Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-732-382/2016

Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00109-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.; 3.26.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties,

n u s t a t ė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau Institucija) 2016 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. B. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 216 Eur bauda. Nuobauda paskirta už tai, kad 2015-12-03 16.47 val. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį VOLVO S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios dviratininkės I. K., dėl to su ja susidūrė. Eismo įvykio metu nežymiai sužalota dviratininkė.

Administracinėn atsakomybėn patraukta J. B. skundu Šilutės rajono apylinkės teismo prašė panaikinti Institucijos 2016-01-11 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jai nutraukti. Teismo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, t. y tik tiek, kad nepastebėjo dviratininkės, kuri važiavo dviračiu, pažeisdama kelių eismo taisykles.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 21 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies. Pakeitė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio vyresniojo specialisto 2016 m. sausio 11 d. nutarimą ir už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, J. B. paskyrė 144 Eur baudą.

Apeliaciniu skundu J. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jai nutraukti. Apeliantė mano, jog Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja, priimdama nutartį, neįsigilino į byloje surinktus įrodymus, nevisiškai objektyviai juos vertino. Tokią savo nuomonę apeliantė grindžia tuo, jog nukentėjusioji I. K., po eismo įvykio nuvežta į gydymo įstaigą, kartu su ja buvusiam policijos pareigūnui Artūrui Mačijauskui paaiškino, kad prieš eismo įvykį važiavo dešine kelio juosta, kuo arčiau dešinėje pusėje esančio šaligatvio. Važiuodama šia juosta kirto sankryžą norėdama važiuoti tiesiai. I. K. ligoninėje pareigūnui A. Mačijauskui pripažino, kad dėl eismo įvykio yra kalta pati. Pareigūnė Jūratė Šveikauskienė apklausė ligoninėje I. K., kuri patvirtino, jog važiavo dešine kelio juosta arčiau dešinio šaligatvio ir prieš eismo įvykį iš šios juostos važiavo tiesiai. Vėliau I. K. pakeitė savo pirminius parodymus ir parodė, kad važiuodama dešine kelio juosta prieš sankryžą persirikiavo į vidurinę eismo juostą ir važiavo tiesiai. Bylos nagrinėjimo teisme metu I. K. nesugebėjo paaiškinti, kurioje vietoje persirikiavo į vidurinę eismo juostą, kodėl pakeitė pirminius savo parodymus; apklausos metu painiojosi duodama parodymus. Remiantis šiais parodymais matyti, kad I. K., suprasdama savo kaltę dėl eismo įvykio, stengėsi ją neigti keisdama parodymus, nenuosekliai aiškindama įvykio aplinkybes, meluodama apie dviračio techninę būklę.

Nors ties įvykio vieta įrengtas dirbtinis gatvės apšvietimas, tačiau apšvietimo stulpai (žibintai) yra priešingoje kelio pusėje, nei dviračiu važiavo I. K. Tirti pateiktoje medžiagoje yra duomenys, kad I. K. vilkėjo liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad automobilio VOLVO S60 priekiniai žibintai švietė visiškai kita kryptimi ir pastarosios liemenės neapšvietė. Visos anksčiau nurodytos aplinkybės rodo, kad tamsiu paros metu ir esant blogam matomumui dviračiu važiavusi I. K., tikėtina, neišsiskyrė iš aplinkos ir kėlė grėsmę eismo saugumui, sudarė sunkiau pastebimą kliūtį sankryžoje šalutiniu keliu važiavusiam automobiliui VOLVO S60, kurio vairuotoja privalėjo praleisti pagrindiniu keliu važiavusias transporto priemones. Tai patvirtinama ir ekspertizės akte, nurodant, jog tikėtina, kad nagrinėjamo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo I. K. veiksmai.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog nagrinėjant bylą policijos įstaigoje ir vėliau teisme J. B. savo kaltės nepripažino, kadangi liudytojų parodymai, pačios dviratininkės I. K. pirminiai parodymai, jos nenuoseklūs parodymai teisme aiškiai rodė, kad dėl eismo įvykio yra kalta pati I. K.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus, J. B. skundo argumentus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad J. B. padarė ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Skirtingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, 2016-09-12 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo konstatuota tik vienpusė dviratininkės I. K. kaltė. Išvadoje yra nurodyta, jog kadangi įvykio vietoje nėra (nefiksuota) pėdsakų, iš kurių galima būtų nustatyti vietą, kurioje automobilis ar dviratis buvo jų susidūrimo metu, taip pat įvykio vietos apžiūros metu matmenimis nefiksuotas automobilio bei dviračio išsidėstymas važiuojamųjų dalių sankirtos atžvilgiu, negalima atlikti detalesnės įvykio aplinkybių analizės bei nustatyti tikslesnį įvykio mechanizmą, taip pat negalima nustatyti tikslių transporto priemonių judėjimo trajektorijų pastarosioms artėjant prie susidūrimo vietos. Remdamasis šiais duomenimis, ekspertas nurodė, jog tikėtina, kad nagrinėjamo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo I. K. veiksmai, – tamsiu paros metu ir esant blogam matomumui keldama grėsmę eismo saugumui važiavo dviračiu, kurio priekyje nedegė baltos šviesos žibintas, ir sudarė sunkiau pastebimą kliūtį kitų transporto priemonių vairuotojams. Tačiau ekspertizės akte taip pat yra nurodyta, jog susidariusioje situacijoje automobilio VOLVO S60 vairuotoja J. B. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodama šalutiniu keliu privalėjo duoti kelią pagrindiniu keliu iš kairės dviračiu važiavusiai I. K. Taigi ekspertizės akte konstatavus abipusę kaltę, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo neskirti nuobaudos J. B. ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad J. B. savo kaltę iš dalies pripažino (pripažino, jog nepastebėjo dviratininkės) ir dėl to apgailestauja, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė ir dėl to J. B. paskyrė minimalią ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą, t. y. sumažino Institucijos paskirtą baudą.

Būtina pažymėti, jog nors dviratis, kuriuo važiavo I. K., ir neturėjo šviesos signalų prietaisų (b. l. 30), tačiau dviratininkė eismo įvykio metu dėvėjo liemenę – teismo posėdžio metu tai patvirtino vyriausiasis patrulis Artūras Mačijauskas (b. l. 55), taip pat ir pati apeliantė J. B. (b. l. 54). J. B. savo paaiškinime yra nurodžiusi, jog jos bendrakeleivė V. R. spėjo pamatyti dviratininkę, pradėjo šaukti „žmogus“, J. B. bandė sustabdyti automobilį, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko (b. l. 27). Atsižvelgiant į tai, kas aptarta anksčiau, bei į faktą, jog J. B. vairuodama automobilį, išvažiuodama iš šalutinės (duomenys neskelbtini) g., sankryžoje nepraleido pagrindine (duomenys neskelbtini) g. važiavusios dviratininkės ir dėl to su ja susidūrė, o eismo įvykio metu dviratininkė buvo nežymiai sužalota, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo dalinę J. B. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje (kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą), padarymo ir nepanaikino Institucijos paskirtos nuobaudos, o tik ją sumažino.

Skirtingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas itin išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir tinkamai įvertino surinktus duomenis. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartyje yra aiškiai pažymėta, jog iš bylos medžiagos bei ekspertizės akto nustatyta, kad dėl įvykusio eismo įvykio kalta tiek J. B., kuri privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodama šalutiniu keliu privalėjo duoti kelią pagrindiniu keliu iš kairės dviračiu važiavusiai I. K., tiek ir liudytoja I. K., kuri tamsiu paros metu ir esant blogam matomumui keldama grėsmę eismo saugumui važiavo dviračiu, kurio priekyje nedegė baltos šviesos žibintas, ir sudarė sunkiau pastebimą kliūtį kitų transporto priemonių vairuotojams. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į abipusę J. B. ir I. K. kaltę, ne tik pagrįstai nepanaikino J. B. paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau taip pat 2016-10-21 priėmė dar vieną nutartį, kuria įpareigojo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatą spręsti klausimą dėl I. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pažeidus kelių eismo taisykles (b. l. 83).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

J. B. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                    Zigmas Pocius