nutraukimą dėl pardavėjo kaltės nepagrįstu, teismas nepagrįstai ir nesant teisinio pagrindo ex officio sprendė, ar ieškovė pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį. Apeliantė laikosi pozicijos, kad atsakovė padarė esminį prievolės pažeidimą, perduodama ieškovei baldą su esminiais trūkumais, be to, atsakovės siūlymo pakoreguoti baldą negalima laikyti bendradarbiavimu siekiant ištaisyti baldo trūkumus, o atsakovės atliktas avanso įskaitymas laikytinas nepagrįstu, kadangi ieškovei, teisėtai vienašališkai nutraukus sutartį, nekyla pareiga mokėti netesybas.
53. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina skundo argumentus dėl pirmosios instancijos atlikto ieškinio ribų peržengimo. Teisminio nagrinėjimo dalykas byloje nustatomas pagal pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas; 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 143 straipsnio 3 dalis). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas pagal savo kompetenciją tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes savarankiškai atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reglamentuojantį įstatymą, teisiškai argumentuodamas atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008).
54. Nagrinėjamu atveju vienas iš ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų yra 2290 Eur avanso gražinimas, tačiau aptariamu atveju tarp šalių kilusį ginčą, be kita ko, neabejotinai sąlygojo tai, jog atsakovė savo ruožtu įskaitė ieškovei tenkančias mokėti netesybas į ieškovės 2020 m. rugpjūčio 19 d. sumokėto avanso sumą. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai vertino aplinkybes, susijusias su ieškovės atliktu vienašališku Sutarties nutraukimu, kadangi tik įvertinus vienašališko Sutarties nutraukimo (ne)pagrįstumą, teismas galėjo prieiti prie išvados, viena vertus, dėl Sutarties objekto (baldo) trūkumų galimo egzistavimo, kita vertus, nuspręsti, ar atsakovė pagrįstai įskaitė ieškovės sumokėtą avanso sumą, kaip galimas netesybas. Akcentuotina, kad abu aspektai, tiek dėl baldo trūkumų (ne)buvimo, tiek dėl atsakovės atlikto avansinio mokėjimo įskaitymo veiksmų, yra neatsiejami nuo ieškovės pareikšto reikalavimo priteisti sumokėtą avansą pagrįstumo. Taigi, išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, jog akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neperžengė ieškinio ribų, nes sprendime nagrinėjo ieškovės ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir vertino ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Pažymėtina, kad siekiant tinkamai atskleisti bylos esmę ir prieiti prie motyvuotos išvados dėl reikalavimo gražinti avansą pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas neišvengiamai turėjo vertinti ir visapusiškai ištirti aplinkybes, susijusias su vienašališku Sutarties nutraukimu.
55. Šiame kontekste, kolegijos manymu, svarbu akcentuoti ir tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje niekaip neatsispindi teismo atliktas vienašališko Sutarties nutraukimo vertinimas. Nors skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl vienašališko Sutarties nutraukimo, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje, kuri, įsiteisėjus teismo sprendimui ir sukelia materialiuosius bei procesinius teisinius padarinius, pirmosios instancijos teismas pasisakė išimtinai tik dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų, todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos atliktas ieškinio ribų peržengimas, atmestini kaip nepagrįsti.
56. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovės esminio prievolės pažeidimo, sąlygojusio ieškovės atliktą vienašališką Sutarties nutraukimą, iš esmės pritartina atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad rašytinis vienašalis ieškovės pareiškimas, jog, ieškovės manymu, Sutartį iš esmės pažeidė atsakovė, nėra pats savaime privalomas nei atsakovei, nei tuo labiau bylą nagrinėjančiam teismui.
57. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sutarties nutraukimas yra kraštutinė – ultima ratio – priemonė, kurios taikymui nepakanka vien formalaus pagrindo. Favor contractus principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Vis dėlto, kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymėjo ieškovė, šių veiksnių svarba kartu nesuteikia teismui teisės suabsoliutinti favor contractus principo reikšmės sutartiniuose santykiuose, taip paneigiant vienos iš sutarties šalių teisėtų interesų apsaugą. Sutartį pažeidusios šalies iniciatyva teismas gali patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sąlygų ar sutarties nutraukimo teisėtumą. Jei šalių sutartos sąlygos prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), teismas gali (ir privalo) nukrypti nuo sutarties sąlygų turinio ir vadovautis teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2013).
58. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė vienašališkai Sutartį nutraukė dėl atsakovės kaltės, kadangi ieškovė laikėsi nuomonės, jog baldai neatitinka kokybės reikalavimų, kadangi baldų plokštėje matomi tam tikri įtrūkimai (subraižymai), lentynos galinėje sienelėje matomos tam tikros atplaišos, be to baldo stiklinių lentynėlių briaunos nekokybiškos (šiurkščios, nelygios). Vis dėlto, kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė kategoriškai laikėsi pozicijos nutraukti Sutartį ir nesilaikė Sutarties 8.3. punkte įtvirtino įsipareigojimo visų pirma reikšti reikalavimą dėl bet kokių baldų trūkumų ištaisymo. Šiame kontekste pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadai dėl ieškovės netinkamo bendradarbiavimo pareigos vykdymo sprendžiant klausimą dėl baldo trūkumų ištaisymo.
59. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju šalių sudarytos Sutarties 8.3. punktas aiškiai įpareigoja šalis prioritetą teikti bendradarbiavimo pareigai, kadangi nustačius prekės trūkumus, pirmiausia turi būti siekiama juos pašalinti, ištaisyti. Kartu pažymėtina, kad tinkamą atsakovės bendradarbiavimo pareigos vykdymą patvirtina byloje esantys įrodymai, šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu, be kita ko, ir pačios ieškovės pateikta 2020 m. gruodžio 4 d. atsakovės elektroniniu paštu išsiųsto laiško kopija, iš kurios turinio matyti, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę su pasiūlymu atlikti tam tikras baldo korekcijas siekiant pašalinti vizualiai matomus baldo kosmetinius trūkumus. Nors apeliantė nurodo, kad atsakovės pasiūlytas baldo trūkumų šalinimo būdas apeliantei pasirodė nepriimtinas, tačiau tolesni ieškovės veiksmai taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad ieškovė laikėsi Sutartyje numatytos bendradarbiavimo pareigos, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovės pasiūlymas dėl baldo trūkumų ištaisymo buvo pateiktas 2020 m. gruodžio 4 d. (penktadienį), tuo tarpu 2020 m. gruodžio 7 d. (pirmadienį) ieškovė, nepateikusi jokio aiškaus atsakymo į atsakovės pasiūlymą, pranešė apie vienašališką Sutarties nutraukimą ir pareikalavo ginčo avanso sumos gražinimo.
60. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė teise nutraukti Sutartį pasinaudojo nesant atsakovės kaltės, apeliantės veiksmai vienašališkai nutraukiant Sutartį neatitiko Sutarties šalių sąžiningumo, kooperavimosi ir proporcingumo bei interesų pusiausvyros principų, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino vienašališką Sutarties nutraukimą, kaip atliktą nesant atsakovės kaltės, be to, pagrįstai priėjo prie išvados, kad baldo trūkumai yra nežymūs, nedideli (mažareikšmiai) ir lengvai sutvarkomi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytų baldo trūkumų mastas tik patvirtina, kad ieškovei tinkamai įgyvendinus bendradarbiavimo pareigą, šalims egzistavo galimybė išsaugoti Sutartį ir ją tinkamai įvykdyti. To nepadarius, ieškovei kilo Sutarties 9.9. punkte numatytos pasekmės, todėl atsakovė pagrįstai ieškovės sumokėtą avansą buvo įskaityta į ieškovės mokėtiną netesybų sumą.
Dėl įrodymų vertinimo
61. Ieškovė pateiktą apeliacinį skundą, be kita ko, grindžia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu akcentuojant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino 2020 m. gruodžio 1 d. priėmimo-perdavimo aktą, kadangi šio rašytinio įrodymas vertinimas atliktas prieštaraujant jo turiniui. Apeliantės manymu, nurodytame šalys pasirašė tik dėl gaminio kiekio ir paslaugų kokybės, t. y. baldų atvežimo ir sumontavimo paslaugos. Tuo tarpu atsakovės pagaminto baldo kokybė nebuvo minima prekių priėmimo-perdavimo akte, o pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis atsakovė įgyvendino pareigą perduoti ieškovei kokybišką prekę bei pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų apie atsakovės bendradarbiavimą baldo trūkumų nustatymo atveju. Atitinkamai, apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos šališkai vertino liudytojos J. I., pasirašiusios 2020 m. gruodžio 1 d. priėmimo-perdavimo aktą, paaiškinimus, nes pastaroji liudytoja kelis kartus paaiškino, kad ji nebuvo įgaliota tikrinti sumontuoto baldo kokybės, tam ji neturėjo reikiamų žinių.
62. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 176–185 straipsniai. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015).
63. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis, sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo pritarti ieškovės apeliacinio skundų argumentams dėl netinkamo teismų atlikto įrodymų vertinimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju 2020 m. gruodžio 1 d. priėmimo-perdavimo akto turinys patvirtina, jog ieškovės darbuotoja J. I. nurodytame akte savo parašu patvirtino viena vertus, baldų gavimą, kitą vertus, pretenzijų neturėjimą. Kita vertus, nors liudytoja teismo posėdžio metu apklausta J. I. tvirtino, kad neturėjo kompetencijos tinkamai įvertinti baldų kokybės, tačiau kaip UAB „Senoji pelėda“ darbuotoja buvo įgaliota minėtą dokumentą pasirašyti ir byloje nėra įrodymų bei šalys neginčijo, kad priėmimo-perdavimo aktą pasirašė tam įgaliojimų neturintis asmuo. Be to, atsakovės pozicija, kurios ji nuosekliai laikėsi bylos nagrinėjimo metu patvirtina, kad atsakovė iš esmės neneigė trūkumų egzistavimo fakto, ginčijo tik jų vertinimą, t. y. siekė užginčyti, kad trūkumai neesminiai ir nesudarė pagrindo ieškovei vienašališkai nutraukti Sutartį.
64. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties
65. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje pirmosios instancijos teismo priimtam teisiniam rezultatui įtakos nedaro. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
66. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos išsamiai ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai ginčui taikytiną teisinį reguliavimą bei aktualią teismų praktiką. Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti ieškovės apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Dėl aukščiau nurodytų argumentų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
67. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
68. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas yra atmestas, atsakovė turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnis).
69. Atsakovė teismui 2021 m. spalio 25 d. išreiškė prašymą dėl 1400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovė įrodinėja 2021 m. spalio 22 d. sąskaita už teisines paslaugas serija MS Nr. 875 bei 2021 m. spalio 23 d. bankinio mokėjimo pavedimo kopija.
70. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.16. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos atsakovams lygiomis dalimis priteistinos iš ieškovų (CPK 98 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r ė :
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senoji pelėda“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senoji pelėda“, juridinio asmens kodas 249918820, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alsotana“, juridinio asmens kodas 150163314, naudai, 1400,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Ramunė Mikonienė
Asta Pikelienė
Laima Ribokaitė