Nr. DOK-1726 

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02207-2025-0

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkės), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2026 m. gegužės 7 d. paduotu ieškovės mažosios bendrijos „JT Engineering“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 10 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „JT Engineering“ ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriui bei E. U. dėl servituto panaikinimo, išnykus jo būtinumui, bei atsakovės E. U. priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai „JT Engineering“ dėl įpareigojimo pašalinti statinius. Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškovės ieškinį ir tenkino atsakovės priešieškinį.

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį ir atmesti atsakovės priešieškinį.

Ieškovės kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas analizavo ieškovės, kaip valstybinės žemės nuomininkės, valdymo pobūdį ir jos santykį su tarnaujančiuoju daiktu, tačiau neatskleidė, ar ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.135 straipsnio 2 dalis bei CK 4.136 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad dėl servituto pabaigos į teismą gali kreiptis tik tarnaujančiojo daikto savininkas ar savarankišką daiktinę teisę turintis valdytojas, ar ir teisėtas naudotojas, kurio teisės servituto egzistavimo tiesiogiai ribojamos. Kasacinio teismo praktikoje išplėtotas klausimas tik servituto nustatymo bylose, tačiau aiškios taisyklės dėl servituto pabaigos bylose nėra suformuota. Dėl to yra pagrindas kasaciniam teismui pasisakyti, ar servituto pabaigos bylose sprendžiant dėl teisės kreiptis į teismą lemiamą reikšmę turi vien formalus daiktinės teisės pobūdis, ar ir realus servituto daromas poveikis teisėtam tarnaujančiojo daikto naudotojui.

2. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami klausimą dėl servituto būtinybės išnyko, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias šalių rungimosi principą bei įrodinėjimo pareigą. Nors teismai ir pripažino, kad šiuo metu atsakovės patalpos faktiškai naudojamos kaip vientisos ir į jas patenkama kitais įėjimais, t. y. realiai yra galimybė naudoti viešpataujantį daiktą be ginčo servituto, tačiau nepaisant to, vis tiek atmetė ieškovės reikalavimą, remiantis tuo, kad ateityje atsakovė galėtų pageidauti vėl naudoti atskiras patalpas, todėl servitutą panaikinus jį galbūt tektų nustatyti iš naujo, visgi, gali būti, kad tokio poreikio ir nebūtų. Ieškovės vertinimu, teismai privalėjo vertinti, ne tik ieškovės reikalavimo pagrįstumą dėl servituto būtinybės išnykimo, bet ir tai, ar atsakovės atsikirtimai dėl tariamai išlikusio servituto poreikio yra pagrįsti realiais įrodymais, o ne hipotetinėmis prielaidomis, tačiau to nepadarė ir taip nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-403/2021, 26 punktas).

3. Teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 4.119 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes administraciniu aktu nustatytą kelio servituto turinį išplėtė nuo „teisės važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis juo kaip pėsčiųjų taku“ į platesnę, pačiame akte nenumatytą teisių visumą, faktiškai apimančią bendrą prieigos, naudojimo, priežiūros ir infrastruktūrinio aptarnavimo teisę.

4. Teismai pažeidė CK 4.136 straipsnio nuostatas, nes privalėjo nustatyti ne vien kliūties buvimo faktą, bet ir tai, ar ši kliūtis iš tiesų neleido normaliomis sąnaudomis naudoti viešpataujančiojo daikto pagal paskirtį. Teismai nepagrįstai, trukdymą naudotis servituto suteikiamomis teisėmis sutapatino su pačios pakylos buvimu servituto vietoje ir nevertino, ar būtent ši aplinkybė realiai buvo nesinaudojimo servitutu priežastis.

5. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neatskleidė, kokios konkrečios materialiosios teisės normos pagrindu ieškovė, kuri nėra betoninės pakylos ir medinės konstrukcijos statytoja ir pateikė tai įrodančius dokumentus bei nėra žemės sklypo savininkė, o tik nuomininkė, yra atsakinga ir privalo nugriauti statinius vien dėl to, kad tik baigiamojoje kalboje neva patvirtino, kad juos pastatė ankstesnis savininkas jos naudai. Tokiu atveju kuriama ydinga praktika, kad bet kuris asmuo, kuris gauna naudą iš anksčiau sukurto objekto, gali būti įpareigotas jį pašalinti, nors neįrodyta nei jo statyba, nei yra įrodymais pagrįstas pakankamas teisinis pagrindas būtent jam taikyti pareigą šį objektą pašalinti.

6. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010 konstatuotais išaiškinimais, kadangi minėtos nutarties ir nagrinėjamos situacijos bylos faktinės aplinkybės skiriasi iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010 buvo sprendžiama situacija, kai servituto panaikinimas reikštų neatidėliotiną tinkamo naudojimo galimybės praradimą ir būtinybę iš karto kurti naują teisinį bei faktinį privažiavimą, o nagrinėjamoje byloje teismai tokios neatidėliotinos būtinybės nenustatė. Vien ta aplinkybė, kad ateityje, pasikeitus atsakovės apsisprendimui teoriškai galėtų atsirasti naujas poreikis servitutui, negalėjo būti prilyginta neišnykusiam dabartiniam servituto būtinumui.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatas, nes tinkamai nepasisakė dėl bylos baigčiai reikšmingų esminių aplinkybių.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei  mažajai bendrijai „JT Engineering“ (j. a. k. 306049224) 119 (vieną šimtą devyniolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. gegužės 7 d. AB Swedbank banke, mokėjimo kodas  ZP47937.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė 

                                                                                                  Agnė Tikniūtė 

                                                                                              Eglė Zemlytė